Civilinė byla Nr. e2-842-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00182-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės Solaris Bus & Coach S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Solaris Bus & Coach S.A. ieškinyje prašo: 1) panaikinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 02-190; 2) pripažinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“, pirkimo Nr. 353743, (toliau – Pirkimas) procedūras ir sąlygas nepagrįstomis ir neteisėtomis dėl be teisėto pagrindo taikyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo; 3) pripažinti Pirkimo sąlygų 10.8 punktą, kuriame įtvirtintas pasiūlymo vertinimo kriterijus (C), neteisėtu ir panaikinti; 4) nutraukti viešojo Pirkimo procedūras; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji perkančiajai organizacijai pateikė prašymą paaiškinti ir patikslinti Pirkimo sąlygas, o atsakovė šį paklausimą nepagrįstai laikė pretenzija, tokiu būdu suvaržydama ieškovės teises ne tik teikti pastabas dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo neinicijuojant ikiteisiminio ginčų nagrinėjimo, bet ir apribojo veiksmingos teisinės gynybos principo užtikrinimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad Pirkimas nepagrįstai vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo, o ne Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto, ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymu, ir pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normų reguliavimą, taikant netinkamą direktyvą (Pirkimas vykdomas pagal direktyvą 2014/24/ES, o ne direktyvą 2014/25/ES), kas savaime tokį viešąjį pirkimą daro neteisėtu. Be to, ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija ieškovės 2018 m. vasario 7 d. paklausimą laikydama pretenzija, privalėjo sustabdyti Pirkimo procedūras, tačiau tai padaryta nebuvo.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras; įpareigoti atsakovę UAB „Kauno autobusai“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad, atsakovei tęsiant Pirkimo procedūras bei sudarius Pirkimo sutartį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas – teismui tenkinus ieškinį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomu. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad nei perkančioji organizacija, nei Kauno miesto gyventojai bei svečiai, nei Lietuvos Respublika nepatirs jokių neigiamų ekonominių ar kitokių pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribojimų, kadangi viešojo keleivinio transporto paslaugos yra nepertraukiamai teikiamos, o šiuo Pirkimu perkamų prekių (85 vnt. troleibusų) būtinybės neatidėliotinai įsigyti nėra. Be to, sustabdžius Pirkimo procedūras, nebūtų prarandamas Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų finansavimas, kadangi perkančioji organizacija neturi užsitikrinusi ES struktūrinių fondų lėšų ir tik ateityje, t. y. iki 2018 m. lapkričio 30 d., teiks paraišką.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės UAB „Kauno autobusai“ vykdomo viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 353743) procedūras; įpareigojo atsakovę UAB „Kauno autobusai“ nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad yra galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas.
6. Nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin skubiai užbaigti Pirkimo procedūras, teismas nagrinėjamu atveju prioritetą teikė viešajam interesui, pasireiškiančiam Pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu. Teismas pažymėjo, kad, pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimas gyventojams nebūtų nutrauktas.
7. Taip pat teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nekelia grėsmės prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą, kadangi Pirkimas tik galimai ateityje bus finansuojamas ES fondų lėšomis.
8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, galimas laikinųjų taikymo pasekmes bei atsižvelgęs į pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Taip pat su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimo būtinybės nesant esminio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Perkančioji organizacija šiam Pirkimui ruošėsi iš anksto ir Pirkimą pagrįstai nusprendė organizuoti vadovaudamasi VPĮ numatytomis procedūromis, taip užtikrindama jungtinės veiklos partnerės – Kauno miesto savivaldybės, interesus. Taip pat perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės raštą vertino kaip pretenziją, ją tinkamai išnagrinėjo bei ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tiekėjų lygiateisiškumas. Be to, perkančioji organizacija atsižvelgė į tiekėjų pastabas dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus C „Troleibusų kėbulo tipas“ ir užtikrino, kad tikslingai pasirinktas kriterijus būtų aiškus ir suprantamas visiems tiekėjams.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, laikinai sustabdžius Pirkimo procedūras, nei Kauno miesto gyventojų, nei viešasis interesas nenukentėtų. Teismas neatsižvelgė į viešojo intereso, susijusio su Pirkimo objektu, svarbą. Ginčo Pirkimas yra perkančiosios organizacijos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija, įgyvendinamo projekto „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“ (toliau – Projektas) etapas. Dalis naujų troleibusų įsigijimo, visų pirma, yra finansuojama iš Kauno miesto savivaldybės lėšų ir 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. 04.5.1-TID-V-517 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ struktūrinių fondų lėšomis. Ginčo Pirkimu siekiama iš esmės atnaujinti Kauno miesto troleibusų parką, dėl ko tiesioginę naudą patirs didžioji dalis Kauno gyventojų bei miesto svečių. Tai svarbus investicinis projektas, kuriuo vystomas susisiekimas, iš esmės gerinama vežimo paslaugų kokybė ir netgi mažinama Kauno miesto oro tarša. Su viešojo intereso apsauga sietina ir tai, kad dėl nesavalaikio Konkurso vykdymo gali būti prarastas savivaldybės ir ES finansavimas. Nespėjus pateikti paraiškos ir neužtikrinus ES struktūrinių fondų finansavimo bei praradus Kauno miesto savivaldybės investicijas, Projekto įgyvendinimas taps neįmanomas, o dėl to nukentės ne kas kitas kaip tik Kauno miesto gyventojai. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų didesnę žalą nei jų netaikymas.
10. Ieškovė Solaris Bus & Coach S.A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti, be to, su atsiliepimu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, pateikti įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovės nurodomi argumentai, sudarantys ginčo esmę, bus išnagrinėti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą.
2. Kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau vien tai savaime nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus užtikrintas reguliarus paslaugų teikimas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, net palikus galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turėtų pakankamai laiko paskelbti naujas viešojo pirkimo procedūras ir jas pabaigti, nes terminas pateikti paraišką dėl ES finansavimo yra 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovė niekaip nepagrindė, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su ES finansavimo skyrimu, kai net nėra pateikta paraiška finansavimo priemonėms pagal planuojamą įgyvendinti Projektą gauti. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir tęsiant ginčo Pirkimo procedūras, tikėtina, kad pati atsakovė nebespėtų iki 2018 m. lapkričio 30 d. įvykdyti naujo viešojo pirkimo, nes didelę laiko dalį, per kurią būtų paskelbtos naujo viešojo pirkimo procedūros, būtų išvaisčiusi procedūroms, kurios, tikėtina, teismui tenkinus ieškinį, būtų pripažintos neteisėtomis. Be to, net pateikus paraišką dėl ES finansavimo, išliktų didelė rizika, pripažinus tai, jog Pirkimas vykdomas neteisėtai, susilaukti finansinių sankcijų ar apskritai prarasti finansavimą. Iš atsakovės pateikto Kauno miesto tarybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-810 priedo „Keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo įkainiai nuo 2018 m. sausio 1 d.“ matyti, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybė skiria reguliarias pajamas troleibusų parko atnaujinimo dar nuo 2015 metų. Taigi, atsakovės gaunamos lėšos kiekvienais metais didėja ir jos yra reguliarios, todėl jokios realios ar bent numatomos žalos atsiradimo galimybė neegzistuoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-810, pažymą subsidijų skaičiavimui dėl keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais nuostolius 2018 m. sausio mėn., 2018 m. kovo 8 d. pažymą Nr. 02-267 apie iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto transporto priemonių (troleibusų) atnaujinimui skirtas investicijas 2018 metais, 2018 m. kovo 8 d. pranešimą apie sustabdytas Konkurso procedūras, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (33.200)K-770, kuriame nurodoma, jog jei atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimo pradėti paslaugų teikimą naujais troleibusais 2018 metais, tai savivaldybė svarstys galimybę sustabdyti tolimesnį investicijų skyrimą ir pasilieka teisę pareikalauti grąžinti jau sumokėtas lėšas.
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2018 m. vasario 27 d. straipsnį „Ruošiamasi sumažinti automobilių – turėsim pratintis prie viešojo transporto“; 2017 m. gruodžio 1 d. Transporto investicijų direkcijos raštą dėl pirkimo dokumentų vertinimo, UAB „Kauno autobusai“ 2017 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 02-1717 ir 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. 02-10, adresuotus Transporto investicijų direkcijai, 2018 m. sausio 3 d. Transporto investicijų direkcijos raštą dėl pirkimo dokumentų vertinimo, 2018 m. sausio 10 d. skelbimą apie ginčo Pirkimą.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 str.).
16. Įvertinus tai, kad atsakovės su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, yra susiję su vienu iš nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektų, t. y. su grėsme prarasti Projektui skirtą finansavimą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui atsiliepime į skundą, atsakovės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų kontekste.
17. Tuo tarpu ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai, juos vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, negali būti vertinami kaip turintys įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, todėl juos, kaip neturinčius reikšmės bylai, atsisakytina prijungti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo

18. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
20. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde keliamas ieškinio prima facie pagrįstumo klausimas, visų pirma, pasisakytina šiuo aspektu.
21. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje yra nurodyti aiškūs argumentai bei pateikti įrodymai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, ieškinys atitinka jam keliamus CPK 4233 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
23. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau ir buvo minėta, teismas viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Apeliantė viešojo intereso pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimo procedūros nusikeltų, o dėl to būtų pažeistas visuomenės interesas būti supamiems aplinką mažiau teršiančiomis viešojo keleivinio transporto priemonėmis, taip pat dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti prarastas Kauno miesto savivaldybės ir ES struktūrinių fondų finansavimas.
25. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto bei neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“, pirkimo Nr. 353743, kuriuo siekiama atnaujinti daugiau nei pusę Kauno miesto troleibusų parko. Sutiktina su apeliante, kad Pirkimo objektas yra svarbus Kauno miesto gyventojams bei jo svečiams, tiek dėl geresnės vežimo paslaugų kokybės, tiek ir dėl oro taršos mažinimo, tačiau vien tai, nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių realią viešojo intereso pažeidimo grėsmę, pavyzdžiui, kad be siekiamų įsigyti troleibusų nebus užtikrintas reguliarus susisiekimo paslaugų visuomenės daliai tiekimas, savaime nereiškia, kad interesas tęsti Prikimo procedūras šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip svarbesnis.
27. Atskirojo skundo teiginiai, susiję su tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nespėjus pateikti paraiškos gali būti prarastas ES struktūrinių fondų finansavimas bei Kauno miesto savivaldybės investicijos, taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti.
28. Viešieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė lėšas Pirkimui planuoja gauti vadovaujantis 2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-420(1.5 E) „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.5.1-TID-V-517 priemonės „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ Nr. 28472 (toliau – Aprašas) numatytomis finansavimo priemonėmis. Pagal Aprašo 23.5 punktą atsakovė kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija iki paraiškos įgyvendinančiai institucijai turi pateikti viešojo pirkimo dokumentus, tačiau Aprašo 44.5 punktas numato, kad tik paraiškos teikimo dieną, t. y. iki 2018 m. lapkričio 30 d., atsakovė kartu su paraiška turi pateikti ir dokumentaciją apie sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Tai, kad paraiškos finansavimui gauti pateikimo terminas yra 2018 m. lapkričio 30 d., pati atsakovė yra nurodžiusi ir atskirajame skunde (atskirojo skundo 6.11 p.). Taigi ES finansavimas Pirkimui galimai bus skiriamas tik ateityje, todėl, net ir užsitęsus Prikimo procedūroms dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, kad atsakovė turės dar pakankamai laiko pateikti paraišką ES finansavimui gauti.
29. Iš atsakovės su skundu pateikto Kauno miesto tarybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-810 priedo „Keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo įkainiai nuo 2018 m. sausio 1 d.“ matyti, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybė skiria reguliarias pajamas troleibusų parko atnaujinimui nuo 2015 metų. Šios investicijos yra suplanuotos iki pat 2018 m. pabaigos (2018 m. kovo 8 d. pažyma Nr. 02-267). Atsakovės su atskiruoju skundu pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. K-770 atsakovės yra prašoma paaiškinti, kaip bus įgyvendintas Projektas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė yra raginama pasirengti paraiškos pateikimui iki 2018 m. lapkričio 30 d., be to, atsakovė yra įspėjama, kad nepradėjus teikti paslaugų naujais troleibusais 2018 metais, Kauno miesto savivaldybė gali sustabdyti savo tolimesnes investicijas. Šiuo metu nesant objektyvaus pagrindo išvadai, kad iki 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė galėtų nespėti parengti paraiškos dėl ES finansavimo skyrimo, nėra pagrindo ir nuogąstavimams dėl Kauno miesto savivaldybės investicijų praradimo.
30. Pažymėtina, kad, jeigu atsakovė atsilieka nuo Pirkimo atlikimo grafiko, suderinto su Transporto investicijų direkcija, kadangi užtruko Konkurso sąlygų rengimo ir derinimo procedūra, tai nagrinėjamu atveju įvyko tik dėl savo pačios atsakovės, kuri buvo atsakinga už Pirkimo procedūrų planavimą ir organizavimą, kaltės.
31. Taigi vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad Pirkimo procedūras būtina atlikti skubiai, nes ginčo Pirkimo objektas yra itin reikšmingas, kai tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl Pirkimo sąlygų tinkamumo, bet ir dėl paties Pirkimo teisėtumo apskritai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali ženkli žala visuomenei.
32. Pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant galbūt neteisėtai pradėtas Pirkimo procedūras pagal Pirkimų sąlygas, galimai neatitinkančias imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).
33. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei (CPK 178 str.).
34. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 str. 1 d., 4238 str. 4 d., 4239 str.), į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra paskirtas 2018 m. balandžio 30 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
35. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Romualda Janovičienė