Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-6539-843-2014].docx
Bylos nr.: A2.6.-6539-843/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)
Kiti Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6539-843/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01525-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.5.

(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui S. P.,

jo atstovei advokato padėjėjai Linai Sakalauskienei,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė:

 

S. P. 2014 m. sausio 16 d., apie 12:13 val., L. Sapiegos g. 1C, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pastato sieną ir ją sugadino. Taip S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo krovininį automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Taip S. P. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Be to, S. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, tai yra nepripažįsta, jog specialiai pasišalino, išvažiavo. Paaiškino, jog privažiuojant tarnybiniu automobiliu prie parduotuvės buvo slidu ir automobilį užnešė, jis atsitrenkė į sieną. Po šito įvykio jis išlipo ir pasižiūrėjo. Atidarė pasižiūrėti, ar nenukrito prekės – alus buteliai. Išėjo priėmėja ir paklausė, kas padarė. Krovikas stovėjo apačioje ir pasakė, kad jie padarė. Ji išėjo ir jie pradėjo išsikrauti. Prekes krovė apie 40 minučių. Per tą laiką negirdėjo, kad kas nors būtų iškvietęs policiją. Išsikrovė, užpildė faktūras, pasirašė, kur reikėjo, paliko važtaraštį su savo duomenimis ir telefono numeriu, dar kartą paklausė, ar gali išvažiuoti. Nebuvo jokio pokalbio apie sieną, kai nuėjo į kabinetą, kai išėjo iš kabineto, prekių priėmėjos apie šitą eismo įvykį nieko neužsiminė. Tada atsisėdo į automobilio kabiną, pagalvojo, kad atsakingas direktorius, kad reikia jam paskambinti, kad jis atvažiuos ir sutvarkys visą šitą įvykį, sureguliuos nuostolius. Paskambino direktoriui, kol dar buvo neišvažiavęs iš įvykio vietos, direktorius jam pasakė, kad dabar ir atvažiuos ir su tos įmonės direktoriumi viską išspręs. Neinformavo parduotuvės darbuotojų, kad tokiu būdu nori atlyginti žalą. Buvo šoke, niekada nėra to patyręs prieš tai. Buvo šalta, jam dar reikėjo važiuoti į kitas parduotuves, taigi pagalvojo, kad prekės gali užšalti, todėl nuvažiavo dirbti toliau. Po to, tiksliai nepamena, kada, paskambino policijos pareigūnai. Jis jau buvo namuose. Jie pasakė, kad jie gali laukti pusę valandos, o per pusvalandį jis niekaip nebūtų spėjęs atvykti. Dar kartą bandė paskambinti direktoriui, bet jo telefonas neveikė. Vėlai vakare paskambino direktoriui ir paklausė, ar jis ten buvo nuvykęs. Direktorius sakė, kad negalėjo nuvykti, pasiūlė pačiam nuvykti į tą parduotuvę ir viską išsiaiškinti. Vėliau sužinojo, kad visi duomenys surašyti, protokolas surašytas. Jis šitą įvykį laikė ne kaip eismo įvykį, nes ne į žmogų atsitrenkė ir nekliudė jokio kito transporto, dėl to pats ir nekvietė policijos. Žino KET reikalavimus, bet šito reikalavimo nežinojo. Tarnybiniam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, bet automobilis buvo draustas. Vairavo, nes automobilis buvo po remonto, o direktorius liepė važiuoti. Gailisi dėl to, kas nutiko. Daugiau nebedirba toje įmonėje, yra registruotas darbo biržoje. Kiek žino, vadovas iki šios dienos žalos parduotuvei neatlygino.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. P. 2014-01-17 paaiškinime (b. l. 17-18).

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba parduotuvėje „Express Market“, esančioje L. Sapiegos g. 1C, Vilniuje, vyriausiąja kasininke. Nepamena tikslaus laiko, bet ji ir kiti kolegos išgirdo didelį triukšmą, dundesį, išėjo į kiemą, kur buvo didelis automobilis su „Kalnapilis“ logotipu, kuris buvo atvežęs į rampą prekes ir taip pat buvo kitas tiekėjas per rampą. Išėjusi į kiemą pastebėjo, kad apgadinta siena ir kitas tiekėjas atkreipė jų dėmesį į tai. Neapžiūrėjo sienos kartu su S. P.. Jai atrodo, kad vairuotojas S. P. sakė, kad nieko nežino. Dažniausiai atvažiuoja dviese, bet nepamena, ar tą dieną buvo atvykę dviese, ar tik vienas S. P., bet atrodo, kad buvo dviese, jie buvo išlipę. S. P. yra mačiusi gal ir daugiau kartų, nes dažniausiai tie patys žmonės atvažiuoja. Jai atrodo, kad jie abu nurodė, kad siena jau buvo apgadinta, kai jie atvažiavo, bet ji neatsimena, ką sakė antras žmogus. Ji su kolegom pažiūrėjo į sieną ir nuėjo atgal. Jie išsikrovė prekes ir išvažiavo. Negali pasakyti, kiek laiko krovė prekes. Ji neįpareigota sakyti vairuotojui, kad liktų ar važiuotų, juo labiau, kad pati nematė. Ji apsaugą iškvietė po įvykio. Iš apsaugos atvažiuoja, kai kas nors įvyksta. Atvažiavo apsaugos darbuotojas V. T., jis atvažiavo greitai. S. P. tuo metu jau nebuvo. Apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Policija atvažiavo gal po valandos, tiksliai nepasakys, nepamena. Jei ant važtaraščio yra jos parašas, vadinasi, ji tą dieną priiminėjo prekes. Kai S. P. atėjo į rampą ir buvo pasirašomas važtaraštis, kalbos apie žalą nebuvo. Ten viskas vyko pakankamai greitai.

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir J. G. 2014-01-16 paaiškinime (b. l. 12).

            Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo reisą su S. P. vykti priduoti prekes į parduotuvę, Sapiegos g. S. P. privažiavo prie parduotuvės, o jis išlipo iš kabinos tam, kad pareguliuotų, kad automobilis galėtų geriau įvažiuoti iš parduotuvės pusės. Kai automobilis pradėjo važiuoti atbuliniu, buvo slidu, automobilį užnešė ir jis atsitrenkė į kampą. Tada ištiesino automobilį. Buvo atėjusi prekių priėmėja, tai yra salėje esanti liudytoja J. G., ir jie jai nurodė, kad jie taip padarė. Nors viršus jau buvo apgadintas iki jiems atvykstant, nes jie atsitrenkė ne viršumi, o apačia, bet šitos aplinkybės jie parduotuvės darbuotojai nenurodė. Jiems pasakė, kur padėti prekes. Vairuotojas išėjo, pasižiūrėjo, ar prekės neapgadintos. Nepamena, ar S. P. žiūrėjo sieną, jis nervinosi. Tada jie pridavė prekes, atėjo priėmėja, patikrino priduotas prekes. Atėjo vaikinas iš jų parduotuvės, atidavė jiems tuščią tarą, kurią jie pakrovė, vairuotojas pasirašė dokumentus, tada jie atsisėdo į kabiną. S. P. nerimavo, norėjo skambinti direktoriui ir prieš išvažiuojant iš parduotuvės jam paskambino. Nežino, ką pažadėjo direktorius, bet jis turėjo atvažiuoti. Tada jie išvažiavo į kitas parduotuves.

            Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykį, kuris buvo žiemą, sužinojo, kai jam iš automobilio paskambino S. P., kuris pasakė, kad užkabino parduotuvės kampą ir klausė, ką jam daryti, nes nežinojo, ką tokioje situacijoje daryti, išsigando. S. P. sakė, kad jam leidžia važiuoti. Tada jis pasakė, kad jei leidžia važiuoti, tai tegu važiuoja, o jis per pusvalandį ten nuvažiuos ir pažiūrės, kokia žala padaryta ir jie tada sutvarkys viską patys arba kažką nusamdys. Bet ten nenuvyko, nes nutiko tokia situacija, kad kelyje sugedo automobilis, reikėjo nuvažiuoti ir jį suremontuoti, nes ten buvo prekės. Galvojo, kad tas apgadinimas labai nedidelis, nes užšalo oras automobilyje ir jis negalėjo judėti. Pagalvojo, kad atgal važiuodamas užsuks ir viską sutvarkys. Jis S. P. neskambino, nes galvojo, kad labai greitai ten nuvyks. Parduotuvės telefono numerio neturėjo, o jo telefonas, kol jis važiavo, išsikrovė ir jis neturėjo galimybės skambinti. Grįžęs vakare namo pakrovė telefoną ir tada jam paskambino S. P., kuris norėjo sužinoti, ar jis ten buvo nuvažiavęs ar ne. Pasakė jam, kad nespėjo ir kad jis pats rytoj važiuotų į parduotuvę įvertinti nuostolius, nebežadėjo S. P. važiuoti į parduotuvę dar kartą, nebuvo laiko. Į tą parduotuvę nebuvo nuvykęs nė karto, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su tuo įvykiu, šiai dienai žala nėra atlyginta, bet gali atlyginti ir šiandien, susiskambins su direktoriumi ir atlygins. Nepamena, ar buvo atlikta techninė apžiūra automobiliui, kurį vairavo S. P.. Tikriausiai pasibaigė ir jis to nesužiūrėjo, bet neatsimena.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio patrulio D. K. 2014 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-01-16, apie 14.50 val., dirbant kartu su patruliu R. V. gavo pranešimą, kad L. Sapiegos g. 1C, Vilniuje, automobilis apgadino prekybos centro „Express Market“ sieną ir pasišalino. Atvykus į vietą į juos kreipėsi minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris jiems paaiškino, parduotuvės vyr. kasininkė J. G. apie 12.13 val. išgirdo stiprų garsą ir išėjusi pamatė, kad sulaužyta parduotuvės siena. Ji pabendravo su išsikrovusio prekes automobilio vairuotoju, bet jis sakė, kad šios sienos neapgadino. Po to apsaugos darbuotojas atsukęs vaizdo kameros įrašą pastebėjo, kad šią sieną apgadino automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (būtent tas, su kurio vairuotoju bendravo kasininkė), ir išvažiavo. Apsaugos darbuotojas V. T. vaizdo įrašo kopiją padavė jiems ir jie pridės prie medžiagos (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 8). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokie apgadinimai nenurodyti (b. l. 9).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2014-01-16, 14.38 val., buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino „Express Market“ parduotuvės sieną ir pasišalino, viskas matyti vaizdo kameroje, automobilis į parduotuvę atvežė „Kalnapilio“ prekes (b. l. 10).

V. T. 2014 m. sausio 16 d. paaiškinime nurodyta, jog 2014-01-16, apie 12.13 val., prekybos centre, adresu L. Sapiegos g. 1C, Vilniuje, krovininė mašina su „Kalnapilio“ logotipu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežę prekių (krovinio važtaraštį Nr. 76096735 prideda) ir privažiuodamas iš Sapiegos g. prie rampos durų užkabino parduotuvės sieną ir ją sugadino. Minėtas vairuotojas apie įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Prie paaiškinimo prideda CD su vientisu vaizdo įrašu. Įvykio metu prekybos centre dirbo kasininkė R. D. ir vyr. kasininkė J. G. (b. l. 11).

Krovinio važtaraštyje Nr. 76096735 aprašytos pristatytos prekės, taip pat nurodyta, jog vairuotojas: S. P., o transporto priemonė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Eismo įvykis užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše (b. l. 14).

UAB „Inbalt“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog parduotuvės „Express market“ fasado remonto darbų vertė yra 2263,69 Lt (b. l. 15).

2014-01-20 Transporto priemonės (automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“) techninės apžiūros akte Nr. AV2-191/57 užfiksuota, kad rasti techniniai defektai ir sugadinimai yra brėžtas visas kėbulas, išdužęs galinis dešinės pusės žibintas (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytose fotolentelėse užfiksuoti tiek automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek parduotuvės sienai padaryti apgadinimai (b. l. 20, 21).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad S. P. pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus, tai yra 2014 m. sausio 16 d., apie 12:13 val., L. Sapiegos g. 1C, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pastato sieną ir ją sugadino, be to, jis  vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. S. P. pats prisipažino, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad dėl slidžios kelio dangos nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į parduotuvės sieną bei ją apgadino, taip pat pripažino žinojęs, jog automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliui ir parduotuvei padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, o UAB „Inbalt“ atliko parduotuvės „Express market“ fasado remonto darbus ir pateikė lokalinę sąmatą. Visuma aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

S. P. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

S. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, kliudė parduotuvės kampą ir apgadino parduotuvės fasadą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog nepripažįsta, kad specialiai pasišalino iš įvykio vietos, kadangi iš eismo įvykio vietos niekur nesišalino, kartu su juo buvęs krovikas prekių priėmėjai nurodė, jog apgadinimus padarė jie, kurį laiką buvo įvykio vietoje, tai yra prekes krovė apie 40 minučių, bet prekių priėmėja apie apgadinimus nieko neužsiminė, policijos niekas nekvietė, leido jiems išvažiuoti, be to, jis paliko važtaraštį su savo duomenimis ir telefono numeriu, taip pat įvykio vietoje apie įvykį pranešė įmonės, kurioje dirbo, direktoriui, kadangi vairavo įmonės automobilį, kreipėsi į jį, kad jis susisiektų su apgadintos parduotuvės direktoriumi ir išspręstų padarytų nuostolių atlyginimo klausimą, ir iš įvykio vietos išvyko manydamas, jog viskas gerai ir apie įvykį yra tinkamai pranešta. Liudytojai S. M. bei V. V. teismo posėdžio metu patvirtino S. P. teiginius. Liudytojas S. M. nurodė važiavęs kartu su S. P. į parduotuvę priduoti prekių, taip pat patvirtino, jog S. P. vairuojamą automobilį bandant privažiuoti prie rampos dėl slidumo užnešė ir jis atsitrenkė į parduotuvės kampą bei teigė, jog apgadinimą matė prekių priėmėja J. G., kuriai jie patvirtino apgadinę parduotuvę, taip pat šis liudytojas patvirtino, jog jie su S. P. kurį laiką dar buvo prie parduotuvės, pridavė prekes, pasirašinėjo dokumentus, o prieš išvažiuojant iš parduotuvės S. P. dar skambino įmonės, kurioje dirba, direktoriui, informavo jį apie padarytus apgadinimus. Įmonės, kuriai priklausė S. P. vairuojamas automobilis, direktorius V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog S. P. jam po įvykio iš tikrųjų skambino, pranešė, jog užkabino parduotuvės kampą, jog nežinojo, ką daryti, taip pat, kad jis leido S. P. iš ten išvažiuoti, pažadėjo jam greitai nuvažiuoti į tą parduotuvę ir išsiaiškinti dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl kitų iškilusių reikalų taip ir nenuvyko. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. taip pat patvirtino, jog išgirdo triukšmą, dundesį ir išėjusi į kiemą pamatė apgadintą sieną bei stovintį didelį automobilį su „Kalnapilis“ logotipu, kuris buvo atvežęs į rampą prekes. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad lygtai automobilio vairuotojas jai sakė, jog nieko apie parduotuvės sienos apgadinimus nežino, kad siena jau buvo apgadinta, tačiau kategoriškai šių teiginių patvirtinti negalėjo, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar vairuotojas buvo vienas, ar buvo kartu su kitu asmeniu. Tačiau ši liudytoja patvirtino, jog kurį laiką buvo iškraunamos prekės, pasirašomi dokumentai ir kad ji nieko dėl sienos apgadinimo su vairuotoju daugiau nekalbėjo, neliepė jam pasilikti, tik po įvykio iškvietė apsaugą. Taip pat pažymėtina, jog byloje yra 2014-01-16 važtaraštis Nr. 76096735, kurį pasirašė J. G. ir kuriame nurodyta, jog važtaraštyje nurodytas prekes tą dieną pristatė vairuotojas S. P. su transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, jog S. P. nors ir nesilaikė KET 232 punkto reikalavimų, tai yra iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su parduotuvės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, kas formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, jog S. P. nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, niekur nepasislėpė, įvykio vietoje kurį laiką buvo, krovė prekes, prekių važtaraštyje pasirašė savo vardu ir pavarde, tai yra prekių priėmėjams nurodė būtent savo asmens duomenis, be to, dėjo pastangas, kad jo veiksmais padaryta žala parduotuvei būtų atlyginta, tai yra dar įvykio vietoje, niekur neišvažiavęs, skambino įmonės, kurioje dirba, viršininkui, kadangi parduotuvę apgadino įmonės automobiliu, paaiškino jam visą situaciją ir tik gavęs jo leidimą ir patvirtinimą, jog dėl padarytos žalos atlyginimo bus susitarta, iš įvykio vietos išvažiavo. Be to, pažymėtina, jog S. P. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad S. P. pasišalindamas iš įvykio vietos manė, kad apie eismo įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog S. P. veiksmuose nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – S. P. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, pažymos apie asmens baustumą duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. P. – ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už kitų rūšių pažeidimus, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, nedirba, registruotas Darbo biržoje. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, tačiau S. P. skirtinos baudos, artimesnės minimalioms ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytoms baudoms, kurios, remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

 

n u t a r i a :

 

S. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 110 (vieno šimto dešimties) Lt baudą.

S. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi skirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) Lt baudą.

             S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                              Aušra Valinskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 123 str. Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
  • ATPK 250 str. Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą
  • ATPK 31 str. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės
  • ATPK 33 str. Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus
  • ATPK 314 str. Priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas