ATP byla Nr. II-544-171/2008 Procesinio sprendimo kategorija 32

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
(S)
2008 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. T., nukentėjusiajam A. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau Vilniaus m. VPK VP EPT) komisaro inspektoriaus S. K. 2007-12-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 835374 panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyriausiasis patrulis R. M. 2007-12-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 835374 (b. l. 5) dėl V. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d., kadangi jis vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, apgadino abu automobilius. Tuo savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 150 p. reikalavimus.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras inspektorius S. K. 2007-12-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 835374 (b. l. 4) V. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. skunde paaiškino, kad 2007-12-18 praleidęs važiuojantį transportą, iš stovėjimo vietos, esančios prie Žygimantų g. 8, Vilniuje, beveik iš karto įsuko į antrąją juostą ir ja važiavo iki Žygimantų–Radvilų gatvių sankryžos. Prieš pradėdamas apsisukimo manevrą įjungė kairiojo posūkio signalą, per galinio matymo veidrodėlį matė jį besivejantį automobilį, tačiau pastarajam jis niekuo nekliudė, nes dešinėje pusėje eismo juosta buvo laisva, iš savo eismo juostos į greta esančią laisvą tos pačios judėjimo krypties juostą neįvažiavo, o kairėje pusėje buvo ištisinė dviguba linija, taigi kaire puse besivejantis automobilis lenkti (apvažiuoti) negalėjo. Kadangi privažiavus sankryžą su Radvilų gatve priešingos krypties eismo juostoje automobilių nebuvo, todėl jis pradėjo apsisukimo manevrą iš tos pačios juostos, kuria važiavo. Jau įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą pajuto smūgį. Paaiškėjo, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „VW Caddy“.
KET numato, kad visi transporto manevrai turi vykti saugiai, todėl taikytini ne KET 150 p., bet 151 p. reikalavimai, kai dėl pagrįstų priežasčių galima apsisukti ne nuo važiuojamosios dalies krašto. Šiuo konkrečiu atveju ta priežastis yra techniniai kelio ir automobilio parametrai. Norint apsisukti nemanevruojant ir neužvažiuojant ant priešingoje gatvės pusėje esančio šaligatvio, manevrui net teoriškai neužtenka gatvės pločio, jeigu būtų sukamasi nuo pat skiriamosios linijos (automobilio „Hyundai Lantra“ apsisukimo spindulio ir automobilio pločio suma yra didesnė nei važiuojamosios dalies plotis – apsisukimo spindulys iš stovinčios padėties ir visiškai išsukus vairą sudaro 5,5 m, automobilio plotis 1,7 m). Transporto priemonei judant, priklausomai nuo greičio, apsisukimo spindulys tik padidėja. Todėl turėtų būti taikomas KET 151 p. reikalavimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. skundą patikslino (b. l. 24-25) ir papildomai nurodė, kad nutarime nenurodytas nė vienas konkretus padarytas KET pažeidimas, nėra jokių konkrečių KET pažeidimo įrodymų. Eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje sankryžoje, todėl nagrinėjant įvykį, turi būti taikomi KET XVIII skyriaus „Važiavimas per sankryžas“ reikalavimai. Šio skyriaus 199 punktas reikalauja, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančiomis lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje“. Skundžiamame nutarime esantis teiginys „nedavė kelio ta pačia kryptimi kairiau jo tiesiai važiavusiam automobiliui“ yra klaidingas, nes jis pagal 199 punktą taikomas „...sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta...“. Be to, šis skundžiamo nutarimo teiginys visai nesuprantamas, nes iš jo galima suprasti, kad jis nedavė kelio lenkti jo automobilį, bet KET 184.5 punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena juosta. KET 181 punktas numato apvažiavimo galimybę – jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. Šis reikalavimas parodo, kad skundžiamo nutarimo teiginys „iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto“ yra neteisingas. Pirmąja eismo juosta nebuvo galima važiuoti, nes ten stovi automobiliai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. automobilis visą laiką važiavo kairiąja eismo juosta.
Taip pat nurodė, kad kai kurių abejonių sukėlė pavaizduotas schemoje automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, t. y. stovinčių automobilių išsidėstymas pirmojoje juostoje ir neteisingai nurodyta automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vieta kelyje po įvykio. Po įvykio automobilio „VW Caddy“ padėtis judėjimo krypties atžvilgiu atitinka nubraižytajai, tačiau faktiškai abu kairiosios pusės ratai buvo priešingos krypties eismo juostoje.
Per teismo posėdį V. T. nurodė, kad iš stovėjimo aikštelės, esančios Žygimantų gatvėje, įvažiavo į antrąją juostą ir pajudėjo link Antakalnio. Kadangi jam reikėjo apsisukti, jis tai nutarė padaryti Radvilų gatvės sankryžoje. Posūkio signalą pradėjo rodyti likus 50–100 m iki apsisukimo. Manevro metu pastebėjo, kad atvažiuoja kitas automobilis. Baigiant daryti manevrą, į jo automobilio užpakalinį sparną tas automobilis įvažiavo. Tuo metu jis jau buvo išvažiavęs per juostos punktyrą, nuo smūgio automobilis apsisuko. Schema nubraižyta blogai, nes nukentėjusiojo automobilio ratai buvo kitoje ištisinės linijos pusėje. Automobiliai šioje Žygimantų gatvės atkarpoje visada užima pirmąją kelio juostą. Tuo metu ant Radvilų gatvės kampo tikrai stovėjo automobiliai.
Jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių, būtų jo automobilį apvažiavęs. Šioje sankryžoje nėra ženklų, rodančių, kuris kelias yra pagrindinis, todėl mano, kad keliai yra lygiareikšmiai. Taigi pagal Kelių eismo taisykles nukentėjusysis turėjo jį praleisti kaip kliūtį iš dešinės. Mano, kad nukentėjusysis buvo nusprendęs jį aplenkti per ištisinę liniją. Smūgio metu V. T. automobilis buvo priešpriešinėje kairiojoje juostoje, o užpakalinis ratas ant ištisinės linijos. Nurodo, kad pirmąja juosta nevažiavo nė metro, iš Radvilų g. taip pat neišvažiavo. Jo automobilio ilgis yra apie 4,70 m (b. l. 29, 40, 42).
Teismo prašo Vilniaus m. VPK VP EPT komisaro inspektoriaus S. K. 2007-12-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 835374 panaikinti ir bylą nutraukti.
Nukentėjusysis A. L. paaiškino (b. l. 28–30, 39–42), kad atsitrenkė į V. T. automobilio šoną prie rato, nes šis automobilis stovėjo skersai kelio. Apvažiuoti iš dešinės pusės negalėjo, nes pirmoji eismo juosta buvo užimta – stovėjo automobiliai. V. T. automobilį pastebėjo prieš 20 m, nespėjo sustabdyti, nes kelio danga buvo šlapia. Eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. pusė automobilio buvo antrojoje eismo juostoje.
Nukentėjusysis A. L. prašo skundą atmesti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 150 punktą, kuris numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Minėta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, todėl sprendžiant administracinės atsakomybės už tokį pažeidimą klausimą, turi būti taikomos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios veiką, kurios objektyvūs požymiai buvo nustatyti V. T. veikoje.
Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo V. T. skunde (b. l. 3) ir paaiškinime (b. l. 20 antra pusė) pripažino, kad apsisukimo manevrą jis atliko pažeisdamas KET 150 punkto reikalavimus – nepasitraukė prie pat važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, t. y. antrosios juostos, atitinkamo krašto, nes, jo teigimu, eismo įvykio vietoje dėl techninių kelio ir automobilio parametrų galima apsisukti tik ne nuo važiuojamosios dalies krašto.
Tačiau pareigūnas liudytojas R. M. savo parodymuose teigia, kad jeigu V. T. manevrą būtų daręs iš antrosios eismo juostos, apgadintas būtų automobilio galas, o ne šonas prie rato, kaip yra šiuo atveju. Iš automobilio apgadinimų galima spręsti, kad jis stovėjo skersai kelio. Pažeidėjas važiavo pirmąja juosta ir turėjo praleisti antrąja juosta važiavusį nukentėjusįjį (b. l. 28–30).
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad jeigu pažeidėjas manevrą būtų daręs iš antrosios eismo juostos, tada atsitrenkus iš paskos važiuojančiam automobiliui būtų apgadintas automobilio kampas, nes darant apsisukimo manevrą sukasi automobilio priekis, o ne galas. Sprendžiant iš automobilio apgadinimų, pažeidėjas turėjo manevrą daryti iš pirmosios juostos arba išvažiuoti iš Radvilų gatvės (b. l. 39–42).
Nukentėjusysis paaiškino, kad V. T. automobilis stovėjo skersai kelio (b. l. 40).
Taigi pareigūnų ir nukentėjusiojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga (nuotraukos) (b. l. 33-36) neatitinka pažeidimo kvalifikacijos (KET 150 str.).
Iš liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos schemos, nuotraukų galima išvada, kad V. T. automobilis suko iš pirmosios eismo juostos.
ATPK 248 str. nuostatos reikalauja, kad būtų laiku, visapusiškai, kruopščiai ir objektyviai išaiškintos kiekvienos bylos aplinkybės. ATPK 260 str. nurodo reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Pagal ATPK 280 str. ruošdamasis nagrinėti bylą pareigūnas turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju šių nuostatų nebuvo laikomasi. ATPK 286 str. nurodo, kad nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, nurodytas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už pažeidimą.
Nustačius, kad protokolą surašiusi institucija nesilaikė ATPK 260 str. reikalavimų, o bylą nagrinėjusi institucija – ATPK 286 str. reikalavimų, byla grąžinama institucijai, surašiusiai protokolą, nurodytiems procesiniams pažeidimams pašalinti. Dėl nurodytų trūkumų teismas neturi galimybės keisti nutarime nurodytų faktinių aplinkybių ir konstatuoti, koks konkretus teisės aktas pažeistas, kadangi tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į gynybą, t. y. teisė nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo momento žinoti, kuo kaltinamas. Kaltinimo esmę apibrėžia tiek konkrečių faktinių aplinkybių nurodymas, tiek tiksli veikos kvalifikacija.
Dėl esminių procesinių pažeidimų skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina institucijai, surašiusiai protokolą, tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (ATPK 124 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str., 106 str., 124 str. 1 d. 4 p., 128 str. ir 129 str., teismas
n u t a r ė:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus S. K. 2007-12-20 nutarimą, kuriuo V. T. paskirta 100 Lt bauda, ir grąžinti bylą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė