Civilinė byla Nr. 2-846-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02360-2015-4

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. A. ir D. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1541-866/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Decorus“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. BUAB „Decorus“ bankroto administratoriaus A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Decorus“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB ,,Decorus“, dar iki bankroto bylos iškėlimo turėjusi didelius skolinius įsipareigojimus, buvo tyčia blogai valdoma, sąmoningai buvo sudaromi bendrovei nenaudingi sandoriai, nepagrįstai teikta pirmenybė vienintelio akcininko skoliniams reikalavimams įvykdyti, taip pažeidžiant kitų UAB ,,Decorus“ kreditorių teises ir pareigas. Pareiškėjo teigimu, dėl UAB ,,Decorus“ nemokumo yra atsakingi tiek faktiniai valdytojai UAB ,,Capital City“ ir UAB ,,Construction gate“ bei jų vadovybė, tiek ir UAB ,,Decorus“ vadovas, nes jų visų sąmoningi ir įmonei nenaudingi veiksmai tik nuolat blogino įmonės finansinę padėtį ir dėl šių veiksmų UAB ,,Decorus“ buvo sąmoningai privesta prie bankroto.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remiantis UAB ,,Decorus“ 2013 m. balansu, įmonės finansinė padėtis buvo stabili. Tuo tarpu balanse už 2014 m. jau matyti, kad įmonė patyrė finansinius sunkumus, kadangi įmonės turtą sudarė 1 892 437,44 Eur, o finansiniai įsipareigojimai net 1 529 616,54 Eur sumą – šiuo momentu UAB ,,Decorus“ galėjo būti laikoma nemokia. Įvertinę finansinę padėtį atsakingi už UAB ,,Decorus“ valdymą asmenys teikė nepagrįstą pirmenybę UAB ,,Construction gate“ (bendrovės akcininkės) reikalavimams įvykdyti. 2015 m. įmonės balanso duomenimis, UAB ,,Decorus“ finansiniai įsipareigojimai sumažinti iš esmės vien tik dėl visiško įsipareigojimų panaikinimo UAB ,,Construction gate“ atžvilgiu, tam buvo panaudotos ne tik finansinės lėšos, bet ir UAB ,,Decorus“ ilgalaikis turtas (turtas sumažėjo iki 1 090 025 Eur).
3. Iš viso UAB ,,Construction gate“ UAB ,,Decorus“ suteikė 664 202,50 Eur paskolų: 2014 m. birželio 2 d. sutartimi suteikta 70 000 Eur paskola iki 2014 m. gruodžio 31 d., 20 000  Eur sumos grąžinimo terminas pratęstas iki 2015 m. birželio 30 d.; 2014 m. birželio 19 d. suteikta 300 000 Eur paskola iki 2014 m. birželio 30 d.; 2014 m. liepos 15 d. suteikta 100 000 Eur paskola iki 2015 m. birželio 30 d.; 2014 m. liepos 23 d. – 58 000 Eur paskola, kurios grąžinimo terminas 2015 m. birželio 30 d.; 2014 m. rugpjūčio 26 d. suteikta 150 000 Eur paskola, kurios grąžinimo – iki 2016 m. kovo 31 d.; 2014 m. rugsėjo 15 d. suteikta 28 962 Eur (100 000 Lt) paskola iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; 2014 m. gruodžio 7 d. – 7 240,50 Eur (25 000 Lt) paskola iki 2014 m. gruodžio 25 d. 2015 m. vasario 10 d. UAB ,,Decorus“ vis dar buvo skolinga pagal keturias paskolų sutartis bendrą 329 114,30 Eur sumą, šių paskolos sutarčių grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs. Tuo pat metu UAB ,,Decorus“ jau turėjo 791 631,25 Eur finansinių įsipareigojimų, iš kurių 201 845,68 Eur buvo pradelsti, taip pat turėjo 26 828,90 Eur skolą VSDFV bei 14 663,51 Eur skolą VMI. Nepaisant to, buvo sudaryti sandoriai, kuriais UAB ,,Decorus“ pardavė UAB ,,Construction gate“ 4 automobilius, kompiuterį ir kitą techniką. Už nupirktą turtą UAB ,,Construction gate“ 2015 m. vasario 10 d. buvo skolinga UAB ,,Decorus“ 177 516,73 Eur, todėl 2014 m. vasario 10 d. buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktas ir UAB ,,Decorus“ skoliniai įsipareigojimai UAB ,,Construction gate“ atžvilgiu sumažėjo iki 151 597,57 Eur, o UAB ,,Construction gate“ skoliniai įsipareigojimai UAB ,,Decorus“ atžvilgiu buvo visiškai įvykdyti. Kitaip tariant, žinodami apie sunkią UAB ,,Decorus“ finansinę padėtį bei galimus dar didesnius finansinius sunkumus ateityje, atsakingi asmenys atliko tarpusavio skolų įskaitymą, nors įsipareigojimų vykdymo UAB ,,Construction gate“ terminai dar nebuvo suėję ir greitu metu nebūtų suėję, o UAB ,,Decorus“ privalėjo vykdyti kitų, turinčių pirmenybę, kreditorių reikalavimus.
4. Po įskaitymo vienintelis įmonės įsipareigojimas UAB ,,Construction gate“ liko 150 000 Eur paskolos suma. UAB ,,Decorus“ ją grąžino 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2534, nors terminas grąžinti paskolą baigėsi tik 2016 m. kovo 31 d. Tuo metu UAB ,,Decorus“ turėjo 622 239,37 Eur skolinių įsipareigojimų, iš kurių skola VSDFV sudarė 15 889,13 Eur sumą, o skola VMI – 5 516,64 Eur sumą. Administratoriaus nuomone, minėtas (išankstinis) paskolos grąžinimas buvo susijęs ir su vykstančiu ikiteisminiu ginču tarp UAB ,,Decorus“ ir UAB ,,Vėsa ir partneriai“ dėl skolos pagal subrangos sutartį. Taigi, UAB ,,Decorus“ ne tik teikė nepagrįstą pirmenybę UAB ,,Construction gate“ reikalavimams kitų tos pačios eilės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teikė neteisėtą pirmenybę ir prieš aukštesnės eilės reikalavimų vykdymą.
5. Tolimesnė UAB ,,Decorus“ veikla buvo organizuota tokiu būdu, kad pagrindinių kreditorių, ypač kreditorės UAB ,,Vėsa ir partneriai“, reikalavimai nebūtų patenkinti. Negavusi apmokėjimo už atliktus darbus pagal statybos subrangos sutartį, minėta kreditorė 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 614 758,95 Eur skolos priteisimo; 2015 m. liepos 20 d. teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas UAB ,,Decorus“ turtas ir lėšos. Ieškinys patenkintas 2016 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2230-467/2016, UAB ,,Vėsa ir partneriai“ yra didžiausia kreditorė UAB ,,Decorus“ bankroto byloje, jos reikalavimas net iš dalies nebuvo įvykdytas.
6. 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi UAB ,,Decorus“ įsipareigojo suteikti UAB ,,Construction gate“ 1 000 000 Eur paskolą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tokios paskolos sutarties sudarymas prieštarauja elementariai verslo komercinei logikai. Tikroji šios paskolos sutarties sudarymo priežastis buvo vengti atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Decorus“, neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų bei numanydama, jog gresia ieškinys dėl skolos priteisimo, sudarė papildomus susitarimus su užsakovėmis UAB ,,VD kepykla“ ir UAB ,,Klaipėdos monolitas“, nurodydama už atliktus rangos darbus atsiskaityti pervedant pinigines lėšas tiesiogiai į UAB ,,Construction gate“ sąskaitą. UAB ,,VD kepykla“ 2015 m. liepos 2 d. pervedė 413 262,46 Eur, 2015 m. liepos 23 d. 55 572,64 Eur sumas. UAB ,,Klaipėdos monolitas“ atitinkamai pervedė 15 438,63 Eur (2015 m. liepos 27 d. pavedimu) ir 18 980,79 Eur (2015 m. rugpjūčio 26 d.) sumas. Iš viso per trečiuosius asmenis UAB ,,Decorus“ išmokėjo UAB ,,Construction gate“ 503 254,52 Eur sumą.
7. Praėjus vos vienai dienai po to, kai UAB ,,VD kepykla“ išmokėjo UAB ,,Construction gate“ 413 262,46 Eur, 2015 m. liepos 3 d. UAB ,,Decorus“ pateikė prašymą grąžinti 180 000 Eur paskolos dalį atsiskaitymui su kreditoriais, 2015 m. liepos 13 d. dar 70 000 Eur – darbo užmokesčiui ir kreditoriams sumokėti, 2015 m. liepos 27 d. – 55 000 Eur mokesčiams ir kitiems eiliniams mokėjimams atlikti. Išanalizavus įmonės apskaitos dokumentus nustatyta, kad po 2015 m. liepos 27 d. įregistruoto arešto 2015 m. rugpjūčio – spalio mėnesių laikotarpiu UAB ,,Decorus“ pateikė nurodymus grąžinti paskolintas lėšas, pervedant konkrečias skirtingas sumas konkretiems nurodytiems kreditoriams. Iš viso, sumokant tiesiogiai nurodytiems kreditoriams, buvo grąžinta 455 217,71 Eur akcininkei suteiktos paskolos suma.
8. Netinkamas įmonės valdymas pasireiškė ir tuo, kad UAB ,,Decorus“ valdymo organams elgiantis neapdairiai ir neatsakingai, neįdėjus maksimalių pastangų, nebuvo įvykdytos statybos rangos sutarties su užsakovu UAB ,,VD kepykla“ sąlygos, o būtent per 40 dienų nuo baigiamojo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos nepateikus garantinio laikotarpio laidavimo rašto užsakovui liko 7,5 proc. sulaikytos mokėtinos sumos. Dėl to UAB ,,Decorus“ papildomai neteko 302 097,02 Eur piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl analogiškų priežasčių įmonė patyrė 69 265,77 Eur nuostolį pagal sutartį su UAB „Timidus“. 2015 m. birželio 29 d. susitarimo su UAB „VD kepykla“ 4 punkte taip pat buvo numatyta sumokėti 180 000 Eur netesybų, išskaičiuojant iš rangovui mokėtinų sumų. Netesybos sumokėtos 2015 m. liepos 31 d. 180 000 Eur sumos įskaitymu. Akivaizdu, kad susitarimas yra nenaudingas UAB ,,Decorus“, nėra apibrėžta dėl ko konkrečiai yra taikomos šios netesybos. Dėl netinkamai atliktų pareigų papildomai buvo prarasta 180 000 Eur suma.
9. 2014 m. kovo 24 d. taip pat buvo priimtas sprendimas už ataskaitinius 2013 m. išmokėti akcininkams 800 000 Lt dividendų, mokėjimas atliktas 2014 m. kovo 31 d. Šis dividendų išmokėjimas atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję. Nurodytą dieną UAB ,,Decorus“ jau turėjo viso 196 040,54 Lt įsipareigojimų, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 24 271,99 Lt. Išmokėjus minėtus dividendus, UAB ,,Decorus“ pradėjo trūkti apyvartinių lėšų bei padidėjo bendrovės finansiniai įsipareigojimai. 2014 m. UAB ,,Decorus“ finansiniai įsipareigojimai padidėjo iki 1 529 616,54 Eur, įmonė skolinosi pinigus iš tos pačios UAB ,,Construction gate“, kuriai prieš tai sumokėjo dividendus.
10. Suinteresuoti asmenys UAB „Capital City“ ir D. B. nesutiko su administratoriaus prašymu pripažinti UAB „Decorus“ bankroto tyčiniu.
11. Suinteresuotas asmuo D. A. su pareiškimu dėl UAB ,,Decorus“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad įmonė sėkmingai vykdė veiklą iki 2015 m. vidurio. Pažymėjo, kad apie 2015 m. 3 – ojo ketvirčio rezultatus (sudėtingą finansinę padėtį), 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesį informavo akcininką ir valdybą, siūlė sprendimo būdus. 2015 m. vasario 10 d. UAB „Construction Gate“ ir BUAB „Decorus“ tarpusavio užskaitų aktas  nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes veikla buvo vykdoma, įmonė turėjo turto. Buvo planuota ir toliau vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Pagal 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutartį BUAB „Decorus“ įsipareigojo suteikti UAB „Construction Gate“ 1 000 000 Eur paskolą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes buvo vykdomas akcininko valdybos 2015 m. vasario 10 d. priimtas sprendimas, tačiau realiai dalimis paskolino tik 503 254,54 Eur. Šią sutartį pasirašė ne jis pats, o UAB ,,Decorus“ komercijos direktorius D. G.. Sužinojęs apie užsakovo UAB „VD Kepykla“ pervestus pinigus UAB „Construction Gate“, jis iš karto pareikalavo grąžinti paskolas atsiskaitymui su kreditoriais ir pasirūpino, kad visa paskola būtų grąžinta bei atsiskaityta su darbuotojais, valstybinėms institucijomis ir kreditoriais – kad įmonė galėtų vykdyti veiklą ir gauti pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi pripažino BUAB ,,Decorus“ bankrotą tyčiniu, nustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
13. Teismas nustatė, kad 2014 m. pabaigoje išryškėjo UAB ,,Decorus“ valdymo bei organizavimo problemos, nesusitvarkant su didelio masto prisiimtais įsipareigojimais, vėliau šios problemos tinkamai nebuvo išspręstos. Buvusio vadovo atsiliepimo teiginius apie valdymo organų planuojamą 2015 m. bendrovės plėtrą, sėkmingą veiklos tęsimą ir jo veiksmus siekiant sudaryti naujas sutartis, teismas vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir neatitinkančius realios situacijos. Teismo vertinimu, įmonės nemokumas atsirado 2015 m. viduryje, galimai net nuo gegužės – birželio mėnesių, kai visi 2014 m. pradėti stambaus mąsto statybinės veiklos projektai buvo, arba privalėjo būti, baigti, veiklos apimtys sumažėjo, naujų sutarčių ar užsakymų nebuvo sudaroma, faktiškai visi susitarimai ir sprendimai buvo orientuoti tik į ankstesnių projektų užbaigimą ir atsiskaitymus bei finansinių srautų sureguliavimą, tačiau ne į planų gauti pajamas ateityje realizavimą. Darbuotojų skaičius bendrovėje buvo mažinamas nuo 2015 m. pavasario, ženkliai – nuo 2015 m. antrojo pusmečio; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje liko 9 apdraustieji asmenys. Bendrovės veiklos apimčių kryptingas mažinimas atsispindi ir 2015 m. lapkričio 23 d. pateiktose finansinėse ataskaitose: daugiau kaip 2 kartus sumažėjo ilgalaikio turto vertė, visai nėra nebaigtų vykdyti sutarčių, beveik neliko išankstinių apmokėjimų. Ypač akcentuotina aplinkybė, kad 2015 m. nedeklaruota finansinio turto, nei ilgalaikio, nei trumpalaikio (indėlių, investicijų ar kito), bendrovė nebeturėjo jokių finansinių skolų (nei kredito įstaigoms, nei investuotojams).
14. Teismas pažymėjo, kad pirmajame teismo patvirtintame kreditorių sąraše bendra visų reikalavimų suma yra 920 855,09 Eur, o jos didžioji dalis – trečios eilės kreditorių: įmonės subrangovų ir tiekėjų pagal 2014 m. sudarytas sutartis, su kuriais, 2014 – 2015 metais įvykdžius sutartus darbus, nebuvo atsiskaitoma, skolos didėjo, reikalavimai. Šiai dienai trečios eilės kreditorių sąrašas papildytas keliais kreditoriais (subrangovais) ir siekia apie 1 mln. eurų sumą. Paties direktoriaus pateiktais teismui duomenimis, įmonė turėjo darbo užmokesčio skolų nuo 2013 – 2014 m., o kreditorių sąraše buvo patvirtinti aštuoniolikos pirmos eilės kreditorių reikalavimai. Taigi, pareiškimo dėl bankroto iškėlimo pateikimo dieną pradelstų įsipareigojimų bendrovė turėjo ženkliai daugiau, nei nurodyta 2015 m. lapkričio 23 d. balanse.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 metais pagrindinę UAB ,,Decorus“ turto dalį sudarė trumpalaikės debitorių skolos – 803 000 Eur, iš jų 795 153,90 Eur – Lietuvos įmonių skolos. Bankroto proceso vykdymo metu nustatyta, kad UAB „Timidus“ ir UAB „VD kepykla“ į debitorių sąrašą įtraukti dėl sulaikytų sumų negražinimo, rangovui nepateikus garantinių raštų (pagal sutarčių sąlygas). Taip pat nustatyta, kad BUAB „Decorus“ neteisėtai, be jokio pagrindo, vietoje atsiskaitymo paskaičiavo baudas subrangovams UAB „Vėsa ir partneriai“, UAB „Elteros projektai“, UAB „Botava“ ir UAB „Rytvita“ – jie išbraukti iš debitorių sąrašo kaip nepagrįstai į jį įtraukti. Realių debitorių skolų, kaip bendrovės deklaruojamo turto, beveik nebuvo (įskaitant susijusios įmonės OOO „VOSTOČNYJE INŽINERNYJE SETI“ daugiau kaip 190 dienų pradelstą įsiskolinimo sumą).
16. Teismas konstatavo, kad per 2015 metų laikotarpį įmonė įsipareigojimus kreditoriams nuosekliai didino, pareiškimo dėl bankroto iškėlimo pateikimo dieną pradelstų įsipareigojimų suma viršijo 1 milijoną eurų, tuo tarpu realių debitorių skolų faktiškai nebuvo, faktinė turto vertė buvo žymiai mažesnė, nei nurodoma 2015 m. lapkričio 23 d. UAB ,,Decorus“ vadovo pateiktame balanse, ūkinės veiklos mastas buvo kryptingai laipsniškai mažinamas ir vėliausiai nuo 2015 metų antrojo pusmečio įmonės finansinė situacija atitiko nemokumo būklės apibrėžimą.
17. Dėl asmenų, atsakingų už BUAB „Decorus“ valdymą, teismas sprendė, kad BUAB „Decorus“ buvo tiesiogiai valdoma įmonės vadovo, taip pat vienintelės akcininkės UAB ,,Construction gate“ valdymo organų (valdybos, direktoriaus). BUAB „Decorus“ buvo UAB ,,Construction gate“ kontroliuojama dukterinė įmonė, jos direktorių D. A. ir vieną iš UAB ,,Construction gate“ valdybos narių G. A. sieja giminystės ryšiai. Įskaitant vykdomą valdymo paslaugų sutartį (kurių realumo ir turinio administratorius neginčija), abejonių dėl to, kad akcininkė visą laiką buvo gerai informuota apie dukterinėje įmonėje vykstančius procesus bei kartu su įmonės vadovu juos valdė, nekyla. Pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovas kaip specialus subjektas, negalėjo nežinoti apie blogą įmonės finansinę padėtį, besitęsiančią nuo 2014 m. pabaigos, ir privalėjo veikti išimtinai įmonės naudai bei interesais.
18. Teismas nurodė, kad sisteminė 2015 m. su vienintele akcininke sudarytų sandorių analizė suponuoja išvadą, jog jais bei kitais sprendimais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o faktiškai jau nemokioje įmonėje valdymo organų tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis. Žinodami apie sunkią UAB ,,Decorus“ finansinę padėtį bei galimus dar didesnius finansinius sunkumus ateityje, už įmonės valdymą atsakingi asmenys 2014 m. vasario 10 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktu atliko tarpusavio skolų įskaitymą, kuriuo UAB ,,Construction gate“ įsipareigojimai už nupirktą UAB ,,Decorus“ turtą 177 516,73 Eur sumai buvo visiškai įvykdyti, o UAB ,,Decorus“ skoliniai įsipareigojimai UAB ,,Construction gate“ atžvilgiu sumažėjo nuo 329 114,30 Eur iki 151 597,57 Eur (ilgalaikės paskolos sumos), nors įsipareigojimų vykdymo UAB ,,Construction gate“ terminai dar nebuvo suėję ir greitu metu nebūtų suėję. UAB ,,Decorus“ privalėjo vykdyti kitų, turinčių pirmenybę prieš UAB ,,Construction gate“, kreditorių reikalavimus: pareiškėjo duomenimis, užskaitų dienai UAB ,,Decorus“ jau turėjo 791 631,25 Eur finansinių įsipareigojimų, iš kurių 201 845,68 Eur buvo pradelsti. Šių duomenų suinteresuoti asmenys neginčija. Ilgalaikio turto pardavimo susijusiam asmeniui sandoriai sumažino bendrą UAB ,,Decorus“ turimo likvidaus turto mastą, o gautos už turto pardavimą piniginės lėšos nebuvo panaudotos nei UAB ,,Decorus“ pradelstų finansinių įsipareigojimų mažinimui, nei apskritai kaip apyvartinės lėšos. UAB ,,Construction gate“ suteikta ilgalaikė 150 000 Eur paskola grąžinta 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu, nors terminas grąžinti šią paskolą baigėsi tik 2016 m. kovo 31 d. Tuo metu, teismo vertinimu, įmonė jau buvo nemoki.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. akcininkė iš viso suteikė UAB ,,Decorus“ 664 202,50 Eur paskolų, tačiau UAB ,,Construction gate“ aiškinamajame rašte prie 2014 m. finansinės atskaitomybės nurodyta, jog 2014 m. akcininkės investicijos į UAB „Decorus“ sudarė 3 156 558,40 Lt (914 202,5 Eur) trumpalaikių paskolų (paskaičiuota 24 065,19 Lt palūkanų) ir 150 000 Eur ilgalaikę paskolą (1 759,51 Lt, t. y. 509,6 Eur palūkanų), t. y. ženkliai daugiau, nei nustatė pareiškėjas. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną UAB ,,Decorus“ finansinių skolų visai neturėjo, kreditorių sąraše patvirtintas 635,80 Eur reikalavimas UAB „Construction gate“. Taigi, tuo metu, kai finansinė situacija UAB ,,Decorus“ tapo bloga, sparčiai didėjo kreditorių reikalavimų mastas, įmonei akivaizdžiai trūko apyvartinių lėšų, kontroliuojanti bendrovė visiškai išėmė savo įdėtas į dukterinę įmonę lėšas, nelaukdama paskolų gražinimo termino, taigi veikė išimtinai savo interesais. Teismo vertinimu, tai gali būti paaiškinama suinteresuotumo UAB ,,Decorus“ veiklos perspektyvomis, jos kreditingumo bei mokumo atkūrimo nebuvimu. UAB ,,Decorus“ veiklos apimtys buvo laipsniškai mažinamos iki visiško veiklos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio UAB ,,Decorus“ valdymo organų susirūpinimą realia situacija bendrovėje iki nemokumo atsiradimo, strateginių verslo sprendimų priėmimą. Teismas neturi duomenų, kad nuo 2015 m. pradžios UAB ,,Decorus“ vadovai bei UAB ,,Construction gate“ valdyba būtų svarstę klausimus apie papildomo finansavimo šaltinius, įsiskolinimų kreditoriams mažinimo galimybes, ar inicijuotų kitų sprendimų įmonės naudai priėmimą (įstatinis kapitalas nebuvo nei mažinamas, nei didinamas ir pan.).
20. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens nuomone, kad vienai iš grupės įmonių nepasisekė išspręsti kilusių finansinių sunkumų, ir nurodė, kad jų tiesiog niekas nesprendė. Teismas sprendė, kad patyrę verslininkai, sukaupę ilgametę patirtį, galėjo ir privalėjo numatyti, kad sunkumai neišsispręs savaime, o subrangovai, su kuriais nėra atsiskaitoma už atliktus darbus (ypač tokiai sumai, kaip skola UAB „Vėsa ir partneriai“), sieks savo pažeistas teises ginti teisme bei gali prašyti skolininko turto arešto. Teismas nenustatė 2015 m. įvykdytų apdairių ir atsakingų valdymo organų veiksmų, racionalių bendrovės (ir jos kreditorių) interesais priimtų ekonomiškai naudingų sprendimų bei realai įdėtų pastangų, siekiant sumažinti įmonės turimų finansinių skolų naštą, išsaugoti bendrovės konkurencingą padėtį ir gaivinti įmonės veiklą.
21. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad 2015 m. birželio 26 d. sutarties, pagal kurią UAB ,,Decorus“ įsipareigojo suteikti UAB ,,Construction gate“ 1 000 000 Eur paskolą, sudarymas prieštarauja elementariai verslo komercinei logikai, yra priešingas įmonės interesams ir neabejotinai atitinka tyčinio bankroto požymius. Pažymėjo, kad tokiam įsipareigojimui prisiimti UAB ,,Decorus“ neturėjo jokių finansinių galimybių, pati bendrovė dar nebuvo grąžinusi akcininkei likusios 151 597,57 Eur ilgalaikės paskolos sumos.
22. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp 2014 m. kovo 24 d. sprendimo išmokėti akcininkei dividendus ir įmonės nemokumo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

23. Suinteresuotas asmuo D. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos naujai teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvados apie tariamas įmonės valdymo ir organizavimo problemas, nesusitvarkant su didelio masto įsipareigojimais, teisiniu požiūriu yra visiškai nepagrįstos, kadangi bylos medžiagoje apskritai nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šias teismo nurodomas aplinkybes. Įrodymai byloje – Juridinių asmenų registrui pateikti UAB Decorus 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno nuostolių ataskaitos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad įmonė 2014 m. metais turėjo turto už 6 441 094 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 310 316 Lt, trumpalaikis turtas – 5 130 778 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 3 054 372 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 697 909 Lt. 2014 m. UAB „Decorus“ grynasis pelnas siekė 404 293 Lt. Teismo nustatytas aplinkybes apie tariamas UAB „Decorus“ valdymo ir organizavimo problemas nurodytu laikotarpiu papildomai paneigia ir į bylą pateikta UAB „Taxlink“ audito bendrovės pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad, audito kompanijos nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai atspindi bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą ir Verslo apskaitos standartus. Be to, UAB „Decorus“ 2014 m. sudarytos statybos rangos sutartys patvirtina, kad UAB „Decorus“ veikla buvo vykdoma sėkmingai ir pelningai, jokių organizavimo ir valdymo problemų nebuvo.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ir nevertino itin svarbių tinkamam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, kad 2013 m. UAB „Decorus“ pagrindinė veikla buvo kitų mašinų ir įrenginių didmeninė prekyba, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo įrengimas. 2013 m. įmonė veiklos statybos sektoriuje nevykdė. Kaip žinoma, pajamos iš prekybos duoda didesnę grąžą (apie 30 proc.) nei kitose srityse. Taigi, 2014 m. UAB „Decorus“ pradėjus vykdyti veiklą ir statybos sektoriuje Lietuvoje, bendrovės pardavimo pajamos išaugo, tačiau, padidėjus sąnaudoms, įmonės grynasis pelnas sumažėjo. 2015 m. balandžio 27 d. patvirtintame UAB „Decorus“ 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonės veikla išsiplėtė, įmonė pradėjo vykdyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą. Eksporto į Baltarusijos Respubliką pajamos 2014 m. sudarė 34,6 proc. visų pardavimo pajamų, kai tuo tarpu 2013 metais – 75,6 proc. Nurodytos aplinkybės tik dar kartą paneigia teismo padarytas išvadas apie tai, kad 2014 m. pabaigoje išryškėjo įmonės valdymo bei organizavimo problemos, nesusitvarkant su didelio masto prisiimtais įsipareigojimais.
3. UAB „Decorus“, neturėdama kitos išeities bei siekdama užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą, privalėjo baigti sutartimis prisiimtų ankstesnių projektų užbaigimo darbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. kovo pabaigos tarp UAB „Decorus“ ir subrangovų kilo ginčai dėl netinkamai atliekamų darbų, vykdant duonos kepyklos rekonstrukcijos darbus.
4. Suinteresuotas asmuo D. A., teikdamas atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Decorus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikė paaiškinimus ir pridėjo rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, jog UAB „Decorus“ 2015 m. teikė komercinius pasiūlymus dėl dalyvavimo organizuojamuose statybos darbų konkursuose. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nurodydamas, kad UAB „Decorus“ veikla nebuvo nukreipta į planų gauti pajamas ateityje realizavimą, nevertino suinteresuoto asmens D. A. pateiktų įrodymų, taip pat aplinkybių, dėl kurių teikti komerciniai pasiūlymai buvo atmesti ir statybos rangos sutartys nebuvo sudarytos. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad 2015 m. liepos 14 d. kreditorei UAB „Vėsa ir partneriai“ pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos priteisimo iš UAB „Decorus“, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones UAB „Decorus“ turtui, dėl ko potencialūs užsakovai atsisakė toliau vesti derybas dėl statybos rangos sutarčių sudarymo su UAB „Decorus“. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Decorus“ negavo planuojamu gauti pajamų, kurios būtu panaudotos įmonės veiklos vykdymui ir atsiskaitymams su kreditoriais.
5. Teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2015 metų UAB „Decorus“ veiklos plano, 2014 m. pasirašytų sutarčių ir 2015 metų plėtros lentelės, kurioje buvo nurodyti statybos darbu objektai ir dėl kurių 2015 m. vyko derybos ir šie užsakovai buvo laikomi potencialiais UAB „Decorus“ užsakovais. Pastarieji įrodymai patvirtino aplinkybes, kad 2015 m. UAB „Decorus“ planavo iš statybos veiklos gauti 6 756 900 Eur, o iš pardavimų į Baltarusijos Respubliką – apie 486 000 Eur pajamų. Buvo numatyta stabilizuoti, diversifikuoti ir kontroliuoti įmonės valdymo sritis, pasiekti gerus mokumo rodiklius, kad būtų pasiektas savalaikis atsiskaitymas su partneriais. Procesų, valdymo srityse buvo numatyta tobulinti įmonėje įdiegtas ISO 9001 , ISO 14001, OHSAS 18001 sistemas, taip pat įdiegti darbuotojų darbo apskaitos sistemą, darbuotojų atskaitomybės sistemą, įdiegti inovatyvią projektų valdymo sistemą, siekiant gerinti statybos valdymo, savikainos kontrolės ir kitus kriterijus. Klientų plėtros srityje buvo planuojama dalyvauti ne tik statybos rangos konkursuose Lietuvoje, bet buvo planuojama plėtra ir į Skandinaviją. Taip pat buvo numatyta aktyviai dalyvauti Aplinkos ministerijos Lietuvos statybininkų asociacijos ir skaitmeninės statybos veiklose, gauti pasiūlymus iš projektavimų organizacijų apie vykstančius konkursus, kuriuose buvo planuojama dalyvauti. Buvo planuojama suformuoti kompetetingą specialistų komandą, suformuoti visiškai veikiančius finansų, gamybos, komercijos padalinius bei sėkmingai dirbti statybos srityje.
6. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų pagal įrodymų vertinimo taisykles, todėl pažeidė pareigą įvertinti šiuos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Decorus“ vadovas nepriėmė reikiamų sprendimų, susijusių su UAB „Decorus“ valdymu, ir neplanavo gauti jokių pajamų ateityje.
7. Aplinkybės, susijusios su UAB „Decorus“ darbuotojų skaičiaus kaita, nebuvo nurodytos prašyme dėl UAB „Decorus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodytu pagrindu ir argumentais, akivaizdžiai išėjo už byloje pareikšto pareiškimo ribų. Be to, teismas tik konstatavo atitinkamą darbuotojų skaičiaus pasikeitimą UAB „Decorus“, tačiau netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti tokie darbuotojų skaičiaus pokyčiai. 2015 m. pirmąjį pusmetį dalis UAB „Decorus“ darbuotojų darbo sutartis nutraukė jų pačių prašymu, o nuo 2017 m. antrojo pusmečio, Vilniaus apygardos teismui 2015 m. liepos 20 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „Decorus“ turtui ir lėšoms, įmonė neteko realių galimybių laimėti statybos rangos konkursus, pradėti vykdyti naujus darbus, gauti pajamas iš veiklos, tačiau darbuotojams įstatymų nustatyta privalėjo mokėti darbo užmokestį. UAB „Decorus“, įvertindama susidariusią situaciją bei mažindama įmonės sąnaudas, 2015 m. antroje pusėje buvo priversta nutraukti darbo sutartis su darbuotojais.
8. 2015 m. lapkričio mėnesį, ruošiant 2015 m. lapkričio 23 d. UAB „Decorus“ pelno (nuostolio) ataskaitą, balansą ir kitus finansinius duomenis, kurie buvo pateikti kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, visi dokumentai buvo galiojantys ir įmonės vadovas privalėjo šiuos dokumentus įtraukti į finansines apskaitas, o šių pareigų neatlikdamas, arba atlikdamas netinkamai, jis būtų pažeidęs buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.
9. 2015 m. UAB „Decorus“ gavo pajamas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklos, todėl metų pradžioje nebuvo reikalingos finansinės investicijos. 2015 m. liepos mėnesį prasidėjus teisminiams ginčams su kreditoriais, finansinės įstaigos 2015 m. antroje pusėje atsisakė suteikti UAB „Decorus“ kreditines lėšas ir paskolas, nors suinteresuotas asmuo D. A. dėl kredito suteikimo kreipėsi ir į Šiaulių banką, ir kitas finansines institucijas. Net jeigu būtų nustatytos aplinkybės apie skundžiamoje nutartyje nurodomų finansinių paskolų suteikimą UAB „Decorus“, nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos, sprendžiant dėl UAB „Decorus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi tokių papildomų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas, UAB „Decorus“ esant nemokiai, kaip tik galėtų būti vertinimas kaip siekis tik dar labiau pabloginti šios įmonės finansinę padėtį.
10. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino UAB „Decorus“ buvusio vadovo tinkamai atliktų pareigų siekiant rasti sprendimą dėl susidariusios sudėtingos įmonės finansinės situacijos. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai – 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 16 d. pranešimai UAB „Contruction gate“ direktorei ir valdybai dėl UAB „Decorus“ situacijos. 2015 m. UAB „Decorus“, planuodama vykdyti veiklą ir ieškodama ginčo su subrangove UAB „Vėsa ir partneriai“ sprendimo dėl atliktų darbų pagal 2014 m. liepos 18 d. statybos rangos sutartį defektų šalinimo ir apmokėjimo, siūlė kreditorei įvairius ginčo sprendimo variantus. 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo tariamasi dėl taikaus ginčo sprendimo, derinant susitarimą dėl 2014 m. rugsėjo 29 d. statybos subrangos sutarties Nr. 14/08/29-1 pakeitimo. Derybos tarp UAB „Decorus“ ir UAB „Vėsa ir partneriai“ vyko nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 spalio mėnesio pabaigos. Tačiau kreditorės atsisakymas spręsti ginčą taikiai 2015 m. spalio pabaigoje tiesiogiai įtakojo UAB „Decorus“ sudėtingą finansinę situaciją ir direktoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo realizavimą.
11. Teismas skundžiamoje nutartyje padarydamas išvadą, kad suinteresuotas asmuo D. A., būdamas įmonės administracijos vadovu, kaip specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui ir kuris atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, tinkamai neatliko savo pareigų, nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, trečiojo asmens D. A. rašytinių paaiškinimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
12. 2015 m. lapkričio 15 d., teikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Decorus“, bendrovės įsiskolinimų darbuotojams suma pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis sudarė 417,26 Eur, materialiai atsakingiems asmenims – 5 488,79 Eur sumą. Tačiau įmonės piniginės lėšos ir pinigų ekvivalentai sudarė 59 901 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Decorus“ turėjo realias galimybes atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais bankroto bylos iškėlimo dieną. Duomenys, kurie patvirtintų aplinkybes, jog įmonė turėjo darbo užmokesčio skolų nuo 2013 – 2014 metų, teismui nebuvo pateikti.
13. Giminystės ryšiai su G. A., kaip UAB „Contruction gate“ valdybos nariu, bei aplinkybė, kad abiejų asmenų gyvenamoji vieta registruota tuo pačiu adresu, nepatvirtina jokių teisiškai reikšmingų faktų byloje, t. y. kad buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, dėl kurių UAB „Decorus“ buvo iškelta bankroto byla.
14. 2015 m. bendrovės sandoris su akcininke buvo ekonomiškai naudingas įmonei – paskolų grąžinimas prieš terminą nepablogino, tačiau pagerino UAB „Decorus“ ekonominę situaciją, nes buvo sutaupyta 33 089, 12 Eur paskolų bei išvengta įmonei nereikalingo turto nuvertėjimo – apie 20 proc. per metus, t. y. 1,67 proc. per mėnesį (apie 14 000 Eur). 2015 m. vasario mėnesį įmonės ekonominė ir finansinė situacija buvo gera.
15. UAB „Construction gate“ 150 000 Eur ilgalaikė paskala buvo suteikta įmonei 2014 m. rugpjūčio 24 d. Ši paskola buvo skirta UAB „Decorus“ 2014 m. rugpjūčio 5 d. Garantijos sutarties Nr. G-03-VY-84730-S, sudarytos su Šiaulių banku, įvykdymo užtikrinimui, kuris buvo būtinas 1 400 000 Eur Garantijos gavimui, vykdant Statybos rangos sutartį su UAB „VD Kepykla“. Nurodytas aplinkybes patvirtina Garantijos sutarties Nr. G-03-VY- 84730-S 3.3 punktas, kuris reglamentavo UAB „Decorus“ pareigą sutarties vykdymo užtikrinimui Garantijos išleidimo dieną deponuoti lėšas ne mažesnei kaip 600 000 Lt sumai Garantijos indėlio sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių banke. Ši paskola buvo grąžinta akcininkei UAB „Contruction gate“ Šiaulių bankui grąžinus 150 000 Eur užstatą. Taigi, paskolos grąžinimas prieš terminą nepažeidė kitų UAB „Decorus“ kreditorių teisių, kadangi šios paskolos lėšos buvo grąžintos ne iš pirkėjų gautais pinigais, t. y. ne iš UAB „Decorus“ veiklos gautais pinigais, o paskolintomis ir banko sąskaitoje kaip garantas laikytomis UAB „Contruction gate“ lėšomis. Visi įmonės gauti debitoriniai mokėjimai 2015 m. buvo skirti atsiskaitymui su UAB „Decorus“ kreditoriais. Akivaizdu, kad nurodytos paskolos grąžinimas neturėjo įtakos įmonės mokumui ir neprivedė įmonės prie bankroto. Teismas nevertino paskolos suteikimo aplinkybių, taip pat aplinkybių, kuriomis paskolintos lėšos buvo grąžintos UAB „Decorus“. Teismas taip pat nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad buvęs UAB „Decorus“ direktorius D. A. teikė prašymus UAB „Contruction gate“, kad paskolintos lėšos būtų grąžinamos įmonei ir panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Byloje nebuvo nustatyta, kad nurodytos lėšos buvo iššvaistytos, pasisavintos ar panaudotos ne UAB „Decorus“ ir jos kreditorių interesais.
16. Vertinant nurodytas aplinkybes dėl 2015 m. birželio 26 d. paskolos grąžinimo, pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, tačiau tik formaliuoju požiūriu, nes, vertinant aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad UAB „Decorus“ vadovas atliko veiksmus, kuriais siekė privesti įmonę iki nemokumo ir bankroto.
17. Byloje pateikti įrodymai patirtina aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo D. A. UAB „Decorus“ veiklą organizavo taip, kad būtų išsaugota įmonės veikla, ji būtų vykdoma ir iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų būtų atsiskaitoma su UAB „Decorus“ kreditoriais. Į bylą nepateikti jokie įrodymai ir konkretūs argumentai, kurie patvirtintų, kad D. A. veiksmuose valdant UAB „Decorus“ pasireiškė netinkamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų vykdymas, o tokia įmonės vadovo veikla buvo sąmoningai nukreipta siekiant tyčia privesti šią įmonę prie bankroto.
18. Prašomi prijungti papildomi įrodymai patvirtina aplinkybes, kad 2015 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais UAB „Decorus“ teikė komercinius pasiūlymus potencialiems užsakovams ir realiai planavo dalyvauti vykdomuose statybos darbų konkursuose Lietuvoje bei sudaryti statybos rangos sutartis, taip pat aplinkybes, kad buvo vedamos derybos su kreditore UAB „Vėsa ir partneriai“ bei susitarta su UAB „Elteros projektai“ dėl kilusių ginčų dėl darbų atlikimo bei atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Suinteresuotas asmuo D. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir pašalinti ją iš bylos suinteresuotų asmenų sąrašo. 2018 m. balandžio 20 d. apeliacinės instancijos teisme gautas suinteresuoto asmens D. B. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo.

25. BUAB „Decorus“ bankroto administratorius A. Š. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas neneigė fakto, kad UAB „Decorus“ sudarytos sutartys su UAB „VD kepykla“ ar UAB „Timidus“ buvo gera verslo praktika. Pats teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Decorus“ buvo nemoki, tačiau nagrinėjamoje byloje esantys kiti įrodymai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog 2014 m. pabaigoje išryškėjo įmonės valdymo bei organizavimo problemos, UAB „Decorus“ tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų subrangovams ir tiekėjams. Pats suinteresuotas asmuo D. A. pateikė duomenis, kad UAB „Decorus“ turėjo darbo užmokesčio skolų nuo 2013 – 2014 metų. Taigi, teismas pagrįstai nurodė, kad jau 2014 m. pabaigoje išryškėjo įmonės valdymo bei organizavimo problemos, nesusitvarkant su didelio masto prisiimtais įsipareigojimais.
2. Apeliantas D. A. nepagrįstai UAB „Decorus“ sunkią finansinę padėtį bei bankrotą sieja su ginčais su užsakovais bei subrangovais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. pabaigoje UAB „Decorus“ turėjo finansinių išteklių, kurių pagrindu galėjo stengtis padengti pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau šių veiksmų UAB „Decorus“ nesiėmė. Priešingai, kai finansinė situacija UAB „Decorus“ tapo bloga, sparčiai didėjo kreditorių reikalavimų mastas, UAB „Decorus“ kontroliuojanti bendrovė UAB „Construction gate“ (vienintelė akcininkė) visiškai išėmė savo įdėtas į dukterinę įmonę lėšas (paskolų sutarčių pagrindu), nelaukdama paskolų grąžinimo termino, bei veikė išimtinai savo interesais. Tokiu būdu buvo ne tik pažeista CK įtvirtinta atsiskaitymų eilė, tačiau ir buvo iš esmės apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą bei tęsti jos veiklą. Nors apeliantas D. A. atskirajame skunde teigia, jog minėtų paskolų grąžinimas prieš terminą UAB „Construction gate“ buvo naudingas UAB „Decorus“, nes leido sutaupyti paskolų sutartimis nustatytų palūkanų mokėjimo, tačiau tokie teiginiai prieštarauja elementariai verslo logikai. Bendrovei turint didžiulius finansinius įsipareigojimus, ypač turint finansinius įsipareigojimus subrangovams ir tiekėjams (verslo partneriams, kurie užtikrina UAB „Decorus“ vykdomų projektų progresą), kurie yra pradelsti, turint finansinių išteklių, pirmiausia turi būti vykdomi šie įsipareigojimai, o ne grąžinamos paskolos vienintelei akcininkei, kai paskolų grąžinimo terminas net nėra suėjęs. Būtent tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko UAB „Decorus“ patyrė finansinius sunkumus ir galiausiai bankrutavo. UAB „Construction gate“ išėmus savo pinigus iš UAB „Decorus“, UAB „Decorus“, kaip ir teisingai nurodė ir teismas, 2015 m. viduryje jau tapo nemokia. Tai lėmė UAB „Decorus“ kreditorių sprendimus dėl UAB „Decorus“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo kreiptis į teismą, ginant savo pažeistas teises.
3. Visos šios aplinkybės – UAB „Decorus“ nemokumas, atsiradęs dėl UAB „Decorus“ ir UAB „Construction gate“ veiksmų, ginčai su subrangovais ir tiekėjais, kurie atsirado būtent dėl netinkamo UAB „Decorus“ valdymo, lėmė tai, jog UAB „Decorus“ nebegalėjo sėkmingai vykdyti veiklos, ką įrodo ir nesėkmingos derybos su potencialiais užsakovais. Priešingai nei teigia apeliantas D. A., teismas pagrįstai pripažino, jog visi šie veiksmai lėmė UAB „Decorus“ nemokumą ir galiausiai bankrotą. Keli epizodai, kuriais siekiama tęsti įmonės veiklą, po to, kai įmonė tyčinių veiksmų pagrindu tapo nemoki ir neveiksminga, nekeičia fakto, kad UAB „Decorus“ veiklos perspektyvos, jos kreditingumas bei mokumas buvo sunaikinti tyčiniais veiksmais.
4. Apeliantas D. A. nepagrįstai nurodo, kad teismas peržengė pareiškėjo prašymo ribas, kadangi bankroto byloje vyrauja viešasis interesas, kurio pagrindu teismas yra įpareigojamas būti aktyvus, spręsdamas konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus.
