Civilinė byla Nr. e2A-1095-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00570-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „PROMAR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „PROMAR“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos laivų remontas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei (toliau – BĮ Lietuvos kariuomenė arba perkančioji organizacija), kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos
2021 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo sudaryta laimėtojų eilė, įpareigoti perkančiąją organizaciją atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, grįžtant į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo vertinti viešajame pirkime dėl Hunt klasės priešmininio laivo „Skalvis“ (M53) bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ dokinio remonto paslaugų (toliau – Pirkimas) pateiktus pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. balandžio 28 d. BĮ Lietuvos kariuomenės sprendimu I ir II Pirkimo dalyse, kuriose pasiūlymą pateikė ir UAB „Klaipėdos laivų remontas“, nugalėtoja buvo pripažinta UAB „PROMAR“, veikianti kaip ūkio subjektų grupė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu su SIA „LZK“. Ieškovė, susipažinusi su UAB „PROMAR“ pasiūlymu bei nustačiusi, kad pastarasis neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl
2021 m. balandžio 28 d. sprendimo panaikinimo. Perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė.
3. Pirkimo sąlygų 3.14 punkte yra įtvirtinti reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai: 3.14.1. teikėjas turi įrodyti, kad taikys aplinkos apsaugos vadybos priemones ir jų laikysis; 3.14.2. teikėjas turi įrodyti, kad laikysis kokybės vadybos sistemos standartų. Pagal Pirkimo sąlygų 3.14.1 punktą teikėjas turi pateikti akredituotą ISO 14001 sertifikatą, o pagal Pirkimo sąlygų 3.14.2 punktą teikėjas turi pateikti akredituotą ISO 9001 sertifikatą. Kokybės vadybos bei aplinkos apsaugos vadybos priemones yra įdiegusi tik viena Jungtinės veiklos sutarties šalis – UAB „PROMAR“, jos partnerė SIA „LZK“, kuri Jungtinės veiklos sutarties 2.3.3. punkto nuostatomis atliks dalį darbų, kurių bendra vertė viršija UAB „PROMAR“ darbų dalį, tokių kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus atitinkančių sistemų neturi ir šiuos kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių sertifikatų nėra pateikusi. Vien UAB „PROMAR“ pateikto ISO 14001 sertifikato nepakanka abiejų jungtinės veiklos pagrindu veikiančių teikėjų grupės kvalifikacijos atitikimui.
4. Pagal UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ Jungtinės veiklos sutartį šalys yra aiškiai pasidalinusios darbus. UAB „PROMAR“ nėra akredituota institucija vertinti ar tikrinti kitų pasitelktų subjektų (šiuo atveju SIA „LZK“) taikomas kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos procesų atitiktį. Pagal Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2. punktų reikalavimus atitikimą gali patvirtinti tik akredituota sertifikavimo įstaiga. Tai reiškia, kad UAB „PROMAR“ pasiūlymas tik iš dalies atitiko Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2. punktų reikalavimus.
5. Pagal Pirkimo sąlygų priedą Nr. 2 darbų kokybės užtikrinimas atliekamas laikantis DStan 02-752 standarto reikalavimų, taip pat paslaugos teikėjas turi būti kvalifikuotas (turėti atitikties pažymėjimą) atlikti sustiprinto stiklo pluošto korpusų remontą. Pirkimo sąlygų 3.17 punktas taip pat nurodo, kad jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį, teikėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Nei viena bendrovė iš ūkio subjektų grupės – UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ – bei jų pasitelkiama subteikėja UAB „Quali Tech ir Antanina“ tokio galiojančio pažymėjimo ir kvalifikacijos neturi. Nors perkančioji organizacija atsiliepime į pretenziją teigė, kad 2011 m. vasario 8 d. išduotas UAB „Det Norske Veritas“ raštas įrodo, jog subteikėja UAB „Quali Tech ir Antanina“ turi reikiamą kvalifikaciją ir atestatą atlikti sustiprinto stiklo pluošto korpusų remontą, tačiau negaliojantis dokumentas, išduotas prieš
10 metų, nesuteikia teisės teikėjui įrodinėti pasitelktos subteikėjos UAB „Quali Tech ir Antanina“ atitikties Pirkimo sąlygomis dar kito asmens, t. y. UAB „Det Norske Veritas“ turima kvalifikacija. Be to, UAB „Det Norske Veritas“ 2021 m. gegužės 18 d. ieškovei pateikė atsakymą, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ išduotų galiojančių atestatų atlikti darbus pagal Pirkimo sąlygas neturi. Papildomai 2021 m. birželio 3 d. UAB „Det Norske Veritas“ raštu ieškovei nurodė, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ nėra sertifikuota DNV pagal programą DNVGL-CP-0421 bei neturi jokio kito galiojančio gamybos procesų sertifikato išduoto DNV, susijusio su plastikinių laivų korpusų remonto darbais.
6. Pirkimo sąlygų II skirsnyje „Pirkimo objektas“ numatyta, kad paslaugų suteikimo vieta – teikėjo teisėtai naudojamas dokas. Pirkimo sąlygų 2.7. punkte nurodyta, jog šiame Pirkime taikomi paslaugų aplinkos apsaugos reikalavimai. SIA „LZK“ dokai neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų. SIA „LZK“ neturi tinkamumo eksploatuoti dokus pažymos, išduotos atitinkamos Latvijos institucijos, turinčios teisę išduoti tokio tipo sertifikatus.
7. Atsakovė atlieka su nacionaliniu saugumu susijusių darbų Pirkimą. SIA „LZK“ komercijos direktorius V. M. yra Rusijos pilietis, neturintis Europos Sąjungos pilietybės. Šis faktas sukelia abejones dėl galimo nacionalinio saugumo pažeidimo. Taip pat kyla įtarimas dėl Rusijos kapitalo valdant kompaniją SIA „LZK“, kurios pagrindinis akcininkas yra SIA „Vervo“, turinti 97,37 proc. visų akcijų.
8. Pirkimo I dalyje UAB „PROMAR“ pasiūlymo kaina yra 299 866 Eur, o UAB „Klaipėdos laivų remonto“ 456 629,54 Eur. Trečiosios šalies pasiūlymas yra mažesnis 34,33 proc. (156 763,54 Eur) t. y. šis pasiūlymas atitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neįprastai mažos kainos pasiūlymą, todėl UAB „PROMAR“ privalėjo pateikti pagrįstumo įrodymus dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos, tačiau to nepadarė. Dėl to perkančioji organizacija trečiojo asmens pasiūlymą, pateiktą Pirkimo I dalyje, privalėjo atmesti.
9. Ieškovė, susipažinusi su į bylą pateiktu SIA „LZK“ vardu išduotu LVS ES ISO 9001:2009 sertifikatu, susisiekė su šiame sertifikate nurodyta institucija BUREAU VERITAS Latvijoje ir pateikė užklausą ar SIA „LZK“ turimas sertifikatas galioja. Buvo gautas atsakymas, kad BUREAU VERITAS bendrovei SIA „LZK“ niekada nėra išdavusi ISO 9001:2009 sertifikato, o su atsiliepimu pateiktas dokumentas yra suklastotas – sertifikatas su tokiu numeriu buvo išduotas kitai šiuo metu likviduotai įmonei. Tai, kad teismui ir perkančiajai organizacijai buvo pateiktas suklastotas ir tikrovės neatitinkantis dokumentas, įrodo ir oficialioje IAF (angl. International accreditation forum (Tarptautinis akreditacijos forumas)) svetainėje skelbiama informacija, jog visi pagal ISO 9001:2008 standartą išduoti sertifikatai galiojo tik iki 2018 m. rugsėjo 15 d. ir vėlesne data negalėjo būti išduoti. SIA „LZK“ pateikto dokumento išdavimo data 2019 m. rugsėjo 15 d. Tai, kad SIA „LZK“ pateikė suklastotą dokumentą, iš esmės paneigia visus UAB „PROMAR“ nurodytus argumentus dėl tariamo SIA „LZK“ atitikimo ISO 9001 reikalavimams. Tai leidžia įtarti, kad ir visi kiti dokumentai, kuriuos pateikė SIA „LZK“ (pavyzdžiui dėl taršos leidimo, dėl dokų techninės būklės ir kt.), taip pat suklastoti. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, laimėtoju pripažinta tiekėjų grupė privalo būti pašalinta iš Pirkimo pagal Pirkimo sąlygų 9.6.7 punktą.
10. SIA „LZK“ pateiktas B kategorijos leidimas teršiančiai veiklai nėra įrodymas, jog šios bendrovės veikla atitinka ISO 9001 bei ISO 14001 standartais keliamus reikalavimus, kadangi leidimai teršiančiai veiklai išduodami ir nesertifikuotoms bendrovėms, tai nėra lygiavertis dokumentas, įrodantis tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktų reikalavimams. Be to, informacija apie SIA „LZK“ turimą B kategorijos leidimą teršiančiai veiklai Nr. LI10IB0024 pateikta pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei 2 mėn. nuo pasiūlymų pateikimo. Pasiūlymų vertinimo metu tokių dokumentų perkančioji organizacija neturėjo, pagrindo pripažinti SIA „LZK“ įrodžius kvalifikaciją, nebuvo.
11. Perkančioji organizacija leido UAB „PROMAR“ tikslinti pasiūlymą ir kvalifikacinius duomenis net kelis kartus, t. y. po pasiūlymų pateikimo 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. kovo 10 d. bei
2021 m. balandžio 14 d. buvo pateikta visa eilė trūkstamų dokumentų. Sprendimas atmesti pretenziją, kaip ir atsiliepimas, iš esmės grindžiamas duomenimis, kuriuos UAB „PROMAR“ pateikė atsakovei praėjus 2 mėn. po pasiūlymų pateikimo termino dienos. Toks perkančiosios organizacijos leidimas tikslinti duomenis jau po pasiūlymų pateikimo, jų įvertinimo ir sprendimo dėl laimėtojo nustatymo priėmimo yra neteisėtas bei pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, šioms bendrovėms lemia nepagrįstos pirmenybės suteikimą.
12. Atsakovė BĮ Lietuvos kariuomenė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Pirkimo sąlygos nustatė, kad Pirkimo dalyvio kvalifikacijos atitiktis pakankama, jeigu vienas iš pasiūlymą teikiančio dalyvio partnerių turi vadybos standartų atestatus. UAB „PROMAR“ kaip partnerė ir pagrindinė rangovė, turinti ir taikanti vadybos standartus, bus projekto valdytoja, papildoma stebėtoja ir prižiūrėtoja, turinti tikslą, kad būtų užtikrinta ir griežtai laikomasi šio standarto reikalavimų sutarties vykdymo metu.
13. Ūkio subjektų UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ grupė yra pasitelkusi subteikėją UAB „Quali Tech ir Antanina“ tam tikroms dokinio remonto paslaugoms atlikti, įskaitant laivo „Skalvis“ GRP korpuso remontą. Subteikėja yra pateikusi UAB „Det Norske Veritas“ išduotą patvirtinimą, jog UAB „Quali Tech ir Antanina“ atlikti laivų „Dzūkas“, „Aukštaitis“, „Žemaitis“ plastikinių korpusų remonto darbai pagal deklaruotas GRP (Glass Reinforced Plastic) Hull Repair ir Plas tie Ship Hull Repair Technology procedūras yra peržiūrėti ir pripažinti tinkamais. Toks patvirtinimas yra pakankamas įrodymas, kad pasitelkta subteikėja yra pajėgi atlikti laivo „Skalvis“ povandeninės dalies paviršiaus pažeistų vietų remontą pagal defektacijos aktą, laikantis GRP korpuso remonto technologinių reikalavimų.
14. Papildomų reikalavimų kėlimas ir jų neatitikties nustatymas, nesant tokių Pirkimo sąlygų, išeina už ginče vertintinų aplinkybių apimties, todėl atsakovė plačiau dėl ieškinio argumentų apie SIA „LZK“ dokų neatitikimą aplinkos apsaugos reikalavimams nepasisako.
15. SIA „LZK“ registruota Latvijos Respublikoje, kuri yra teisėta Europos Sąjungos narė, taigi, atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nustatytus vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 5 dalimi.
16. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina nėra 30 proc. mažesnė už ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų kainų vidurkį, taigi atsakovei nekilo pareiga reikalauti iš trečiojo asmens pagrįsti jo pasiūlymo neįprastai mažą kainą, nes neatsirado VPĮ nustatytos sąlygos.
17. Pretenzijoje nepateikus argumentų apie kvalifikaciją įrodantį dokumentą, kuriuo remiasi ieškovė, teigdama, kad Pirkimo laimėtoja pateikė melagingą informaciją, perkančioji organizacija teisminių procedūrų metu negali dėl jo plačiau pasisakyti, nes ieškovė nepagrįstai išplečia pretenzijoje nurodyto ginčo pagrindą.
18. Trečiojo asmens pateiktas pažymėjimas dėl atliktų darbų pagal DStan 02-752 standarto reikalavimus yra tinkamas ir pakankamas įrodymas įsitikinti trečiojo asmens gebėjimu ir turima kvalifikacija atlikti darbus.
19. Trečiasis asmuo UAB „PROMAR“ ieškinį prašė atmesti bei laikėsi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas; įpareigojo atsakovą, atnaujinus pirkimo procedūras, grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su sertifikatu iki pretenzijos pareiškimo, turėjo galimybę operatyviai gauti duomenis iš BUREAU VERITAS, t. y. dėl aplinkybių apie galimą sertifikato suklastojimą ieškovė galėjo aiškintis pretenzijos pareiškimo metu, nurodė, kad ieškovės dublike išdėstytos aplinkybės apie sertifikato suklastojimą nesudaro šio ginčo pagrindo, todėl nenagrinėjamos.
22. Teismo vertinimu, 3.14.1, 3.14.2 punktuose įtvirtintos Pirkimo sąlygos yra bendro pobūdžio, jas aiškinant gramatiškai, nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar šiuo atveju pakanka tik vieno nario iš ūkio subjektų, Pirkime dalyvaujančių jungtinės veiklos pagrindu, grupės sertifikatų. Atsakovė minėtų sąlygų nepaaiškino, nenurodė, kokius reikalavimus turi atitikti tiekėjų grupė bendrai, o kokius – kiekvienas partneris atskirai, ieškovė dėl jų paaiškinimo nesikreipė, Pirkimo sąlygų neginčijo. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygos yra akivaiždiai neteisėtos ir nėra tikslinga bei proporcinga spręsti ex officio (savo iniciatva) dėl jų teisėtumo.
23. Įvertinęs, kad Pirkimo sąlygų 3.14.1, 3.14.2 punktuose nustatyti vadybiniai ir aplinkosauginiai standartai buvo skirti tam, kad tiekėjas užtikrintų sutarties vykdymą, turėdamas vadybinį ir aplinkosaugos standartą, tesimas nurodė, kad teikėjų grupė turėjo žinoti, jog kiekvienas grupės narys privalo įrodyti savo kvalifikaciją, kai tam tikrų darbų atlikimas yra paskirstytas tarp grupės narių. SIA „LZK“, kaip jungtinės veiklos partneris, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra įdiegęs kokybės vadybos bei aplinkos apsaugos vadybos priemones, todėl atsakovė neturėjo pagrindo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu. Trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo išviešinta, jog UAB „PROMAR“ bus projekto valdytoja, stebėtoja ar prižiūrėtoja, todėl tokie vėlesni trečiojo asmens paaiškinimai, kurie nėra pagrįsti ir Jungtinės veiklos sutarties sąlygomis, laikytini pasiūlymo keitimu, todėl atsakovė neturėjo pagrindo jais vadovautis vertinant trečiojo asmens pasiūlymą. Kita vertus, nei darbų priežiūra, nei kitų įmonių konsultacijų teikimas tiekėjui nepaneigia faktiškai atliekančio darbus asmens pareigos turėti reikiamus sertifikatus.
24. Byloje nepateikta įrodymų, kad SIA „LZK“ turimas B kategorijos leidimas teršiančiai veiklai yra lygiavertis sertifikatui dokumentas, patvirtinantis atitiktį ISO 9001 ir ISO 14001 standartuose keliamiems reikalavimams bei įrodantis, jog tiekėjas, kuris faktiškai atliks darbus, yra įdiegęs kokybės vadybos bei aplinkos apsaugos vadybos priemones.
25. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neneigė aplinkybės, kad bendrovės, vykdančios plastikinių korpusų remontą, yra atestuojamos kas 3 metus, teismas padarė išvadą, kad 2011 m. išduotas patvirtinimas negali būti laikomas pakankamu, sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 nustatytiems reikalavimams. Ieškovės pateiktas 2021 m. gegužės 18 d. raštas patvirtina, kad minėtas patvirtinimas yra susijęs ir galioja tik dėl tam tikrų su UAB „Det Norske Veritas“ priežiūra ir žinia atliktų konkrečių darbų. Iš patvirtinimo nėra aišku, ar tiekėjas šiuo metu yra kvalifikuotas atlikti perkamus darbus, dėl to atsakovė šio patvirtinimo pagrindu neturėjo teisės vertinti trečiojo asmens pasiūlymą kaip laimėjusį. Be to, UAB „Quali Tech ir Antanina“ patvirtinimas apie gebėjimą atlikti darbus pagal DStan 02-752 standarto reikalvimus nelaikytinas patikimu objektyviu kvalifikacijos įrodymu.
26. Spręsdamas dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo / atitikimo Pirkimo sąlygų 2.7 punkto reikalavimui, teismas išaiškino, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokių konkrečių aplinkos apsaugos reikalavimų neatitinka trečiojo asmens nurodyta paslaugų suteikimo vieta, taip pat nenurodė jokių argumentų apie trečiojo asmens atsakovei pateiktų dokumentų ir informacijos apie paslaugų suteikimą doke trūkumus.
27. Įvertinęs į bylą pateiktą 2021 m. liepos 15 d. raštą, iš kurio matyti, kad I Pirkimo dalyje trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra 21 proc. mažesnė už vidurkį, o II Pirkimo dalyje – 8 proc. mažesnė už vidurkį, teismas konstatavo, kad atsakovei nekilo pareigos prašyti trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo. Ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju atsakovė turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos.
28. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnyje yra numatyta speciali procedūra – sandorio su pirkimo laimėtoju atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra – kuri nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.
29. Įvertinęs įrodymų visumą bei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą byloje, teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
30. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „PROMAR“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir apeliacinį skundą tenkinti, patenkinant vieną iš alternatyvių reikalavimų – panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti arba (ir) ištirti Pirkimo sąlygų 3.14.1, 3.14.2 punktų (dėl ISO 9001 ir ISO 14001) ir I Pirkimo dalies Techninės specifikacijos
priedo Nr. 2 sąlygų dėl DStan 02-752 standarto teisėtumą ir pripažinti šias Pirkimo sąlygas neaiškiomis ir neteisėtomis, atitinkamai pakeičiant bylos motyvus, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens UAB „PROMAR“ priteistos 4 929 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktų turinį ir jų taikymo apimtį, privalėjo jas vertinti UAB „PROMAR“ naudai ir laikyti, kad šio kvalifikacijos reikalavimo atitikimo pagrindimui užtenka vieno iš ūkio subjektų kompetencijos. Teismas visiškai nepagrįstai ir nelogiškai lingvistiškai ir siaurinančia prasme vertino ūkio subjektų UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ darbų pasidalinimą. Nelogiška ir nepagrįsta manyti, kad UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“, veikdami kartu, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir dėl to pačio objekto skirtingai organizuos bendrą veiklą ir kad UAB „PROMAR“ nesugebės užtikrinti kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkosaugos (ISO 14001) standartų laikymosi.
30.2. Jei būtų aiškiai išviešinta ir UAB „PROMAR“ būtų žinojusi, kad Pirkimo sąlygas dėl kokybės vadybos ir aplinkosaugos reikalavimų turi tenkinti abu partneriai, būtų pasirinkusi visai kitą bendradarbiavimo formą su SIA „LZK“ ir kitaip įforminusi tarpusavio santykius. UAB „PROMAR“ ūkio subjektas SIA „LZK“ iš esmės yra reikalingas tik dėl vieno resurso – doko, t. y. vietos, kur būtų galima išsikelti laivą, remontui. Visus kitus būtinus resursus tinkamam sutarties vykdymui UAB „PROMAR“ iš esmės gali patenkinti savo pajėgumais. Teismas, aiškindamas Pirkimo sąlygas, neturi teisės pakeisti jų turinį taip, kad tai reikštų, jog kvalifikacinius reikalavimus turi tenkinti abu ūkio subjektai vienodai.
30.3. VPT išvadoje išsakė nuomonę, kad Pirkimo sąlygos dėl kokybės vadybos ir aplinkosaugos reikalavimų yra neaiškios ir iškėlė klausimą, ar Pirkimo procedūros galėtų būti toliau vykdomos. Teismas savo sprendime taip pat konstatavo, kad aptariamos Pirkimo sąlygos yra neaiškios. Taigi, byloje yra akivaizdus faktas, kad Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai kokybės vadybos (ISO 9001) ir aplinkosaugos (ISO 14001) sistemoms yra neaiškūs ir dviprasmiški. Jei teismas mano, kad šių netikslumų negalima vertinti tiekėjo naudai, nes nustatytas reikalavimų neaiškumas, dviprasmiškumas yra tokio pobūdžio, kad dėl jo tiekėjai skirtingai aiškintų Pirkimo sąlygas, galimai pateiktų nepalyginamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija negalėtų jų įvertinti, tokiu atveju teismas ex officio privalėjo konstatuoti šių Pirkimo sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normos ir ex officio spręsti dėl minėtų sąlygų negaliojimo šioje byloje.
30.4. Nors teismų praktikoje yra nelinkstama VPT išvadą laikyti prima facie (turintys didesnę įrodomąją reikšmę) turinčiu įrodymu, tačiau šiuo atveju teismas byloje neturėjo kitų įrodymų ir faktų, leidžiančių teismui ginčo situaciją pagrįstai vertinti kitaip, nei išreiškė savo nuomonę VPT. Sprendime tik lakoniškai nurodoma, kad teismas byloje rėmėsi VPT išvada, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kokia VPT išvados dalimi teismas pasirėmė ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
30.5. Reikalavimai dėl DStan 02-752 standarto nėra kvalifikacijos reikalavimas. Šis reikalavimas nenurodytas ir neaptariamas Pirkimo sąlygų III skyriuje prie kitų Pirkime taikomų kvalifikacijos reikalavimų. Iš Techninės specifikacijos turinio taip pat akivaizdu, kad tai nėra nei Europos standartas, nei nacionalinis standartas ar tarptautinis standartas taip kaip tai apibrėžiama VPĮ. Iš Pirkimo sąlygų neaišku, kas yra standarto sudarytojas, kas ir kada patvirtino šį DStan 02-752 standartą. Neaišku, pagal kokią metodologiją yra vertinama atitiktis standartui. Neaišku, kas yra kompetentingos institucijos, organizacijos ar laboratorijos, galinčios ir turinčios teisę patvirtinti atitikį standartui ir išduoti atitinkamą dokumentą (pažymėjimą, liudijimą ar kt.). Galiausiai yra visiškai neaišku, kada reikia pateikti atitikties pažymėjimą darbui pagal DStan 02-752 standartą: ar su pasiūlymo dokumentacija, ar pasirašant sutartį, ar prieš pradedant darbus, ar juos pabaigus. Dėl to teismas nepagrįstai trečiojo asmens pasitelktos subteikėjos UAB „Quali Tech ir Antanina“ įrodymą vertino pernelyg formaliai, pažeidžiant VPĮ 37 straipsnio 6 dalies nuostatas bei turinio viršenybės prieš formą principą.
30.6. UAB „Det Norske Veritas“ išduotas patvirtinimas parodė, jog UAB „Quali Tech ir Antanina“ atlikti laivų „Dzūkas“, „Aukštaitis“, „Žemaitis“ plastikinių korpusų remonto darbai pagal deklaruotas GRP Hull Repair ir Plastic Ship Hull Repair Technology procedūras yra peržiūrėti ir pripažinti tinkamais. Akivaizdus faktas, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ turi darbo patirtį su DStan 02-752 standarto reikalavimais ir tas darbas buvo atliktas kokybiškai. O tai reiškia, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ yra kvalifikuota dirbti pagal DStan 02-752 standarto reikalavimus.
30.7. Jei teismas mano, kad minėtoji Techninės specifikacijos nuostata suponuoja kitokį darbo su DStan 02-752 standartų patirties pagrindimą, tokiu atveju tokia Pirkimo sąlyga turi būti vertinama kaip netiksli, neaiški ir dviprasmiška bei teismo ex officio turi būti pripažinta neteisėta, o Pirkimas galiausiai nutrauktas.
30.8. Trečiasis asmuo savo pasiūlymą teikė vadovaudamasis Pirkimo sąlygomis ir trečiajam asmeniui negali kilti jokia atsakomybė už Pirkimo sąlygų netikslumus. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo gynė ne Pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos sprendimų pagrįstumą, o gynė savo pasiūlymo tinkamumą pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas, todėl šios bylos atveju nėra pagrindo trečiąjį asmenį laikyti de facto (pagal faktą) atsakovu ir atsakingu už šioje byloje ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teismas šios bylos kontekste nepagrįstai priteisė iš trečiojo asmens atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
30.9. Teismui nusprendus, kad aukščiau aptartos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, tikėtina, kad teismo rezoliucinė dalis liks ta pati, tačiau teismas tokiu atveju turėtų peržiūrėti sprendimo motyvus, nes būtent nuo teismo sprendimo motyvų priklausys, ar bus galima tęsti Pirkimo procedūras ar jas perkančioji organizacija privalės nutraukti. Jei perkančiosios organizacijos
2021 m. balandžio 28 d. sprendimas bus panaikintas dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, tokiu atveju būtų teisinga perkančiajai organizacijai iš naujo vertinant pasiūlymus Pirkimą nutraukti ir skelbti naują viešąjį pirkimą pagal aiškias sąlygas.
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos laivų remontas“ prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
31.1. Pirkimo sąlygose nebuvo jokių prieštaravimų ar išimčių, kuriais remiantis tiekėjai galėjo manyti, jog galima nepateikti ISO 9001 ar ISO 14001 sertifikatų vienam iš tiekėjų grupės dalyvių. Todėl net ir nesant informacijos, kaip grupė dalyvių turi įrodinėti atitiktį keliamiems reikalavimams, pagrindo Pirkimo sąlygų 3.14.1. ar 3.14.2. punktų reikalavimų netaikyti ar suprasti, jog jie neprivalomi, nebuvo. Reikalavimai tiekėjams turėjo būti taikomi visa apimtimi, t. y. visiems tiekėjams (ir tiekėjų grupės nariams kiekvienam atskirai), atsižvelgiant į perkamų darbų apimtį.
31.2. VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje reikalaujama nurodyti ir išviešinti taisykles, kaip bus vertinami tiekėjai, dalyvaujantys kartu, jeigu tokiems tiekėjams keliami reikalavimai ar jų vertinimas turi ypatumų ir skiriasi nuo pirkimo sąlygose įtvirtintų bendrų, visiems tiekėjams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į šį aiškinimą, imperatyviai pirkimo sąlygose turėtų būti nurodyti tik tie atvejai, kai grupės tiekėjų vertinimui taikomos skirtingos (specialios) taisyklės, pavyzdžiui, kada pakanka vienam tiekėjui išduotų dokumentų, kaip apskaičiuojamas pelnas, ar pajamos, patirtis ar pan. Tačiau šiuo atveju reikalavimai tiek pavieniams tiekėjams, tiek tiekėjų grupei, visiškai nesiskiria, visi dalyvaujantys Pirkime dalyviai privalėjo juos atitikti, todėl nėra logiška teigti, kad nenumačius jokių išimčių ir visus tiekėjų vertinimo kriterijus taikant pilna apimtimi VPĮ buvo pažeistas tokia apimtimi, jog tiekėjai negalėjo suvokti, kokie reikalavimai taikomi, ar negalėjo pateikti pasiūlymo.
31.3. Galimybės remtis kitų ūkio subjektų turimais ISO kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos sertifikatais, kurių pateikimą reglamentuoja VPĮ 48 straipsnis, nėra numatyta, nes tai nėra pajėgumai, kuriuos būtų galima perduoti kitam subjektui. Su tuo visiškai sutiko ir VPT, byloje pateikusi išvadą. Tik akredituotos institucijos išduodami sertifikatai patvirtina įmonės veiklos taikomų procesų atitiktį standartuose nurodytiems reikalavimams, o ne pats sertifikuotas subjektas, UAB „PROMAR“ darbuotojai neturi teisės tikrinti ir sertifikuoti SIA „LZK“ veiklos procesų, o sertifikatai nėra perleidžiami pajėgumai, jais dalintis ar jų galiojimo negalima išplėsti kitų įmonių naudai, net tuo atveju, jei atliekant darbus viename doke juos atlieka ne vienos įmonės darbuotojai.
31.4. Apeliantės elgesys viešajame pirkime, t. y. teikimas suklastotų dokumentų, jog SIA „LZK“ tariamai turi ISO 9001 standarto sertifikatą, ar teikimas nesusijusių su keliamais klausimais dokumentų (leidimų vykdyti veiklą uoste), kuriais buvo įrodinėjama, jog SIA „LZK“ turi lygiavertį ISO 14001 standartui dokumentą, įrodo, jog Pirkimo sąlygas apeliantė suprato ir aiškino taip pat, kaip teismas ir ieškovė, tačiau nepavykus to įrodyti nusprendė pakeisti poziciją ir išvengti atsakomybės, kaltindama atsakovę neaiškių sąlygų parengimu.
31.5. Nors VPT, teikdama išvadą, nepasisakė dėl SIA „LZK“ pateikto suklastoto ISO 9001:2009 sertifikato, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nes nebuvo nurodyta pretenzijoje, ieškovė prašo teismo, sprendžiant dėl tariamo apeliantės suklaidinimo, šiuos duomenis įvertinti, kadangi melagingą informaciją bei suklastotus dokumentus pateikęs tiekėjas negali būti pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, o perkančioji organizacija privalo spręsti klausimą dėl tokio tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo bei įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus.
31.6. VPT išvados nėra tokios kategoriškos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, VPT atkreipė teismo dėmesį, jog tai reikėtų įvertinti, tačiau pagal skundžiamo teismo sprendimo motyvus matyti, jog teismas, išaiškinęs ginčui aktualias viešojo pirkimo sąlygas, taip pat įvertinęs tiek atsakovės, tiek apeliantės elgesį, nenustatė pagrindų, dėl kurių tiekėjams keliamus reikalavimus dėl ISO 9001 ar ISO 14001 reikėtų panaikinti. Teismas taip pat nenustatė fakto, jog sąlygos būtų tiek dviprasmiškos, kad objektyviai būtų neįmanoma pateikti palyginamų pasiūlymų ar aplinkybių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų įvertinti tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms. Todėl nesutiktina, kad teismas ex officio turėjo vertinti Pirkimo sąlygų teisėtumą ar naikinti Pirkimo sąlygų 3.14.1. ar 3.14.2. punktų reikalavimus. Apeliantė minėtų sąlygų neskundė, neprašė jų patikslinti, panaikinti ar paaiškinti, Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos pakankamai aiškiai. Todėl vien dėl formalaus trūkumo nebuvo pagrindo iš viso šių reikalavimų naikinti – jie, kaip tokie, nėra nei neteisėti, nei nepagrįsti, nei prieštaraujantys įstatymui, bet priešingai – plačiai taikomi ir įprasti. Todėl šių reikalavimų panaikinimas, pačiam tiekėjui neteikus pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų ir jų neginčijus, teismo iniciatyva iš esmės pakeistų tiekėjams keliamų bei perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų turinį.
31.7. Apeliantės keliami klausimai dėl atsakovės kaip perkančiosios organizacijos atsakomybės prieš apeliantę dėl Pirkimo sąlygų suformulavimo aiškumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. byloje keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo. Todėl ieškovė nesutinka, jog teismas privalėjo besąlygiškai vadovautis VPT išvadoje pateiktais galimais hipotetiniais viešojo pirkimo pabaigos scenarijais, kadangi teismas nėra besąlygiškai saistomas VPT išvadose pateikto teisės aktų taikymo ir vertinimo, o byloje sprendimą priima atsižvelgdamas į visų įrodymų visumą.
31.8. DStan 02-752 yra DNV (DET NORSKE VERITAS) – nepriklausomos tarptautinės organizacijos, atliekančios procesų standartizaciją, klasifikavimą, sertifikavimą, patikrinimą bei atestavimą, parengtas dokumentas (standartas), kuris nustato visuotinai pripažintus principus bei reikalavimus laivų priežiūrai, patikrinimui bei remontui, atliktų darbų pridavimui. Norinti atlikti darbus pagal minėtą standartą įmonė turi būti atestuota. Atitikties pažymėjimas pagal šį standartą patvirtina, jog asmuo turi reikiamą patirtį, pajėgumus bei kvalifikaciją, yra atliktas auditas ir gauta išvada, kad bendrovė vadovaujasi pagal tarptautiniu mastu pripažintus laivų remonto standartus. Apeliantei neturint jokio supratimo apie DStan 02-752 reikšmę, akivaizdu, kad tiekėja nėra pajėgi atlikti darbų pagal Pirkimo sąlygas. Nesutiktina, kad pačios UAB „Quali Tech ir Antanina“ pateiktas raštas apie save yra pakankamas įrodymas, jog darbai bus atlikti pagal paminėtą standartą. Norint gauti atitikties pažymėjimą atliktiems darbams, tai atlikti gali tik DNV akredituotos institucijos (Lietuvoje tą atlieka UAB „Det Norske Veritas“) atestuota įmonė.
31.9. Ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją). Nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl teismas pagrįstai ieškovės patirtas išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovės, priėmusios skundžiamą sprendimą, ir iš apeliantės, kurios pasiūlymas buvo pripažintas neteisėtai laimėjusiu.
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Lietuvos kariuomenė prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo / nepriėmimo apeliacinės instancijos teisme
35. Trečiasis asmuo UAB „PROMAR“, siekdamas pagrįsti skundo argumentus, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ yra pajėgi atlikti laivo „Skalvis“ povandeninės dalies paviršiaus pažeistų vietų remontą pagal defektacijos aktą, laikantis GRP korpuso remonto technologinių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 10 (dešimt) laivų remonto darbų sutarčių. Ieškovė UAB „Klaipėdos laivų remontas“ prašė jų nepriimti bei nevertinti kaip neatitinkančių įrodymų sąsajumo reikalavimo.
36. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai yra pertekliniai, nes byloje yra pakankamai duomenų, nustatant, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat šiuos įrodymus apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl naujus įrodymus atsisakoma priimti ir jie gražinami juos padavusiam asmeniui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
38. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti tiekėjų patikimumą suponuoja reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos būtų aktyvios ir kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamos pirkimo objektą ir kitas sąlygas, parinktų adekvačius ir VPĮ tikslus įgyvendinančius kvalifikacijos patikrinimo kriterijus. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla (VPĮ 47 straipsnio 2 dalis) ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas (VPĮ 47 straipsnio 3 dalis), ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis (VPĮ
48 straipsnis). Dėl to visi pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu ir skirti būtent nurodytų aplinkybių įvertinimui.
39. VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus.
40. Ginčo Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktuose įtvirtinti reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai. Pagal 3.14.1. punkto reikalavimą teikėjas turi įrodyti, kad taikys aplinkos apsaugos vadybos priemones ir jų laikysis, tam jis turi pateikti akredituotą ISO 14001 sertifikatą. Pagal 3.14.2. punktą teikėjas turi įrodyti, kad laikysis kokybės vadybos sistemos standartų, tam jis turi pateikti akredituotą ISO 9001 sertifikatą. Nagrinėjamu atveju, Pirkimą laimėjusio pasiūlymo teikėja UAB „PROMAR“, veikianti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu su partnere SIA „LZK“, kartu su pasiūlymu pateikė UAB „PROMAR“ sertifikatus ISO 14001:2015 ir ISO 9001:2015, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Tačiau kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai nebuvo pateiktos UAB „PROMAR“ partnerės SIA „LZK“ sertifikatai ISO 14001 ir ISO 9001. Ieškovės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ vertinimu šiuo atveju tokia aplinkybė reiškia, kad trečiasis asmuo Pirkimo nugalėtoju buvo pripažintas nepagrįstai, nes reikalavimus kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams turėjo atitikti abi pagal Jungtinės veiklos sutartį Pirkime veikiančios partnerės.
41. VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paraišką arba pasiūlymą viešajame pirkime gali pateikti tiekėjų grupės, įskaitant laikinas tiekėjų grupes. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi paaiškinti, kaip tiekėjų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, keliamus pagal VPĮ
47 straipsnį, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal VPĮ 48 straipsnį. Jeigu tiekėjų grupei keliami reikalavimai, taip pat pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad tiekėjų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, šie reikalavimai ir sąlygos turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis). Pateikta VPĮ nuostata patvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose inter alia (be kita ko), nustačiusi tiekėjams reikalavimą pateikti sertifikatus, patvirtinančius kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, kartu turi nustatyti sąlygas, kuriose būtų aiškiai bei nedviprasmiškai išaiškinta kaip tiekėjų grupė turi atitikti kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal VPĮ 48 straipsnį. Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo sąlygų IV skyriuje „Tiekėjų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose“ tokių nuostatų nėra. Dėl tokių reikalavimų taikymo tiekėjų grupei nepasisakyta ir aukščiau minėtuose Pirkimo sąlygų 3.14.1 ir 3.14.2 punktuose.
42. Minėta, pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu bei tikslu. Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui. Šiuo atveju perkančioji organizacija siekė įsigyti konkrečių laivų remonto darbų paslaugas. Pirkimo tikslas buvo sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl dokinio remonto paslaugų, kurios turėjo būti atliekamos pagal kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus,
t. y. šiuos standartus patvirtinantys sertifikatai yra reikšmingi visoms su Pirkimo objektu susijusioms prievolėms įvykdyti. Iš UAB „PROMAR“ į bylą pateiktos Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2021 PROM 21-02 matyti, kad šiuo atveju jos šalys susitarė, kad UAB „PROMAR“ atliks laivo „Skalvis“ (M53) dokinio remonto Pirkimo sąlygų Nr. 1 priedo 3.2, 3.3., 3.5, 3.6, 4.2, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8.6, 8.8, 8.10, 10.1-10.5, 11.1-11.26, 13.1, 13.6, 15.1-15.5 punktuose išvardintus darbus, o SIA „LZK“ atliks laivo „Šakiai“ dokinio remonto Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo 9.1-9.8., 10.1-10.22, 11.7-11.8, 16.1-16.7, 18.3-18.5 punktuose išvardintus darbus bei visus kitus likusius laivų dokinių remonto Pirkimo sąlygų prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, t. y. tuos darbus, kurių neatliks UAB „PROMAR“ (Jungtinės veiklos sutarties 2.3.1 – 2.3.3 punktai). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad UAB „PROMAR“ ir SIA „LZK“ abi dalyvaus paslaugų teikime, t. y. teiks dokinio remonto paslaugas. Taigi, šiuo atveju dokinio remonto paslaugas teiks ir rangovė, kuri sertifikatų, patvirtinančių atitiktį kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, neturi. Tokiu būdu susidaro paradoksali situacija, kuomet tuo pačiu metu ir pagal tą pačią viešojo pirkimo sutartį analogiškas paslaugas teiks bendrovės, dalyvaujančios Pirkime Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iš kurių viena neturi teisės tokias paslaugas teikti, nes atitinkamų sertifikatų neturi. Šios išvados nepaneigia ir UAB „PROMAR“ argumentai, kad ji kaip vadovaujanti partnerė ir pagrindinė rangovė, turinti ir taikanti vadybos standartus, bus projekto valdytoja, papildoma stebėtoja ir prižiūrėtoja, siekianti, kad būtų užtikrinta ir griežtai laikomasi kokybės vadybos standartų reikalavimų sutarties vykdymo metu. Tokių nuostatų tarp jos ir SIA „LZK“ sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje nėra bei tokios aplinkybės perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme taip pat nebuvo nurodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi situacija leidžia sutikti su apeliantės vertinimu dėl ginčo Pirkimo sąlygų neaiškumo.
43. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Minėta, Pirkimo sąlygose nuostatų, kuriose būtų aiškiai bei nedviprasmiškai išaiškinta, kaip tiekėjų grupė turi atitikti kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal VPĮ 48 straipsnį, nėra. Todėl potencialūs Pirkimo dalyviai, teikę pasiūlymus kaip tiekėjų grupė, neturėjo aiškiai suformuluotos pareigos pateikti sertifikatų, patvirtinančių kiekvieno iš jų savarankišką atitiktį kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams. Aukščiau pateikta byloje susiklosčiusios situacijos analizė patvirtina, kad SIA „LZK“ tokių sertifikatų nepateikus / neturint nėra įmanomas tinkamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas. Pirkimu siekiamos įsigyti konkrečių laivų remonto darbų paslaugos lėmė atitinkamą reikalavimą turėti bei pateikti sertifikatus, patvirtinančius, kad visi tiekėjai (taigi, ir tiekėjų grupės partneriai / nariai) savarankiškai atitinka kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Kaip visiškai teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismui VPT pateiktoje išvadoje, priešingai aiškinant, susidarytų ydinga situacija, kai aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos sistemų standartai būtų taikomi ne visoms Pirkimo objektu apibrėžtoms paslaugoms, o tik kažkuriai tų paslaugų daliai, o tai reiškia, kad tam tikroje sutarties vykdymo dalyje nebus šių standartų taikymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina VPT nuomonei, kad šiuo atveju pati perkančioji organizacija sukūrė ydingą situaciją, Pirkimo dokumentuose nenustačiusi, kaip reikalauja VPĮ 18 straipsnio 3 dalis, kokius reikalavimus turi atitikti tiekėjų grupė bendrai bei kokius reikalavimus turi atitikti kiekvienas partneris atskirai.
44. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „PROMAR“ taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl trečiojo asmens pasitelkiamos subteikėjos UAB „Quali Tech ir Antanina“ neatitikimo Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo reikalavimui, kuriame nustatyta, kad „Hunt“ klasės laivo korpuso defektacija ir remontas, darbų kokybės užtikrinimas atliekami laikantis DStan 02-752 standarto reikalavimų, taip pat paslaugos teikėjas turi būti kvalifikuotas (turi pateikti atitikties pažymėjimą) atlikti sustiprinto stiklo pluošto korpusų remontą. Trečiasis asmuo teigia, kad nurodyta Pirkimo sąlyga yra neaiški, nes nėra žinoma, kas yra standarto DStan 02-752 sudarytojas, kas ir kada patvirtino šį standartą, pagal kokią metodologiją yra vertinama atitiktis standartui bei kt. Tačiau tuo pačiu apeliantė, remdamasi tariamu šios Pirkimo sąlygos neaiškumu, tvirtina, kad dėl to teismas nepagrįstai trečiojo asmens pasitelktos subteikėjos UAB „Quali Tech ir Antanina“ įrodymą dėl atitikimo aptariamam reikalavimui vertino pernelyg formaliai, pažeidžiant VPĮ 37 straipsnio 6 dalies nuostatas bei turinio viršenybės prieš formą principą.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „PROMAR“, teikdama pasiūlymą Pirkime, aptariamos Pirkimo sąlygos neginčijo, priešingai, pateikė dokumentus, kuriais siekė pagrįsti atitikimą Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo reikalavimui. Tokiu būdu teigti, kad trečiasis asmuo nesuprato ir nežinojo, koks yra DStan 02-752 standarto reikalavimas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė teisi, teigdama, kad nurodytas reikalavimas neaptariamas Pirkimo sąlygų III skyriuje prie kitų Pirkime taikomų kvalifikacijos reikalavimų, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro šios Pirkimo sąlygos neaiškia.
46. Bylos duomenimis, UAB „PROMAR“, siekdama pagrįsti pasitelkiamos subteikėjos atitikimą Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo reikalavimui, kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė 2011 m. vasario 8 d. UAB „Det Norske Veritas“ patvirtinimą dėl UAB „Quali Tech ir Antanina“ atliktų darbų pagal DStan 02-752 standarto reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks dokumentas, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų Nr. 2 priede nustatytiems reikalavimas. Į bylą pateiktas UAB „Det Norske Veritas“, kurios dabartinis pavadinimas yra UAB „DNV Lithuania“, 2021 m. birželio 3 d. raštas patvirtina, kad aptariamoje Pirkimo sąlygoje reikalaujama pateikti konkretų dokumentą – sertifikatą, patvirtinantį atitikimą DStan 02-752 standartui, kurio UAB „Quali Tech ir Antanina“ neturi. Be to, pati UAB „DNV Lithuania“, atsakydama į ieškovės užklausą, nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. patvirtinimas buvo skirtas tik tam tikrų defektų remonto atvejui, tuo metu buvusiomis sąlygomis, ir remontas tuomet buvo atliekamas su UAB „DNV Lithuania“ žinia ir priežiūra; patvirtinimas minėtu etapu baigėsi. Fakto, kad UAB „Quali Tech ir Antanina“ atitinka aptariamą Pirkimo sąlygų reikalavimą nepatvirtina ir pačios subteikėjos į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 20 d. raštas, kuriame bendrovė iš esmės tvirtina, kad nuo 2011 m. visus remonto darbus atlieka pagal DNV remonto technologiją. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų savideklaracija, kaip įrodymas dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, nėra laikytina tinkamu ir patikimu įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo išvadą, kad UAB „PROMAR“ pasitelkiama subteikėja UAB „Quali Tech ir Antanina“ neatitiko Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo reikalavimų, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino UAB „PROMAR“ atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus bei Pirkimo laimėtoja.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad tiekėjai galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 42 – 43 punktuose nustatytos aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, perkančiajai organizacijai Pirkimo dokumentuose pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus nenustačius ir nepaaiškinus sąlygų, kaip tiekėjų grupės turi atitikti kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal VPĮ 48 straipsnį, patvirtina šių Pirkimo sąlygų IV skyriaus „Tiekėjų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose“ bei Pirkimo sąlygų 3.14.1 – 3.14.2 punktų reikalavimų neteisėtumą.
49. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „PROMAR“ pasiūlymas ginčo Pirkimo nugalėtoju buvo pripažintas nepagrįstai, nes (1) jos partnerė SIA „LZK“ nepateikė sertifikatų, patvirtinančių atitiktį kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams bei (2) trečiojo asmens pasitelkta subteikėja neatitiko Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, tačiau aukščiau išdėstytos bylos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti apie Pirkimo sąlygų IV skyriaus „Tiekėjų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose“ bei Pirkimo sąlygų 3.14.1 – 3.14.2 punktų neteisėtumą.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu viešųjų pirkimų įstatymuose nustatytų normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. Pirkimo sutartis nėra sudaryta, teisėjų kolegija ginčo Pirkimą nutraukia.
51. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
53. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde pateikė alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba (ir) ištirti Pirkimo sąlygų 3.14.1, 3.14.2 punktų ir Pirkimo sąlygų Nr. 2 priedo sąlygų dėl DStan 02-752 standarto teisėtumą ir pripažinti šias Pirkimo sąlygas neaiškiomis ir neteisėtomis atitinkamai pakeičiant bylos motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies patenkinus vieną iš apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. pripažinus Pirkimo sąlygų IV skyriaus „Tiekėjų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose“ bei Pirkimo sąlygų 3.14.1 – 3.14.2 punktų reikalavimų neteisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, buvo patenkinta 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.
54. Trečiasis asmuo UAB „PROMAR“ už apeliacinį skundą sumokėjo 3 788 Eur žyminį mokestį bei pateikė prašymą dėl 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 6 619,40 Eur, atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą – teisinių paslaugų ataskaitą ir sąskaitų išrašus). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį (40 proc.), trečiajam asmeniui iš ieškovės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ priteisiama 2 648 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
55. Ieškovė UAB „Klaipėdos laivų remontas“ pateikė prašymą dėl 3 304,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų ataskaitą ir lėšų mokėjimo nurodymą). Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (1 517,4 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)
= 1 972,1 Eur), bei atsižvelgiant į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį (60 proc.) iš apeliantės ieškovei priteisiama 1 183 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
56. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pripažinti neteisėtomis biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės viešojo pirkimo dėl Hunt klasės priešmininio laivo „Skalvis“ (M53) bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ dokinio remonto paslaugų (Nr. 521467) sąlygas, numatytas IV skyriuje „Tiekėjų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose“ ir 3.14.1 – 3.14.2 punktuose, ir šį pirkimą nutraukti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PROMAR“ (juridinio asmens kodas 302806776) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (juridinio asmens kodas 140355654) 936 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė