Civilinė byla Nr. 2S-27-516/2011
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01934-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės M. L. pareiškimą dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą skyrimo Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai. Suinteresuoti asmenys N. P. ir G. P. .
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Antstolė M. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti baudą Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai už 2008-09-22 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi antstolės pareiškimo dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimo Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai netenkino.
Teismas konstatavo, kad 2008-09-22 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinus viešojo administravimo subjektų sprendimus - tokie sprendimai yra negaliojantys nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl tokio teismo sprendimo vykdymo procedūra neatliekama, išskyrus dėl šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimu joks asmuo nebuvo įpareigotas atlikti kokių nors veiksmų, todėl konstatuoti, kad Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nevykdo teismo sprendimu paskirtų įpareigojimų - nėra pagrindo. Nors byloje yra ir 2010-03-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartis, tačiau teismas, spręsdamas antstolės prašymą, minėta nutartimi nesivadovavo, nes 2008-09-22 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nebuvo įpareigota nei Trakų rajono savivaldybės administracija, nei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atlikti kokius nors veiksmus, priimtu teismo sprendimu buvo panaikinti ginčijami sprendimai ir perduoti nagrinėti iš naujo.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. P. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti baudą.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Vilniaus apygardos administracinio 2008-09-22 sprendimu N. P. 2008-02-29 pareiškimas “Dėl tvorelės statybos” Trakų rajono savivaldybės administracijai ir institucijoms, su kuriomis pastaroji privalo derinti savo sprendimą buvo perduotas nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, šis N. P. pareiškimas dar kartą ir be jokio papildomo pareiškėjos kreipimosi turėjo būti išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. LR Statybos įstatymas yra teisės aktas, reglamentuojantis tokio pobūdžio pareiškimų nagrinėjimą. Teigia, jog priešingu atveju, liktų visiškai neaišku kaip asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, galėtų išsireikalauti, kad institucija privalanti atlikti tam tikrus veiksmus būtų priversta tai padaryti;
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu joks asmuo nebuvo įpareigotas atlikti kokių nors veiksmų. Teigia, jog teismui nebuvo jokio reikalo nurodyti kokio nors Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojo individualiai, kadangi projektavimo atveju tai jau yra nustatyta LR Statybos įstatymo 20 str. 5 d.
- Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimą, N. P. 2008-02-29 pareiškimą pakartotinai išnagrinėjo 2009-08-26 ir Trakų rajono savivaldybei pranešė apie faktišką atsisakymą išduoti specialiąsias projektavimo sąlygas. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija N. P. pareiškimą taip pat pakartotinai išnagrinėjo, specialiąsias projektavimo sąlygas išduoti atsisakė ir apie tai 2010-04-12 pranešė Trakų rajono savivaldybei. Tačiau Trakų rajono savivaldybės administracija nepateikė apeliantei jokio sprendimo, t.y. neįvykdė teisės aktų reikalavimais pagrįsto teismo sprendimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad ji neskųsdama Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmų, negali tiesiogiai apskųsti Kultūros paveldo departamento prie KM ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos neteisėtų argumentų, kadangi pareiga apibendrinti visų institucijų nuomones ir pateikti pareiškėjai vieną argumentuotą atsakymą tenka Trakų rajono savivaldybės administracijai, o kitos dvi institucijos tik derindamos savo veiksmus susirašinėja tarpusavyje. Teigia, kad pirmą kartą Trakų rajono savivaldybės administracija kitų institucijų atsisakymus išduoti specialiąsias projektavimo sąlygas N. P. tiesiog persiuntė, pati jų motyvacijos nepalaikydama ir savo sprendime kaip kliūtimis neįvardino. Šį kartą Trakų rajono savivaldybės administracija nesiteikia priimti visiškai jokio sprendimo ir nieko nedaro jau metai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas Trakų rajono savivaldybės administraciją prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens N. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Statybos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog pagal statytojo (užsakovo) prašymą statinio projektavimo sąlygoms gauti savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 str. 32 d., parengti. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius turi pateikti paraišką projektavimo sąlygoms gauti už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai. Projektavimo vieta yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, skolininkas Trakų rajono savivaldybės administracija daro išvadą, jog savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai yra išvestiniai iš už saugomos teritorijos administravimą atsakingos institucijos veiksmų. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2010-04-12 raštu Nr. S(10.4)-179 pakartotinai atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas metalinės tvorelės augalams įrengti namo (duomenys neskelbtini). Skolininko nuomone, vykdymo procesas gali atsirasti tik iš skolininko neveikimo veiksmų, t.y. jeigu N. P. 2008-02-29 pateikta paraiška „Dėl tvorelės statybos“ visai nebūtų iš naujo išnagrinėtina, kaip tai nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendime, ar netinkamai išnagrinėta. Tačiau šiuo atveju N. P. ir G. P. turi kreiptis į teismą su skundu dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos neveikimo, biurokratizmo ar netinkamai savo pareigų vykdymo.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus. Remiantis teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumu skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3k-3-23/2004).
Pažymėtina, kad tai yra teorinis skirstymas. Praktikoje dažnai yra taip, kad teismo sprendimas susideda iš kelių dalių, iš kurių vienos yra dėl pripažinimo ir modifikavimo, o kitos reiškia priteisimą. Tačiau šis skirstymas yra svarbus tuo, kad teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones. Pats teismo sprendimas sukelia teisinį efektą, t.y. nutraukia, pakeičia ar nustato teisinius santykius, ir nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, kuriais būtų sukeliamos suinteresuoto asmens pageidaujamos teisinės pasekmės. Teismo sprendimo dėl priteisimo teisinis efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos įpareigojo atlikti teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti prievartą. Jeigu teismo sprendimas vykdomas panaudojant priverstinio vykdymo priemones, tai jis vadinamas vykdytinu sprendimu.
Nagrinėjamoje byloje kilo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo priverstinio vykdytinumo problema. Šioje byloje iškilo klausimas dėl to, ar teismo sprendimas yra vykdytinas, ar ne, t.y. ar ieškovo, kuris kreipėsi į teismą, teisėms apginti pakanka priimti teismo sprendimą, ar atsakovui reikia atlikti papildomus veiksmus, kad sprendimas būtų įgyvendintas.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 2448/2009 esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimo matyti, kad šiuo teismo sprendimu buvo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos sprendimai ir perduoti nagrinėti iš naujo (vykdm.b.l.. 19-26). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-06 nutartimi minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-0922 sprendimas buvo paliktas nepakeistas (vykdm.b.l. 1-3).
Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimo analizė rodo, kad joks asmuo nebuvo įpareigotas atlikti kokių nors konkrečių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti vykdymo proceso pradžią. Minėtu sprendimu panaikinus viešojo administravimo subjektų sprendimu – tokie sprendimai yra negaliojantys nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl tokio teismo sprendimo vykdymo procedūra neatliekama. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vykdymo procesas gali atsirasti tik iš skolininko neveikimo, t.y. jeigu N. P. 2008-02-29 pateikta paraiška „Dėl tvorelės statybos“ visai nebūtų iš naujo išnagrinėtina ar nagrinėjama, kaip tai nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendime.
Remiantis LR Statybos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog pagal statytojo (užsakovo) prašymą statinio projektavimo sąlygoms gauti savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“ pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 str. 32 d., parengti. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius turi pateikti paraišką projektavimo sąlygoms gauti už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai. Bylos medžiaga nustatyta, jog projektavimo vieta yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su skolininko Trakų rajono savivaldybės administracijos teiginiu, jog savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai yra išvestiniai iš už saugomos teritorijos administravimą atsakingos institucijos veiksmų. Tai reiškia, jog specialias projektavimo sąlygas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo gauti iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldo prie KM Vilniaus teritorijos padalinys 2009-08-26 raštu „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ informavo Trakų rajono savivaldybės administraciją, kad terasa su tvorele yra įrengta ant kultūros paveldo objekto, todėl turi būti demontuota (vykdm.b.l. 14).Trakų rajono savivaldybės administracija 2009-09-09 raštu „Dėl specialių sąlygų projektavimui“ kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją su prašymu iš naujo ir pateikti projektavimo sąlygas (vykdm.b.l. 13). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2010-04-12 raštu Nr. S(10.4)-179 pakartotinai atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas metalinės tvorelės augalams įrengti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Taigi iš civilinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkas Trakų rajono savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų iš naujo išnagrinėti N. P. ir G. P. 2008-02-29 pateiktą paraišką „Dėl tvorelės statybos“. Tuo tarpu atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su konkrečių veiksmų atlikimo (neatlikimo), nagrinėjant paraišką, terminais, jų pažeidimu ir pan., jau yra susijusios ne Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimo vykdymo tinkamumu, o yra kito (naujo) administracinio ginčo dalykas dėl vilkinimo ar neveikimo. Kadangi, minėta, jog aptariamu administracinio teismo sprendimu nebuvo nurodyta nei kokiu terminu, nei koks naujas sprendimas dėl paraiškos turėtų būti priimtas.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas antstolės M. L. pareiškimo dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš suinteresuoto asmens N. P. priteistina 14 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens N. P. 14 (keturiolika) litų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Virginija Volskienė
Henrichas Jaglinskis