5. Apeliantas D. A. turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą ir įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, pirmosios instancijos teismui, todėl, teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, apeliantas piktnaudžiauja jam suteikta teise, dėl ko jo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo turi būti atmestas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl suinteresuoto asmens D. B. atskirojo skundo

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Remiantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
28. Apelianto teisė atsisakyti atskirojo skundo yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, todėl tinkamai pareikštas apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymas bylą nagrinėjančiam teismui yra privalomas, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai galėtų pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad suinteresuoto asmens D. B. atskirojo skundo atsisakymas nagrinėjamoje byloje prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ar galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl apeliantės atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas, o apeliacinis procesas pagal jos atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

Dėl apelianto D. A. pateiktų naujų įrodymų priėmimo

29. Apeliantas D. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti į bylą naujus įrodymus – elektroninių laiškų kopijas, patvirtinimą dėl komercinio pasiūlymo pateikimo, susitarimo dėl statybos rangos sutarties pakeitimo projektą, taikos sutarties projektą bei papildomą susitarimą su subrangovu.
30. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas šiuo atveju neįrodė, kad jo kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgus į tai, apelianto teikiami nauji įrodymai nepriimami ir grąžinami apeliantui.

Dėl UAB „Decorus“ tyčinio bankroto požymių

32. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
33. Teismų praktikoje pažymėta, kad, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-219/2017). Tyčiniais veiksmai pripažįstami ne tik tada, kai tam tikra veikla siekiama konkrečių pasekmių, bet ir tais atvejais, kai veiksmai atliekami suvokiant, kad tokios pasekmės yra labai tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
34. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
35. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).
36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad jau 2014 m. pabaigoje išryškėjo UAB ,,Decorus“ valdymo bei organizavimo problemos, nesusitvarkant su didelio masto prisiimtais įsipareigojimais, o 2015 m. viduryje bendrovė tapo nemokia. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį bendrovės turtas, lyginant su 2014 m., sumažėjo beveik perpus, iki 1 090 025 Eur (iš esmės jį visą – 848 317 Eur, sudarė per vienerius metus gautinos sumos), o bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 669 605 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, kurios duomenimis bendrovės pelnas sumažėjo iš esmės dvigubai ir sudarė 65 558 Eur, duomenys apie UAB „Decorus“ darbuotojų skaičių, patvirtinantys ženklų bendrovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimą 2015 m. trečiąjį ketvirtį, kuris toliau tęsėsi ir 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį, 2015 m. pažyma apie darbuotojų skaičių, pagal kurią BUAB „Decorus“ apdraustųjų darbuotojų skaičius 2015 m. lapkričio 20 d. buvo jau tik 9, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis dėl BUAB „Decorus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimo sąrašo patikslinimo, remiantis kuria bendrovės bankroto byloje patvirtinti dviejų pirmos eilės kreditorių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtinti aštuoniolikos pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, iš viso 18 170, 93 Eur sumai) bei keturiasdešimt keturių trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių patvirtintas tik 635,80 Eur dydžio bendrovės akcininkės UAB ,,Construction gate“ finansinis reikalavimas.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, atskiruoju skundu ginčydamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas, iš esmės nenurodo jokių argumentų teismo išvadai dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento (2015 m. gegužės – birželio mėnesiais) paneigti. Priešingai, apelianto atskirajame skunde nurodomais argumentais pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies yra patvirtinama, nurodant, kad nuo 2015 m. kovo pabaigos bendrovė, neturėdama kitos išeities bei siekdama užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą, privalėjo baigti sutartimis prisiimtų ankstesnių projektų užbaigimo darbus (atskirojo skundo 17 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime taip pat buvo pažymėjęs, kad įmonė sėkmingai vykdė veiklą iki 2015 m. vidurio. 2015 m. rugsėjo 2 d. UAB „Decorus“ direktoriaus rašte UAB ,,Construction gate“ ir valdybai jau buvo nurodoma, kad UAB „Decorus“ yra nemoki.
38. Byloje nustatyta, kad BUAB „Decorus“ akcininkė UAB ,,Construction gate“ 2014-2015 metais suteikė bendrovei paskolas: 1) 2014 m. birželio 2 d. paskolos sutartimi 70 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2014 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 30 d. Susitarimu Nr. 1 20 000 Eur paskolos dalies grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 30 d.) 2) 2014 m. birželio 19 d. paskolos sutartimi 300 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2014 m. birželio 30 d.), 3) 2014 m. liepos 15 d. paskolos sutartimi 100 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 30 d. (2014 m. gruodžio 30 d. Susitarimas Nr. 1)), 4) 2014 m. liepos 23 d. paskolos sutartimi 58 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 30 d.), 5) 2014 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartimi 150 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2016 m. kovo 31 d. (2014 m. gruodžio 30 d. Susitarimas Nr. 1)), 6) 2014 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartimi 100 000 Lt sumą (grąžinimo terminas – 2014 m. rugsėjo 30 d.), 7) 2014 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartimi 25 000 Lt sumą (grąžinimo terminas – 2014 m. gruodžio 25 d.). 2015 m. vasario 9 d. automobilių pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „Decorus“ pardavė savo akcininkei UAB ,,Construction gate“ jai nuosavybės teise priklausiusius automobilius bei šių sutarčių pagrindu išrašė PVM sąskaitas – faktūras atitinkamoms sumoms. 2015 m. vasario 10 d. pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktu UAB „Decorus“ ir UAB ,,Construction gate“ atliko tarpusavio skolų užskaitymą 177 516,73 Eur sumai – UAB „Decorus“ užskaitė UAB ,,Construction gate“ įsiskolinimą jai, atsiradusį minėtų sąskaitų – faktūrų pagrindu UAB ,,Construction gate“ įsigijus iš UAB „Decorus“ automobilius, tuo tarpu UAB ,,Construction gate“ užskaitė dalį (177 516,73 Eur sumai) UAB „Decorus“ įsiskolinimo jai pagal 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 15 ir 23 d. bei 2014 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis (nei vienos jų mokėjimo terminas 2015 m. vasario 10 d. dar nebuvo pasibaigęs, beveik visų jų grąžinimo terminas buvo 2015 m. birželio 30 d., vienintelės paskolos pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį grąžinimo terminas buvo 2016 m. kovo 31 d.) ir 1 114,30 Eur paskolos palūkanų pagal sąskaitą – faktūrą PAL-046.
39. Nutarties 38 punkte aptartas įskaitymas buvo atliktas nepaisant to, kad 2015 m. vasario 9 d. suminės UAB „Decorus“ skolų ir terminų lentelės duomenimis 2015 m. vasario 9 d. bendrovė turėjo eilę kreditorių (tiek pirmos (darbuotojai), tiek antros (Sodra, VMI), tiek trečios eilės kreditorių), kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, kai kurie jų – net daugiau nei 31 dieną (tuo taip pat paneigiami apelianto deklaratyvūs teiginiai apie gerą bendrovės finansinę padėtį bei pradelstų įsipareigojimų kreditoriams aptariamu metu neturėjimą ir atsiskaitymą su visais kreditoriais). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptartas susitarimas akivaizdžiai patenka į ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų sandorių, kuriais pakeičiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, kategoriją, o atskirojo skundo deklaratyvūs teiginiai dėl šio susitarimo ekonominės naudos bendrovei apelianto nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
40. 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi UAB „Decorus“ paskolino UAB ,,Construction gate“ 1 000 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 31 d), o 2015 m. liepos 1 d. pavedimu UAB „Decorus“ pervedė UAB ,,Construction gate“ 152 022,60 Eur sumą, nurodydama, kad tai yra paskolos pagal 2014 m. liepos 15 d. paskolos sutartį grąžinimas (atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Construction gate“ suteikta paskola pagal 2014 m. liepos 15 d. paskolos sutartį sudarė mažesnę, 100 000 Eur, sumą, be to, tam tikra dalis paskolos pagal šią sutartį sumos buvo užskaityta 2015 m. vasario 10 d. pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktu). Pažymėtina, kad, jeigu minėtas mokėjimas, kaip atskirajame skunde nurodo apeliantas, buvo bendrovei suteiktos 150 000 Eur paskolos grąžinimas, tai šios paskolos grąžinimo terminas turėjo baigtis tik 2016 m. kovo 31 d., t. y. beveik po metų. 2015 m. birželio 29 d. papildomų darbų susitarimu prie 2014 m. liepos 18 d. statybos rangos sutarties UAB „VD kepykla“ (užsakovė) bei UAB „Decorus“ (rangovė) susitarė, kad užsakovė rangovės naudai mokėjimus atliks į UAB ,,Construction gate“ sąskaitą, pagal kurį pastarajai 2015 m. liepos 2 d. buvo išmokėta 413 262,46 Eur suma, o 2015 m. liepos 23 d. – 55 572,64 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tuometinę įmonės situaciją, aptartos aplinkybės, vertinant jas taip pat kartu su toliau nutartyje nurodomomis aplinkybėmis, atitinka tiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, tiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus požymius. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB ,,Construction gate“ pervesta suma buvo gauta ne iš bendrovės veiklos, pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad vos tik buvo sudaryta 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutartis dėl 1 000 000 Eur paskolos UAB ,,Construction gate“ suteikimo, 2015 m. liepos 3 d., 13 d., 27 d. UAB „Decorus“ kreipėsi į UAB ,,Construction gate“, prašydama grąžinti dalį paskolos, atitinkamai – 180 000 Eur, 70 000 Eur ir 55 000 Eur, atsiskaitymams su kreditoriais. Vėlesniais, 2015 m. liepos 30 d., rugpjūčio 3 d. (du prašymai), rugpjūčio 7 d., 10 d., 13 d., 18 d., 19 d., 20 d., 24 d., 27 d., 28 d., rugsėjo 7 d., 10 d., 14 d. (du prašymai), 18 d., 30 d., spalio 2 d. prašymais UAB „Decorus“ prašė jos nurodomiems kreditoriams sumokėti atitinkamą paskolos dalį, viso – 453 003,39 Eur sumą, pažymint, kad UAB ,,Construction gate“ atlikti mokėjimai UAB „Decorus“ kreditoriams yra laikomi dalies paskolos grąžinimu UAB „Decorus“. Minėti veiksmai atlikti prieš pat didžiausiai BUAB „Decorus“ kreditorei UAB „Vėsa ir partneriai“ 2015 m. liepos 15 d. inicijuojant bylą dėl 614 758,95 Eur sumos už atliktus statybos rangos darbus iš UAB „Decorus“ priteisimo (pastarasis kreditorės ieškinys buvo visiškai tenkintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu, bankroto byloje patvirtintas 637 564, 94 Eur dydžio šios kreditorės finansinis reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis)).
42. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto nurodomą aplinkybę, kad 2015 m. spalio 2 d. buvo grąžintos visos pagal 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutartį UAB ,,Construction gate“ paskolintos piniginės lėšos, šias lėšas tiesiogiai panaudojant atsiskaitymams su UAB „Decorus“ kreditoriais – aptartuose UAB „Decorus“ prašymuose nurodyta atsiskaitymams su kreditoriais grąžintina bendra paskolos suma – 453 003,39 Eur, neviršija vien tik UAB „VD kepykla“ 2015 m. birželio 29 d. susitarimo pagrindu UAB ,,Construction gate“ už UAB „Decorus“ išmokėtos bendros sumos – 468 835,10 Eur.
43. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Decorus“ iš esmės esant nemokiai buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo siekta patenkinti pasirinktų kreditorių, ypatingai vienos kreditorės – bendrovės akcininkės UAB ,,Construction gate“, reikalavimus, paneigiant kitų kreditorių, tarp jų ir didžiausios bendrovės kreditorės UAB „Vėsa ir partneriai“, galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą iš BUAB „Decorus“, UAB „Decorus“ ir UAB ,,Construction gate“ žinant (turint žinoti), kad bendrovės turimo turto nepakaks atsiskaityti su kitais kreditoriais.
44. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).
45. Aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne vienkartinius, o sistemingus BUAB „Decorus“ valdymo organų veiksmus, kuomet, gresiant bendrovės bankrotui, sudaromų sandorių (tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo akto, 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutarties, 2015 m. birželio 29 d. susitarimo su užsakove ir kt.) pagrindu galimai buvo siekiama nuslėpti bendrovės dar gaunamų piniginių lėšų srautus (užsakovui apmokėjimus atliekant tiesiogiai bendrovės akcininkei) bei įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, teikiant išskirtinę pirmenybę bendrovės akcininkės reikalavimo patekinimui, bendrovės akcininkės nuosavybėn (pirkimo – pardavimo sutarčių bei tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo akto pagrindu) perleidžiant didelę bendrovės ilgalaikio turto dalį sudariusius automobilius, ir yra pakankamos spręsti, kad bendrovės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą UAB „Decorus“ bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
47. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į jau išdėstytas aplinkybes, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles – teismas savo išvadas darė, jas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, taip pat nustatė tinkamam nagrinėto klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys aptartų aplinkybių, suponuojančių pagrindą spręsti apie tyčinį BUAB „Decorus“ bankrotą. Nustatytų tyčinio bankroto požymių nepaneigia ir atitinkamoms tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvadoms reikšmės neturi, apelianto minimi įrodymai bei jais, pasak apelianto, pagrindžiamos atitinkamos aplinkybės – bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, UAB „Taxlink“ audito išvada, pasak apelianto, patvirtinanti, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai atspindi bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 2014 m. sudarytos sutartys, UAB „Decorus“ 2015 m. teikti komerciniai pasiūlymai, kurie vėliau buvo atmesti, 2015 UAB „Decorus“ veiklos planas bei plėtros lentelė, patvirtinantys tik neįgyvendintus bendrovės siekius ir planus, darbuotojų darbo sutarties nutraukimo prašymuose nurodyti pagrindai (priežastys), 2015 m. rugsėjo 30 d. bei 2015 m. spalio 16 d. pranešimai bendrovės akcininkui ir valdybai apie jos padėtį, kaip ir aplinkybė, kad 2013 m. įmonė statybos sektoriuje veiklos nevykdė.
50. Dėl viešojo intereso bankroto bylose egzistavimo, lemiančio ir aktyvesnį teismo vaidmenį tokiose bylose, atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertinęs darbuotojų skaičiaus pokyčius bendrovėje, tokiu būdu peržengė nagrinėto prašymo ribas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai – pažyma apie bendrovės darbuotojų skaičių 2015 m. lapkričio 20 d. Be to, minėta aplinkybė, susijusi su darbuotojų skaičiaus pokyčiu, buvo tik papildoma, vertinant bendrovės veiklą, jos padėtį atitinkamais laikotarpiais, t. y. ši aplinkybė pati savaime nelėmė atitinkamų teismo išvadų dėl tyčinio bendrovės bankroto.
51. Apelianto atskirojo skundo argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų, bet vertina įmonės valdymo procesų, identifikuotinų kaip tam tikrų tyčinio bankroto požymių, (ne)buvimą. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
52. Apeliantui atskirajame skunde nenurodžius argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas dėl atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų (ne)pagrįstumo plačiau nepasisako, be kita ko, pažymėdamas, kad nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria priklausomai nuo to, kiek ĮBĮ įtvirtintų požymių (vieną ar daugiau) nustatė šį klausimą nagrinėjantis teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Remiantis aptartų aplinkybių visuma, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Byloje taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais bei apriboti kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Atskiruoju skundu teisėtos bei pagrįstos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados nebuvo paneigtos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1541-866/2018 nutraukti.

       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė