Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-170-857/2017
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00117-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.3.3; 21.9.9
(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. spalio 11 d.
Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas,
sekretoriaujant Almidai Gurklienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. I.,
jo atstovui advokatui Ričardui Makštelei,
nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
V. I. 2017-07-17 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 str. 4 d. dėl to, kad jis 2017-05-13 d. apie 16 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK pareigūnų G. D., D. D., L. Z. ir L. M. reikalavimo gesinti laužą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. paaiškino, kad 2017-05-13 d. jis buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), su sutuoktine, sūnumi ir motina. Ten jis buvo todėl, kad panaudos pagrindais valdo šį žemės sklypą. Sutartis sudaryta 25 metams. Jis su sūnumi išvyko pirkti ledų, o tuo metu jo motina padegė šakų krūvą, esančią netoli namo. Grįžus buvo atvykusi policija. Laužas buvo sudegęs, tik rūko dūmai. Tuo metu policininkai kalbėjo su I. B.. Jis pasakė, kad laužas nebedega, kas liko, užgesins. Jo mama nuėjo pas draugę (duomenys neskelbtini) atnešti vandens, nes sodyboje jo nebuvo. Laužas dar rūseno. Atvyko dar vienas ekipažas, pasakė, kad laužą reikia užgesinti. Jokio reikalavimo gesinti nebuvo. Tada policininkas jį informavo, kad jis pats užgesins laužą. I. sutiko, o policininkas užliejo laužą vandeniu iš I. B. atitempta šlanga. Pirmas ekipažas atvyko apie 17 val., antras – apie 17.30 val. Su kaimynu dėl tvoros nekalbėjo. Kaimynas už sugadintą tvorą gavo draudimą, o draudimas išieškos iš mamos, nes ji užkūrė laužą ir yra nubausta administracine tvarka.
Liudytoja D. I. parodė, kad 2017-05-13 d. ji buvo adresu (duomenys neskelbtini). Sūnui V. I. išvykus su vaiku pirkti ledų, ji uždegė laužą, norėjo sudeginti šakas. Pradėjus laužui degti, įėjo į kambarį. Vėliau į kambarį įėjo V. I. ir jos paklausė ką ji ten padariusi, jai pasakė užgesinti laužą. Tačiau sodyboje nebuvo vandens, todėl ji per laukus nuėjo pas draugę. Draugės nebuvo namie, todėl ji vandens pasisėmė iš vonelės. Parėjusi pamatė policiją, įėjo į kambarį ir nebesirodė, nenorėjo kištis. Ji nežino dėl ko buvo atvažiavusi policija, tuo metu buvo kambaryje. Išvykus iš sodybos, laužas nebesmilko.
Liudytoja G. D. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo kaimynas uždegė laužą. Dėl degančio laužo išsilydė tvora. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad degantis laužas jam sugadino turtą ir aprūko jo tujos. Jie apie įvykį pranešė gamtos apsaugos specialistui, kad gyvenvietėje sukūrtas laužas. Tada nuvyko pas kaimynus: V. I. ir jo žmoną. Jie paprašė, kad V. I. ir jo sutuoktinė užgesintų rūkstantį laužą. V. I. geranoriškai sutiko, todėl jie nebelaukė ir išvažiavo. Pranešėjas I. B. nurodė, kad jis su V. I. yra kaimynai ir nuo senų laikų nesutaria, konfliktuoja. Duodama parodymus patikslino, kad nuėjus pas kaimynus, pats V. I. pasisiūlė užgesinti laužą ir pasakė, kad jokių problemų nenebus, tada jie išvyko.
Liudytojas Dž. D. parodė, kad dirbo su G. D.. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas, matė, kad prie pranešėjo tvoros smilksta laužas. Pabendravus su V. I., buvo pasakyta, kad laužas gadina tvorą, laužą reikia užgesinti. Jjis neprištaravo, pasakė be problemų, pasiims kibirą vandens ir užgesins, todėl jie išvažiavo. Jie daugiau nebuvo nuvykę, vyko kiti kolegos.
Liudytoja L. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), matė dūmus nuo kaimyno I. B. pusės, bet nereipė į juos dėmesio. Taip pat matė kieme vaikštančius žmones. Kas užkurė laužą, nematė.
Liudytojas L. M. parodė, kad vyko dėl pakartotinai gauto pranešimo, kad yra deginamas laužas, kuris ar tai smilkdamas, ar tai degdamas gadina kaimyno tvorą. Jie nuvyko, matė laužą, jis nebedegė, smilko, tačiau iki galo nebuvo užgesęs. Jie bendravo su V. I.. Jis V. I. pasakė, kad pastarasis užgesintų laužą. Po prašymo V. I. su sūnumi priėjo prie laužo ir pasakė „pučiam“. Putė burna. Jis matė, kad tai buvo nerealus V. I. ketinimas užgesinti laužą, taip tikrai jo neužgesins. Tada jis (policijos pareigūnas) iš kaimyno paėmė vandens žarną ir iki galo užgesino laužą, kad nebegadintų kaimyno tvoros. Įvykio metu tarp kaimynų vyko žodinis konfliktas. Įvykio metu nepriėmė sprendimo V. I. surašyti protokolą dėl turto sugadinimo, nes po laužo užgesinimo konfliktas pasibaigė ir visi išsiskirstė.
Liudytojas I. B. parodė, kad parvažiavęs namo adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad prie jo tvoros iš kaimynų pusės degė laužas. Tvora yra jo. Jis iškvietė policiją, nes tvora ir šviestuvas buvo išsilydę, apdegusios tujos. Kvietė policiją, o ne gaisrinę, nes laužas jau beveik buvo sudegęs. Atvažiavę policijos pareigūnai bendravo su V. I., jis negirdėjo ką jie kalbėjo. Pirmą kartą V. I. nepaklusus užgesinti laužą, jis pareigūnus iškvietė antrą kartą, nes vėl buvo supiltos šiukšlės. Tada pareigūnas L. M. užpylė laužą vandeniu. Jis nežino, kam priklauso namas.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 Nr. VIII-2048) 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo nevykdymo turi būti konstatuota ANK 506 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo (teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas) sudėtis: pirmiausia kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006). Siekiant išsiaiškinti, ar V. I. veiksmai atitinka ANK 506 str. 4 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar buvo kėsinamasi pažeisti valdymo tvarką ir ar policijos pareigūnų reikalavimai bei nurodymai buvo teisėti.
Iš VPPP inspektorės vidaus tarnybos leitenantės A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pažeistos bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kurenant laužą neleistinu atstumu nuo statinių. Gaisro kaltininkė D. I. (b. l. 17). Tiek posėdžio metu, tiek 2017-05-17 d. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių V. I. nurodė, kad mama D. I. uždegė laužą ir, kad sodyba jam nepriklauso (b. l. 18). Minėtas aplinkybes posėdžio metu ir paaiškinime patvirtino ir D. I. (b. l. 19). Iš Panevėžio APGV Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-09-11 d. rašto Nr. V4-1-80 matyti, kad dėl kilusio gaisro minėtu adresu kaltininke nustatyta D. I., kuriai buvo surašytas adminsitracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta bauda, kuri buvo sumokėta 2017-06-01 (b. l. 65). Todėl iš bylos medžiagos matyti, kad minėtu adresu buvo kurenamas laužas pažeidžiant bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, t.y. kurenant laužą neleistinu atstumu nuo statinių. Dėl kūrenamo laužo kaimynas patyrė žalą: jam išsilydė dalis tvortos ir žibintas, aprūko tujos. Šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas, jų reikalavimai gesinti laužą būtų teisėti, tačiau įvertintina aplinkybė, kad minėtą laužą uždegė ne administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I., o jo motina.
Tačiau nustatytina aplinkybė, ar policijos pareigūnai išsakė reikalavimus užgesinti laužą ir ar V. I. tų reikalavimų nevykdė.
Iš vyriausiosios patrulės G. D. paaiškinimų posėdžio metu ir tarnybinio pranešimo matyti, kad jai dirbant kartu su patruliu Dž. D., 2017-05-13 d. apie 16.35 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas šalia pranešėjo sklypo degina laužą. Liepsna išlydė pranešėjo tvorą. Nuvykę į įvykio vietą jie pastebėjo prie namo tvoros smilkstantį laužą. Pabendravus su V. I. paaiškino, kad rūkstantį laužą užgesins ir jokių problem daugiau nebus (b. l. 4).
Vyriausioji patrulė G. D. 2017-06-28 d. paaiškinime nurodė, kad išsiaiškinę įvykio aplinkybes su I. B., nusprendė pabendrauti su V. I.. Ji su vyr. patruliu Dž. D. nuėjo pas V. I. į kiemą. V. I. jie paaiškino, kad jo kūrenamas laužas kaimynui I. B. išlydė tvorą ir dūmai eina į jo kiemą. V. I. atsiprašė dėl šio įvykio ir paaiškino, kad jis nematęs kaip jo vaikas uždegė laužą. Ji su kolega V. I. nurodė laužą būtinai užgesinti. V. I. atsakė, kad tuoj pasiims kibirą vandens ir jį užgesins. Jie nelaukė kol jis užgesins laužą ir išvyko (b. l. 32).
Iš tyrėjos L. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-05-14 d. apie 17.33 val., dirbant kartu su vyr. patruliu L. M., iš budėtojo gautas pranešimas, adresu (duomenys neskelbtini), kad išvykus policijai, laužas toliau kūrenamas, pranešėjas turi pretenzijų. Nuvykus į įvykio vietą laužas buvo užgesintas. Pranešėjui išaiškinus, kad dėl apgadintos tvoros jis gali kreiptis į teismą, pranešėjas daugiau pretenzijų neturėjo (b. l. 22).
Tyrėja L. Z. 2017-06-09 d. paaiškinime nurodė, kad kolega L. M. V. I. pasakė, kad jei jis dabar neužgesins laužo pats, tai padarys jis. V. I. tam neprieštaravo, todėl I. B. atsuko vandenį, o kolega L. M. užgesino laužą (b. l. 33).
Iš vyriausiojo patrulio L. M. parodymų teisme ir tarnybinio pranešimo matyti, kad jis paprašė V. I. užgesinti laužą. V. I. su sūnumi priėjo prie laužo ir burna putė. Pareigūnas matydamas, kad taip V. I. laužo neužgesins, informavo V. I. jog jis pats (pareigūnas) užgesins laužą, I. B. jam padavė šlangą ir jis vandeniu užgesino degantį laužą (b. l. 23).
Dž. D. duodamas parodymus teisme ir 2017-06-09 d. paaiškinime nurodė, kad V. I. jų atsiprašė dėl šio įvykio ir paaiškino, kad jis nematęs, kaip jo vaikas uždegė laužą. Jis su kolege G. D. pabendravo su V. I. ir jam nurodė laužą būtinai užgesinti, jis sakė, kad tuoj pasiims kibirą vandens ir užgesins. Jie nelaukė kol jis užgesins ir išvyko (b. l. 34).
I. B. posėdžio metu ir liudytojo apklausos protokole nurodė, kad policijos pareigūnai, nuėję pas V. I., kažką ten su juo kalbėjo, jis negirdėjo pokalbio turinio. Po to atėjo pas jį ir pasakė, kad V. I. užgesins laužo likučius. Išvažiavus policijos pareigūnams, jis laužo negesino, toliau pylė šiukšles ir jas degino. Jis dar kartą paskambino į pagalbos centrą. Po kiek laiko vėl atvažiavo policijos pareigūnai, tada policijos pareigūnai užgesino laužą (b. l. 25).
Iš posėdžio metu duotų parodymų ir rašytinės medžiagos matyti, kad pirmo ekipažo pareigūnai pabendravo su V. I., kad tas užgesintų laužą ir nesulaukę išvažiavo. Teismo nuomone, policininkų reikalavimai turi būti aiškiai išreikšti, įsakmūs. O iš parodymų ir rašytinės medžiagos matyti, kad bendravimas vyko pokalbio forma ir pakalbėję policininkai išvažiavo, nelaukę kol V. I. užgesins laužą. Be to tiek pats V. I., tiek liudytoja G. D. parodė, kad pats V. I. parodė iniciatyvą užgesinti laužą. Todėl teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai neišreiškė reikalavimo gesinti laužą, o pasisiūlė pats V. I.. Policijos pareigūnai pagal jiems valstybėje numatytas funkcijas priskirtini jėgos struktūroms, kurias įstatymas įpareigoja veikti, todėl reaguodami į gautus pranešimus jie privalo pakankamai greitai priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo kūrenamas laužas, pažeidžiant bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, tačiau laužas atvira ugnimi nebedegė, tik smilko, dėl ko realios grėsmės visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai nebekėlė, todėl policijos pareigūnų reikalavimai būtų neproporcingi siekiamam tikslui, todėl jie apsiribojo pokalbiu. Be to abu policijos pareigūnai nurodė, kad V. I. geranoriškai sutiko užgesinti laužą, neprieštaravo. Be to ir liudytoja D. I. posėdžio metu nurodė, kad jie sodyboje neturėjo vandens, jis atjungtas. Ji nuėjo pas draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje atsinešti vandens. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmas ekipažas apie įvykį gavo pranešimą apie 16.35 val., antras – apie 17.33 val., t.y. praėjus neilgam laiko tarpui. Antru atveju pats policijos pareigūnas L. M. paprašė V. I. užgesinti laužą, kadangi pastarasis putė lūpomis. Matydamas, kad taip nebus užgesintas laužas, policijos pareigūnas pats užgesino laužą, V. I. tam neprieštaravo. Šiuo atveju V. I. vykdė policijos pareigūno reikalavimą, tačiau policijos pareigūnas matė, kad taip nebus užgesintas laužas. Be to įvertintina ir tai, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nepasiteiravo kam priklausė sodyba ir kas uždegė laužą.
Minėtu atveju nėra abejonės dėl žalos padarymo I. B. dėl laužo kūrenimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau buvo nustatyta, kad laužą uždegė kitas asmuo, sodyba V. I. nepriklauso, jis tik panaudos pagrindais valdo žemės sklypą minėtu adresu. Su policijos pareigūnais V. I. bendravo geranoriškai, todėl teismas nenustatė, kad V. I. būtų kėsinęsis pažeisti valdymo tvarką ir, kad policijos pareigūnai būtų išreiškę reikalavimus V. I. užgesinti laužą ir, kad V. I. jų nevykdė. Todėl vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. I. kaltę dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog V. I. padarė administracinį nusižengimą, bei įvertinus tai, kad byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad V. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena V. I. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Administracinio nusižengimo teiseną V. I. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dainius Strautininkas