Civilinė
byla Nr. 3K-3-3/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 32.5.4
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos
Januškienės ir Algimanto Spiečiaus,
sekretoriaujant Beatai
Bieliauskienei,
dalyvaujant: ieškovo atstovui
advokatui Vladimirui Kononenkai, atsakovo BAB „Metalų komercija“ atstovams B.
V. ir advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo BAB „Panerių terminalas“
atstovui advokatui Nerijui Stukui,
žodinio proceso tvarka viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Balgva“
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB
„Balgva“ ieškinį atsakovams BAB „Metalų komercija“ ir BAB „Panerių terminalas“
dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų iš hipotekos registro išbraukimo
pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB
„Balgva“, vadovaudamasis CK 1.5, 1.138, 4.170, 4.171, 4.174 straipsniais,
teismo prašė panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir duomenų apie 1997 m.
balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartį išbraukimą iš hipotekos registro; 1997
m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m.
rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. BAB „Metalų komercija“ ir AB Vilniaus
banko Karoliniškių filialo susitarimus, patvirtintus Vilniaus m. 6-ojo notarų
biuro notarės D. Štaupienės, dėl nekilnojamųjų daiktų – garažo (19G1/p),
sandėlio (2F1/g), administracinio pastato (8B4/p), esančių Vilniuje, Agrastų g.
8; panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir duomenų apie 1997 m. spalio 20 d.
turto įkeitimo sutartį išbraukimą iš hipotekos registro; AB „Metalų komercija“
ir AB Vilniaus banko Karoliniškių filialo 1998 m. vasario 13 d., 1998 m.
rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimus,
patvirtintus Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, dėl
nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato (1G1/g), esančio Vilniuje, Agrastų g.
2; pripažinti kad UAB „Balgva“ ir toliau turi teisę gauti kreditoriaus
reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto – garažo (19G1/p), sandėlio (2F/g),
administracinio pastato (8B4/p), gamybinio pastato (1G1/g), esančių Vilniuje,
Agrastų g. 2.
Ieškovas nurodė, kad
atsakovas BAB „Metalų komercija“ 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo
sutartimi bei 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13
d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimais, užtikrindamas
paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių filialui
nekilnojamuosius daiktus - garažą, sandėlį, administracinį pastatą, esančius
Vilniuje, Agrastų g. 2. Vadovaudamasis 1997 m. spalio 20 d. įkeitimo sutartimi
bei 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d.
2001 m. vasario 27 d. susitarimais, atsakovas BAB „Metalų komercija“,
užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių
filialui nekilnojamąjį daiktą – gamybinį pastatą, esantį Vilniuje, Agrastų g.
2. BAB „Metalų komercija“ 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo-pardavimo
sutartimi už 487 971,56 Lt pardavė įkeistus daiktus UAB „Panerių terminalas“.
Pagal šios sutarties 2.1 punktą pirkėjas įsipareigojo sumokėti visą sumą iki
2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau šios prievolės neįvykdė. Kreditorius AB Vilniaus
banko Karoliniškių filialas 2001 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo pardavimo
sutartimi už 488 160,67 Lt pardavė ieškovui visą kreditoriaus reikalavimą
skolininkui BAB „Metalų komercija“. Šio reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas
minėtų nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (hipoteka). BAB „Metalų komercija“ 2001 m.
spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartimi savo skolą kreditoriui UAB „Balgva“
perkėlė naujajam skolininkui BAB „Metalų komercijos“ terminalui (dabar - UAB
„Panerių terminalas“). 2001 m. gruodžio 28 d. AB „Metalų komercijos“ terminalas
už 558 160,67 Lt pardavė ieškovui UAB „Balgva“ įkeistus daiktus - garažą,
sandėlį, administracinį ir gamybinį pastatus, esančius Vilniuje, Agrastų g. 2.
Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2002 m. balandžio 5
d. nutartimi patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. kovo 7 d.
nutartimi 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų
pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Taikant
restituciją, BAB „Metalų komercija“ naudai iš ieškovo priteisti: garažas,
sandėlis, administracinis ir gamybinis pastatai, esantys Vilniuje, Agrastų g.
2, o iš UAB „Panerių terminalas“ ieškovo naudai - 558 160,67 Lt. Pradiniam
savininkui BAB „Metalų komercija“ nekilnojamieji daiktai buvo grąžinti be
suvaržymo (įkeitimo).
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 14 d.
nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko
nepakeistą.
Teismai konstatavo,
kad pagal CK 6.126 straipsnio 8 dalies nuostatą, įkeitimas baigiasi, kai
sutampa įkeisto turto savininkas. Būtent tokie santykiai ir susiklostė tarp
šalių. CK 6.126 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu turtas iš
kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už kurias kreditorius neatsako,
įkeitimas atsinaujina. Ši įstatymo norma gina sąžiningo, privilegijuoto,
kreditoriaus interesus, tačiau ieškovas, būdamas kreditorius, elgėsi
nesąžiningai. Ieškovo nesąžiningumą nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2005 m. kovo 7 d. nutartimi. Abiejose bylose dalyvaujantys asmenys yra tie
patys, skiriasi tik jų procesinė padėtis, todėl 2005 m. kovo 7 d. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę
reikšmę (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir laikytinos įrodytomis.
Vadovaudamiesi nustatytais faktais, teismai konstatavo, kad UAB „Balgva“ yra
atsakinga už aplinkybes, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m.
gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas iš jo
išreikalautas. Vadovaudamiesi CK 6.126 straipsnio 8 dalimi teismai sprendė, kad
nėra pagrindo atnaujinti įkeitimą ir tenkinti ieškinį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB „Balgva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m.
gruodžio 20 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Teismai,
vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu, šios teisės normos visa apimtimi netaikė.
Neteisėtus veiksmus atliko BAB „Metalų komercija“, o jos kreditoriai be
apsunkinimo gavo buvusius įkeistus daiktus. Ieškovas, atlyginęs hipotekos
kreditoriui AB Vilniaus bankui, kuris taip pat kaltas, kad leido 2001 m.
rugsėjo 3 d. sutartimi perleisti pastatus UAB „Panerių terminalui“, neteko
kreditorinių reikalavimų į BAB „Metalų komercijos“ turtą. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovui priteistos piniginės lėšos be jokio
užtikrinimo į tą pinigų sumą, kurią ieškovas atlygino bankui. Taip iš esmės
pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje.
2. Teismai
neteisingai nustatė hipotekos pabaigos pagrindą. Hipoteka buvo užbaigta tuo
pagrindu, kad kreditorė UAB „Balgva“, remdamasi 2001 m. gruodžio 28 d.
sutartimi dėl įskaitymo, nurodė, kad skolininkas UAB „Panerių terminalas“ su ja
atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,
pakeitė hipotekos pasibaigimo pagrindą, nurodydamas, kad tokiu pagrindu buvo
faktas, kad hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas sutapo. CK 4.197
straipsnyje nenustatyta tokio hipotekos pasibaigimo pagrindo, nes tai
prieštarautų CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui įkeistą daiktą
perduoti kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė prieštaravimo
tarp faktinio hipotekos pasibaigimo pagrindo (CK 4.197 straipsnio 1 dalies 1
punktas) ir Vilniaus apygardos teismo nurodyto prievolės pabaigos šalių
sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismai nepagrįstai taikė CK
6.126 straipsnio 8 dalį, netaikė restitucijos normų.
3. Neteisingos yra
teismų išvados apie ieškovo nesąžiningumą ir atsakomybę už aplinkybes, kurių
pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti
negaliojančiais.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas nustatė ieškovo ir UAB „Panerių terminalas“
nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą tuo pagrindu, kad įkeisti
pastatai atiteko ieškovui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes juos
realizuojant įstatymo nustatyta tvarka, t. y. varžytynėse, galėjo būti
patenkinti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų BAB „Metalų komercija“
kreditorių reikalavimai. BAB „Metalų komercija“ negrąžino skolos ir atgavo
pastatus be hipotekos. Teisingumo principas taip pat reiškia tai, kad
atsakomybė yra individuali ir šalis privalo atsakyti tiek, kiek yra kalta. Dėl
susidariusios situacijos kaltas ne tik ieškovas, bet ir kitos sandorių šalys.
Tuo tarpu atsakovas BAB „Metalų komercija“ yra sugrąžintas į daug geresnę
padėtį, nei buvo iki nuginčytų sutarčių sudarymo, o ieškovas atsidūrė
nepalyginti blogesnėje padėtyje. Tokia šalių padėtis taip pat prieštarauja
protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas BAB „Metalų komercija“ prašo jį atmesti. Jis nurodo,
kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šiam ginčui taikytina CK
6.126 straipsnio 8 dalis ir nėra prieštaravimo tarp CK 6.126 ir 4.197
straipsnių nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų. Nors prašydamas išregistruoti
hipoteką ieškovas savo prašymo negrindė CK 6.126 straipsnio 8 dalimi,
akivaizdu, kad faktinė situacija, susidariusi po jo ir UAB „Panerių terminalas“
2001 m. gruodžio 28 d. turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, atitiko CK
6.128 straipsnio 8 dalies reglamentuojamą atvejį – ieškovas įgijo nuosavybės
teisę į turtą, į kurį jau turėjo hipotekos teisę, todėl hipoteka pasibaigė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas BAB
,,Metalų komercija” (buvusi AB ,,Metalų komercija”) 1997 m. balandžio 21 d.
turto įkeitimo sutartimi Nr. 15-02-40/97, 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario
13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d.
susitarimais, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko
Karoliniškių filialui nekilnojamuosius daiktus - garažą, plane pažymėtą
indeksu 19G1/p, sandėlį, plane pažymėtą indeksu 2F1/g, administracinį pastatą,
pažymėtą indeksu 8B4/p, esančius Agrastų g. 2. Įkeitimo sutartis ir susitarimai
nustatyta tvarka buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro
ir registro valstybės įmonės, Vilniaus filiale.
1997 m. spalio 20 d.
turto įkeitimo sutartimi Nr. 15-02-115/97, 1998 m. vasario 13 d., 1998 m.
rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimais
atsakovas BAB ,,Metalų komercija”, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB
Vilniaus banko Karoliniškių filialui nekilnojamąjį daiktą – gamybinį pastatą,
plane pažymėtą indeksu 1G1/g, esantį Vilniuje, Agrastų 2. Įkeitimo sutartis bei
susitarimai nustatyta tvarka įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto
kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale.
2001 m. rugsėjo 3 d.
atsakovas BAB ,,Metalų komercija”, gavęs kreditoriaus sutikimą, pastatų
pirkimo-pardavimo sutartimi už 487 971,56 Lt pardavė įkeistus bankui
nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniuje, Agrastų g. 2, atsakovui BAB
,,Panerių terminalas” (buvusi UAB ,,Metalų komercijos” terminalas). Pagal
sutarties 2.1 punktą pirkėjas įsipareigojo pinigus pervesti į AB Vilniaus banko
sąskaitą iki 2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. 2001 m.
rugsėjo 25 d. reikalavimo pardavimo sutartimi kreditorius (įkaito turėtojas) AB
Vilniaus banko Karoliniškių filialas už 488 160,67 Lt pardavė ieškovui visą
kreditoriaus reikalavimą skolininkei tuometei AB ,,Metalų komercija”, kurio
įvykdymas buvo užtikrintas minėtų nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (hipoteka),
kuri 2001 m. spalio 3 d. įregistruota hipotekos registre. 2001 m. spalio 26 d.
atsakovas tuometė AB ,,Metalų komercija” skolos perkėlimo sutartimi perkėlė
savo skolą kreditorei UAB ,,Balgva” naujajam skolininkui UAB ,,Metalų
komercijos” terminalui (dabar - BAB ,,Panerių terminalas”). Skolos perkėlimo
sutartis 2001 m. lapkričio 9 d. įregistruota hipotekos registre. 2001 m.
gruodžio 28 d. atsakovas UAB ,,Metalų komercijos” terminalas” (dabar - BAB
,,Panerių terminalas”) už 558 160,67 Lt pardavė ieškovui su atpirkimo teise
įkeistus pagal 1997 m. balandžio 21 d. įkeitimo sutartį nekilnojamuosius
daiktus.
2001 m. gruodžio 28
d. tuometė AB ,,Metalų komercija”, UAB ,,Metalų komercijos” terminalas bei UAB
,,Balgva” sudarė sutartį dėl įskaitymo, pagal kurią buvo įskaityti du
priešpriešiniai piniginiai reikalavimai.
Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2002 m. balandžio 5 d.
sutartimi patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukė iš hipotekos
registro duomenis apie 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartį Nr.
15-02-40/97 ir susitarimus, sudarytus AB ,,Metalų komercija” ir AB Vilniaus
banko Karoliniškių filialo dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniuje, Agrastų
g. 2.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d.
nutartimi 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tuometės
AB ,,Metalų komercija” ir UAB ,,Metalų komercijos” terminalo (dabar BAB
,,Panerių terminalas), ir 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo
sutartį, sudarytą UAB ,,Metalų komercijos” terminalo ir UAB ,,Balgva”,
pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Atmesdamas ieškinį,
pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas sutiko, jog 2001 m.
spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartimi tuometė AB ,,Metalų komercija” perkeltų
savo skolą ieškovui naujajam skolininkui, tuometei UAB ,,Panerių terminalas” ir
šios sutarties neginčija, todėl nėra teisinio pagrindo apsunkinti
bankrutuojančios įmonės turto įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB ,,Balgva” yra
pati atsakinga dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m.
gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš
ieškovo (CK 6.126 straipsnio 8 dalis).
