Civilinė byla Nr. e2-5814-615/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01804-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 2.6.39.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,
sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,
dalyvaujant ieškovės A. J. ir trečiojo asmens M. S. atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,
atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiai per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir draudimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti trečiajam asmeniui M. S. iš atsakovės 335,40 Eur draudimo išmoką už automobilio remontą; pripažinti atsakovės Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatą „mes apmokėsime Išlaidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesąžininga ir negaliojančia; priteisti trečiajam asmeniui M. S. iš atsakovės 1 770 Eur draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą; priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovei A. J. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose atstovė teismo posėdyje nurodė:
1.1. Ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį laikotarpiui (duomenys neskelbtini) Naudos gavėja draudimo sutartyje nurodyta ieškovė. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens (dukra ir mama) yra sudaryta žodinė automobilio panaudos sutartis, todėl būtent ieškovė naudoja apdraustąjį automobilį. Draudimo liudijime šalys sulygo, jog be kitų draudimo apsaugų, yra turima teisė į pakaitinio automobilio nuomą. Taip pat draudimo liudijime nurodoma, kad šalims yra taikomos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001, (2018 05 25 redakcija) (toliau - taisyklės), su kuriomis individualiai ieškovė supažindinta nebuvo ir jų kopijos negavo. Taisyklėse numatyta, jog atsakovė turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojama transporto priemonė. Jei klientas norės, transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.
1.2. (duomenys neskelbtini) įvyko pirmasis eismo įvykis, žalos Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvyko dar vienas eismo įvykis, žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Po antrojo eismo įvykio transporto priemonė neatitiko jai keliamų reikalavimų dalyvauti viešajame eisme, todėl ieškovė paskambinusi į atsakovės informacinį centrą gavo leidimą nuomotis automobilį ir nuo 2019 m. gegužės 22 d. iš UAB „Autvina“ pradėjo nuomotis automobilį iki kol bus sutvarkytas apdraustasis automobilis.
1.3. Ieškovė pasirinko automobilį remontuoti savo pasirinktame servise UAB „Vaišvydavos autoservisas“. Tačiau atsakovė nurodė, jog jeigu ieškovė automobilį tvarkys UAB „Vaišvydavos autoservisas“, atsakovė padengs tik 827,49 Eur remonto išlaidų (1 115,49 Eur remonto išlaidos minus dvi frančizės - 144 Eur × 2=288 Eur). Ieškovė pasamdė nepriklausomą ekspertą UAB „Asistavita“, kuris apžiūrėjęs automobilį sudarė sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio remonto kaina yra 2 458,14 Eur. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės pateikta sąmata. Tuomet ieškovė kreipėsi į vieną iš atsakovės partnerių Jiezno UAB „Juta“, kuris pateikė sąmatą, kad remonto suma yra 2 324,13 Eur. Kitą dieną ieškovė autoservisui UAB „Vaišvydavos autoservisas“ nurodė pradėti automobilio remonto darbus. Suremontavus automobilį ieškovė pateikė atsakovei UAB „Vaišvydavos autoservisas“ sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, pagal kuriuos ieškovė sumokėjo už automobilio remontą 2 458,70 Eur. Atsakovė sutiko išmokėti ir išmokėjo automobilio savininkei, M. S., 1 120,37 Eur pagal žalą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 850,36 Eur pagal žalą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė atsakovė, draudimo išmoką sudaro: 1 700,73 Eur už automobilio remontą ir 270 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Jeigu būtų pasirinktas kitas atsakovės partneris servisas, Jiezno UAB „Juta“, tuomet remonto kaina būtų 2 324,13 Eur minus dvi išskaitas (288 Eur) = 2036,13 Eur. Kadangi atsakovė išmokėjo tik 1700,78 Eur, todėl papildomai išmokėtina 335,35 Eur draudimo išmoka už automobilio remontą.
1.4. Po antrojo draudiminio įvykio automobilis tapo nebegalimas naudoti, todėl nuo 2019 m. gegužės 22 d. iš UAB „Autvina“ buvo pradėtas nuomotis pakaitinis automobilis. Ieškovė prieš automobilį nuomojant susisiekė su atsakovu, paskambino informaciniu telefonu ir jai buvo patikinta, jog ji automobilį gali nuomotis, apie jokius terminus užsiminta nebuvo. Apie 30 dienų terminą nuomotis pakaitiniam automobiliui ieškovė sutarties sudarymo metu supažindinta nebuvo, šis terminas nebuvo nurodytas ir jai išduotame draudimo liudijime, tik nurodyta, kad automobilio paros nuomos kaina negali viršyti 30 Eur. Ilgą laiką ieškovė negalėjo remontuoti automobilio savo pasirinktame servise, nes atsakovė nurodydavo neadekvačiai mažą kainą, todėl dėl atsakovės kaltės užsitęsė visas procesas ir per visą derybų laikotarpį bei laikotarpį, kada automobilis buvo tvarkomas, buvo nuomojamas pakaitinis automobilis. Ieškovė nuomodama pakaitinį automobilį nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. liepos 29 d. viso patyrė 2 040 Eur (30 Eur × 68 dienos) išlaidų. Atsakovė išmokėjo 270 Eur nuomos išlaidų už 9 dienas, nes tiek truktų automobilio remontas atsakovės partnerio autoservise. Nei draudimo liudijime, nei draudimo sąlygose nėra numatyta, jog pakaitinis automobilis gali būti nuomojamas tik transporto priemonės remonto metu, tai tėra tik atsakovės interpretacijos. Atsakovė turi sumokėti 1 770 Eur nuomos kainų skirtumą. Už automobilio Kasko draudimą mokant 3 197,76 Eur metinę draudimo kainą, ieškovė tikrai tikėjosi, jog pakaitinio automobilio nuoma laiko atžvilgiu nebus ribojama, nei žodžiu, nei raštu ieškovė nebuvo supažindinta su tokia draudimo sutarties sąlyga. Vien tai, jog draudimo liudijime nurodoma standartinė sąlyga, jog neva tai ieškovė buvo supažindinta su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, nepatvirtina to, jog atsakovė iš tiesų šią pareigą įvykdė tinkamai.
1.5. Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3 punkte 2 pastraipoje įtvirtinta sąlyga „mes apmokėsime Išlaidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ yra nesąžininga ir negaliojanti, kadangi iš esmės apriboja atsakovės civilinę atsakomybę, todėl pripažintina nesąžininga ir negaliojančia teismo tvarka. Atsakovė netinkamai vykdė savo funkcijas dar ir todėl, kad ji nenurodė, jog norint, kad naudos gavėjas būtų draudėjas (kaip tas numatyta draudimo liudijime) ir norint, jog draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovei, yra reikalinga gauti apdraustojo, šiuo atveju transporto priemonės savininkės, trečiojo asmens, sutikimą, todėl jo nesant ši sutarties nuostata laikytina negaliojančia ir pripažintina teismo ex officio kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ab initio.
1.6. Po antrojo įvykio automobiliui atplyšo galinio buferio dalis, o pats buferis tapo nestabilus. Toks automobilio pažeidimas laikytinas nesaugiu kitiems eismo dalyviams, automobilis tapo techniškai netvarkingu, todėl su tokiu automobiliu viešajame eisme dalyvauti negalima. Vadovaujantis KET taisyklių 15 p. ieškovė turėjo teisę nuvykti į remonto dirbtuves ar stovėjimo aikštelę, ką ir padarė po antrojo eismo įvykio. Ratlankiai buvo pakeisti, nes jie dėl eismo įvykių buvo pažeisti, todėl buvo numontuoti perdažymui. Pažeidus automobilio parktroniką jame nuolat pypsėjo ir mirksėjo lemputės, todėl automobilio naudoti nebuvo įmanoma. Pagal taisyklių 4.3 punktą pakaitinis automobilis gali būti naudojamas, kol automobilio negalima naudoti dėl draudžiamojo įvykio, tačiau nenurodant, kad tik remonto laikotarpiu. Laikotarpis iki kuomet automobilis buvo visiškai sutvarkytas ir vėl galėjo dalyvauti eisme užtruko dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė pateikė šiuo metu esančias nuomos kainas, kurios ženkliai skiriasi nuo nuomos kainų vasarą. Ieškovė nesirinko prabangaus automobilio, o vidutinės klasės automobilį. Ieškovė negalėjo automobilio nuomoti ilgam laikotarpiui, kadangi tikėjosi, jog greitai pavyks suderinti automobilio remonto sąmatą su atsakove ir jai pakaitinio automobilio neprireiks ilgam. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikia draudimo sąlygų kopijos, patvirtintos ieškovės parašu, jog įrodytų, kad su ieškove buvo individualiai aptarta sąlyga dėl pakaitinio automobilio nuomos. Ieškovė matydama, jog draudimo liudijime yra nurodytas ribojimas pakaitinio automobilio išlaidoms per dieną, pagrįstai galėjo tikėtis, kad esant sąlygoms dėl nuomos trukmės, ji taip pat bus nurodyta draudimo liudijime, tačiau to padaryta nėra. Sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo informuota apie limituotus terminus pakaitinio automobilio nuomai. Draudimo liudijime yra aptartos individualios sutarties sąlygos, o draudimo taisyklėse - bendrosios. Kadangi draudimo liudijime nėra nurodytas terminas už kurį bus mokama už pakaitinio automobilio nuomą, todėl laikytina, jog specialiosios sutarties sąlygos prieštarauja bendrosioms, todėl taikytinos specialiosios - individualiai aptartos. Sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galimybės išstudijuoti ir susipažinti su visomis draudimo taisyklėmis, o šios atsakovės konsultantės ir nebuvo ieškovei išaiškintos.
1.7. Atsakovė į jokį partnerį apskritai nesikreipė, o sąmatą padarė pati ir nurodė, jog tik tokią 827,49 Eur sumą ketina išmokėti už automobilio remontą, sąmatą parengė neapžiūrėjusi transporto priemonės, neįtraukusi didelės dalies darbų, nežinodama jų kiekių, sąmatą sudarė ne automobilio remontus atliekantis servisas. Atsakovės neįtikino ieškovės pasirinkto UAB „Vaišvydavos autoservisas“ sąmata, todėl ieškovei teko pasitekti papildomai nepriklausomus ekspertus susidariusiai situacijai išspręsti ir patyrė 140 Eur išlaidas, kurios laikytinos ieškovės bylinėjimosi išlaidomis. Tai, kad pirminė atsakovės pateikta sąmata buvo visiškai neadekvati patvirtina ir pačios atsakovės UAB „Akstė servisas“ vėliau pateikta sąmata, kuri iš esmės yra dvigubai didesnė nei pirminė atsakovės pateikta sąmata. Dėl pačios atsakovės kaltės ir veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl remonto išlaidų.
1.8. Teismo posėdyje (2020 m. spalio 14 d.) ieškovė patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad sudarant draudimo sutartį taisyklių kopijos negavo. Ieškovei buvo svarbu gauti pakaitinį automobilį. Tai buvo kaip papildoma paslauga. Apie nuomos terminą nebuvo kalbėta. Pasakyta tik paros maksimali suma. Buvau informuota, kad pirmiausiai turi būti suderinta sąmata su draudimo bendrove. Draudimo bendrovė sąmatą sudarė automobilio neapžiūrėjus. Automobilis nepriklausomo eksperto apžiūrai buvo nugabentas su traliuku.
1.9. Teismo posėdyje ieškovės ir trečiojo asmens atstovė patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pagal draudimo sąlygas numatyta, jog draudikas padengs remonto išlaidas ne didesnes už partnerio nurodytą remonto kainą. Atsakovės partnerio servisas Jiezno UAB „Juta“ pateikta sąmata už automobilio remontą 2 324,13 Eur sumai. Atsakovės iniciatyva gauta UAB „Akstė“ sąmata nėra objektyvi, kadangi šis servisas sąmatą pateikė atsakovės užsakymu, žinodamas, jog ginčo automobilio jis netvarkys. Ieškovė nebuvo supažindinta su draudimo taisyklių sąlyga dėl ribotos atsakovės atsakomybės padengiant išlaidas už pakaitinį automobilį, jokia sąlygų kopija jai nebuvo įteikta, todėl ši sąlyga vartotojos atžvilgiu laikytina nesąžininga ir negaliojančia. Vartotoja nebuvo tinkamai supažindinta su sąlygomis. Dėl atsakovės veiksmų užtruko sąmatos derinimas todėl automobilio nuomos išlaidos turi būti padengtos už visą laikotarpį. Transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, nes buvo nesaugu. Lietuvos Banko išvada nėra privaloma, todėl prašo ja nesivadovauti.
2. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė:
2.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę apie įvykį. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo apie antrąjį eismo įvykį. Administruojant minėtas žalų bylas su ieškove buvo susirašinėjama elektroniniais laiškais. Ieškovei buvo nurodyta, kad pakaitinis automobilis yra suteikiamas apgadinto automobilio remonto metu, t. y. kai apgadintas automobilis yra remonto dirbtuvės ir yra remontuojamas. 2019 m. birželio 6 d. UAB „Vaišvydavos autoservisas“ pateikė atsakovei automobilio remonto sąmatą, kurioje buvo nurodyta, kad abiejų įvykių metu padarytą žalą minėta bendrovė sutinka pašalinti už bendrą 1 703,00 Eur sumą. Kitą dieną po šio laiško gavimo atsakovė pateikė pastabas dėl pateiktos sąmatos. 2019 m. birželio 20 d. atsakovė gavo ieškovės sutuoktinio elektroninį laišką, kuriuo buvo prašoma perskaičiuoti mokėtinos draudimo išmokos dydį, atsižvelgiant į ieškovės iniciatyva atliktą nepriklausimą turto vertinimą. Atsakant į laišką buvo nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal remonto dirbtuvių pateiktas sąmatas, o ne nepriklausomų turto vertintojų išvadas. Be to, buvo primintos ir taisyklių nuostatos, jog išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą atlyginamos už ne ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį. Atsakovė kreipėsi į vieną iš savo partnerių - UAB „Akstė servisas“, kuri pateikė 2019 m. liepos 10 d. sąmatą - remonto darbus minėta bendrovė atliktų už 1 988,73 Eur sumą. Iš šios sumos atėmus 288 Eur dydžio besąlyginės išskaitos sumą (po 144,00 Eur kiekvienam įvykiui), ieškovei buvo sumokėta 1 700,78 Eur dydžio draudimo išmoka.
2.2. Nors Jiezno UAB „Juta“ yra atsakovei priimtinų remonto dirbtuvių sąraše, tačiau minėtą sąmatą Jiezno UAB „Juta“ sudarė ne atsakovės, o ieškovės iniciatyva. Teisė pasirinkti ir nurodyti remonto dirbtuves pagal taisyklių nuostatas priklauso atsakovei ir mokėtinos draudimo išmokos dydis privalo būti apskaičiuotas pagal atsakovės nurodytos bendrovės pateiktą pasiūlymą.
2.3. 2019 m. birželio 6 d. UAB „Vaišvydavos autoservisas“ siūlė atlikti visus remonto darbus už 1 703,00 Eur sumą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje šių darbų kaina išauga iki 2 458,70 Eur sumos. Už atliktus remonto darbus ieškovė atsiskaitė praėjus beveik dviem savaitėms nuo automobilio grąžinimo. Ieškovės pateiktoje UAB „Vaišvydavos autoservisas“ išrašytoje sąskaitoje nėra detalizuota nei kokie remonto darbai buvo atlikti, nei nurodyta kokiam automobiliui šie darbai atlikti. Kvitas nėra pasirašytas įgalioto asmens.
2.4. Ieškovė neįrodė savo teiginių, jog po (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio automobilis nebegalėjo dalyvauti viešame eisme. Ieškovė nepateikė įrodymu, patvirtinančiu, kad po antrojo įvykio buvo priimtas įgalioto policijos pareigūno sprendimas uždrausti automobiliui dalyvauti viešame eisme. Galima spręsti, jog net ir po antrojo įvykio automobilis dalyvavo viešame eisme ir buvo naudojamas. Duomenų apie tai, kad automobilis į visas nurodytas vietas nuvyko ne savo eiga, o buvo transportuojamas autovežiu ieškovė nepateikė. Po antrojo įvykio automobiliu iš viso buvo nuvažiuota mažiausiai 33,9 kilometro. Po eismo įvykio buvo pakeisti ratlankiai. Automobiliu buvo ne tik galima naudotis, bet ir realiai buvo naudojamasi, todėl išlaidos pakaitinio automobilio nuomai turėtų būti kompensuojamos tik tuo laikotarpiu kai automobiliu nebuvo galima naudotis dėl atliekamu remonto darbu. Remontas ieškovės pasirinktoje bendrovėje (19 dienų) užtruko daugiau nei dvigubai ilgiau nei atsakovės nurodytame servise UAB „Akstė servisas“ (8-9 dienos). Ieškovei atlygintinos išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą turi būti apskaičiuojamos pagal UAB „Akstė servisas“ nurodytą remonto darbų trukmę. Skirtingoms kategorijoms priskiriamus automobilius ieškovė iš UAB „Autvina“ nuomojosi už tą pačią 30 Eur parai kainą. Internete galima rasti automobilio VW GOLF nuomos pasiūlymų ženkliai palankesnėmis sąlygomis. Automobilį ilgesniam nei 30 dienų terminui būtų taikoma dar mažesnė kaina. Ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama sumažinti patiriamas išlaidas ir nesiekė pakaitinio automobilio išsinuomoti už rinkos kainą.
2.5. Draudimo liudijime yra aiškiai nurodyta, jog taisyklės yra neatskiriama sutarties dalis. Be to, liudijime nurodyta kur galima rasti taisykles bei su jomis susipažinti. Draudimo liudijime nurodyta, kad sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį) klientas patvirtina, jog yra tinkamai supažindintas su taisyklių nuostatomis ir taisyklių kopija jam yra įtiekta. Pirmąją draudimo įmokos dalį ieškovė sumokėjo praėjus savaitei po draudimo sutarties sudarymo, todėl ieškovė turėjo laiko perskaityti ne tik draudimo liudijimą, bet ir taisykles, įvertinti taisyklėse išdėstytas nuostatas ir priimti sprendimą dėl draudimo sutarties sąlygų priimtinumo. Norėdamas tinkamai įvertinti sudaromos sutarties sąlygas protingai pastabus bei nuovokus vartotojas pasidomėtų taisyklių nuostatomis. Atsakovės taikomos taisyklės yra vienos iš trumpiausių ir aiškiausiai apibrėžtų draudimo taisyklių, esančių rinkoje.
2.6. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra tik tos sąlygos, kuriomis panaikinama arba apribojama verslininko civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui. Šiuo atveju ginčijama taisyklių nuostata ne tik jokia apimtimi neriboja atsakovės civilinės atsakomybės, bet ir nekalba visiškai nieko apie atsakovės atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui. Visos rinkoje veikiančios draudimo bendrovės taiko laiko apribojimus pakaitinių automobilių nuomos terminui, todėl tokia praktika laikytina įprasta. Atsakovė siūlo vartotojams palankiausias sąlygas - nustato dvigubai ilgesni pakaitinio automobilio nuomos terminą nei dauguma kitų bendrovių
2.7. Taisyklėse yra aiškiai nurodyta, jog, klientui pasirinkus remonto darbus atlikti ne atsakovės nurodytame autoservise, draudimo išmokos dydis bus nustatomas pagal atsakovės nurodytos bendrovės pateiktą sąmatą. Jei klientas nusprendžia automobilį remontuoti savo pasirinktose dirbtuvėse, teisė pasirinkti autoservisą, pagal kurio nurodytas remonto kainas bus apskaičiuotas mokėtinos draudimo išmokos dydis, priklauso atsakovei. Jeigu ieškovė būtų pasirinkusi automobilį remontuoti Jiezno UAB „Juta“, kuri yra vienas iš atsakovės partnerių, tuomet mokėtina draudimo išmoka būtų apskaičiuota pagal šios bendrovės patiektą sąmatą. Iš tiesų, esant tokiai hipotetinei situacijai, ieškovė būtų teisi, tačiau ši faktinė situacija yra skirtinga - ieškovė nesikreipė į Jiezno UAB „Juta“ dėl automobilio remonto ir minėta bendrovė remonto darbų neatliko, todėl ir mokėtinos draudimo išmokos dydis neturi būti apskaičiuojamas pagal šios bendrovės nustatytą kainą. Ieškovė neinformavo atsakovę apie tai, kad atliekant remonto darbus buvo nustatyti papildomi defektai, kurių nebuvo matyti išorinės apžiūros metu, t. y. ieškovė nepranešė apie tai, kad padidėjo padarytos žalos dydis.
2.8. Atsakovės vertinimu, nuomos sutartis buvo pasirašyta jau po automobilio grąžinimo ieškovei, t. y. kai buvo tiksliai žinoma automobilio grąžinimo data. Automobilio VW TIGUAN paros nuomos kaina turėtų būti didesnė nei automobilio VW GOLF paros kaina. Tačiau ieškovė, sudarydama nuomos sutartį dėl žemesnės klasės automobilio VW GOLF nuomos dvigubai ilgesniam nuomos terminui, susitarė dėl tokios pačios vienos paros nuomos kainos. Nuomos sutartyse nėra nurodytas automobilių kilometražas (rida) jų paėmimo ir grąžinimo metu.
2.9. Išlaidos už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą nėra ir negali būti laikomos su bylinėjimusi susijusiomis išlaidomis, nes patiekto ieškinio reikalavimai nėra grindžiami ataskaitoje pateiktomis išvadomis. Ataskaita buvo užsakyta ieškovės iniciatyva, tačiau ji nepadėjo nei nustatyti padarytos žalos dydį, nei nustatyti mokėtinos draudimo išmokos dydį.
2.10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad draudimo taisyklių įteikimo būdą pasirenka klientas. Atspausdinti nėra būtina. Klientas sumokėdamas įmoką patvirtina, kad taisyklės yra žinomos. Draudimo įstatymas 2018 m. buvo papildytas straipsniu, kuriame buvo nurodytos informavimo sąlygos. Ieškovė turi el. paštą, todėl laikoma, kad galimybę naudotis internetu turi. Draudimo taisyklių pateikimas internete yra tinkamas ir atitinka Draudimo įstatymo reikalavimus. Atsakovės pakaitinio automobilio nuomos sąlygos geriausios rinkoje. Tokią išvadą pateikė ir Lietuvos Bankas. Buvo apžiūrėtos automobilio nuotraukos ir nustatyta darbų kaina. Servisuose skiriasi valandiniai įkainiai. Atsakovės atliktas išmokos apskaičiavimas buvo teisingas pagal taisykles. Buvo susirašinėjama su ieškovės atstovu ir ne į visus laiškus buvo operatyviai atsakoma. Sąmatos derinimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovei atlygintinos išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą turi būti apskaičiuojamos pagal UAB „Akstė servisas“ nurodytą remonto darbų trukmę.
3. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime su ieškiniu sutiko, ieškinį prašė tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
3.1. Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Tačiau tarp trečiojo asmens ir ieškovės yra susiklostę žodiniai automobilio panaudos santykiai, trečiasis asmuo, ieškovės motina, jai leido šiuo automobiliu naudotis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadintas trečiojo asmens automobilis.
3.2. Automobilis buvo nuvarytas į UAB „Vaišvydavos autoservisas“, tačiau jame automobilis ilgai negalėjo būti tvarkomas, kadangi atsakovė sutiko padengti tik labai mažą remonto kainą. Trečiasis asmuo žino, jog labai ilgai vyko derybos su atsakove dėl išmokos, kurią ji ketina išmokėti suremontavus automobilį, todėl automobilis buvo suremontuotas tik 2019 m. liepos 29 d. Visą laikotarpį nuo antro autoįvykio ieškovė nuomojosi pakaitinį automobilį, kadangi jai reikėjo vykti į darbą, vaiką vežti į ugdymo įstaigą. Ieškovė skambino atsakovės konsultantams, kurie nurodė, jog ji galinti nuomotis pakaitinį automobilį, tačiau jai nebuvo nurodyta, kad ji tai galinti daryti tik limituotą laikotarpį. Draudimas sugalvojo savo sąlygas, jog pakaitinis automobilis gali būti skiriamas tik laikotarpiui, kol apdraustas automobilis yra remontuojamas. Tačiau jokiose sąlygose tai numatyta nėra, atsakovė taiko sąlygas ne tokias, kokios yra sutartyje, o tokias, kurios jai palankios ir yra priežastimi nemokėti draudimo išmokos. Ieškovė yra silpnesnioji sutarties šalis, o atsakovė jai primetė savo taisykles ir tinkamai neatliko informavimo pareigos. Atsakovei nutylėjus svarbias draudimo sąlygas, buvo patirtos didelės pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nuo pat pradžių sutiko mokėti labai mažą draudimo išmoką automobilį remontuojant UAB „Vaišvydavos autoservisas“, ieškovei teko ilgai kovoti su atsakove dėl objektyvios išmokos išmokėjimo, todėl užtruko apdrausto automobilio remonto laikas. Nagrinėjamu atveju standartinės draudimo sąlygos nesutapo su specialiosiomis, individualiai šalių aptartomis, todėl taikytinos specialiosios, kuriose joks pakaitinio automobilio nuomos terminas nurodytas nebuvo. Trečiasis asmuo pagal draudimo sutartį yra naudos gavėjas, todėl draudimo išmoka privalo būti išmokėta būtent jam. Ieškovei buvo nurodyta teisė pasirinkti iš atsakovės partnerių autoservisų, kurių vienas iš jų buvo UAB „Juta“, todėl atsakovė turėjo išmokėti tokio dydžio išmoką, už kokią kainą būtų sutvarkęs apdraustąjį automobilį jo partneris.
4. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas išvadoje nurodė, kad Lietuvos bankas, kaip draudimo rinkos priežiūros institucija, turi teisę vertinti ir įpareigoti draudiką pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Dėl taisyklių Nr. 001, 4.3 punkto 2 pastraipos sąlygos, nustatančios, kad draudikas apmokės išlaidas pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui. Draudikas savanoriško turto draudimo atveju turi teisę savarankiškai pasirinkti savo teikiamos draudimo apsaugos apimtį, todėl nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo išvadai, kad sąlyga prieštarauja draudimo sutartis reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Taisyklės yra pakankamai trumpas, aiškiai struktūrizuotas, nuoseklus, vidutiniam vartotojui lengvai suprantama kalba surašytas dokumentas. Sąlyga yra pakankamai aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžta, dera su kitomis taisyklių sąlygomis, todėl abejonių dėl galimybės vartotojui tinkamai ją suvokti ir suprasti nekyla. Nustatytas 30 dienų terminas yra pakankamai racionalus. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių remonto paslauga Lietuvoje yra lengvai ir nesudėtingai prieinama, taip pat pakankamai išplėtota naudotų ar naujų transporto priemonių prekyba bei alternatyvūs transporto paslaugų būdai, būtų pagrįsta laikyti, kad nurodytas 30 dienų terminas pakaitinei transporto priemonei dažniausiai būtų pakankamas kompensuoti vartotojo nuostolius. Nebūtų pagrindo išvadai, kad sąlyga dėl savo apibrėžimo ir (ar) savo turinio sukelia neaiškumą vartotojui, kaip nors nepagrįstai apsunkina vartotojo padėtį tokioje sutartyje ar kitaip iškreipia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl konstatuotina, kad sąlyga neprieštarauja vartotojų teisėms ir interesams. Lietuvos banko vertinimu, byloje nagrinėjami individualūs sutartiniai santykiai dėl draudimo išmokos priteisimo yra reikšmingi tik bylos kontekste ir nėra susiję su Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiūra. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymuose nustatytą Lietuvos banko kompetenciją, Lietuvos bankas nėra kompetentingas vertinti individualių ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, dėl kurių kilęs ginčas yra šiuo metu nagrinėjamas teisme, taip pat negali pasisakyti dėl ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokiu atveju pateikia savo nuomonę dėl byloje nagrinėjamų civilinių teisinių santykių tam tikrų aktualių aspektų, nevertindami individualių ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje viena iš svarbių ginčo aplinkybių yra ieškovės patirtų remonto dėl transporto priemonės sugadinimo atlyginimo išlaidų, dėl kurių atsakovė turi mokėti draudimo išmoką, apskaičiavimas. Draudikai, teikdami transporto priemonių draudimo (kasko) paslaugas Lietuvoje, dažnai detaliai aptaria sugadintų transporto priemonių remonto išlaidų atlyginimo sąlygas, susijusias su remonto bendrovės pasirinkimu. Atsakovė pasirinko klientams siūlyti tik tokį draudimo sutarties variantą, kuris teisę parinkti remonto bendrovę palieka draudikui. Draudimo sutarties sąlygų variantų pasirinkimas dažniausiai yra susijęs su paslaugos kaina, t. y. draudėjui (apdraustajam) pasirinkus remonto bendrovę savo nuožiūra potencialios vidutinės išlaidos tokiam remontui tikėtinos didesnės, nei tuo atveju, kai remonto bendrovę parenka draudikas. Lietuvos banko nuomone, vertinant pakaitinės transporto priemonės išlaidų, dėl kurių draudikas turi mokėti draudimo išmoką, dydį, būtina įvertinti, ar tokios išlaidos yra būtinos, protingos ir objektyvios bei atitinkančios konkrečios draudimo sutarties sąlygas. Pakaitinės transporto priemonės suteikimo laikotarpis turėtų būti betarpiškai siejamas su protingu ir objektyviu sugadintos transporto priemonės remonto laikotarpiu, pagal aplinkybes pridėjus kelias dienas apgadinto automobilio pristatymui, atsiėmimui, detalių gavimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai
5. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį (Kasko draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartimi buvo apdrausta trečiajam asmeniui M. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Naudos gavėja draudimo sutartyje nurodyta ieškovė, tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. S. yra sudaryta žodinė automobilio panaudos sutartis. Draudimo liudijime šalys susitarė, jog be kitų draudimo apsaugų, yra turima teisė į pakaitinio automobilio nuomą, tačiau nuomos kaina parai neturi viršyti 30 Eur. Draudimo liudijime taip pat nurodoma, kad šalims yra taikomos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001, (2018-05-25 redakcija), kurių popierinės formos kopija ieškovei įteikta nebuvo. Paminėtose taisyklėse yra numatyta, jog atsakovė turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojama transporto priemonė. Jei klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.
6. Apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas. Apie šį įvykį atsakovė buvo informuota. (duomenys neskelbtini) įvyko dar vienas eismo įvykis, kurio metu draudimo sutartimi apdraustas automobilis buvo apgadintas. Apie šį įvykį atsakovė taip pat buvo informuota. Po antrojo eismo įvykio ieškovė paskambinusi į atsakovės informacinį centrą gavo leidimą nuomotis automobilį ir nuo 2019-05-22 iš UAB „Autvina“ pradėjo nuomotis automobilį iki kol bus sutvarkytas apdraustasis automobilis. Apdraustas automobilis buvo sutvarkytas 2019-07-29. Ieškovė pakaitiniu automobiliu naudojosi iki 2019-07-29.
7. Apdraustas automobilis 2019-07-29 buvo sutvarkytas UAB „Vaišvydavos autoservisas“, kuri nėra atsakovės nurodyta partnerė. Tarp draudimo paslaugos teikėjo (atsakovės) ir ieškovės nėra kilę ginčo dėl to, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį turėjo teisę remontuoti automobilį savo pasirinktame autoservise, kuris nėra draudimo paslaugos teikėjos (atsakovės) nurodytu partneriu. Savo nesutikimo su ieškiniu atsakovė taip pat negrindė aplinkybėmis ir argumentais, kad trečiasis asmuo ieškovės pusėje (ieškovės mama) M. S. neturi reikalavimo teisės pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį ir tokių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.
8. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties nuostatos, esančios Kasko draudimo taisyklėse, kurios sudaro nurodytos sutarties sudėtinę dalį. O būtent, kaip turėtų būti aiškinama ir taikoma sutarties nuostata, kad jei klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.
9. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartyje ir jos sudėtinėje dalyje – draudimo taisyklėse – nėra vienareikšmiškai nurodyta, ar sutarties nuostata „nurodyto autoserviso“ reiškia išimtinai tiktai atsakovės, sužinojusios kliento valią transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, nurodomą autoservisą, ar reiškia ir atsakovės klientui prieš tai jau nurodytą autoservisą – atsakovės partnerį. Atsakovės nuomone, paminėta (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties nuostata turi būti aiškinama taip, jog tuo atveju, jeigu klientas nori transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma gali būti lygi tiktai pačios atsakovės, jau sužinojusios apie kliento ketinimus transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, tuo metu nurodomo autoserviso (nagrinėjamu atveju – UAB „Akstė servisas“), kuris su atsakove palaiko nuolatinius abipusiai naudingus verslo ryšius ir žino apie kliento ketinimą remontuoti transporto priemonę kitame autoservise, t.y. nustatydamas kainą jau žino, kad už šią kainą transporto priemonės suremontuoti jam nereikės, nustatytai remonto kainai. Tuo tarpu ieškovės nuomone paminėta (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties nuostata turi būti aiškinama taip, jog tuo atveju, jeigu klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės anksčiau ieškovei nurodyto, pateikiant ir viešai skelbiant autoservisų – atsakovės partnerių – sąrašą, atsakovės partnerio nustatytai remonto kainai. Savo reikalavimą priteisti iš atsakovės jos neatlygintą automobilio remonto kainos dalį ieškovė grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis ir paskaičiavimais, kiek faktiškai kainavo automobilio remontas UAB „Vaišvydavos autoservisas“, o aplinkybėmis ir paskaičiavimais, kokia buvo nustatyta automobilio remonto kaina atsakovės partnerio Jiezno UAB „Juta“. Faktiškai patirtos automobilio remonto išlaidos UAB „Vaišvydavos autoservisas“ yra didesnės už atsakovės partnerio Jiezno UAB „Juta“ nustatytą automobilio remonto kainą ir šio skirtumo ieškiniu priteisti neprašoma. Aplinkybės, kad Jiezno UAB „Juta“ yra atsakovės partneris, atsakovė civilinėje byloje neginčijo. Atsakovė civilinėje byloje taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovės į bylą pateikta Jiezno UAB „Juta“ sąmata yra suklastota, sudaryta ne šios bendrovės ar joje būtų įrašyti neteisingi duomenys.
10. Tokiu būdu civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties nuostatos, pagal kurią tuo atveju, jeigu klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai, aiškinimo.
11. Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sudaryti transporto priemonių draudimo sutartis viešai siūlė atsakovė, o ieškovė tokį atsakovės pasiūlymą priėmė. Todėl pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą aukščiau nurodytą sutarčių aiškinimo taisyklę, (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sąlyga nagrinėjamu atveju turi būti aiškinama ieškovės naudai.
12. Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad standartines (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygas parengė atsakovė, o ieškovė prie sutarties tiktai prisijungė. Todėl pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą aukščiau nurodytą sutarčių aiškinimo taisyklę, (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sąlyga nagrinėjamu atveju taip pat turi būti aiškinama ieškovės naudai.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartimi atsakovė – profesionaliai draudimo verslu užsiimanti įmonė, įsipareigojo suteikti fiziniam asmeniui su jo verslu ar profesija nesusijusią šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti skirtą draudimo paslaugą. Aplinkybių, kad ginčo draudimo sutartimi apdrausta transporto priemonė buvo naudojama ne su ieškovės ar trečiojo asmens M. S. verslu ar profesija nesusijusių šeimos namų ūkio poreikių tenkinimui, o, pavyzdžiui, verslo tikslais, atsakovė byloje neįrodinėjo, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenurodė, į civilinę bylą nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Todėl pagal ginčo sutarties dalyką ir šalių ypatumus ieškovė ir trečiasis asmuo M. S. laikytinos vartotojomis, o sutartis – vartojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 16, 19, punktai). Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Todėl pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą aukščiau nurodytą sutarčių aiškinimo taisyklę, (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sąlyga nagrinėjamu atveju taip pat turi būti aiškinama ieškovės naudai.
14. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dar vienas svarbus sutarčių aiškinimo principas – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju civilinę bylą nagrinėjantis teismas iš bylos medžiagos sprendžia (CPK 185 straipsnis), kad tikruoju ieškovės ketinimu ir tikslu sudarant ginčo sutartį nebuvo ketinimas ir tikslas, jog jai (ieškovei) remontuojantis automobilį savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma būtų nustatyta iškimtinai pagal apie tai jau sužinojusios atsakovės tuo metu pasirinkto partnerio, kuris žinos, jog už jo nustatytą remonto kainą pačiam partneriui transporto priemonės remontuoti nebereikės, nustatytą kainą.
15. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytus teisės aktus ir aukštesniųjų instancijų teismų praktiką konstatuoja, kad pagal visas keturias sprendime aukščiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles ir principus (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sąlyga turi būti aiškinama ieškovės naudai.
16. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, savo reikalavimą priteisti iš atsakovės jos neatlygintą automobilio remonto kainos dalį ieškovė grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis ir paskaičiavimais, kiek faktiškai kainavo automobilio remontas UAB „Vaišvydavos autoservisas“, o aplinkybėmis ir paskaičiavimais, kokia buvo nustatyta automobilio remonto kaina atsakovės partnerio Jiezno UAB „Juta“. Faktiškai patirtos automobilio remonto išlaidos UAB „Vaišvydavos autoservisas“ yra didesnės už atsakovės partnerio Jiezno UAB „Juta“ nustatytą automobilio remonto kainą ir šio skirtumo ieškiniu priteisti neprašoma. Aplinkybės, kad Jiezno UAB „Juta“ yra atsakovės partneris, atsakovė civilinėje byloje neginčijo. Atsakovė civilinėje byloje taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovės į bylą pateikta Jiezno UAB „Juta“ sąmata yra suklastota, sudaryta ne šios bendrovės ar joje būtų įrašyti neteisingi duomenys. Nurodytą (duomenys neskelbtini) sutarties ginčo sąlygą aiškinant ieškovės naudai, darytina išvada, kad atsakovės partnerio Jiezno UAB „Juta“ pateikta sąmata atitinka draudimo taisyklių nuostatą, pagal kurią tuo atveju, jeigu klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jos neatlygintą automobilio remonto kainos dalį laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.
17. Teismas taip pat pažymi, kad būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Todėl netgi tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sąlyga nagrinėjamu atveju turėtų būti aiškinama atsakovės naudai, teismas privalėtų ex officio įvertinti sutarties ginčo nuostatas ir vadovaudamasis sprendime žemiau išdėstytais argumentais dėl to, jog su (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties nuostatomis, esančiomis Kasko draudimo taisyklėse, ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta sutarties sudarymo metu, negalėtų vadovautis nurodyta sutarties ginčo sąlyga išspręsdamas ginčą paslaugos teikėjo naudai ir vartotojų nenaudai.
18. Aukščiau nurodytu atveju teismas, ex officio įvertinęs sutarties ginčo nuostatas, negalėtų vadovautis nurodyta sutarties ginčo sąlyga išspręsdamas ginčą paslaugos teikėjo naudai ir vartotojų nenaudai taip pat dar ir dėl to, kad paminėta sutarties (taisyklių) sąlyga bylą nagrinėjančio teismo vertinimu pažeidžia paslaugos teikėjo ir vartotojų teisėtų interesų, lūkesčių ir teisių bei pareigų pusiausvyrą.
19. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti atsakovės Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatą “mes apmokėsime Išlaidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesąžininga ir negaliojančia. Ieškovė šį reikalavimą grindžia, be viso kito, aplinkybe, kad sudarant (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį ji nebuvo supažindinta su nurodytomis atsakovės Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001. Atsakovė buvus tokias aplinkybes nepripažįsta.
20. Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009). Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004-07-13 Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14, 2006-12-21, 2008-12-04 nutarimai).
21. Europos Teisingumo Teismas spręsdamas dėl 1993-04-05 Tarybos Direktyvos 93/13/EEB yra išaiškinęs, kad su vartotoju sudarytos sutarties sąlygos aiškumo ir suprantamumo reikalavimą reikia suprasti kaip reiškiantį ir tai, kad sutartyje būtų skaidriai nurodyta, kaip konkrečiai veikia atitinkamoje sąlygoje nurodytas mechanizmas, taip pat prireikus šio mechanizmo ryšys su kitose sąlygose nustatytu mechanizmu, kad šiam vartotojui būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonominius padarinius, kurių jam atsiranda dėl tokios sąlygos (Europos Teisingumo Teismo Sprendimo K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 75 punktas ir Sprendimo Van Hove, C-96/14, 50 punktas). Dėl sutarčių sąlygų skaidrumo reikalavimo, įtvirtinto Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalyje, Europos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šis reikalavimas, taip pat primintas šios direktyvos 5 straipsnyje, neturėtų būti susiaurintas iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu požiūriu, bet, priešingai, minėtoje direktyvoje nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojas yra silpnesnėje padėtyje nei veiklos vykdytojas dėl, be kita ko, turimos informacijos lygio, tad šį toje pačioje direktyvoje įtvirtintą sutarčių sąlygų aiškumo ir suprantamumo, todėl ir skaidrumo reikalavimą reikia aiškinti plačiai (Europos Teisingumo Teismo Sprendimo K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 71 ir 72 punktai ir Sprendimo Van Hove, C-348/14, 52 punktas). Europos Komisija 2019-07-23 pranešime dėl 1993-04-05 Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais aiškinimo gairių taip pat yra pažymėjusi, kad vertinant, ar konkreti sutarties sąlyga yra pateikiama aiškia, suprantama kalba, kaip tai suprantama pagal Europos Tarybos Direktyvą 93/13/EEB, yra svarbu tai, ar vartotojas turėjo realią galimybę susipažinti su sutarties sąlyga prieš sudarydamas sutartį; tai apima klausimą, ar vartotojas turėjo prieigą prie sutarties sąlygos (-ų) ir jam buvo suteikta galimybė ją perskaityti; kai sutarties sąlyga nurodoma į priedą ar kitą dokumentą, vartotojas turi turėti galimybę susipažinti ir su tais dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020-10-14 teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė byloje neginčijo, jog (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartis buvo sudaryta prekybos centro „Molas“ patalpose. Todėl akivaizdu, kad sudarant nurodytą (duomenys neskelbtini) sutartį prekybos centro patalpose, ieškovė negalėjo pilnai ir visapusiškai susipažinti su internete skelbiamomis Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, (2018-05-25 redakcija), kadangi sudarydama sutartį prekybos centro patalpose ieškovė (vartotoja) neturėjo galimybės perskaityti ir išanalizuoti nurodytų taisyklių pilno teksto stacionaraus kompiuterio ekrane, arba pakankamai dideliame nešiojamo kompiuterio ekrane, tuo tarpu nemažos apimties taisyklių perskaitymas nedideliame mobiliojo telefono ekrane, net jei ieškovei tai būtų buvę pasiūlyta padaryti dar prieš pasirašant sutartį, negali būti prilyginamas pilnavertės ir realios galimybės susipažinti su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001 ir išanalizuoti šių taisyklių turinį, sudarymui. Aplinkybės, jog paminėtų taisyklių tekstas popierine forma ieškovei (vartotojai) nagrinėjamu atveju nebuvo įteiktas, atsakovė civilinėje byloje iš esmės neginčijo, jos atstovui 2020-10-14 teismo posėdžio metu paaiškinus, kad spausdintas popierinis taisyklių tekstas vartotojai nebuvo įteiktas dėl atsakovės nuostatos saugoti medžius. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties sudarymo metu ieškovei (vartotojai) nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, kurios pagal ieškovei išduotą draudimo liudijimą turėjo būti taikomos sutarties šalims, ir išanalizuoti šių taisyklių turinį.
22. Be to, nagrinėjant civilines bylas taip pat yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; ir kt.).
23. Įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą, tame tarpe ieškovei išduotą (duomenys neskelbtini) Kasko draudimo liudijimą ir kartu išduotą Transporto priemonės apžiūros ir patikros instrukciją, taip pat tą aplinkybę, kad trumpos nuostatos, jog pakaitinio automobilio nuomos išlaidų apmokėjimas pagal sudaromą sutartį yra apribojamas 30 kalendorinių dienų laikotarpiu, įrašymas į trijų lapų, iš kurių trečiajame lape tekstas užima mažiau nei vieną trečiąją lapo dalį, draudimo liudijimą, nei kiek nepadidintų ieškovei išduodamų popieriaus lapų kiekio, taip pat tą aplinkybę, kad į pagrindinį susitarimą atsakovė įtraukė pakaitinio automobilio vienos dienos nuomos kainą, tačiau neįtraukė pakaitinio automobilio nuomos maksimalios trukmės, teismas sprendžia labiau tikėtina buvus aplinkybę, kad spausdintas Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 tekstas popierine forma vartotojai nagrinėjamu atveju buvo neįteiktas dėl to, jog vartotoja negalėtų pilnai susipažinti su šių taisyklių turiniu ir jo analizuoti, nei buvus atsakovės atstovo nurodomą aplinkybę, jog spausdintas taisyklių tekstas popierine forma vartotojai buvo neįteiktas dėl atsakovės nuostatos saugoti medžius. Todėl pagal nagrinėjant civilines bylas taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pripažintina, kad teismas civilinėje byloje nustatė buvus aplinkybę, jog spausdintas Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 tekstas popierine forma vartotojai nagrinėjamu atveju buvo neįteiktas dėl to, kad vartotoja sutarties sudarymo metu negalėtų pilnai susipažinti su šių taisyklių turiniu ir jo analizuoti.
24. Civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, kad spausdintas Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 tekstas popierine forma vartotojai buvo neįteiktas dėl to, jog vartotoja sutarties sudarymo metu negalėtų pilnai susipažinti su šių taisyklių turiniu ir jo analizuoti, taip pat sudaro dar vieną savarankišką pagrindą konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties sudarymo metu ieškovei (vartotojai) nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, kurios pagal ieškovei išduotą draudimo liudijimą turėjo būti taikomos sutarties šalims, ir išanalizuoti šių taisyklių turinį.
25. Teismas taip pat pažymi, kad aukščiau nurodytas atsakovės atstovo paaiškinimas, jog spausdintas taisyklių tekstas popierine forma vartotojai buvo neįteiktas dėl atsakovės nuostatos saugoti medžius, nagrinėjamo konkretaus ginčo kontekste iš viso yra sunkiai logiškai suvokiamas, kadangi akivaizdu, jog taisyklių neįteikimas vartotojams tik skatina ginčų tarp paslaugų teikėjo ir vartotojų kilimą ateityje, o tokiems ginčams pasiekus ikiteismines ginčų sprendimo institucijas ir/arba teismą, net ir tuo atveju, kai ginčas nagrinėjamas elektronine forma, yra sunaudojama dešimtis kartų daugiau popieriaus, nei jo būtų buvę sunaudota vartotojui įteikus Kasko taisykles popierine forma.
26. Teismas taip pat atmeta kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą atsakovės argumentus, kad ieškovė su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001 galėjo susipažinti vėliau, kadangi, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką bei šiuo atveju privalomai taikytiną Europos Tarybos Direktyvą 93/13/EEB, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, ar vartotojas turėjo realią galimybę susipažinti su sutarties sąlyga prieš sudarydamas sutartį, o ne kada nors vėliau, jau po sutarties sudarymo. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su paminėtomis taisyklėmis jau po (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo, neturi esminės reikšmės sprendžiant tarp paslaugos teikėjo ir vartotojos kilusį ginčą.
