Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-21][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1865-983-2018].docx
Bylos nr.: 1-1865-983/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-1865-983/2018 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40258-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1., 2.3.4.3.

 (S)

img1 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2018 m. lapkričio 28 d.

Trakai

 

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam N. Z.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š.,

nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui G. Š., 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Alinai Kuleš,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

 

n u s t a t ė:

 

N. Z. nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą, o būtent:

jis, 2018-08-12 apie 23:20 val., prie namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) priėjęs prie einančio D. Š., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. Š. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, apie 2 cm. ilgio, einančia per lūpos raudonį, odą, pogleivį, raumenį. 

Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis N. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad jis buvo su draugais festivalyje Trakuose. Eidamas link draugo petimis susitrenkė su nukentėjusiuoju, kuris buvo su keliais draugais. Nurodė, kad nukentėjusysis atsitrenkė petimi į jį du kartus, todėl jam pasirodė, kad jis tai daro piktybiškai. Tada jie apsižodžiavo. Jis nukentėjusiajam pasakė: „Tau mažai vietos“. Nurodė, kad nukentėjusysis bandė jam smūgiuoti į galvą ranka, tačiau jis pasitraukė, todėl nepataikė. Tada jis sudavė iš rankos nukentėjusiajam smūgį į lūpą. Po to greitai atbėgo policija ir baigėsi konfliktas. Pripažįsta, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam į lūpą ir tokiais savo veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Sutinka, kad jam padarė žalą, tačiau mano, kad kaltas ir nukentėjusysis, nes jis jam pirmas bandė smūgiuoti. Nurodo, kad nukentėjusysis buvo išgėręs alkoholio. Atsiprašo nukentėjusiojo dabar už tai, kad jį sužalojo. Teigė, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą, tačiau nukentėjusiajam žalos atlyginti nesutinka, mano, kad ji per didelė, nepagrįsta, be to jo patirta žala įvyko dėl jo paties veiksmų. Nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta, bet civilinio ieškinio ne. Teigė, kad jo pajamos yra 30 Eur, kuriuos moka valstybė, ir stipendija 10 Eur. 

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str.). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodo ir kita byloje esanti medžiaga.

Nukentėjusysis D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-11  kartu su draugais atvažiavo į Trakus, kur Trakų pilyje vyko "Radistų" koncertas. Turėjo bilietą į koncertą. Į Trakus atvažiavo apie 19.30. Į patį renginį įėjo apie 20 val. Visą laiką buvo diskotekoje, šoko, vartojo alkoholį. Per visą renginį išgėrė dvi skardines alaus.  Renginio metu apie 23.20  vienas norėjo nueiti į tualetą ir išėjo iš diskotekos. Lauko tualetai buvo  pačios pilies teritorijoje, prie pirmo tilto išėjus iš pilies. Ir jam būnant prie tilto, negali tiksliai pasakyti ar  tuo metu ėjo, ar stovėjo, prie jo priėjo vienas vaikinas. Vaikinas apie 1.75-1.80  cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, nukirpta visa galva pirmu numeriu, tamsių plaukų. Apsirengęs buvo mėlynos spalvos  švarku, kelnėmis, negali nurodyti kokiomis. Į batus nekreipė dėmesio. Vaikiną atpažinti galėtų. Vaikinas  kažką pasakė, bet jis (D. Š.) neišgirdo ką ir nesuprato ko jis  nori. Viskas įvyko labai greitai. Tik staiga sulaukė smūgio į veidą iš rankos kumščio. Jam atrodė, kad rankoje laikė žiebtuvėlį, bet  nėra tikras. Sudavė vieną kartą. Iš karto pribėgo policija ir vaikiną ir jį (D. Š.) sulaikė. Jam taip pat uždėjo antrankius, paguldė ant žemės. Vėliau jį įsodino į med. pagalbos automobilį, nuėmė antrankius ir išvežė į Vilniaus ligoninę, kur susiuvo prakirstą lūpą. Kraujas iš lūpos bėgo.  Vaikino, kuris  sudavė į veidą, nėra nei karto matęs, ir jo nepažįsta. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Vaikinas  nepažįstamas  sudavė vieną kartą į veidą be priežasties. Pačio įvykio niekas iš draugų  nematė, turėjo matyti policija, kuri stovėjo maždaug 5-10 m atstumu nuo įvykio vietos. Ir iš karto po suduoto smūgio pareigūnai pribėgo prie jų. Matė, kaip pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris sudavė  į veidą. Buvo išvežtas į Vilniaus ligoninę, ir negalėjo grįžti atgal į koncertą. Jam  sukėlė labai didelius nemalonumus. Visą savaitę skaudėjo  lūpą, sunkiai valgė.  Kadangi  mama medikė, iš susiūtos lūpos siūlus išėmė mama. Į medicinos įstaigą  daugiau nesikreipė. Prie apklausos nori pridėti medicinos dokumentų išrašą. Ieškininį pareikšimą dėl padarytos žalos pateiks ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 15-16).

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. Š. ir įtariamojo N. Z. metu kiekvienas patvirtino savo parodymus, atpažino vienas kitą, D. Š. tik papildė, kad jo draugai buvo prie pilies įėjimo, su priešais sėdinčiu vaikinu konfliktas įvyko prie tilto. Kadangi garsiai grojo muzika, galėjo vaikinas sakyti apie muštynes, nes jis kažką girdėjo apie muštynes, tačiau negali įvardyti ką ir sulaukė vieno smūgio į veidą (b.l. 54-55).

Iš 2018-09-07 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad išnagrinėjęs D. Š., gim. 2001-05-24, 2018-08-12 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika“ medicinos dokumento išrašą/siuntimą  bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, teismo medicinos specialistas Januš Rybalko padarė išvadą, kad D. Š. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, apie 2 cm. ilgio, einanti per lūpos raudonį, odą, pogleivį, raumenį. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 23).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. Z. 2018-08-12 apie 23:20 val., prie namo, pažymėto Nr. 43 C, Karaimų gatvėje, Trakuose, priėjęs prie einančio D. Š., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. Š. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, apie 2 cm. ilgio, einančia per lūpos raudonį, odą, pogleivį, raumenį. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę byloje taip pat patvirtina nukentėjusiojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolas, medicinių dokumentų apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.  

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, mokosi, atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs pilnametystės. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad N. Z. skirta bausmė mažintina 1/3.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Civilinis ieškovas D. Š. pateikė byloje cvilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas D. Š. paaiškino, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jam padaryta turtinė žala yra apie 400 Eur. Ją sudaro: tepalas (10 Eur), pleistras 10 (Eur), 5 lazerio procedūros po 35 Eur, 5 važiavimai į Vilnių (apie 60 Eur), 5 važiavimai į Trakus (apie 35 Eur), marškinėliai (40 Eur). Padarytą neturtinę žalą jis vertina 600 Eur. Nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo jam skaudėjo lūpą, jis negalėjo normaliai valgyti, gėrė per šiaudelį, visą savaitę turėjo būti namuose, nes jam buvo gėda, savaitę net dantų negalėjo valyti, kas tikrai nebuvo malonu. Nurodė, kad jis kaltinamajam netrenkė, o tik pakėlė rankas į kovinę poziciją. Teigė, kad konfliktą iniciavo tikrai ne jis. Pažymėjo, kad atsitrenkimo petimis į kaltinamąjį jis net nepastebėjo. Iš inercijos jis tik pakėlė rankas ir greitai sulaukė smūgio.

Kaltinamasis su civlinio ieškovo D. Š. pateiktu civiliniu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl D. Š. sužalojimo jis jau atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nemano, kad turėtų atlyginti žalą ir pačiam nukentėjusiajam, kadangi jo patirta žala įvyko dėl jo paties veiksmų, nes jis pirmas smūgiavo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.

Teismas pažymi, kad nors civilinis ieškovas D. Š. prašo priteisti iš kaltinamojo 400 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus išvardintas nukentėjusiojo turėtas išlaidas: tepalas (10 Eur), pleistras 10 (Eur), 5 lazerio procedūros po 35 Eur, 5 važiavimai į Vilnių (apie 60 Eur), 5 važiavimai į Trakus (apie 35 Eur), marškinėliai (40 Eur), susidaro tik 330 Eur suma.  Be to, teismas pažymi, kad patirti civilinio ieškovo nuostoliai turi būti įrodyti ir pagrįsti. Civlinis ieškovas pateikė į bylą kuro apmokėjimą patvirtinančius čekius (47,05 Eur), UAB “Ramunėlės vaistinė” ir UAB “Euro vaistinė” čekius, patvirtinančius turėtas 14,61 Eur išlaidas tepalui ir tvarsčiui pirkti, taip pat 2 pinigų priėmimo kvitus už randelio lyginimą lazeriu (70 Eur), bei medicinos dokumentų išrašą, jog rekomenduojama atlikti 2-5 procedūras, kas sudarytų 175 Eur. Atsižvelgus į tai, jog nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa, teismas pripažįsta pagrįsta ir žalą dėl marškinėlių (40 Eur). Taigi, kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo ir yra pagrįstos nukentėjusiojo į bylą pateiktais įrodymais, todėl civliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistna 277 Eur turtinė žala.  

Civilinis ieškovas prašė priteisti jam 600 Eur neturtinę žalą. Pagrįsdamas neturtinę žalą nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė nepatogumus - dėl padaryto sužalojimo jam skaudėjo lūpą, jis negalėjo normaliai valgyti, gėrė per šiaudelį, visą savaitę turėjo būti namuose, nes jam buvo gėda, savaitę net dantų negalėjo valyti, kas tikrai nebuvo malonu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo – civilinis ieškovas D. Š. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir pan. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Tačiau įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jo sveikatos būklei, bei įvertinęs tai, kad konfliktinės situacijos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilimą įtakojo ir nukentėjusiojo veiksmai, bei įvertinęs tai, kad kaltinamasis mokosi ir jo pajamas sudaro tik gaunama stipendija ir valstybės išmoka – 40 Eur, teismas konstatuoja, kad civliniam ieškovui priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, prašomas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 200 Eur. Teismo vertinimu, toks civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis yra proporcingas jo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams. 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

 

N. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 staipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. Z. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslus.

N. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

        Civilinio ieškovo D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš N. Z. 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 

 

   Teisėja                                                                                            Asta Adamonytė-Šipkauskienė


Paminėta tekste:
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK
  • CK