Civilinė byla Nr. 3K-3-299/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 45.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Dalios Vasarienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Krone Scanbalt“ (buvęs pavadinimas – UAB „Scanbalt trailer“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Scanbalt trailer“ ieškinį atsakovui UAB „Degarda“ dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 197 196 Lt skolos, 7322,17 Lt sutartinių palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes „Krone SDP 27“. Jis nurodė, kad atsakovas 2008 m. sausio 23 d. pateikė užsakymą Nr. RP-080123 dėl trijų puspriekabių „Krone SDP 27“ pirkimo. 2008 m. birželio 28 d. ieškovas raštu pranešė atsakovui, kad yra pagamintos trys puspriekabės, tačiau ieškovas 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo tik vieną puspriekabę, o 2008 m. lapkričio 5 d. pranešė ieškovui, kad nebevykdys sutartinių įsipareigojimų dėl likusių dviejų puspriekabių įsigijimo.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad šalys  sudarė preliminariąją sutartį.

              Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui priteisė iš atsakovo 197 196 Lt, 5957,79 Lt sutartinių palūkanų, procesines palūkanas bei  įpareigojo atsakovą priimti iš ieškovo dvi puspriekabes; ieškinio dalį dėl dalies palūkanų už 2008 m. liepos 7 d.–2008 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpį atmetė. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, todėl tokia sutartis galioja ir turi būti vykdoma.

              Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-595/2010, paliko Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą.

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio           4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1147-178/2010, vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą iš ieškovo priimti dvi puspriekabes „Krone SDP 27“ kitais važiuoklių numeriais, nes ieškiniu prašomas priimti puspriekabes jis bylos nagrinėjimo metu perleido tretiesiems asmenims.

              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, atmetė ieškovo prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodydamas, kad ginčas byloje vyko dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų, todėl, tenkinus ieškovo prašymą, būtų pakeistas bylos ginčo dalykas ir teismo sprendimo esmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2517/2011, paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą.

              Atsakovas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 1149-178/2010 dėl paaiškėjusių esminių naujų aplinkybių – ginčo puspriekabės bylos nagrinėjimo metu buvo perleistos tretiesiems asmenimis, be to, viena jų ieškovui niekada nepriklausė nuosavybės teise. Ieškovas prašė teismo netenkinti atsakovo prašymo nurodydamas, kad vietoje perleistų puspriekabių yra pagamintos naujos puspriekabės. Be to, šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra proceso atnaujinimo pagrindų.

              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-123-567/2012, atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, nurodydamas, kad ginčas byloje vyko dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų, todėl šie daiktai, skirtingai nei rūšies požymiais neapibūdinti daiktai laikomi nepakeičiamais, todėl 2008 m. užsakytos ir pagamintos puspriekabės negali būti pakeistos 2011 m. pagamintomis puspriekabėmis. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, nebegali būti įvykdomas, nes nebeliko ieškinio dalyko. 

              Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 197 196 Lt skolą, 7322,17 Lt sutartinių palūkanų už pradelstą mokėjimo terminą nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d., 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovą iš ieškovo priimti kitais važiuoklės numeriais paženklintas dvi puspriekabes „Krone SDP 27“.

              Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jam neliko pareigos priimti naujai pagamintas puspriekabes. Jis prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, ir patikslintą ieškinį atmesti bei įpareigoti ieškovą grąžinti viską, ką yra gavęs vykdant pirmiau nurodytą sprendimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:  ieškovui iš atsakovo priteisė 197 196 Lt (puspriekabių kaina), 6 procentų procesines palūkanas nuo 2009 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigojo atsakovą iš ieškovo priimti dvi puspriekabes „Krone SDP 27“; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovo 5957,79 Lt ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. ir nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. atsisakymą ir dėl šios dalies bylą nutraukė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, todėl ieškovas turi perduoti daiktus, o atsakovas už juos sumokėti. Teismas laikė, kad šalys sudarė sutartį dėl rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų pardavimo, nes užsakant puspriekabes sutartyje nebuvo identifikuoti jų važiuoklės numeriai, todėl sprendė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi būti nurodyti puspriekabių važiuoklės numeriai. Aplinkybė, kad puspriekabės, kurios nurodytos  patikslintame ieškinyje bei teismo sprendime, perleistos tretiesiems asmenims, nesudaro teisinio pagrindo ieškinį atmesti, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas atšaukti pradėtą vykdyti užsakymą, buvo  įsipareigojęs ieškovui apie tai pranešti prieš dvi kalendorines dienas,  tačiau praėjus pusmečiui po užsakymo to nepadarė ir taip savo veiksmais patvirtino sandorį, be to, priėmė vieną iš trijų užsakytų puspriekabių ir sumokėjo už ją sutartyje sulygtą kainą, taigi, dalį sandorio įvykdė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą  ir priėmė naują sprendimą – UAB ,,Scanbalt trailer“ ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui UAB ,,Degarda“ iš ieškovo UAB ,,Scanbalt trailer“ 10 076 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atgręžė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo vykdymą, priteisdamas atsakovui UAB ,,Degarda“ iš ieškovo UAB ,,Scanbalt trailer“ 240 503,94 Lt, išieškotų vykdant sprendimą.

Teismas nurodė, kad teismo sprendime, kuriuo atsakovas įpareigojamas priimti pirkimo– pardavimo sutarties dalyką – dvi ginčo puspriekabes, nurodyti jas identifikuojantys požymiai – važiuoklės numeriai. Jeigu teismui būtų buvę žinoma, kad ieškovas (pardavėjas) šias puspriekabes yra perleidęs tretiesiems asmenims, sprendimas, rezoliucinėje dalyje nurodant puspriekabių važiuoklės numerius, nebūtų priimtas. Taigi, tokio pobūdžio aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu, dėl kurių priimtas ir jau įsiteisėjęs sprendimas negali būti įvykdytas, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktą „naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių“ sąvoką.

Teismas sprendė, kad, atnaujinus byloje procesą dėl to, jog sprendimo dalis dėl konkrečių jame identifikuotų daiktų perdavimo atsakovui (pirkėjui) negali būti įvykdyta, ieškovui pagrįstai buvo suteikta procesinė galimybė patikslinti ieškinį ir nurodyti kitus puspriekabių važiuoklės numerius. Toks patikslinimas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, neperžengia proceso atnaujinimo ribų.

              Nagrinėjant bylą iš naujo aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, kontekste, svarbu nustatyti, ar, paaiškėjus šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas būtų buvęs kitoks. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių pirkimo–pardavimo sutartis  sudaryta dėl rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibūdintų daiktų, nes puspriekabės (sutarties dalykas) buvo apibūdintos jų marke ir modeliu („Krone SDP 27“), o ne važiuoklės numeriais. Tačiau ieškovas, nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, identifikavo daiktus ir reiškė reikalavimą priimti konkrečias identifikuotas puspriekabes. Šių puspriekabių bylą nagrinėjant teisme instancine tvarka nebebuvo, nes pardavėjas, siekęs, kad teismo tvarka atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti sutartį, pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusius daiktus perleido. Taigi, nors byloje buvo reiškiamas reikalavimas vykdyti sutartį, pats pardavėjas bylos nagrinėjimo metu pasirinko  ir realiai įgyvendino kitą, alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą – atsisakė sutarties, perleisdamas sutarties dalyku buvusius daiktus tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo natūra nebūtų priimtas. Pardavėjui dispozityviai įgyvendinus alternatyvų savo pažeistos teisės gynimo būdą, galėtų būti keliamas klausimas dėl nuostolių, jeigu tokių buvo patirta, realizuojant sutarties dalyku buvusius daiktus, atlyginimo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), bet ne dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo natūra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Krone Scanbalt“ prašo panaikinti  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir palikti galioti  Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 4.3 ir 4.4 straipsnių pažeidimo. Kasatorius nesutinka su teismo pateikiamu CK 4.4 straipsnio aiškinimu, kad, identifikavus rūšies požymiais apibūdinamą daiktą ir taip atskyrus jį iš kitų vienarūšių daiktų,  jis visais atvejais tampa individualias požymiais apibūdintu, nepakeičiamu daiktu. Kasatoriaus įsitikinimu, tokį daiktą vis tiek reikia laikyti rūšies požymiais apibūdinamu, bet individualizuotu (identifikuotu) daiktu, nes, suteikus rūšies požymiais apibūdinamam daiktui identifikacinį numerį (ar patalpinus į kitas patalpas nuo kitų vienarūšių daiktų, ar įpakavus), pats daiktas nepasikeičia, t. y. neįgauna naujų požymių, kurie jį atskirtų iš kitų vienarūšių daiktų.

Kasatoriaus manymu, rūšies požymiais apibūdinamas daiktas tampa nepakeičiamuoju (individualiais požymiais apibūdinamu daiktu) tais atvejais, kai individualizuojant daiktą jis taip pakeičiamas, kad įgyja naujų požymių, atskiriančių jį iš kitų vienarūšių daiktų. Taigi, darytina išvada, kad vienais atvejais individualizuojant daiktą jis pagal naujai įgytus tik jam būdingus požymius tampa individualiais požymiais apibūdinamu daiktu, taip pat nepakeičiamu; o kitais atvejais, kai rūšies požymiais apibrėžtas daiktas pakeičiamas nedaug ir įgyja tik kai kuriuos iš kitų vienarūšių daiktų jį išskiriančius požymius, jis, nors ir būdamas individualizuotas (identifikuotas), neįgyja nepakeičiamojo daikto statuso.

Taigi rūšies požymiais apibrėžti, bet individualizuoti daiktai, priklausomai nuo naujai įgytų požymių, gali būti laikomi pakeičiamaisiais arba nepakeičiamaisiais daiktais. Pakeičiamojo ar nepakeičiamojo daikto statusas turėtų būti nustatytas teismo kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas nesistemiškai taikė CK 4.3, 4.4 straipsnių nuostatas, nesiaiškino, ar, ieškovui nurodžius ginčo objektu esančių puspriekabių važiuoklės numerius, sutarties objektu esantys daiktai pakito tiek, kad tapo individualiais požymiais apibūdinamais daiktais ir įgijo nepakeičiamojo daikto statusą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kad, ieškovui identifikavus rūšies požymiais apibūdintas puspriekabes, nurodant važiuoklės numerius, šios tapo individualiais požymiais apibūdinamais daiktais ir įgijo nepakeičiamo daikto statusą.

Važiuoklės numeriai visoms gaminamoms puspriekabėms suteikiami jų gaminimo metu. Pripažinus, kad važiuoklės numeris yra pakankamas požymis laikyti daiktą nepakeičiamuoju, svarbu nustatyti momentą, nuo kurio sutarties objektas įgyja nepakeičiamojo daikto statusą. Lietuvos apeliacinis teismas nepakeičiamojo daikto statuso atsiradimą susieja su ieškinio pateikimu, tačiau faktiškai, pagal atsakovo užsakymą pagaminta puspriekabė identifikuojama dar gamybos procese. Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuotų, kad bet kokio identifikacinio požymio suteikimas rūšies požymiais suteikimas suteikia jam nepakeičiamojo daikto statusą (jis tampa individualiais požymiais apibūdinamu), aktualus išaiškinimas dėl momento, nuo kurio laikytina, kad daikto statusas pasikeitė (iš pakeičiamojo į nepakeičiamąjį). Nei teismų praktikoje, nei teisės doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl daiktų skirstymo į rūšies ir individualiais požymiais apibūdinamus, pakeičiamuosius ir nepakeičiamuosius daiktus.

Dėl CK 6.59 straipsnio 1 dalies ir 6.223 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčo šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios objektas – rūšies požymiais apibūdinamas daiktas (puspriekabės „Krone SDP 27“). Vadovaujantis CK 6.331 straipsnio 1 dalimi, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos arba pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą asortimentą (specifikaciją).

Prievolė priimti prekes ir už jas sumokėti kildinama ne iš ieškovo pateikto pranešimo apie užsakymo įvykdymą ar ieškinio reikalavimo. Atsakovo prievolė priimti ir apmokėti, o ieškovo prievolė perduoti prekes kyla iš šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas, gavęs užpildytą atsakovo užsakymo lapą, įgijo prievolę pagaminti prekes ir perduoti jas atsakovui (Bendrųjų sąlygų 2.2, 3.1 punktai), o atsakovas įgijo prievolę sumokėti (Bendrųjų sąlygų 3.4, 4.4 punktai). Ieškovas negali vienašališkai pakeisti šalių sudarytos sutarties objekto, t. y. jei šalys susitarė dėl rūšies požymiais apibrėžto daikto pirkimo–pardavimo, toks susitarimas ir su juo susijusios šalių teisės ir pareigos galioja iki prievolės tinkamo įvykdymo ar atskiro abipusio šalių susitarimo, pakeičiančio sutarties nuostatas dėl sutarties objekto (CK 6.223 straipsnis). Jeigu atsakovas būtų pagaminęs puspriekabes pagal atsakovo užsakymą ir informavęs apie pagaminimą atsakovą (pranešime kaip ir ginčo atveju nurodydamas pagamintų puspriekabių važiuoklės numerius), tačiau,  nesuėjus puspriekabių atsiėmimo terminui (atsakovui nepažeidus sutarties), šios puspriekabės žūtų, ieškovui, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, išliktų pareiga pagaminti ir perduoti sutartyje numatytas rūšies požymiais apibūdintas puspriekabes, t. y. ieškovas negalėtų gintis nuo atsakovo reikalavimų, teigdamas, kad žuvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas ir daikto priteisimas natūra negalimas (CK 6.60 straipsnis), nepaisant to, kad pranešimu tas daiktas pirkėjui jau buvo identifikuotas (o identifikaciniai požymiai faktiškai suteikti dar pagaminimo metu). Analogiškai vertintina ir byloje susiklosčiusi faktinė situacija, t. y. ieškovas, ieškinyje identifikuodamas puspriekabes (nurodydamas jų važiuoklės numerius), nepakeitė (neturėjo teisės pakeisti) sutarties nuostatų dėl pirkimo–pardavimo objekto. Nebelikus ieškinyje nurodytų puspriekabių, ieškovo pareiga pagaminti ir perduoti sutarties objektą, o atsakovo pareiga priimti ir sumokėti sutartyje numatytą kainą išliko, nes šalys susitarė dėl rūšies požymiais apibūdinamų daiktų pirkimo–pardavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebeliko pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, nes pardavėjas, siekęs, kad teismo tvarka atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti sutartį, sutarties dalyku buvusius daiktus perleido.

Dėl CK 6.346 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Teismams konstatavus, kad šalys sudarė sutartį  dėl rūšies požymiais apibrėžtų daiktų (puspriekabių), kritiškai vertintinas Lietuvos apeliacinio teismo CK 6.346 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų gynybos būdų taikymo aiškinimas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pardavėjas (kasatorius) bylos nagrinėjimo teisme metu pasirinko ir realiai įgyvendino vieną iš dviejų šioje dalyje nurodytų pažeistų teisių gynimo būdų – atsisakė sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, nes perleido sutarties dalyku buvusius daiktus tretiesiems asmenims. Kadangi pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – rūšies požymiais apibrėžti daiktai, kurie gali būti pakeičiami, tai teismas nepagrįstai konstatavo, kad, ieškovui perleidus pradiniame ieškinyje nurodytas puspriekabes,  jis laikytinas pasinaudojusiu  teise atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties. Tokią išvadą būtų galima daryti tuo atveju, jei sutartimi šalys būtų susitarusios dėl individualiais požymiais apibūdinamo daikto, kuris  būtų buvęs perleistas tretiesiems asmenims.

Atsakovas  UAB „Degarda“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Daiktų priskyrimas individualiais ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kategorijai tiesiogiai lemia šių daiktų priskyrimą kitai CK 4.3 straipsnyje nustatytai daiktų klasifikacijai – pakeičiamiesiems ar nepakeičiamiesiems daiktams, nes pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšies požymiais apibūdinti ir individualių požymių neturintys daiktai (CK 4.3 straipsnio 1 dalis), o nepakeičiamaisiais – individualiais požymiais apibūdinti daiktai (CK 4.3 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.4 straipsnį individualiais požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. Taigi, tais atvejais, kai tam tikras požymis leidžia atskirti daiktą nuo kitų tos pačios rūšies daiktų, yra pagrindas šį daiktą laikyti apibūdintu individualiais požymiais. Pripažinus, kad tam tikras daiktas laikytinas individualiais požymiais apibūdintu, jis, vadovaujantis CK 4.3 straipsnio 2 dalimi, visais atvejais laikytinas nepakeičiamuoju, nes CK 4.3 straipsnio 2 dalyje išimčių nenustatyta.

Pažymėtina, kad įstatyme nereikalaujama, jog daiktą priskiriant individualiais požymiais apibūdintų daiktų kategorijai jis įgytų kokybiškai naujų požymių, pakanka, kad tokį daiktą būtų galima kokiu būdu atskirti nuo kitų daiktų.

Lietuvos apeliacinis  teismas nustatė, kad kasatorius, vykdydamas šalių sutartį ir atsakovo pateiktą užsakymą, pagamino puspriekabes „Krone SDP 27“, kurias reikšdamas reikalavimus atsakovui atitinkamai identifikavo važiuoklės numeriais, taip individualizuodamas sutarties objektą, kuris tapo individualiais požymiais apibūdintu ir nepakeičiamuoju daiktu. Vykdydamas kasatorius (ieškovas) pagamino užsakytas puspriekabes, suteikė jas individualizuojančius važiuoklės numerius ir informavo atsakovą, kad būtent jas galima atsiimti. Dėl šios priežasties atsakovo užsakyme nurodytų puspriekabių pagaminimas su atitinkamais važiuoklės numeriais, t. y. sutarties objekto identifikavimas ir pareikalavimas jį priimti, yra susijęs ne su vienašališku sutarties keitimu, o su sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, todėl kasatoriaus argumentai dėl CK 6.59 straipsnio 1 dalies ir 6.223 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Laikantis nuostatos, kad tam tikras  daiktas laikytinas individualiais požymiais apibūdintu ir dėl to nepakeičiamuoju, pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo išvada, jog kasatorius faktiškai pasinaudojo vienu CK 6.346 straipsnio 3 dalyje nustatytų pardavėjo teisių gynimo būdų (perleisdamas puspriekabes tretiesiems asmenims atsisakė sutarties su atsakovu). Kadangi CK 6.346 straipsnio 3 dalyje nustatyti pardavėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir negali būti taikomi kartu, tai ieškovo reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl individualiais požymiais apibūdintino daikto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesistemiškai taikė CK 4.3, 4.4 straipsnių nuostatas, nes individualiais požymiais (važiuoklės numeriais) apibūdintus daiktus (puspriekabes) laikė nepakeičiamaisiais daiktais.

Pagal CK 4.4 straipsnį individualiais požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie vienais ar kitais būdais atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. CK 4.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibūdinti daiktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien lingvistinis šių normų aiškinimas galėtų suponuoti išvadą, kad individualizuotas daiktas savaime tampa nepakeičiamuoju, tačiau toks aiškinimas esant tam tikroms konkrečioms bylos aplinkybėms gali neatitikti protingumo principo, nes daikto pakeičiamumas (arba nepakeičiamumas) siejamas ne vien su objektyvia daikto savybe – individualizuojančiu požymiu, bet ir su subjektyviu asmens vertinimu dėl tų individualizuojančių požymių reikšmingumo. Šiuo aspektu kasacinio skundo argumentai, kad rūšies požymiais apibrėžtas daiktas,  įgijęs tam tikrų iš kitų vienarūšių daiktų jį išskiriančių požymių, nors ir būdamas individualizuotas (identifikuotinas), ne visais atvejais savaime įgyja nepakeičiamojo daikto statusą, laikytini pagrįstais. Transporto priemonės (nagrinėjamu atveju – puspriekabės), kaip daiktai, civilinėje apyvartoje gali dalyvauti tik pažymėtos jas indentifikuojančiais požymiais, šioje byloje - važiuoklių identifikaciniais numeriais. Kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą. Transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Automobilio identifikuotinumas priskiriamas prie bendrųjų transporto priemonių, kaip daikto, reikalavimų (Lietuvos Aukščiaisiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-76/2014). Ginčo šalys sudarydamos pirkimo pardavimo sutartį susitarė dėl rūšiniais požymiais apibūdintų puspriekabių pirkimo, nes jų identifikaciniai numeriai nebuvo ir negalėjo būti šalims žinomi, tačiau jas pagaminus ir gamintojui suteikus inentifikacinius požymius – važiuoklės numerius – jos tapo individualiais požymiais apibūdintinais daiktais. Nuo to momento, kai pardavėjas šalių sutartinių teisinių santykių objektu įvardijo dvi puspriekabes, kurių važiuoklių identifikaciniai numeriai yra WKESD000000428282 ir WKESD000000428284,  šalių santykiai kvalifikuotini kaip vykstantys dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų. Kaip teisingai sprendė ir apeliacinės instancijos teismas, taip tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino ir pats kasatorius, nes pateikdamas ieškinį teismo jis reikalavo įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes „Krone SDP 27“, nurodydamas jų važiuoklės numerius WKESD000000428282 ir WKESD000000428284. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste spręstina, kad visiškai nauji individualiais požymiais (važiuoklės numeriais) apibūdinti daiktai (puspriekabės) savaime nelaikytini nepakeičiamaisiais daiktais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju yra svarbūs keli papildomi bylos aspektai. Pirma, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes „Krone SDP 27“, nurodydamas jų važiuoklės numerius WKESD000000428282 ir WKESD000000428284, taigi, suformuluodamas reikalavimą dėl konkrečių individualizuotų daiktų, nepriklausomai nuo to, kad šalys sutartyje buvo sutarusios dėl rūšies požymiais apibūdintų daiktų pirkimo–pardavimo – dviejų puspriekabių „Krone SDP 27“. Taip ieškovas savo veiksmais parodė siekiąs, kad atsakovas priimtų būtent jo nurodytas puspriekabes ir už jas sumokėtų. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovas įpareigojamas priimti iš ieškovo dvi puspriekabes, kurių važiuoklių identifikaciniai numeriai yra WKESD000000428282 ir WKESD000000428284. Taigi, teismo sprendimu tenkinus ieškovo suformuotą reikalavimą, atsakovas buvo įpareigotas priimti ne rūšies, bet individualiais požymiais apibūdintus daiktus, tačiau vykdymo procese paaiškėjo, kad pats ieškovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, atsisakė vykdyti sutartį ir šiuos daiktus perleido tretiesiems asmenims. Galiausiai, atnaujinus bylos nagrinėjimą,  teismas konstatavo, kad jeigu teismui būtų buvę žinoma, jog ieškovas (pardavėjas) pirkimo–pardavimo sutarties dalyką yra perleidęs tretiesiems asmenims, teismo sprendimas, rezoliucinėje dalyje įvardijant įpareigojamų paimti puspriekabių važiuoklės numerius, nebūtų priimtas. Įvertinęs šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu, o ieškovas, perleidęs priekabas tretiesiems asmenims, laikytinas de facto pasirinkusiu kitą savo teisių gynybos būdą – sutarties atsisakymą. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, tokioje situacijoje, jei puspriekabių perleidimo aplinkybės būtų paaiškėjusios bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas dėl pirkimo pardavimo sutarties įvykdymo natūra nurodant ieškinyje įvardytas puspriekabes nebūtų priimtas.

Taigi, nors ieškovas akcentuoja, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs priimti rūšies, o ne individualiais požymiais apibūdintus daiktus, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės, nes pats atsakovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus, daiktus identifikavo ir prašė teismo įpareigoti ieškovą priimti būtent jo nurodytus konkrečius daiktus, kurių individualūs požymiai (važiuoklės numeriai) ir buvo įrašyti sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  9,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalies ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nuostatomis, ši suma nepriteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Sigita Rudėnaitė

              Antanas Simniškis

              Dalia Vasarienė