27. Įvertinęs visas nustatytas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytą Europos Teisingumo Teismo praktiką bei atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2019-07-23 pranešime dėl 1993-04-05 Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais išvardintas šios Direktyvos aiškinimo gaires, teismas sprendžia, kad Kasko draudimo taisyklių Nr. 001, kurios sudaro sudėtinę (duomenys neskelbtini)Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties dalį, 4.3. punkto 2 pastraipos nuostata “mes apmokėsime Išlaidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“, nagrinėjamu atveju pagal Tarybos Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį bei 5 straipsnį laikytina nesąžininga vartotojos (ieškovės) atžvilgiu ir pripažintina negaliojančia.
28. Be to, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodyta sutarties (taisyklių) sąlyga taip pat pažeidžia paslaugos teikėjo ir vartotojų teisėtų interesų, lūkesčių ir teisių bei pareigų pusiausvyrą, kadangi sutarties (įskaitant taisykles) sąlygos nenumato maksimalaus termino, jį skaičiuojant nuo vartotojo pranešimo paslaugos teikėjui apie eismo įvykį dienos, per kurį paslaugos teikėjo partneris turi pašalinti dėl eismo įvykio atsiradusius apdraustos transporto priemonės trūkumus taip, kad apdrausta transporto priemonė vėl galėtų dalyvauti eisme, tačiau numato maksimalų naudojimosi pakaitiniu automobiliu terminą. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu sutarties (taisyklių) ginčo sąlygą laikyti nesąžininga vartotojų atžvilgiu ir pripažinti negaliojančia.
29. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas nesivadovauja Lietuvos banko į civilinę bylą pateikta 2020-11-03 išvada dėl sprendime aukščiau išdėstytų argumentų.
30. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovė pakaitinį automobilį nuomojosi 2019-05-22 įvykus antrajam draudiminiam įvykiui, kadangi automobilis negalėjo dalyvauti viešajame eisme, ką patvirtina ieškovės į civilinę bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos, Kauno techninės apžiūros centro direktoriaus G. C. 2020-03-20 elektroninis laiškas). Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų buvus priešingą aplinkybę, t.y. buvus aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) įvykus antrajam draudiminiam įvykiui automobilis galėjo dalyvauti viešajame eisme, atsakovė nenurodė, į civilinę bylą nepateikė ir neprašė išreikalauti (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodo ieškovė, Kasko draudimo taisyklėse Nr. 001, kurios sudaro sudėtinę (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties dalį, nenurodyta, jog pakaitinis automobilis gali būti nuomojamas tik remontuojant per draudžiamąjį įvykį apgadintą automobilį, o ne visu metu, kuomet apgadinto automobilio negalima naudoti.
31. Savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimą priteisti jai atsakovės neišmokėtą pakaitinio automobilio nuomos išlaidų dalį, atsakovė taip pat grindžia tuo, jog ieškovė nuomodama automobilį patyrė per dideles automobilio nuomos išlaidas. Nurodyti atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju pačios atsakovės nustatytas pakaitinio automobilio nuomos mokesčio dienos limitas viršytas nebuvo. Teismas taip pat laiko visiems žinomomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vasarą atostogauti į Lietuvą sugrįžta daugiau iš Lietuvos išvykusių emigrantų, nei kitais metų laikotarpiais, kad emigrantai dažniau už nuolatinius Lietuvos gyventojus naudojasi automobilių nuomos paslaugomis, kad vasarą į Lietuvą ne savo transportu atvyksta daugiau turistų, nei kitais metų laikotarpiais, kad vasarą Lietuvos gyventojai keliauja daugiau, nei kitais metų laikotarpiais, kas natūraliai apsprendžia didesnes automobilių nuomos kainas vasaros laikotarpiu (CPK 182 straipsnio 1 dalis).
32. Kiti atsakovės nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo netenkinti pagrįstų ir teisėtų ieškovės reikalavimų. Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkinamas pilnai.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 1910 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 285 Eur pretenzijos rengimas ir atstovavimas ikiteisminėje stadijoje ginče su draudimo bendrove; 500 Eur ieškinio rengimas, teisinės konsultacijos, rašytinių įrodymų rinkimas; 450 Eur dubliko rengimas, teisinės konsultacijos, rašytinių įrodymų rinkimas; 150 Eur atstovavimas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, pasirengimas jam; 140 Eur nepriklausomo eksperto išlaidos; 265 Eur atstovavimas 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, pasirengimas jam, teisinės konsultacijos, dalies baigiamosios kalbos rengimas; 120 Eur atstovavimas 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, pasirengimas jam, baigiamosios kalbos rengimas. Ieškovė į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
34. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai už transporto priemonės ataskaitos parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodyti atsakovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi ieškovė paminėtas išlaidas patyrė spręsdama su atsakove tą patį ginčą, kuris yra išnagrinėtas šioje civilinėje byloje, atsakovei nepagrįstai, kaip yra nustatyta šiuo teismo sprendimu, atsisakant atlyginti ieškovės patirtas automobilio remonto išlaidas.
35. Ieškovė (jos atstovė) po baigiamųjų kalbų į bylą papildomai pateikė atliktą 120 Eur dydžio mokėjimą už advokatės atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovės atstovės iki baigiamųjų kalbų į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas buvo 2020-11-19, ši sąskaita 2020-11-18 buvo išrašyta, tame tarpe, už baigiamosios kalbos 2020-11-19 teismo posėdžiui parengimą, pagal šią sąskaitą-faktūrą buvo vykdytas tarptautinis mokėjimas, todėl 2020-11-19 ieškovės atstovė prieš baigiamąsias kalbas į bylą teikė tiktai bankinį išrašą, kurio teismas priimti negalėjo, nes dėl jo tarptautinio pobūdžio išrašas buvo surašytas ne valstybine lietuvių kalba. Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti 120 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį tinkamai patvirtinančių rašytinių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų dėl paminėtų rašytinių įrodymų netaiko.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl 1910 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir nemažintinos. Ieškovės ieškinį tenkinus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
37. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje byloje patyrė 250 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės ieškinį tenkinus trečiojo asmens išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
38. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
39. 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. R., kuris pateikė prašymą padengti kuro išlaidas. 2020 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 156 liudytojui iš teismo sąskaitos buvo pervesta 11,48 Eur kelionės išlaidos. Ieškovės ieškinį tenkinus, liudytojo apklausos išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302649474) Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatą „mes apmokėsime Išlaidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesąžininga ir negaliojančia.
Priteisti trečiajam asmeniui M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302649474) 335,40 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų 40 ct) draudimo išmoką už automobilio remontą, 1 770 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimties eurų) draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 105,40) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302649474) 1 910 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302649474) 11,48 Eur (vienuolikos eurų 48 ct) liudytojo kelionės išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Mindaugas Plučas