Administracinė byla Nr. eI3-5078-595/2021

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2021-3

        Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą (pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „J“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

              Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą byloje Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021), kuriuo Komisija panaikino Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, priimti naują sprendimą.

            Paaiškina, kad Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į informaciją apie 2020 metais socialinei įmonei UAB „J“ suteiktą valstybės pagalbą, socialinės įmonės gautas pajamas ir nuosavą kapitalą bei pareiškėjos pateiktą balansą (finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad UAB „J“ 2020 kalendoriniais metais nuosavas kapitalas sudarė 344,00 Eur ir buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ įstatinis kapitalas - 2900,00 Eur). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir vadovaujantis aktualiais teisės aktais Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjai buvo panaikintas socialinės įmonės statusas.

              Atsakovė pažymi, kad ji visiškai palaiko savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į UAB „J“ skundą skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nurodytus argumentus ir motyvus, todėl pakartotinai šiame skunde dėl jų nepasisako, o tik papildomai akcentuoja Komisijos sprendime išdėstytų teiginių nepagrįstumą.

           Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendime išdėstyta nuomone, jog Užimtumo tarnyba turėjo diskreciją, priimdama skundžiamą įsakymą. Komisija, remdamasi pareiškėjos skunde nurodoma teismų praktika (LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 3315-525/2019, toliau - LVAT nutartis) bei teisės aktais darė išvadą, jog valstybės įgaliota institucija turi visapusiškai įvertinti socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindus ir aplinkybes. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog minima LVAT nutartis buvo priimta galiojant ankstesnei Socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir SĮĮ) redakcijai ir SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindas atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., priėmus naujos redakcijos SĮĮ. Užimtumo tarnyba tada turėjo pasirinkimo laisvę naikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statuso, nes tuo metu galiojusioje minėto Aprašo redakcijoje buvo įrašyta sąlyga, jog socialinės įmonės statusas „gali būti panaikinamas“. Šiuo nagrinėjamu atveju yra visai kita situacija, kai SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai yra įtvirtinta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas, kai uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Pareiga panaikinti socialinės įmonės statusą, atsiradus nurodytoms aplinkybėms, Užimtumo tarnybai labai aiškiai yra nustatyta SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu SĮĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga socialinėms įmonėms informuoti Užimtumo tarnybą apie atsiradusias aplinkybes.

           Nurodo, kad Aprašo 13.1. punkte Užimtumo tarnybai suteikta teisė pirmiausia, pačiai priimti sprendimą dėl socialinės įmonės statuso ir tik po to 13.2. punkte nurodoma alternatyva, jog Užimtumo tarnyba kreipiasi į Socialinių reikalų komisiją su prašymu pateikti rekomendaciją dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Aprašo 14 punkte pasakyta, jog Socialinių reikalų komisija pateikia motyvuotą rekomendaciją panaikinti įmonei socialinės įmonės statusą ar jo nepanaikinti, o Aprašo 15 punkte numatyta, jog sprendimą panaikinti ar nepanaikinti socialinės įmonės statusą priima Užimtumo tarnyba per 7 darbo dienas nuo komisijos motyvuotos rekomendacijos pateikimo dienos ir šis sprendimas yra įforminamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu. Taigi, akivaizdu, jog Užimtumo tarnyba gali kreiptis į Socialinių reikalų komisiją, o gali ir nesikreipti, tai priklauso, pirmiausia, nuo jos pačios pasirinkimo, juo labiau, kad ši komisija pateikia tik rekomendaciją dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo ar jo nepanaikinimo. Pažymi, kad Socialinių reikalų komisijos rekomendacijų yra kreipiamasi tais atvejais, kai nėra aiškios aplinkybės, ar SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai tikrai yra padaryti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pažeidimas, reglamentuotas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, neginčijamai yra padarytas, tą pripažįsta ir pareiškėja, ir Komisija, todėl jokio poreikio kreiptis į Socialinių reikalų komisiją rekomendacijos gavimui nebuvo.

             Pabrėžia, jog Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

             Nurodo, kad atsakovė kruopščiai išnagrinėjo visą pareiškėjos pateiktą informaciją ir 2020 finansinių metų finansinių ataskaitas, taip pat ir bendrovės 2020 metų balansą ir priėmė tai kaip faktą, tačiau daugiau jokios informacijos bei paaiškinimų (SĮĮ 11 straipsnio 2 dalis) pareiškėja Užimtumo tarnybai nepateikė, todėl atsakovei nebuvo būtinybės kreiptis į Socialinių reikalų komisiją dėl rekomendacijos pateikimo. Atsakovės manymu, pareiškėja pati dėl savo aplaidumo sudarė tokią situaciją, jog buvo panaikintas socialinės įmonės statusas. Pareiškėja, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo galimybę pataisyti 2020 m. finansinę atskaitomybę ir tinkamą pateikti Užimtumo tarnybai, juo labiau, kad pareiškėjai situacija apie sumažėjusio nuosavo kapitalo dydį seniai buvo žinoma. Šią aplinkybę patvirtina Komisija savo sprendime. Komisija pritarė atsakovės pozicijai, jog finansinės atskaitomybės duomenų taisymo būdas yra numatytas, tačiau pareiškėja šiuo būdu nepasinaudojo ir finansinės atskaitomybės dokumentų neištaisė.

             Teigia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naujos redakcijos SĮĮ, tikslingai įtraukė nuostatą dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, sumažėjus nuosavo kapitalo dydžiui, būtent siekdamas skaidraus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo. Įstatymo leidėjas neišskyrė termino, kiek laiko trunkantis nuosavo kapitalo sumažėjimas yra laikomas trumpalaikiu, dėl kurio neturėtų būti taikomas socialinės įmonės statuso panaikinimas.

             Komisijos sprendime nurodoma, jog Užimtumo tarnyba sprendimą dėl pareiškėjai socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmė ne per 15 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nustatymo dienos, o praėjus 20 darbo dienų, o tai neatitinka Aprašo 13 punkto reikalavimų. Be to, skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2021 m. birželio 24 d., t. y. nedarbo dieną. Atsakovė mano, jog šie formalūs pažeidimai negali pakeisti skundžiamo įsakymo turinio, nes iš esmės jis yra teisingas ir pagrįstas. Be to, kaip buvo nurodyta ir atsiliepime Komisijai, skundžiamas įsakymas buvo parengtas ir priimtas 2021 m. birželio 22 d., ir tik pasirašytas elektroniniu parašu 2021 m. birželio 24 d.

             Taigi, Komisija panaikino iš esmės teisingą sprendimą dėl formalių pažeidimų, neatsižvelgdama nei į faktines aplinkybes, nei į SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Todėl prašo remiantis išdėstytais argumentais skundą tenkinti.

             Pareiškėja UAB „J“ atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu.

             Paaiškina, kad UAB „J“ socialinės įmonės statusą įgavo 2014 metais liepos 16 d. Per visą minimą laikotarpį jokių pastabų dėl įmonės veiklos šiuo statusu, jos teisių ir pareigų įgyvendinimo nebuvo. Šis statusas buvo panaikintas 2021 m. birželio 24 d. įsakymu. Įmonėje nuolat dirbo ir dirba šios tikslinės grupės (įvairaus neįgalumo laipsnio) asmenys. Šių metų birželio pirmai dienai įmonėje viso dirbo 19 darbuotojų. Jų tarpe 14 įvairaus lygio neįgalumą turintys darbuotojai. 2021 m. birželio 22 d. įmonėje buvo gautas Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD vyriausiosios specialistės elektroninis pranešimas apie svarstomą klausimą dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo bendrovei. Jau sekančią dieną pareiškėjo vadovė raštu detaliai paaiškino susiklosčiusios situacijos priežastis ir informavo tarnybą, kad padėtis dar pernai yra ištaisyta ir buvęs prieštaravimas įstatymo nuostatoms panaikintas dar 2020 metais. Rašte, be kita ko buvo nurodyta, kad įmonės nuosavas kapitalas nėra minusinis nei 2020 metų ataskaitiniam periodui, nei šiuo metu. Buvo paaiškinta, kad nuostolinga veikla pandemijos metu ir patirti nuostoliai buvo ataskaitinių metų vienu trumpu periodu sumažinę kapitalą, tačiau, ataskaitinio laikotarpio eigoje, jis akcininko piniginiu įnašu buvo pilnai atstatytas. Įvertinant socialiai labai jautrią neįgalių darbuotojų situaciją, siekiant juos išlaikyti ir, nors iš dalies, garantuojant jų pragyvenimo šaltinį bei stabilų užimtumą, 2020 metais, per patį pandemijos įkarštį įmonėje nebuvo skelbiamos prastovos. Visi patirti nuostoliai bei mokos fondas buvo pilnai kompensuojami bendrovės nuosavomis lėšomis. Tai sukėlė pakankamai sudėtingą ekonominę situaciją. Esant sutrikusiems piniginiams srautams ir sunkiai finansinei situacijai, įmonės akcininkė Nijolė Paškevičienė 2020 metų liepos mėnesį suteikė įmonei tikslinę paskolą – 3 500 Eur. Paskolos paskirtis – pandemijos metu patirtų nuostolių padengimas, amortizuojant pandemijos neigiamą ekonominę įtaką. Tokiu būdu dėl patirtų, esant pandemijos įkarščiui, nuostolių laikinai, labai neilgą laiko tarpsnį, sumažėjęs nuosavo kapitalo dydis realiai buvo pilnai atstatytas dar 2020 liepos mėnesį, t. y. esamo ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) eigoje. Pareiškėjos apskaitą buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 2018/10/31-61 pagrindu aptariamu laiku tvarkė specializuota bendrovė – UAB E. Apskaitos bendrovė buvo informuota apie akcininkės suteiktą paskolą įmonei. Tačiau, kaip paaiškėjo jau gerokai vėliau, rengiant ir apskaitant 2020 m. bendrovės biudžetą, apskaitos įmonė per klaidą neteisingai interpretavo akcininko sprendimą dėl minėtos paskolos, nurodytos Tikslinės paskolos sutartyje, pagal kurią akcininkė N. P. 2020 m. liepos 8 d. suteikė UAB „J“ 3 500 Eur paskolą galimiems 2020-2021 m. nuostoliams padengti. Pinigai nuo to laiko jau buvo įmonės sąskaitoje. Tačiau, buhalteriškai buvo užskaityti 2020 nuostolių padengimui ne 2020 m. pabaigoje (ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu), o tik atlikus galutinius 2020 m. nuostolių paskaičiavimus 2021 metų pradžioje. Tokiu būdu, priešingai esamai realiai situacijai, finansinėje ataskaitoje nepagrįstai buvo fiksuotas nuosavo kapitalo sumažėjimas. Faktinis balansinis neatitikimas buhalterinės apskaitos įmonėje buvo pastebėtas ruošiant ataskaitinį 2020 metų balansą bei pelno – nuostolių ataskaitą. Pareiškėja iki gegužės mėnesio nežinojo ir net neįtarė esant tokį formalų, trumpalaikį, egzistuojantį tik balansinėje apskaitoje neatitikimą, o tuo pačiu galimą LR Socialinių įmonių įstatymo nuostatų pažeidimą. Siekiant kuo greičiau papildomai formalizuoti dar 2020 metais realiai įvykdytą padėties ištaisymą, apskaitos įmonės pasiūlymu 2021 m. gegužės 16 d. buvo priimtas dar vienas, papildomas vienintelio akcininko sprendimas dalį tikslinės paskolos panaudoti 2020 metais patirtiems nuostoliams mažinti bei kompensuoti ir visa tai atspindėti 2020 finansinėse ataskaitose. Todėl pareiškėja, objektyviai būdama tikra, kad minimas pažeidimas ataskaitiniu laikotarpiu jau seniai realiai neegzistuoja, apie tai nepranešė Užimtumo tarnybai, kaip kad tai nustatyta SĮĮ 11 str. Tačiau, kaip, deja, paaiškėjo tik vėliau, aptarnaujanti pareiškėją buhalterinės apskaitos įmonė jau buvo pateikusi finansines ataskaitas LR Registrų centrui. Todėl, susidarė paradoksali situacija, kadangi pateiktos ataskaitos neatitiko realiai esamos faktinės padėties. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad pareiškėja turėjo galimybę taisyti Registrų centrui pateiktą finansinę atsiskaitomybę, bet tuo nepasinaudojo ir ataskaitų nepataisė. Nurodo, kad šiuo klausimu pareiškėja kelis kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Tačiau, buvo gautas išaiškinimas, kad patvirtintos finansinės ataskaitos nėra tikslinamos, todėl, nėra galimybės po pateikimo jas tikslinti ar keisti. Esant tokiai situacijai pareiškėja neturėjo kitų galimybių ištaisyti pateiktą finansinę ataskaitą, siekiant atspindėti joje realią, objektyviai egzistuojančią, nuosavo kapitalo dydžio situaciją. Todėl, buvo pasinaudota vienintele esama galimybe atvaizduojant esamą piniginių srautų padėtį – sudaryti pirmojo šių metų ketvirčio balansą, jame nurodant realiai egzistuojančią praeito laikotarpio finansinę situaciją. 2021 metų finansinėje atsiskaitomybėje jau akivaizdžiai matoma situacija pernai, kad taisymas buvo atliktas ir tai buvo atlikta retrospektyviniu būdu. Pareiškėja, įvertindama sutartiniais pagrindais įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės klaidas, nutraukė su ja sutartį. Šiuo metu įmonės buhalterinę apskaitą jau tvarko kiti specialistai. Tokiu būdu dar praėjusių metų viduryje įmonės nuosavas kapitalas buvo pilnai atstatytas.

             Nurodo, kad Užimtumo tarnyba atmestinai, formaliai žiūri į esamą situaciją, visiškai neatsižvelgiant į galimas labai jautrias socialines pasekmes įmonėje dirbantiems neįgaliems darbuotojams. Įstatyme konkrečiai suformuluotas socialinės įmonės tikslas – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus - asmenis, kurių darbingumas sumažėjo dėl negalios, amžiaus, ilgalaikio nedarbo, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, mažinti jų socialinę atskirtį. Užimtumo tarnyba, visiškai nesiaiškinusi aplinkybių bei jų priežasčių, grynai formaliais pagrindais paneigė šiuos bendrovės siekius, visiškai ignoruodama tokius esminius teisės principus kaip betarpiškumas, teisingumas, protingumas bei sąžiningumas. Užimtumo tarnyba turėjo pakankamas galimybes ištirti ir įsitikinti, kad buvęs trumpalaikis UAB „J“ neigiamas kapitalo pokytis yra dar pernai ištaisytas ir pilnai atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl, atsakovė, vadovaudamasi aiškiu teisiniu reglamentavimu turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar bendrovės veikloje sudėtingomis pandemijos sąlygomis buvęs trumpalaikis, apimantis tik labai nežymią dalį viso ataskaitinio periodo, neigiamas kapitalo pokytis iš tikrųjų buvo ir galėjo būti pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjai socialinės įmonės statusą. Tuo labiau, kad atsakovė, pareiškėjos nuomone, turėjo galimybę šiuo klausimu kreiptis į Socialinių reikalų komisiją dėl rekomendacijos priėmimo.

               Pareiškėja mano, kad Įsakymas neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis išsamumo ir objektyvumo reikalavimų. Pilnai sutinka su Komisijos išvada, suformuluota Sprendime, kad faktiškai nuosavo kapitalo sumažėjimas buvo trumpalaikis, taip pat teikiant finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“ buvo padaryta klaida, todėl, sprendimas panaikinti pareiškėjai socialinės įmonės statusą buvo priimtas formaliai ir nepagrįstai.

                Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami socialinės įmonės statuso netekimo pagrindai detalizuojami Aprašo 21 punkte, nurodant, jog socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusą gali būti panaikinamas esant Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Tokiu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinės įmonės statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedūra, o reali ir efektyvi administracinė procedūra, kurios metu būtų įvertintos visos socialinės įmonės statuso panaikinimui svarbios, socialiai jautrios savo pasekmėmis aplinkybės. Aprašo 21 punkto nuostata Užimtumo tarnybai neabejotinai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į viešojo administravimo principus, analizuojamos susiklosčiusios situacijos individualumą, įvertinant pažeidimo realumą, aplinkybes, pobūdį, pasekmes. Užimtumo tarnybos nevienkartinius apeliacinius argumentus dėl galimos teisės aktų kolizijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra atmetęs kaip nepagrįstus.

             Pareiškėjos nuomone, Įsakymas galėjo būti priimtas tik laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo išsamiai ištiriant ir nustatant, ar bendrovės pažeidimas yra tokio pobūdžio, masto, sunkumo ir sukėlęs tokias pasekmes, kuris sudaro pakankamą pagrindą panaikinti jai socialinės įmonės statusą. Todėl, mano, kad atsakovė, išimtinai formaliai taikydama Socialinių įmonių įstatymo normas, veikė nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Įsakymą dėl bendrovės socialinės įmonės statuso panaikinimo. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, valstybės institucijoje turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir/ar galimų klaidų galimybė, įrodymų šaltinių patikimumas, sprendinio socialinės pasekmės. Todėl, galima teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, privalėjo būti grindžiamas objektyviu faktoriumi - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos aplinkybės, jų realumas, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Jau net ir neatsižvelgiant į atsakovės  procedūrinius terminų pažeidimus ir tą aplinkybę, kad Įsakymas buvo priimtas net ir nedarbo dieną, akivaizdu, kad šis sprendinys buvo priimtas formaliai, skubotai, neanalizuojant svarbių aplinkybių, kaip šis sprendinys paveiks socialinėje įmonėje dirbančių neįgaliųjų ir kitų asmenų teises. Įsakymas yra aiškiai nesąžiningas ir neatitinka gero viešojo administravimo principų esmės. Pareiškėjos įsitikinimu atsakovės skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėja prašo skundą atmesti, priteisti pareiškėjai patirtas šioje byloje atstovavimo išlaidas.

              2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė buvo neteisi grynai formaliais motyvais naikindama pareiškėjos socialinės įmonės statusą. Tai tikrai nėra ir net negali būti gero administravimo (atsakingo valdymo) rezultatas. Panaikinus socialinės įmonės statusą, pareiškėjos bendrovė dėl šios priežasties jau patyrė realius nuostolius du kartus būdama pašalinta iš viešųjų pirkimų konkursų.

             Pareiškėjos teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); reguliavimą atliekančios administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

             Pažymi, kad mūsų šalyje jau yra pakankamai išplėtota teisminė praktika dėl gero administravimo sampratos. Pagal LVAT praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis), objektyvų bei motyvuotą administracinį sprendimą. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, susidurdami karantino sąlygomis su objektyviais sunkumais, o kartais ir klaidingais trumpalaikiais veiksmais, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai, remiantis protingumo principais bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Iš gero administravimo principo pagal suformuotą praktiką išplaukia, ir tai, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, laikantis protingumo bei tikslingumo principų. Įvertinant Užimtumo tarnybos atliktus veiksmus priimant ginčo Įsakymą bei savo veikimo pagrindimą skunde, tampa nenuostabu, kad mūsų šalis yra beveik paskutinė Europos Sąjungoje įdarbinant ar/ir kitaip įveiklinant neįgalius bei ribotai darbingus asmenis socialinį statusą turinčiose įmonėse.

Teismas

konstatuoja:

              Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-261 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, kuriuo pareiškėjai panaikintas socialinės įmonės statusas, pagrįstumo ir teisėtumo.

             Byloje nustatyta, kad atsakovė Užimtumo tarnyba 2021 m. birželio 22 d. el. laišku (Komisijos b. 1. 10) informavo pareiškėją, jog, vadovaujantis SĮĮ 11 straipsnio 8 punktu, svarstomas socialinės įmonės statuso panaikinimas pareiškėjai.

              UAB „J“ 2021 m. birželio 23 d. Užimtumo tarnybai pateikė raštą Nr. S/21-46 „Dėl atitikimo socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 8 punktui“ (Komisijos b. 1. 19), kuriame paaiškino nuosavo kapitalo sumažėjimo priežastis, atkreipė dėmesį, jog nuosavas kapitalas nėra minusinis. Nurodė, jog įmonės akcininkai dalį įneštų pinigų skyrė 2020 metų patirtiems nuostoliams padengti, ko pasėkoje jau 2021 m. I ketvirčio įmonės nuosavas kapitalas yra atstatytas ir atitinka SĮĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytus kriterijus, o nežymus nukrypimas nuo nustatyto parametro buvo tik epizodinis atsižvelgus į pandemijos laikotarpį ir prašė nepanaikinti įmonei suteikto socialinės įmonės statuso.

            Užimtumo tarnyba skundžiamą Įsakymą priėmė įvertinusi pareiškėjos UAB „J“ 2020 finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopijas, taip pat bendrovės 2020 m. balansą (Komisijos b. 1. 43-48) bei nustačiusi, jog pareiškėjos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ 2020 kalendoriniais metais nuosavas kapitalas sudarė 344,00 Eur ir buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (UAB „J“ įstatinis kapitalas - 2900,00 Eur)), ir vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 29 straipsnio 1 - 4 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo“ 3.1. papunkčiu, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 „Dėl Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo ir Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas, redakcija nuo 2020 m. kovo 3 d.) 13.1 papunkčiu ir 16 punktu.

            Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021) tenkino pareiškėjos UAB „J“ skundą ir panaikino Užimtumo tarnybos Įsakymą. Komisija nurodė, kad atsakovė turėjo diskrecijos teisę priimant skundžiamą Įsakymą. Sisteminė teisės aktų, reglamentuojančių socialinės įmonės statuso panaikinimą, analizė leidžia daryti išvadą, jog įgaliota institucija turi visapusiškai įvertinti socialinės įmonės statuso panaikinimo pagrindus ir aplinkybes. Nors SĮĮ 11 straipsnyje vartojamas žodžių junginys « ...socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu...“, tačiau to paties straipsnio 2 dalis, numatanti, jog „įmonė privalo pranešti socialinės įmonės statusą suteikusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybes, kurioms atsiradus gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, per 15 darbo dienų nuo jų atsiradimo ar sužinojimo apie jas dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, suponuoja išvadą, jog Vyriausybės įgaliota institucija ne visais atvejais besąlygiškai turi panaikinti socialinės įmonės statusą, atsiradus SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte aplinkybėms. Tokią išvadą patvirtina ir Aprašo IV skyriaus normos, nustatančios, jog Užimtumo tarnyba gali per 3 darbo dienas kreiptis į Socialinių įmonių reikalų komisiją su prašymu pateikti rekomendaciją dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais“ (Aprašo 13 punktas). Aprašo 13 punkto norma nepaneigia atsakovės pareigos motyvuotai spręsti klausimą dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo ar nepanaikinimo. SĮĮ 11 straipsnio 2 dalies norma, jog socialinė įmonė privalo pranešti socialinės įmonės statusą suteikusiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybes, kurioms atsiradus gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, nurodo, jog sprendimas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo negali būti priimamas mechaniškai, formaliai, neįvertinus visų sprendimui svarbių aplinkybių. Asmeniui turi būti leista pateikti paaiškinimus, teikti įrodymus.

             Atsakovė Užimtumo tarnyba nesutinka su Komisijos Sprendimu, prašo jį panaikinti. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba šiuo atveju nustačiusi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindo buvimą neturi diskrecijos teisės nenaikinti socialinės įmonės statuso. Tokią galimybę turėjo iki 2020 m. sausio 1 d., galiojant senesnei įstatymo redakcijai. Užimtumo tarnyba neprivalo kreiptis į Socialinių reikalų komisiją dėl rekomendacijos panaikinti socialinės įmonės statusą, jeigu aiškios aplinkybės, be to, tokiu atveju pateikiama tik rekomendacija. Mano, jog formalūs pažeidimai dėl Įsakymo priėmimo neįtakoja jo teisėtumo.  

             Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 „Dėl Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo ir Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, aktuali nuo 2020 m. kovo 3 d.). Taip pat aktualios Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Viešojo administravimo principai yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

              Visų pirma, pažymėtina, tai, kad atsakovė Užimtumo tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis, tame tarpe šiuo atveju aktualiais: įstatymo viršenybės, - reiškiančiu, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; lygiateisiškumo, - reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų, tame tarpe ir dėl socialinės ir turtinės padėties, veiklos rūšies ir pobūdžio ir kitų aplinkybių; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; proporcingumo, - reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; skaidrumo, - kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pareiškėjos UAB „J“ skundą dėl Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-261 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, panaikinimo atmesti.