Baudžiamosios bylos Nr. 1A-489-923/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03508-2022-5

 (S)

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;

                                                                        1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos G. T. atsakomybėn ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu V. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2022 m. vasario 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jas panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta siųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1.       V. T. (toliau – V. T.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, 2022 m. sausio 29 d. apie 15.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“, 2022 m. sausio 29 d. 15.38 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 2022 m. sausio 29 d. 15.56 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas).

2.       Skunde apygardos teismui V. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) arba išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

2.1.                      Skunde V. T. teigia, kad nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į įvykdyto nusikaltimo kategoriją bei apeliantui nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pasak V. T., tai, kaip byloje pritaikyta ir individualizuota ši baudžiamojo poveikio priemonė, leidžia teigti, jog buvo pažeistas proporcingumo principas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jam (apeliantui) taikė iš viso dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones dvejus metus bei turto konfiskavimą. Skunde teigiama, kad dėl ilgo uždraudimo naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones termino apeliantui kyla pakankamai neigiamų padarinių, jog būtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmei keliami tikslai. V. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jis prašė vietoje turto konfiskavimo paskirti jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl jį atmeta.

2.2.                      Skunde nurodoma, kad teismas automobilį konfiskavo pripažinęs jį nusikalstamos veikos priemone ir įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą. V. T. teigimu, su tuo būtų galima sutikti, jei jis būtų pripažintas kaltu, tačiau nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas. Skunde nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės konfiskavimo pagrindas yra numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas nurodo, kad iš šios normos teisinio reguliavimo matyti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma teismo nuožiūra, kas reiškia, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti turto konfiskavimą.

2.3.                      Skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir konstatavo, jog automobilis priklauso V. T. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau vis tiek nusprendė automobilį konfiskuoti. Skunde nurodoma, kad apelianto sutuoktinė nežinojo, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną jis naudosis automobiliu. Pasak V. T., taikant automobilio konfiskavimą buvo pažeista trečiojo asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išaiškino, jog V. T. sutuoktinė turi teisę į dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už turto konfiskavimą bei, kad ji šias teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau apelianto teigimu, toks nuosprendžio motyvavimas iš esmės sukuria situaciją, pagal kurią yra užprogramuojami ginčai tarp sutuoktinių, yra skatinamas bylinėjimasis tarp jų, tarpusavio konfliktų kilimas ir pan.

2.4.                      Skunde nurodoma, kad V. T. praeityje niekada nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nes apeliantas alkoholio praktiškai nevartoja, yra sportuojantis asmuo. Apelianto teigimu, transporto priemonė reikalinga ir norint tinkamai pasirūpinti vaikais (nuvežti į mokyklą ar darželį, į būrelius, pas gydytojus ir t. t.). Apeliantas teigia, kad jam ir jo sutuoktinei yra suteikta būsto paskola. Skunde akcentuojama ta aplinkybė, kad V. T. ir jo sutuoktinė vykdė socialiai vertingą misiją, t. y. užtikrindavo mažiau pasiturinčių šeimų vaikų patekimą į popamokinio ugdymo įstaigas, treniruotes, kas, pasak apelianto, reiškia, jog šie vaikai jo ir jo sutuoktinės dėka būdavo atitraukiami nuo „gatvėje“ esančių pagundų (alkoholio, narkotikų ir t. t.). Nors šios aplinkybės ir buvo akcentuotos skundžiamame nuosprendyje, tačiau, V. T. teigimu, jos nepagrįstai nepripažintos išskirtinėmis. Pasak apelianto, taip pat liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad jo šeima yra pakankamai jauna, siekia užsiimti ūkininko sodybos vystymu, todėl su tuo yra susijęs poreikis turėti automobilį.

2.5.                      Apelianto teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, kad jis neteistas, niekada nėra baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, leidžia daryti išvadą, jog jo atžvilgiu pakaktų taikyti ir vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Skunde V. T. nurodo, kad jis sutiktų ir su kitos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – taikymu arba konfiskuotino turto vertės išieškojimu.

3.       Atsiliepimu į V. T. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokurorė O. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.       Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nei kaltė, nei inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, dėl ko šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę.

6.       Skundžiamu nuosprendžiu V. T., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sprendė, jog nagrinėjamu atveju V. T. atžvilgiu skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemones ir uždraudė apeliantui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. bei automobilio konfiskavimą. Kaip jau nurodyta anksčiau, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymu.

7.       V. T. teigimu, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jam buvo taikytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat, kad neįvertino ir tų aplinkybių, jog automobilis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ne tik jam, tačiau ir jo sutuoktinei, kad su minėtu automobiliu jis su sutuoktine veža vaikus į mokyklą, darželį, gydymo įstaigas bei, kad užtikrina mažiau pasiturinčių šeimų vaikų patekimą į popamokinio ugdymo įstaigas, treniruotes. Atmetant V. T. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymima, kad teismas, kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). 

8.       Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė yra numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-2K-123-788/2022).

9.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas V. T. automobilį įvertino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jis padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad neteisėtais savo veiksmais V. T. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių, kadangi automobilį V. T. vairavo stipriai apgirtęs. Spręsdamas konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. T. vardu. Be šios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko minėtas automobilis buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką V. T. padarė apie 15.30 val., kai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas pakankamai intensyvus. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 31 d. liudytoja apklausta S. Š. parodė, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 15.30 val., kartu su reagavimo skyriaus tyrėja T. V. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, joms sustojus prie žiedinės sankryžos ji pastebėjo, kad nuo miesto centro važiuojantis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas žiedine sankryža vos neatsitrenkė į žiedo atitvarus. Pamatęs pareigūnes jis gestais puolė atsiprašinėti ir dideliu greičiu nuvažiavo nuo žiedo (t. 1, b. l. 85). Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad vairuodamas neblaivus V. T. kėlė pavojų ir aplinkiniams, kadangi tinkamai nesiorientavo kelyje. Skunde apeliantas nurodo, kad automobilis jam reikalingas nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį, į būrelius, pas gydytojus, taip pat, užtikrinti mažiau pasiturinčių šeimų vaikų patekimą į popamokinio ugdymo įstaigas, treniruotes. Visos šios aplinkybės egzistavo jau iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl V. T., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį (iš byloje esančios jo vairuotojo pažymėjimo kopijos (t. 1, b. l. 111) matyti, kad vairavimo teisę jis turi nuo 2005 metų), puikiai suvokė dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo artimiesiems, tačiau lengvabūdiškai šių aplinkybių nepaisė. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. nevertino jo skunde nurodomų aplinkybių kaip svarbių, ir tokių aplinkybių svarbą apeliantas iškėlė tik patyręs tam tikrus suvaržymus. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurios paskyrimas aiškiai pažeistų pusiausvyrą tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, automobilį apeliantas vairavo stipriai apgirtęs ir tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, todėl dėl tokių jo neteisėtų ir pavojingų veiksmų jis privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Apeliaciniame skunde V. T. nurodomos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, kurių pagrindu automobilio konfiskavimas, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

10.       Apeliaciniame skunde V. T. akcentuoja, kad konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios dalis priklauso ir jo sutuoktinei G. T., kuri tikrai nežinojo, jog minėta transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, tačiau teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (nagrinėjamu atveju – sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. T. ir G. T., nors yra užregistruotas tik V. T. vardu (t. 1, b. l. 63). Preziumuojama, kad turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas, ar automobilis priklausytų G. T. asmeninės nuosavybės teise byloje nėra. Byloje nesant kitų svarbių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilis, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis V. T. ir G. T. konfiskuotas neteisėtai ar, kad turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

11.       Be to, pirmosios instancijos teismas apelianto sutuoktinei išaiškino, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. V. T. savo skunde su šia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad tokia situacija skatina konfliktų kilimą bei bylinėjimąsi tarp sutuoktinių. Kaip jau nurodyta anksčiau, automobilis nagrinėjamu atveju buvo konfiskuotas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, todėl dėl susiklosčiusios situacijos tarp apelianto ir jo sutuoktinės dėl konfiskuoto automobilio kylantys konfliktai nėra pagrindas išvadai, kad konfiskuojant automobilį kokiu nors būdu buvo pažeistos jų teisės, dėl ko anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantas savo skunde nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas jam paskirta dvejų metų laikotarpiui, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad V. T. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. Įvertinus anksčiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo automobilio konfiskavimą pakeisti kita apelianto prašoma baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. T.taikytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

14.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas pagrįstai. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios minėtos transporto priemonės konfiskavimą darytų neteisėtu, todėl V. T. skundas atmetamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Daiva Jankauskienė

Darius Kantaravičius

Lina Lesinskienė