Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-307/2015

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

gynėjui advokatui Eduardui Zaleskiui,

kaltinamajam V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su Ispanijoje veikusiu N. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. K. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, 2013 m. gruodžio mėn. N. M. kartu su E. K. organizavus – parengus nusikalstamas veikas ir susitarus įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) kiekį, šią narkotinę medžiagą neturint leidimo gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neturint leidimo šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) laikyti bei gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis (V. S.), vykdydamas išankstinį susitarimą su N. M. ir jo nurodymus, 2014 m. sausio 22 d., apie 1 val., iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postą Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, vykdamas lengvuoju automobiliu „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 17.22 val., autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), jam perdavė E. K. su tikslu vykti į Ispanijos Karalystę įgyti iš N. M. narkotines medžiagas ir pargabenti jas kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, paslėpęs automobilio dujų balione, įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo gabeno Ispanijoje iš N. M. įgytus 31 paketą narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių), kurių svoris 4 895 g, ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis, turėdamas tikslą nugabenti E. K. į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo laikė bei gabeno paslėpęs minėto automobilio dujų balione Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol jį 2014 m. sausio 22 d., apie 1 val., minėto 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 km, apie 5 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, sulaikė muitinės pareigūnai, kurie, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste (duomenys neskelbtini), atlikę automobilio „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimą, automobilio dujų balione aptiko minėtą narkotinę medžiagą – 31 paketą kanapių (jų dalių), kurių svoris 4 895 g.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad suėmimo skyrimo sąlygos ir pagrindai kaltinamojo V. S. atžvilgiu nėra išnykę.

Kaltinamojo V. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

Gynėjas nurodo, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, todėl suėmimo taikymas susijęs su maksimaliu asmens teisių apribojimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir suėmimo trukmės pagrįstumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami, analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas iš esmės vadovavosi tik aplinkybe, kad V. S. kaltinamas padaręs kelis nusikaltimus, iš jų ir labai sunkų, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Vertindamas aplinkybę, jog kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad V. S. pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nusikaltimų gaunamos pajamos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, nors V. S. neturėjo oficialaus bei nuolatinio darbo, jis pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus (iš autoservisų supirkinėdavo – surinkdavo spalvotuosius metalus ir juos perparduodavo).

Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis V. S. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, siekdamas išvengti Lietuvoje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo, nes yra ilgai gyvenęs Ispanijos Karalystėje. Faktas, jog suimtasis yra gyvenęs užsienyje, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis ten turi glaudžių ryšių. Be to, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Jis kartu su savo faktine sutuoktine (sugyventine) I. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina keturis mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi, juos prižiūri ir materialiai išlaiko.

V. S. yra suimtas ilgiau nei pusantrų metų. Byloje nėra jokių duomenų ar objektyvių priežasčių, patvirtinančių būtinybę ir toliau laikyti kaltinamąjį suimtą. Tolimesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas V. S. yra objektyviai nepagrįstas, perteklinis ir nebūtinas, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis V. S. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d., paliktinas galioti.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo V. S. parodymuose, liudytojų L. M., R. I., V. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose bei jų prieduose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. V. S. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi V. S. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, kur ilgą laiką gyveno. V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad V. S. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šio pagrįstai nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepašalina kaltinamojo V. S. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad V. S. turi gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikus, pajamų gaudavo, dirbdamas pavienius darbus (iš autoservisų supirkinėdavo – surinkdavo spalvotuosius metalus ir juos perparduodavo). Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti V. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, mastas rodo ypatingą V. S. asmenybės pavojingumą, todėl šioje stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. S., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam V. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Tuo pačiu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminų, išskyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju, ši procesinė norma taip pat nebuvo pažeista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Albinas Bielskis

Teisėjai                                                                                                                        Kęstutis Jucys

                                                                                                                                    Linas Šiukšta