Kasatorius
kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.5
straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą.
Su šiuo kasacinio
skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka, nes UAB ,,Balgva” 2001 m. rugsėjo 25
d. nusipirko iš AB Vilniaus banko kreditoriaus reikalavimą tuometei AB ,,Metalų
komercija”, kuris buvo užtikrintas hipoteka (T. 1, b. l. 24-50). Šio
reikalavimo pirkimo metu įkeistas turtas šiai bendrovei nepriklausė. Įkeisto
turto savininku pagal 2001 m. rugsėjo 3 d. sutartį tapo tuometė UAB ,,Panerių
terminalas” (T. 1, b. l. 14-21), todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas
turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog tuometė AB ,,Metalų komercija” tapo
laisva nuo įkeitimo prievolės.
2001 m. spalio 26 d.
skolos pirkimo sutartimi tuometė AB ,,Metalų komercija” 488 160,67 Lt skolą
perkėlė naujam skolininkui tuometei UAB ,,Panerių terminalas” (T. 1, b. l. 58).
Su skolos perkėlimu 2001 m. gruodžio 11 d. UAB ,,Balgva” sutiko (T. 1, b. l.
59).
Vilniaus apygardos
teismas 2002 m. vasario 26 d. nutartimi tuometei AB ,,Metalų komercija” iškėlė
bankroto bylą (T. 1, b. l. 122). Bankroto bylos iškėlimo metu ši bendrovė buvo
laisva nuo prievolių ieškovui, o iškėlus bankroto bylą, BAB ,,Metalų komercija”
buvo išlaisvinta nuo visų prievolių UAB ,,Balgva”.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d.
nutartimi konstatavo UAB ,,Balgva” nesąžiningumą sudarant sandorius su AB
,,Metalų komercija”, todėl šioje konkrečioje byloje UAB ,,Balgva” teisės negali
būti ginamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kasatorius
kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai hipotekos
pasibaigimo pagrindu pripažino CK 6.126 str. 8 d. Kasatoriaus manymu, teismų
pripažintas ginčo hipotekos pasibaigimo pagrindas prieštarauja CK 4.197
straipsnyje nustatytiems hipotekos pabaigos pagrindams ir CK 4.170 straipsniui,
draudžiančiam įkeistą daiktą perduoti kreditoriui.
Su šiuo kasacinio
skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka.
Bylą nagrinėję teismai,
nagrinėdami ginčą taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalį ir prieštaravimo tarp CK
6.126 straipsnio 8 dalies ir CK 4.197 straipsnyje numatytų hipotekos
pasibaigimo pagrindų nenustatyta. Prašydama išregistruoti hipoteką UAB
,,Balgva” nurodė, jog skolininkas UAB ,,Metalų komercijos” terminalas savo
skolinį įsipareigojimą kreditoriui visiškai įvykdė (T. 1, b. l. 77), t. y.
akivaizdu, jog faktinė situacija, susidariusi po 2001 m. gruodžio 28 d. ieškovo
ir tuometės UAB ,,Panerių terminalas” turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo,
atitiko CK 6.128 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamą atvejį: ieškovas įgijo
nuosavybės teisę į turtą, į kurį jau turėjo hipotekos teisę, todėl hipoteka
pasibaigė.
Kasatoriaus
kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-865/2002 yra konstatuota, kad hipoteka atsiranda iš pagrindinės
prievolės ir tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl gali pasibaigti,
pasibaigus pagrindinei prievolei, CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais
prievolių pabaigos pagrindais, ir todėl CK ketvirtosios knygos XI skyriaus 5
skirsnio nuostatos, reglamentuojančios hipotekos pabaigą (CK 4.197 straipsnis)
turi būti taikomos sistemiškai su CK šeštosios knygos IX skyriaus nuostatomis
dėl prievolės pabaigos.
Bylą nagrinėję
teismai turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB ,,Balgva” yra pati atsakinga
dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d.
sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš ieškovo, todėl
kasacinio skundo motyvais naikinti teismų sprendimą ir nutartį nėra teisinio
pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d.
nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Janina
Januškienė
Algimantas
Spiečius