Civilinė byla Nr. e2-255-459/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:                       2.4.4.5.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, 

dalyvaujant ieškovės ir atsakovės pagal akcinės bendrovės „Fasa“ ieškinį viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ atstovui advokatui J. B.,

ieškovės akcinės bendrovės „Fasa“ atstovei advokatei J. N.,

atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai bei ieškovės akcinės bendrovės „Fasa“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Tauragės futbolas“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje notarė S. B.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Tauragės futbolas“ (toliau – ir ieškovė 1) pateikė teismui ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, kuriuo teismo prašo pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartinės hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2007 m. lapkričio 19 d. buvo įsteigta VšĮ „Tauragės futbolas“. 2010 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės ir akcinės bendrovės (toliau – AB) bankas SNORAS buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo pat įsteigimo ieškovės dalininke buvo Tauragės rajono savivaldybės administracija, turinti 29,03 proc. įstaigos dalių, 2010 m. gruodžio 20 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija išdavė bankui paskolos, suteiktos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 19 d. atsakovė, vykdydama garantiją, sumokėjo 88 230,32 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“, kuri 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš bankrutavusio banko SNORAS paskolų portfelį, į kurį įėjo minėta kredito sutartis. Atsakovei įvykdžius garantiją ir grąžinus ieškovės paskolą, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 (Priedas Nr. 2, toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei 88 230,32 Eur skolą dalimis pagal šios sutarties priede Nr. 1 nustatytą skolos grąžinimo grafiką. 2016 m. gruodžio 12 d. įsipareigojimams kylantiems iš Paskolos sutarties užtikrinti buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis (prideda). Šiuo hipotekos sandoriu atsakovei kaip hipotekos kreditoriui buvo įkeistas šis ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kiti inžineriniai statiniai – futbolo aikštė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir automobilių parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje.

3.       Teigia, kad 2021 m. vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti vienašališkam Paskolos sutarties nutraukimui neteismine tvarka (sprendimą prideda). 2021 m. vasario 22 d. ieškovė gavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos įspėjimą (prideda) apie vienašališką sutarties nutraukimą po 30 dienų ir pareikalavimą grąžinti visą skolą, kuri yra užtikrinta 2016 m. gruodžio 12 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeičiant VšĮ „Tauragės futbolas“ turtą ir priskaičiuotus delspinigius. 2021 m. balandžio mėnesį atsakovė kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notarų biurą pateikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo (prideda). Atsakovė pareikalavo priverstinio 86 451,03 Eur skolos ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo. 2021 m. balandžio 27 d. ieškovė gavo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. pranešimą apie atsakovės pateiktą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei siūlymą per 20 dienų sumokėti kreditoriui skolą, kadangi kitu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas ir atsakovė galės ne teismo tvarka priverstinai išsiieškoti skolą. Ieškovė nesutinka su gautu reikalavimu bei pranešimu, jog bus atliekamas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi sutartinės hipotekos sutartis yra neteisėta bei turėtų būti pripažinta imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu.  

4.       Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnyje numatyta, jogviešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Dalininko turtinės teisės (gauti likviduojamos įstaigos turto dalį) yra priklausomos nuo dalininko įnašo dydžio, dėl to dalininkas turi turtines teises, atitinkančias jo įnašo dydį. Svarbu tai, kad jokiose kitose Viešųjų įstaigų įstatymo normose nėra įtvirtinta pagrindų, kaip viešosios įstaigos dalininkai galėtų gauti įstaigos turto nevykdant jos likvidavimo. Dėl šios priežasties Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis ir joje esanti taisyklė, jog viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti tik likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį, yra imperatyvi.

5.       Atsakovė yra ieškovės dalininkė, turinti 29,03 proc. įstaigos dalių, o tarp ieškovės ir atsakovės iš Paskolos sutarties kylantiems įsipareigojimams užtikrinti yra sudaryta sutartinės hipotekos sutartis. Šiuo hipotekos sandoriu atsakovei kaip hipotekos kreditoriui buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, į kurį, ieškovei neįvykdžius prievolės, nukreipiamas atsakovės išieškojimas. Ieškovė pažymi, kad esamoje situacijoje atsakovė vien per hipotekos sandorį įgyja teisę įgyti jos naudai įkeistą viešosios įstaigos turtą, visiškai nepaisydama imperatyvių Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatų. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta hipotekos sutartis savo esme ir turiniu akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pagal Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas taisykles atsakovė galėtų įgyti ieškovės turtą tik pradėjus likvidavimo procesą ir tik proporcingai savo dalininko įnašui, tačiau šiuo atveju šios taisyklės yra apeinamos, nes sudarytas hipotekos sandoris leidžia atsakovei įgyti ieškovės turtą nepaisant nei likvidavimo proceso nebuvimo, nei atsakovės įnašo ir turimų dalių dydžio. Dėl hipotekos sandorio atsakovės teisės yra suabsoliutintos, jai suteiktas perdėtas pranašumas kitų dalininkų atžvilgiu.

6.       Nors Viešųjų įstaigų įstatyme nėra konkrečiai parašyta, jog viešosios įstaigos dalininkams turtas hipoteka negali būti įkeistas, tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.9 straipsnis). Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešajai įstaigai neleidžiama gauto perviršio (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje numatytą atvejį; skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens ir pan. Kitaip tariant, iš šių nuostatų akivaizdu, jog viešosios įstaigos paskirtis ir esmė nėra jos dalininkų piniginių interesų tenkinimas ar turto jiems perleidimas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje būtent toks tikslas yra pasiekiamas per hipotekos sandorį, kuris tik iš pažiūros atrodo visiškai teisingas. Šiuo metu atsakovė jau yra kreipusis į Tauragės rajono 2-ąjį notarų biurą pateikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo. Tai reiškia, kad jeigu ieškovė per nustatytą 20 dienų terminą nesumokės atsakovei skolos, bus atliktas vykdomasis įrašas ir atsakovė galės ne teismo tvarka, priverstinai išsiieškoti skolą. Pagal CK 4.192 straipsnio 7 dalį, antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Taigi akivaizdu, kad visiškai nepaisant imperatyvios normos, jog viešosios įstaigos turtas jos dalininkams gali atitekti tik likvidavimo atveju, atsakovei hipotekos sandoriu nepagrįstai suteiktos išlygos gauti ieškovės nekilnojamąjį turtą (arba šį turtą išvaržius, šio turto vertę pinigine išraiška).

7.       Viešųjų įstaigų įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, jog viešosios įstaigos dalininkams turtas hipoteka negali būti įkeistas, tačiau tokia sąlyga yra aiškiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo analogija galima tada, kai nėra pozityviosios teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų ginčo santykį, tačiau yra teisės normos, kurios reglamentuoja panašų santykį, ir tas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Šiame įstatyme yra aiškiai reglamentuotos akcininkų skolinimo bendrovei taisyklės, to trūksta Viešųjų įstaigų įstatyme. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies norma, numatanti, jog viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti tik likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį, iš esmės „apima“ ir tai, jog viešajai įstaigai skolinantis iš savo dalininkų, negali būti įkeičiamas jos turtas, nes akivaizdu, jog viešosios įstaigos turto įkeitimas hipotekos sandoriu dalininkams nepagrįstai sudaro galimybę viešosios įstaigos turtą gauti kitu būdu negu vykdant įstaigos likvidavimą. Ieškovė mano, kad Viešųjų įstaigų įstatyme dėl viešosios įstaigos turto įkeitimo yra palikta spraga, tuo tarpu ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja iš esmės identišką santykį, todėl esamoje situacijoje pagal analogiją turėtų būti remiamasi ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

8.       Ieškovės nuomone tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas sutartinės hipotekos sandoris ne tik prieštarauja imperatyviai Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 daliai, tačiau taip pat prieštarauja ir gerai moralei, o tai pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį taip pat leidžia sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovei hipotekos sandoriu yra įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, kuris yra naudojamas kasdienėje ieškovės veikloje (futbolo aikštė ir kiti pastatai, kurie naudojami ieškovės veiklos tikslams pasiekti). Pagal sudarytą hipotekos sandorį į šį turtą yra nukreiptas atsakovės reikalavimas, o tai reiškia, kad atsakovė, nors ir būdama ieškovės dalininke, siekia palikti ieškovę be būtino jos veiklai vykdyti turto. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovės veikla bus privalomai sustabdyta, ieškovė, neturėdama futbolo aikštės, negalės skatinti futbolo vystymo Tauragės apskrityje, ruošti varžyboms jaunųjų sportininkų, organizuoti varžybų, renginių ir pan. Šiuo metu atsakovė jau yra pradėjusi savo veiksmus dėl vykdomojo įrašo pagal notarine forma patvirtintus sandorius išdavimo, o vėliau, tikėtina, kreipsis į antstolį ir ieškovės turtas bus arba perimtas atsakovės, arba išvaržytas. Taigi sudarytas sutartinės hipotekos sandoris leidžia perimti ieškovės turtą, sužlugdyti jos veiklą, tačiau akivaizdu, jog toks sandoris yra nesąžiningas, prieštaraujantis gerai moralei, nes atsakovė, nors ir būdama ieškovės dalininke, siekia pasinaudoti sunkia ieškovės finansine padėtimi, imdamasi tokių veiksmų, kad perimtų ieškovės turtą savo naudai.

9.       Atsiliepimu į ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ieškinį atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija teismo prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) tenkinti atsakovės procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

10.       Atsiliepime nurodo, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ yra viešoji įstaiga, kurios tikslas yra teikti viešąsias paslaugas Tauragės rajono gyventojams – treniruoti vaikus, skatinti futbolo vystymąsi ir t. t. Didžiąją dalį pajamų ieškovė gauna iš atsakovės už neformalųjį ugdymą, tai yra, atsakovė irgi tiesiogiai prisideda prie ieškovės teikiamų paslaugų. Atsakovė turi mažąją dalį ieškovės įnašo – 15 929 Eur vertės dalį; didžiąją dalį įnašo turi privatus asmuo A. P. – 37 650,60 Eur. 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovė gavo 350 000 Lt paskolą iš AB bankas SNORAS pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis). Ieškovė šios sutarties teismui nepateikė, todėl yra įpareigotina tai padaryti. Paskola su AB banku SNORAS yra svarbi šioje civilinėje byloje, kadangi reikalavimo teisę, kylančią iš Kredito sutarties, perėmė atsakovė. Atsakovė, būdama ieškovo dalininke, suteikė besąlyginę ir neatšaukimą paskolos grąžinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garantija). AB bankas SNORAS teises pagal Kredito sutartį įsigijo UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Ieškovei nevykdant savo prievolių pagal Kredito sutartį, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2016 m. sausio 15 d. pareiškė reikalavimą atsakovei pagal Garantiją. Atsakovė, gavusi tokį reikalavimą, už ieškovę įvykdė prievolę, kaip tai numatė Garantija. 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1-30 Tauragės rajono savivaldybės taryba skyrė lėšų įsipareigojimų pagal VšĮ „Tauragės futbolas“ garantiją vykdymui – 88 200 Eur (5.2 punktas). 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 5-163 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius nurodė sumokėti pagal Garantiją 88 230,32 Eur. (priedas Nr. 4 – tarybos sprendimas ir direktoriaus nurodymas). Šių sandorių ieškovė neginčija. Sumokėjusi 88 230,32 Eur skolą atsakovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Šios atsakovės teisės ieškovė neginčija.

11.       Teigia, kad siekiant tinkamai įforminti atsakovės įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į skolą, ieškovė su atsakove 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį dėl Skolos grąžinimo Nr. 51S-751 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė ieškinyje Sutartį sąmoningai įvardija netiksliai ir vadina ją „paskolos sutartimi“. Tačiau Sutartimi atsakovė nesuteikė ieškovei paskolos, o buvo įforminta atsakovės įgyta atgręžtinio reikalavimo teisė į skolą. Tai reiškia, kad ginčijama hipotekos sutartimi nebuvo užtikrinta kokia nors atsakovės paskola ieškovei. Tokios atsakovės teisės realizavimui nebuvo būtina sudaryti atskirą sutartį. Tačiau atsakovė sutiko leisti ieškovei grąžinti skolą dalimis, o tokį susitarimą reikėjo įforminti. Kaip nurodyta Sutarties preambulėje, 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė, kad skola būtų grąžinta dalimis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sutartimi ieškovei buvo leista grąžinti skolą be palūkanų (Sutarties 3.2 punktas), tai yra, Sutartis atsakovei buvo komerciškai visiškai nenaudinga. Vykdant Sutarties II dalyje ieškovės prisiimtą įsipareigojimą hipoteka užtikrinti skolos grąžinimą, 2016 m. gruodžio 12 d. įsipareigojimams kylantiems iš Paskolos sutarties užtikrinti buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis (toliau – ir Hipotekos sutartis). Būtent šią Hipotekos sutartį ginčija ieškovė. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčija Sutarties nuostatų, kuriomis ieškovė įsipareigojo sudaryti Hipotekos sutartį. Ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti skolą dalimis pagal prie Sutarties pridėtą grafiką. Tačiau ieškovė savo įsipareigojimų nevykdė ir skolos iš viso nemokėjo. Atsakovė siuntė ieškovei raginimus sumokėti skolą, tačiau ieškovė juos ignoravo (priedas Nr. 5). Ieškovė visiškai nebendradarbiavo su atsakove, jokių paaiškinimų ar prašymų neteikė, o tiesiog nevykdė savo įsipareigojimų.

12.       Ieškovei nereaguojant į raginimus sumokėti skolą, neteikiant jokių siūlymų ir apskritai ignoruojant vis didėjančią pradelstą skolą ir augančius delspinigius, 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė Sutarties nutraukimui. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė šio sprendimo neginčijo. 2021 m. vasario 22 d. atsakovė įteikė ieškovei pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą, kurio pagrindu Sutartis buvo nutraukta, o ieškovei atsirado prievolė sumokėti visą skolą bei susikaupusius delspinigius. Ieškovė Sutarties nutraukimo neginčija. Ieškovei nereaguojant į raginimą geranoriškai sumokėti skolą, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Būtent tuomet ieškovė netikėtai ėmė ginčyti Hipotekos sutartį.

13.       Atsakovės vertinimu, ieškinys yra pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise, o tikrąjį ieškinio tikslą – ginti ne ieškovės (viešosios įstaigos), o pagrindinio jos dalininko asmeninius interesus netiesiogiai pripažįsta ir pati ieškovė, ieškinyje bandydama paaiškinti, kieno ir kokius interesus tariamai pažeidžia Hipotekos sutartis.

14.       Nurodo, jog ginčijant sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu, būtina tiksliai nurodyti ir imperatyvią įstatymo normą, kuriai šis sandoris prieštarauja. Atsakovės vertinimu ieškovės nurodytos teisės normos nėra imperatyvios. Imperatyvi teisės norma yra tokia, kuri nustato aiškų draudimą elgtis atitinkamu būdu, o jeigu toks draudimas aiškiai ir nėra nustatytas, jis išplaukia iš bendrųjų principų, taikytinų konkretiems teisiniams santykiams. Be to, imperatyvios teisės normos (teisiniai draudimai) negali būti aiškinamos plečiamai. Pati ieškovė pripažįsta, kad nei Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – ir VĮĮ), nei kiti teisės aktai nenumato draudimo viešajai įstaigai įkeisti savo turto dalininko naudai. Tačiau ieškovė savo reikalavimą grindžia tokį tariamą draudimą išvesdama iš kitų teisės normų ir plečiamai interpretuodama iš esmės dispozityvias teisės normas. Ieškovo nurodyta VĮĮ 7 straipsnio 1 dalis nėra imperatyvi teisės norma ir negali būti laikoma imperatyvia teisės norma kalbant apie viešosios įstaigos dalininko teises. Ši norma būtų imperatyvi vertinant ar konkretus asmuo yra viešosios įstaigos dalininkas, tačiau šioje civilinėje byloje toks ginčas nėra keliamas. Ieškovės nurodyta VĮĮ 7 straipsnio 4 dalis taip pat nėra imperatyvi teisės norma. Atsakovė teigia, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka nėra tapatus viešosios įstaigos turto įsigijimui. Hipotekos sutartis suteikia kreditoriui pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, tačiau nereiškia, kad kreditorius perims (įsigis) įkeistą turtą. Ieškovė painioja du skirtingus dalykus: viešosios įstaigos dalininko teises gauti proporcingą viešosios įstaigos turto dalį kai viešoji įstaiga yra likviduojama ir viešosios įstaigos kreditoriaus teisę nukreipti savo reikalavimą į viešosios įstaigos turtą. VĮĮ 7 straipsnio 4 dalis nenumato jokio draudimo viešosios įstaigos dalininkui, kai viešoji įstaiga nėra likviduojama, įsigyti viešosios įstaigos turtą bet kokiais teisėtais pagrindais: nusipirkti, perimti už skolą, išmainyti ir pan. Pagal ieškinio logiką viešosios įstaigos dalininkas negalėtų net nusipirkti jokio viešajai įstaigai priklausančio turto, o tai savaime yra absurdiška. 

15.       Atsakovė nurodo, jog ieškovės nurodytas ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra taikomas akcinės bendrovėms, todėl nėra ir negali būti taikomas viešosioms įstaigoms (tai patvirtina ir teismų praktika). Tai reiškia, kad minėta teisės norma šiame ginče negali būti vertinama kaip imperatyvi. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju negalima taikyti įstatymo analogijos.

16.       Atsakovės nuomone Hipotekos sutartis nepažeidžia nė vienos iš ieškovės nurodytų teisės normų, net jeigu šios normos ir būtų imperatyvios (nors tokios nėra). Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neskolino ieškovei lėšų ir nesudarė paskolos sutarties (nors klaidindama teismą ieškovė Sutartį įvardija „paskolos sutartimi“). Paskolą ieškovui suteikė kitas kreditorius – AB bankas SNORAS, kuris nėra (ir nebuvo) ieškovės dalininkas. Šios paskolos įvykdymo užtikrinimui atsakovė suteikė Garantiją (kurios ieškovė neginčija). Būtent įvykdžius prievolę už ieškovę pagal Garantiją, atsakovė perėmė iš banko SNORAS reikalavimo teisę. Todėl net jeigu teismas laikytų, kad pagal analogiją šioje situacijoje turėtų būti taikoma ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, ši nuostata negalėtų būti taikoma ir dėl to, kad atsakovė pinigų ieškovei neskolino.

17.       Atsakovės nuomone ieškovė nenurodo, kieno teisės ir kaip yra neva pažeidžiamos Hipotekos sutartimi, taip pat ieškovė neįrodinėja, kad skolos nukreipimas į įkeistą turtą pažeistų kokio nors ieškovės kreditoriaus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog draudimas akcinei bendrovei įkeisti turtą savo akcininkams yra siejamas būtent su trečiųjų asmenų – įmonės kreditorių – interesų apsauga. Šioje byloje ieškovė neįrodinėja, kad Hipotekos sutartis pažeistų kokių nors trečiųjų asmenų teises, o ir negalėtų įrodinėti, kadangi tokio pažeidimo nėra. Ieškovės teiginiai, esą Hipotekos sandoris ir dabar prasidėjęs skolos išieškojimas pažeidžia viešąjį interesą, yra absurdiški, nes būtent atsakovė yra išimtinai viešuosius interesus atstovaujantis subjektas.

18.       Atsiliepimu į ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ieškinį trečiasis asmuo notarė S. B. su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turi būti atmestas, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

19.       Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, jog 2016 m gruodžio 12 d. patvirtino hipotekos sandorį, kuriuo VšĮ „Tauragės futbolas“ savo skolinių įsipareigojimų kreditorei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, kylančių iš 2016 m rugpjūčio 22 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, įvykdymo užtikrinimui įkeitė VšĮ „Tauragės futbolas“ priklausantį turtą: buitinių patalpų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių patalpų pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), futbolo aikštę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Tauragės r. sav. Tauragės m., (duomenys neskelbtini). Nei 2016 m rugsėjo 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, nei 2021 m vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo vienašališkai nutraukti šią Paskolos sutartį atsakovė neginčija. Įstatymas nenumato draudimo viešajai įstaigai skolintis iš dalininko, kuris tampa kreditoriumi, taip pat nenumato draudimo viešajai įstaigai įkeisti savo turtą kreditoriams. Ieškovė ginčija hipotekos sandorį pagal CK 1.80 straipsnio l dalį kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms tuo pagrindu, kad ieškovė per hipotekos sandorį įgyja teisę įsigyti viešosios įstaigos turtą, o tai prieštarauja VĮĮ 7 straipsnio 4 daliai, tačiau ginčo sandoris nenumato galimybės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriui pasiimti įkeistą prievolės įvykdymo užtikrinimui turtą. Tai reiškia, kad ieškovė šiuo atveju jau sprendžia išieškojimo, t. y. vykdymo proceso klausimus, nes turtas privalo būti antstolio realizuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, o tai niekaip nėra susiję su dalininko teisėmis (įskaitant teise gauti turto dalį) bei su prievolių kreditoriui vykdymu. Nėra teisės normos, draudžiančios dalininkui teisėtais pagrindais įsigyti viešosios įstaigos turto dalį ir tokias teises turi visi dalininkai (ne tik kreditorė). Daro išvadą, kad ieškovė nenurodė imperatyviųjų teisės normų, kurias pažeidžia hipotekos sutartis.

20.       Ieškovė AB „Fasa“ (toliau – ir ieškovė 2) pateikė teismui ieškinį atsakovėms VšĮ „Tauragės futbolas“ (toliau – ir atsakovė 1) ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė 2), kuriuo teismo prašo pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės 1 ir atsakovės 2 sudarytą sutartinės hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hipotekos sutartis) prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Ieškinyje nurodo, kad atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ kaip užsakovė su AB „Fasa“ kaip rangove sudarė rangos sutartį dėl paprastojo (einamojo) remonto darbų atlikimo atsakovės 1 patalpose (toliau – ir Sutartis). Sutartimi ieškovė 2 įsipareigojo atlikti atsakovės 1 užsakytus darbus (toliau – ir Darbai), o atsakovė 1 įsipareigojo priimti Darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Darbai buvo atlikti, atsakovės 1 patikrinti ir priimti, pretenzijų ieškovei 2 nepareikšta. Tokiu būdu ieškovė 2 visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai. Už Darbus 2021 m. sausio 8 d. ieškovė 2 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8480 24 613,70 Eur sumai (toliau – ir Sąskaita), kurią atsakovė 1 priėmė. Nesulaukdama žodinių pažadų įvykdyti įsipareigojimą ieškovė 2 kreipėsi teisinės pagalbos ir 2021 m. spalio 1 d. atsakovei 1 buvo įteikta pretenzija dėl skolos su reikalavimu ją sumokėti iki 2021 m. spalio 8 d., tačiau atsakovė 1 raginimo neįvykdė, skolos neapmokėjo net iš dalies, ieškovei 2 pateikė atsakymą, kad skolos įvykdyti negali, todėl atsakovės 1 skola ieškovei 2 pagal Sąskaitą šiuo metu siekia 24 613,70 Eur.

22.       Ieškovė 2 akcentuoja, kad pasitikėjo atsakove 1, kadangi šis juridinis asmuo yra viešoji įstaiga, taip pat atsakovės 1 dalininkė yra savivaldybė, kuri valdo nemažą dalį atsakovės 1, o tai lėmė ieškovės 2 pasitikėjimą atsakove 1 ir ieškovės 2 teisėtą lūkestį, kad ieškovės 2 atlikti darbai bus apmokėti. Pažymi, kad viešai nebuvo skelbiama neigiamos informacijos apie atsakovę 1 (apie skolas, bylas dėl įsiskolinimo ar sukčiavimo ir pan.). Ieškovė 2 tik 2021 m. spalio mėnesį sužinojo apie atsakovės 1 turto išvaržymą. Atsakovė 1 ir atsakovė 2 žinojo apie tai, kad ieškovė 2, atlikdama darbus, investuoja į dalininkei įkeistą turtą, tačiau šios informacijos neatskleidė ieškovei 2, kad perimtų visą turtą, o ieškovė 2, kaip kreditorė, neatgautų skolos iš atsakovės 1. Ieškovės 2 nuomone, darytina išvada, kad atsakovė 1 ir atsakovė 2, jau žinodamos apie tai, kad negalės apmokėti rangos darbų, juos vis tiek užsakė. Tai svarbu dėl to, kad atsakovė 1 ir atsakovė 2 buvo nesąžiningos ieškovės 2 atžvilgiu jau sutarties sudarymo metu, apgavo ieškovę 2 ir šiuos veiksmus atliko tyčia, sąmoningai. Ieškovės 2 nuomone toks atsakovės 1 elgesys buvo nulemtas siekio pagerinti turtą, kuris bus išvaržomas atsakovės 2 naudai arba bus perduotas atsakovės 2 (kaip hipotekos kreditorės) naudai, dėl to pagerintas turtas būtų parduotas brangiau (būtų vertingesnis), o šios naudos galutinė gavėja – atsakovė 2, kuri yra atsakovės 1 dalininkė. Taigi ieškovės 2 apgavimo tikslas buvo gauti materialinės naudos atsakovei 2, todėl ieškovė 2 buvo apgauta atsakovei 1 ir atsakovei 2 iš anksto tarpusavyje susitarus dėl tokios veikimo schemos pasinaudojant neteisėtu hipotekos sandoriu.

23.       Ieškovei 2 yra žinoma, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp atsakovės 1 ir atsakovės 2 buvo sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo Nr. 515-7513 pagal kurią atsakovė 1 įsipareigojo grąžinti atsakovei 2 88 230,32 Eur skolą. 2016 m. gruodžio 12 d. įsipareigojimams kylantiems iš Paskolos sutarties užtikrinti buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuria atsakovei 2 kaip hipotekos kreditorei buvo įkeistas šis atsakovei 1 nuosavybės teise priklausantis turtas: buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kiti inžineriniai statiniai – futbolo aikštė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir automobilių parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje. 2021 m. balandžio mėnesį atsakovė 2 kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notarų biurą pateikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Atsakovė 2 pareikalavo priverstinio 86 451,03 Eur skolos ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo iš atsakovės 1, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės 1 turto. Antstolė S. S. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0184/21/00844 ir pradėjo išieškojimą iš atsakovės 1 turto, 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo paskelbtos ir šio ieškinio teikimo momentu vyksta turto varžytynės.

24.       Ieškovės 2 nuomone ginčijama Hipotekos sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos ir turi būti panaikinta, nes pažeidžia VĮĮ 7 straipsnio 4 dalį, atsakovės l įstatus, CK 1.80 straipsnį ir 2.84 straipsnio 1 dalį ir suteikia atsakovėms galimybę perimti ieškovės 2 turtą. Šiai pozicijai pagrįsti ieškovė 2 pateikia tokius argumentus: 1) Hipotekos sutartis buvo sudaryta be atsakovės 1 dalininkų pritarimo; 2) Hipotekos sutartis buvo sudaryta atsakovės 1 vadovui pažeidžiant atsakovės 1 įstatus; 3) atsakovė 2, būdama atsakovės 1 dalininke ir žinodama atsakovės 1 valdymo organų kompetenciją, sudarė ginčijamą sandorį, dėl to atsakovės 2 veiksmai sudarant sandorį turi būti vertinami kaip nesąžiningi; 4) Hipotekos sutartis pažeidžia ieškovės 2 ir atsakovės 1 kreditorių ir kitų dalininkų teises; 5) Hipotekos sandoris sudarytas siekiant apeiti atsakovės l kreditorius, kitus dalininkus, vienam iš dalininkų perimti atsakovės l turtą, taip neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) patenkinant atsakovės 2 interesus; 6) atsakovė 2 sąmoningai pasinaudojo Hipotekos sutartimi, kad perimtų visą turtą, o ieškovė 2, kaip kreditorė, neatgautų skolos iš atsakovės 1; 7) Hipotekos sutartis prieštarauja gerai moralei ir pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį leidžia ją pripažinti niekine ir negaliojančia; 8) pardavus atsakovės 1 turtą, jos veikla bus privalomai sustabdyta ir atsakovė 1 negalės siekti savo įstatuose nustatytų tikslų, dėl to bus sužlugdyta, tuo pačiu nebus vystoma futbolo sporto šaka Tauragės apskrityje.

25.       Atsiliepimu į ieškovės AB „Fasa“ ieškinį atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija teismo prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, palikti atsakovės kaip hipotekos kreditorės teises vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Atsiliepime nurodo, kad ieškovė 2 ir atsakovė 1 yra kontroliuojamos ir valdomos to paties asmens A. P., kuris, siekdamas apsaugoti savo interesus, kelia teisminius ginčus. Tai reiškia, kad A. P. yra ir ieškovės 2 didysis akcininkas, ir atsakovės 1 savininkas. Atitinkamai A. P. turėjo būti žinoma atsakovės 1 finansinė situacija prieš sudarant Rangos sutartį. Daro išvadą, kad ieškovės 2 ieškinio tikrasis tikslas yra ne apginti tariamai pažeidžiamus ieškovės 2 interesus, o sutrukdyti atsakovei 2 atgauti skolą iš atsakovės 1 ir taip ginti asmeninius A. P. interesus. Aplinkybė, kad to paties asmens valdomas vienas juridinis asmuo padavė į teismą kitą juridinį asmenį motyvuodamas tai nesąžiningo sandorio (Rangos sutarties) sudarymu, savaime įrodo ieškovės 2 nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą.

27.       Teigia, kad Hipotekos sutartis negali būti ginčijama nenuginčijus Paskolos sutarties, nes Hipotekos sutartis yra akcesorinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės ir skirta jos tinkamam įvykdymui užtikrinti. Kadangi Sutartis (pagrindinė prievolė) nėra nuginčyta ar ginčijama, t. y. pagrindinė prievolė galioja, nėra teisinio pagrindo vertinti šalutinės prievolės – Hipotekos sutarties galiojimo ir pripažinti Hipotekos sutartį negaliojančia. Hipotekos sutartis buvo sudaryta gavus visus būtinus sutikimus. Tiek Sutarčiai, tiek Hipotekos sutarčiai sudaryti buvo gauti visi reikalingi leidimai, taip pat ir dalininkų pritarimas. Be to, Hipotekos sutartis buvo patvirtinta notariškai. Tai reiškia, kad šio sandorio sudarymo metu sandorio teisėtumą patvirtino notaras – jeigu sandoris būtų neatitikęs formalių reikalavimų (pvz., nebūtų gautas privalomas dalininkų sutikimas), notaras Hipotekos sutarties nebūtų patvirtinęs. Ieškovė 2 de facto reiškia actio Pauliana ieškinį, kuris negali būti tenkinamas, nes neatitinka nė vienos būtinosios sąlygos. Hipotekos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei.

28.       Atsakovė 2 nurodo, kad nors ieškovė 2 teigia, kad jos reikalavimas gali būti vertinamas ir kaip sandorio ginčijamas tuo pagrindu, jog sandoris prieštarauja atsakovės 1 veiklos tikslams, tačiau tokia pozicija taip pat yra nepagrįsta. CK 1.82 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Atsakovė 1 yra specifinis subjektas – viešoji įstaiga. Pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį ieškinį gali reikšti ribotas subjektų ratas: pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai) (CK 1.82 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nepatenka į suinteresuotumą ieškinį reikšti turinčių subjektų ratą, nes nėra nei atsakovės 1 dalyvė, nei steigėja ar susijusi su atsakove 1 kitu teisiniu pagrindu. Taigi ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės 1 sudarytą Hipotekos sutartį ieškinyje nurodytais pagrindais, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinį ar spręsti dėl jo pagrįstumo. Be to, Hipotekos sutartis savo esme neprieštarauja atsakovės 1 veiklos tikslams, o priešingai – juos atitinka. Šia sutartimi buvo sudarytos sąlygos atsakovei 1 sumokėti skolą dalimis per ilgą laiką ir taip išsaugoti tiek turtą, tiek savo veiklą.

29.       Atsakovė 2 pažymi, kad Hipotekos sandoris nepažeidžia VĮĮ 7 straipsnio 4 dalies, nes atsakovė 2 nukreipė išieškojimą į atsakovės 1 turtą ne kaip dalininkė, siekianti realizuoti savo kaip dalininkės teisę į viešosios įstaigos turtą, o kaip viešosios įstaigos kreditorė. Todėl šioje situacijoje VĮĮ 7 straipsnio 4 dalis apskritai nėra aktuali ir nėra taikytina. Aplinkybė, kad viešosios įstaigos (atsakovės 1) kreditorė tuo pačiu yra ir viešosios įstaigos dalininkė (atsakovė 2) negali panaikinti tų teisių, kurios yra suteikiamos kreditoriui. Šioje byloje atsakovė 1 nėra likviduojama, atsakovė 2 nesiekia perimti jokio atsakovės 1 turto kaip atsakovo 1 dalininkė, o tik nukreipia į jį išieškojimą, jokie teisės aktai neriboja dalininko teisių atgauti skolą iš viešosios įstaigos.

30.       Atsakovė nurodo, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalis numato, jog sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovė 2 sudarydama Hipotekos sutartį būtų nesąžininga, todėl net ir panaikinus Hipotekos sutartį, atsakovės 2 atžvilgiu hipotekos teisės turi likti galioti. Hipotekos sutartis buvo sudaryta Sutarties pagrindu, Sutartis yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią. Atsakovė 2 sudarydama ir vykdydama Hipotekos sutartį elgėsi sąžiningai, o ieškovė 2 nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių įrodymų, kad būtų elgiamasi priešingai. Atsakovė 2 ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų prieš atsakovę 1, neskubėjo pradėti priverstinio išieškojimo, nors atsakovė 1 ilgai nemokėjo jokių įmokų pagal Sutartį. Dėl šių priežasčių atsakovė 2, jeigu teismas nustatytų Hipotekos sandorio negaliojimo pagrindus, prašo palikti jos kaip hipotekos kreditorės teises vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtimi.

31.       Atsakovė 2 nurodo, kad jos teiginius apie A. P. ar su juo susijusių asmenų įtaką ieškovei 2 galima patikrinti nustačius ieškovės 2 akcininkų sudėtį. Atsakovė 2 negali gauti informacijos apie AB „Fasa“ akcininkų sudėtį, todėl remdamasi CPK 199 straipsniu prašo įpareigoti ieškovę AB ,,Fasa“ pateikti informaciją apie akcininkų sudėtį, kuri patvirtintų kam ir kokia akcijų dalis priklauso.

32.       Prašyme nurodoma, kad egzistuoja pagrindas nutraukti civilinę bylą. Šioje civilinėje byloje ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ir AB „Fasa“ siekia pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarytą sutartinės hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir negaliojančia ab initio. Hipoteka buvo užtikrinta VšĮ „Tauragės futbolas“ prievolė, kylanti iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751. Taigi, šios civilinės bylos objektas yra hipotekos sutarties (šalutinės prievolės) galiojimas. Išnykus ginčo objektui, nelieka faktinio ir teisinio pagrindo tęsti bylos nagrinėjimą. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2022 m. sausio 13 d. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur. Ši suma buvo sumokėta už VšĮ „Tauragės futbolas“ įsiskolinimą pagal Sutartį. Sumokėjus šią sumą, remiantis CK 6.123 straipsniu, Sutartis (prievolė) pasibaigė įvykdymu. Atitinkamai pasibaigė ir šalutinė prievolė – Hipoteka – CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Hipoteka yra šalutinė prievolė, todėl įvykdžius pagrindinę prievolę pasibaigė šalutinė prievolė ir neliko pagrindo tęsti ginčą. Atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuomone pagrindą netęsti ginčo (nutraukti bylą) taip pat sudaro tokios aplinkybės: 1) ieškovės AB „Fasa“ reikalavimo patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų padarinių. Kadangi Hipotekos sutartis pasibaigė, pripažinimas, kad Hipotekos sutartis negaliojo, nesukeltų jokių teisinių pasekmių; 2) pasibaigus Hipotekos sutarčiai, ieškovės AB „Fasa“ tikslas, kurio buvo siekiama šioje byloje, buvo pasiektas ir nebepriklauso nuo būsimo teismo sprendimo. Ieškovė AB „Fasa“ gali įgyvendinti ieškinio tikslus, t. y. nukreipti išieškojimą dėl skolos į ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas Hipoteka. Prašyme konstatuojama, jog išnyko teisinis ginčas, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), dėl šios priežasties neliko teisinių prielaidų ieškinio patenkinimui, nes teismo sprendimo pagrindu jokių naujų teisių ieškovai neįgytų, todėl teismo sprendimas nei ieškovėms nei atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai nesukeltų jokių materialiųjų pasekmių, todėl šis procesas negali būti tęsiamas. Taip pat prašyme nurodoma, jog atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija turi teisę į visišką jos patirtų 12 934,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikia detalizuotą minėtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitą.  

33.       2022 m. vasario 23 d. teisme gautas ieškovės AB „Fasa“ atsiliepimas į atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti jos naudai 12 934,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kuriuo su minėtu prašymu nesutinkama ir prašoma: 1) atmesti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 2 d. prašymą nutraukti bylą; 2) tenkinti ieškovės AB „Fasa“ ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.       Atsiliepime į prašymą ieškovė AB „Fasa“ teigia, jog prašyme dėstoma pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes skolos sumos sumokėjimas įvyko po ieškinio padavimo momento, o tai reiškia, kad ieškovė AB „Fasa“, paduodama ieškinį, niekaip negalėjo žinoti, ką ateityje planuoja atlikti ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“, nuspėti jos veiksmų, dėl to ieškovė AB „Fasa“ byloje negali būti laikoma nesąžininga proceso dalyve. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo visą skolos sumą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai ne kaip paprastai kreditorei, o kaip hipotekos kreditorei. Todėl išieškojimas iš ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ turto vyko atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administratorei veikiant būtent kaip hipotekos kreditorei. Hipotekos kreditorius išieškojimą vykdo kaip daiktinės teisės turėtojas, jo reikalavimai tenkinami be eilės. Situacija būtų visiškai kita, jei atsakovė būtų ne hipotekos kreditorė. Tokiu atveju jos reikalavimų tenkinimas vyktų pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, proporcingai su kitų kreditorių reikalavimais. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija, veikdama kaip hipotekos kreditorė, naudodamasi hipotekos kreditoriaus teisėmis, buvo pranašesnė už kitus ieškovės AB „Fasa“ kreditorius. Taigi ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“, gavusi lėšų ir turėdama neįvykdytų reikalavimų, kuriems visiems neužtenka gautų lėšų, būtų turėjusi lėšas skirstyti / išmokėti pagal CK 6.930¹ straipsnį, o tai reiškia, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija, kaip paprasta kreditorė, nebūtų gavusi (ir nebūtų turėjusi teisės jos gauti pagal CK nuostatas) visos nurodytos sumos. Todėl sutartinės hipotekos nuginčijimas tebeturi prasmę, kadangi pripažinus sutartinės hipotekos sutartį negaliojančia, ieškovės AB „Fasa“ nuomone, VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėta 83 395,78 Eur suma atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai bus laikoma sumokėta pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir ieškovė AB „Fasa“ turės teisę ginčyti ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėtos sumos pagrįstumą ir reikalauti šią sumą (ar jos dalį) grąžinti VšĮ „Tauragės futbolas“ bei skirstyti pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas turėtų materialiųjų pasekmių. Be to, nors atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija ir teigia, kad visa skola pagal sutartinę hipoteką yra įvykdyta, tačiau iki šios dienos tebėra įregistruota hipoteka VšĮ „Tauragės futbolas“ turtui, todėl pati atsakovė šį santykį tebetęsia. Nuo visos skolos sumokėjimo iki teismo posėdžio praėjo iš esmės visas mėnuo, tačiau atsakovė hipotekos taip ir neišregistravo. Ieškovė AB „Fasa“ nurodo, kad atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos dokumentais.

35.       2022 m. kovo 30 d. teisme gautas ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ atsiliepimas į atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti jos naudai 12 934,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašoma netenkinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 2 d. prašymo nutraukti civilinę bylą.

36.       Ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ su minėtu prašymu nesutinka ir nurodo, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad net prasidėjus šiai civilinei bylai, kurioje yra prašoma pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ir atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartinės hipotekos sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia ab initio, atsakovė inicijavo ir sąmoningai skubino priverstinį išieškojimo procesą. Išieškojimo procese įvyko dvi varžytynės, turto niekas neįsigijo, todėl susiklostė situacija, jog ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ turtą būtų perėmusi jos dalininke esanti atsakovė, nors šiuo metu apskritai yra ginčijamas hipotekos sandorio teisėtumas. Taigi ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ susidūrė su situacija, kai arba būtų netekusi savo veikloje naudojamo ir būtino turto bei būtų bankrutavusi arba turėjo kito dalininko lėšomis padengti skolą atsakovei ir taip išvengti turto praradimo. Ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ pasirinko antrąjį variantą, todėl surado lėšų ir sumokėjo skolą atsakovei, tačiau skolos padengimas nebuvo savanoriškas. Mokėjimas buvo atliktas priverstinai, vykdymo (išieškojimo) procese ir su konkrečiu tikslu išsaugoti galimai neteisėtai atsakovei įkeistą turtą ir tęsti VšĮ „Tauragės futbolas“ veiklą, kuriai šis įkeistas turtas yra būtinas. Atsiliepime kartojami ieškovės AB „Fasa“ atsiliepime jau nurodyti argumentai, jog šiuo atveju skolos padengimas atsakovei buvo atliktas ne kaip paprastai kreditorei, tačiau pirmumo tvarka kaip hipotekos kreditorei, ir teigiama, kad sutartinės hipotekos nuginčijamas šioje byloje tebeturi prasmę. Pažymima, kad nuo to, koks bus šios bylos rezultatas, priklausys ir VšĮ „Tauragės futbolas“ atlikto skolos padengimo atsakovei vertinimas. Mano, kad teismas išsprendęs hipotekos sandorio teisėtumo ir galiojimo klausimą savo ruožtu (ex officio) turėtų spręsti ir restitucijos taikymo klausimą, kurios pagrindu atsakovė turėtų grąžinti ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ gautą sumą. Atkreipia dėmesį, kad pagal CPK normas ieškovas, o ne atsakovas turi teisę atsisakyti ar atsiimti ieškinį, dėl ko nagrinėjama civilinė byla gali būti nutraukiama. Atsakovas tokios teisės neturi, todėl mano, kad ir šiuo atveju atsakovės Tauragės rajono savivaldybės prašymas dėl bylos nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti net 12 934,42 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, neadekvačios ir neprotingos, todėl palankaus atsakovei teismo sprendimo atveju neturėtų būti visa apimtimi priteisiamos iš ieškovių.

37.       2022 m. gegužės 17 d. teisme gauti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai dėl 2022 m. vasario 2 d. prašymo nutraukti bylą, kuriais prašoma tenkinti atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą.

38.       Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ motyvai kodėl ji nusprendė sumokėti ir sumokėjo skolą (kurią privalėjo sumokėti) neturi jokios teisinės reikšmės, nes toks prievolės įvykdymas neprieštarauja įstatymui ir nėra VšĮ „Tauragės futbolas“ ginčijamas. Pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą šalis laikoma patvirtinusi sandorį jį visiškai ar iš dalies įvykdžiusi. Kaip ir buvo minėta prašyme, ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ skolos sumokėjimu pripažino ir įvykdė prievolę, kylančią iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751. Ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ skolą sumokėjo gera valia ir savo noru (skola nebuvo priverstinai išieškota antstolio), todėl ji laikoma savanoriškai įvykdžiusia prievolę. Nei ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“, nei AB „Fasa“ neįrodinėja neteisėto spaudimo ar vertimo įvykdyti prievolę (dėl kurios ginčo nėra), todėl VšĮ „Tauragės futbolas“ argumentai dėl tariamo mokėjimo neteisėtumo ar negaliojimo šioje civilinėje byloje yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad šios bylos ginčo objektas (Hipotekos sutartis), yra išnykęs (hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – įvykdžius skolinį įsipareigojimą). Nurodytos skolos sumokėjimo priežastis – siekis išsaugoti Hipotekos sutartimi įkeistą nekilnojamąjį turtą priežastiniu ryšiu nėra susijusios su ginčo objektu ir su objekto išnykimu, nes byloje nėra ginčijamas Hipotekos pasibaigimo pagrindas – skolos sumokėjimas. Byloje ginčijamas Hipotekos sutarties sudarymas ir jos galiojimas. Pažymima, kad teismo sprendimas ieškovėms VšĮ „Tauragės futbolas“, AB „Fasa“ ar atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai nesukels jokių teisinių pasekmių. Hipotekos sutartis yra šalutinė prievolė ir yra priklausanti nuo pagrindinės prievolės – Skolos grąžinimo sutarties. Pinigai buvo sumokėti ne pagal Hipotekos sutartį, o pagal Skolos grąžinimo sutartį. Todėl net ir pripažinus Hipotekos sutartį negaliojančia, tai neturėtų įtakos įvykdytų prievolių pagal Skolos grąžinimo sutartį galiojimui. Sumokėjus skolą pagal Skolos grąžinimo sutartį hipoteka pasibaigė t. y. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ įgijo teisę be apribojimų disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Būtent toks yra ir šioje byloje pareikšto ieškinio tikslas (ir reikalavimas) – panaikinti ribojimus Hipotekos sutartimi apsunkintam turtui. Šiuo metu šis tikslas jau yra pasiektas, kadangi hipotekos apsunkinimai ginčo turtui yra panaikinti. Teismui nusprendus pripažinti Hipotekos sutartį negaliojančia, VšĮ „Tauragės futbolas“ negautų kito rezultato, kokį gavo sumokėjęs skolą – teisę laisvai disponuoti nekilnojamuoju turtu. Vien ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad ginčo objektas šioje civilinėje byloje yra išnykęs. Ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ atliekant mokėjimą pagal Skolos grąžinimo sutartį Hipotekos sutartis buvo galiojanti, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Taigi, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka nebuvo pažeista. Tai reiškia, kad net jeigu po mokėjimo atlikimo Hipotekos sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tai negalėtų būti pagrindu pripažinti, kad skolos mokėjimas pažeidė teisės aktus. Priešingai nei nurodo ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“, šioje civilinėje byloje nėra pareikštas joks reikalavimas dėl mokėjimo pagal Skolos grąžinimo sutartį teisėtumo, todėl jeigu ieškovė nori ginčyti savo pačios atliktą mokėjimą, ji turi pareikšti savarankišką reikalavimą naujoje byloje. Teismas išsprendęs Hipotekos sandorio teisėtumo ir galiojimo klausimą savo ruožtu ex officio negalėtų ir neturėtų teisės spręsti restitucijos taikymo klausimo. CK 4.197 straipsnio 6 dalis numato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija sudarydama Hipotekos sutartį būtų nesąžininga, todėl net ir panaikinus Hipotekos sutartį, jos atžvilgiu hipotekos teisės liktų galioti ir skolų mokėjimo tvarka nesikeistų. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, o ne dėl ieškinio atsiėmimo, todėl atsakovė turi teisę teikti tokį prašymą.

39.       2022 m. gegužės 17 d. teisme gauti ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ papildomi rašytiniai paaiškinimai, o su jais Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo „Dėl iš pirmųjų varžytynių neparduoto turto paėmimo“ ir 2022 m. sausio 13 d. sprendimo „Dėl iš antrųjų varžytynių neparduoto turto paėmimo“ projektai.

40.       Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pakartojama didelė dalis ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2022 m. kovo 30 d. atsiliepime į atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymą nutraukti civilinę bylą nurodytų argumentų. Papildomai nurodyta, kad ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo skolą ne savo gera valia ir savo noru, nes atsakovė inicijavo ir sąmoningai skubino priverstinį skolos išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto, išieškojimo procese įvyko dvi varžytynės, todėl mokėjimas buvo atliktas priverstinai. Pažymima, kad būtent Hipotekos sutartis, o ne Skolos grąžinimo sutartis tapo pagrindu atsakovei perimti VšĮ „Tauragės futbolas“ nekilnojamąjį turtą, nes viešajai įstaigai neįvykdžius savo prievolės pagal Skolos grąžinimo sutartį, tokios skolos priteisimas būtų vykdomas teismine tvarka, tuo tarpu Hipotekos sutarties sudarymas lėmė tiesioginį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Todėl skolos sumokėjimas negali būti vertinamas taip, kad tarp šalių nebeliko ginčo ir nebėra prasmės tęsti civilinės bylos nagrinėjimą.

41.       Teismo posėdyje ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ atstovas advokatas J. B. ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ieškinį palaikė visiškai, remdamasis anksčiau pateiktais argumentais ir įrodymais prašė ieškinį tenkinti: 1) pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. Hipotekos sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, įskaitant ir tai, kad šiam sandoriui sudaryti nebuvo viešosios įstaigos dalininkų pritarimo; 2) pripažinus Hipotekos sandorį negaliojančiu taikyti restituciją ir grąžinti viską, ką šalys yra gavusios pagal šį sandorį.

42.       Teismo posėdyje ieškovės AB „Fasa“ atstovė advokatė J. N. ieškovės AB „Fasa“ ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti: 1) pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp VšĮ „Tauragės futbolas“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartinės hipotekos sutartį prieštaraujančia gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo normoms, ir negaliojančia ab initio; 2) priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43.       Teismo posėdyje VšĮ „Tauragės futbolas“, kaip atsakovės, atstovas advokatas J. B. sutiko su ieškovės AB „Fasa“ ieškiniu ir prašė jį tenkinti.

44.       Teismo posėdyje atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovė advokatė J. K. su ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ir ieškovės AB „Fasa“ ieškiniais nesutiko, prašė abu šiuos ieškinius atmesti ankstesniuose bylos dokumentuose atsakovės išdėstytais argumentais ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45.       Trečiasis asmuo notarė S. B. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Ieškiniai atmestini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

46.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 19 d. buvo įsteigta VšĮ „Tauragės futbolas“. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija yra šios ieškovės dalininkė, turi mažąją dalį ieškovės įnašo – 15 929 Eur vertės dalį; didžiąją dalį įnašo turi privatus asmuo A. P. – 37 650,60 Eur. 2010 m. gruodžio 20 d. tarp VšĮ „Tauragės futbolas“ ir AB bankas SNORAS buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 20 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija išdavė bankui paskolos, suteiktos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 19 d. atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija, vykdydama garantiją, sumokėjo 88 230,32 Eur UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuri 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš bankrutavusio banko SNORAS paskolų portfelį, į kurį įėjo minėta kredito sutartis. Atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai įvykdžius garantiją ir grąžinus ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ paskolą, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 pagal kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei 88 230,32 Eur skolą dalimis pagal šios sutarties priede Nr. 1 nustatytą skolos grąžinimo grafiką. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

47.       2016 m. gruodžio 12 d. įsipareigojimams kylantiems iš Paskolos sutarties užtikrinti buvo sudaryta ginčijama sutartinės hipotekos sutartis (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Šiuo hipotekos sandoriu atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai kaip hipotekos kreditoriui buvo įkeistas šis ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ nuosavybės teise priklausantis turtas: buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buitinių patalpų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kiti inžineriniai statiniai – futbolo aikštė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir automobilių parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje. 2021 m. vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti vienašališkam Paskolos sutarties nutraukimui neteismine tvarka. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė gavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos įspėjimą apie vienašališką sutarties nutraukimą po 30 dienų ir pareikalavimą grąžinti visą skolą, kuri yra užtikrinta ginčijama 2016 m. gruodžio 12 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeičiant VšĮ „Tauragės futbolas“ turtą ir priskaičiuotus delspinigius. 2021 m. balandžio mėnesį atsakovė kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notarų biurą pateikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo. Atsakovė pareikalavo priverstinio 86 451,03 Eur skolos ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo. 2021 m. balandžio 27 d. ieškovė gavo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. pranešimą apie atsakovės pateiktą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei siūlymą per 20 dienų sumokėti kreditoriui skolą, kadangi kitu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas ir atsakovė galės ne teismo tvarka priverstinai išsiieškoti skolą. 

48.       Iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 13 d. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur. Ši suma buvo sumokėta už VšĮ „Tauragės futbolas“ įsiskolinimą pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751. 

49.       Byloje taip pat nustatyta, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ kaip užsakovė su AB „Fasa“ kaip rangove sudarė rangos sutartį dėl paprastojo (einamojo) remonto darbų atlikimo VšĮ „Tauragės futbolas“ patalpose. Sutartimi ieškovė AB „Fasa“ įsipareigojo atlikti VšĮ „Tauragės futbolas“ užsakytus darbus, o atsakovė 1 įsipareigojo priimti Darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Už Darbus 2021 m. sausio 8 d. ieškovė 2 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8480 24 613,70 Eur sumai, kurią atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ priėmė, tačiau už darbus sumokėta nebuvo. Ieškovė AB „Fasa“ 2021 m. spalio 1 d. atsakovei 1 įteikė pretenziją dėl skolos su reikalavimu ją sumokėti iki 2021 m. spalio 8 d., tačiau atsakovė 1 raginimo neįvykdė, skolos neapmokėjo, ieškovei 2 pateikė atsakymą, kad skolos įvykdyti negali. AB „Fasa“ ieškinyje nurodyta, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ skola jai pagal Sąskaitą šiuo metu siekia 24 613,70 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bei paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės AB „Fasa“ atstovės pateikto teismo įsakymo matyti, kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės VšĮ „Tauragės futbolas“ 24 613,70 Eur skolą, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 20 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės AB „Fasa“ naudai. Minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, skolininkė nepareiškė prieštaravimų dėl kreditorės pateikto reikalavimo.

50.       Šioje byloje tiek ieškovė ir atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“, tiek ieškovė AB „Fasa“ prašo pripažinti ginčijamą 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarytą sutartinės hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir negaliojančia ab initio.

Dėl bylos nutraukimo (ne)pagrįstumo

51.       Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą. Prašymą grindžia argumentais, kad šioje civilinėje byloje ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ ir AB „Fasa“ siekia pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarytą sutartinės hipotekos sutartį negaliojančia. Akcentavo, kad Hipoteka buvo užtikrinta VšĮ „Tauragės futbolas“ prievolė, kylanti iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, todėl šios civilinės bylos objektas yra hipotekos sutarties (šalutinės prievolės) galiojimas. Išnykus ginčo objektui, neliko faktinio ir teisinio pagrindo tęsti bylos nagrinėjimą, nes 2022 m. sausio 13 d. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur. Sumokėjus šią sumą Sutartis (prievolė) pasibaigė įvykdymu, todėl pasibaigė ir šalutinė prievolė – Hipoteka. Tai reiškia, kad išnyko teisinis ginčas, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, todėl neliko teisinių prielaidų ieškinių patenkinimui, nes jų patenkinimas nesukeltų ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių.

52.       CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galimai pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių, dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

53.       Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.).

54.       Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

55.       Nors atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pagrįstai nurodo, jog šioje byloje ieškovės siekia negaliojančia pripažinti ginčijamą 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutartį (akcesorinę prievolę), kuria buvo užtikrinta VšĮ „Tauragės futbolas“ pagrindinė prievolė, kylanti iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, nes 2022 m. sausio 13 d. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur, o sumokėjus šią sumą 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartis dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 (pagrindinė prievolė) pasibaigė įvykdymu, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė (pagrindinės prievolės įvykdymas) šioje byloje savaime negali nulemti civilinės bylos nutraukimo.

56.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 293 straipsnyje numatytų bylos nutraukimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo ir daryti išvados, jog ieškinių padavimo metu egzistavo CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės dėl kurių šie ieškiniai teismo negalėjo būti priimti. Tiek ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“, tiek ieškovė AB „Fasa“ aiškiai suformulavo ieškinių pagrindus ir dalykus, ir juose išdėstė jų nuomone teisiniam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 kylanti pagrindinė prievolė (taigi ir akcesorinė prievolė, kylanti iš ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutarties) pasibaigė tik 2022 m. sausio 13 d. (po to, kai ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur), taigi jau po civilinių ieškinių priėmimo ir jų pagrindu iškeltų civilinių bylų sujungimo, po to, kai buvo pateikti atsiliepimai į ieškinius ir įvyko pirmasis teismo posėdis. Atsižvelgtina ir į tai, kad abi ieškovės pateikė atsiliepimus, kuriais kategoriškai nesutiko su atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymu dėl civilinės bylos nutraukimo.

57.       Apibendrindamas pirmiau išdėstytų argumentų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei teisinio reglamentavimo visumą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja civilinės bylos nutraukimo pagrindai ir dėl to reikėtų bylą nutraukti, nes tai galėtų pažeisti ieškovių, kurios kreipėsi į teismą tam, kad būtų apgintos jų nuomone pažeistos jų subjektinės materialiosios teisės, teisę į teisminę gynybą, nes skolos sumokėjimas negali būti vertinamas taip, kad tarp šalių nebeliko ginčo ir nebėra prasmės tęsti civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, tai neatitiktų civiliniame procese taikomų teisingumo, proporcingumo, rungimosi ir dispozityvumo principų kriterijų (CK 1.5 straipsnis). 

Dėl ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutarties

58.       Tiek ieškovė ir atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“, tiek ieškovė AB „Fasa“ prašo pripažinti ginčijamą 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarytą sutartinės hipotekos sutartį negaliojančia ab initio, argumentuoja, kad minėta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei.

59.       Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija su šiais ieškovių argumentais nesutinka, nurodo, kad ginčijama hipotekos sutartis imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, nes buvo teisėtai ir pagrįstai sudaryta siekiant tinkamai įforminti atsakovės įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į skolą (dėl kurios ginčo nėra). Pažymi, kad ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ su atsakove Tauragės rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, kurios ieškovės neginčija ir kuria atsakovė ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ paskolos nesuteikė – minėta sutartimi buvo tik įforminta atsakovės įgyta atgręžtinio reikalavimo teisė į anksčiau susiformavusią skolą. 2016 m. gruodžio 12 d., vykdant sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 II dalyje ieškovės prisiimtą įsipareigojimą hipoteka užtikrinti skolos grąžinimą, įsipareigojimams kylantiems iš sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 užtikrinti buvo sudaryta ginčijama sutartinės hipotekos sutartis. 

60.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002 yra konstatuota, kad hipoteka atsiranda iš pagrindinės prievolės ir tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei, CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais, ir todėl CK ketvirtosios knygos XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios hipotekos pabaigą (CK 4.197 straipsnis) turi būti taikomos sistemiškai su CK šeštosios knygos IX skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007).

61.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo. Taigi galiojant pagrindinei prievolei, teismai šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo tiek pirminės, tiek antrinės hipotekos vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Privilegijuotos padėties sudarymu galėtų būti pripažinta tik situacija, jei skolininkas be pagrindinės sutarties ar neteisėto tokio sandorio pagrindu sudarytų antrinę hipoteką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016).

62.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įkeitimui (hipotekai) yra būdingas akcesoriškumas. Akcesoriškumo samprata siejama su prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis ir reiškia prievolės įvykdymą užtikrinančios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Taigi, be bendrųjų daiktinės teisės požymių (absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius ir sekimo paskui įkeistą daiktą), hipotekos (įkeitimo) teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendras hipotekos teisės akcesoriškumo principas aiškiai įtvirtintas įstatyme tik nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.170 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši hipotekos savybė ir anksčiau buvo pripažinta teisės doktrinos ir palaikyta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2006; 2007 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022).

63.       Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovės, ginčijama Hipotekos sutartis buvo sudaryta teisėtai ir pagrįstai, o ieškovių pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei.

64.       Kaip jau minėta, ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ su atsakove Tauragės rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, kuria buvo įforminta atsakovės įgyta atgręžtinio reikalavimo teisė į anksčiau atsiradusią (susiformavusią) skolą, o 2016 m. gruodžio 12 d., įsipareigojimams kylantiems iš sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 užtikrinti buvo sudaryta ginčijama sutartinės hipotekos sutartis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties kylanti prievolė yra pagrindinė, o kylanti iš ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutarties – šalutinė (akcesorinė). Aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika neginčijamai patvirtina, jog prievolės įvykdymą užtikrinančios (akcesorinės) prievolės yra priklausomos nuo pagrindinės prievolės likimo. Byloje yra objektyvūs duomenys, kurie patvirtina, kad 2022 m. sausio 13 d. ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjo atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 83 395,78 Eur. Akivaizdu, jog ši suma buvo sumokėta už VšĮ „Tauragės futbolas“ įsiskolinimą pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751. Nė viena iš ieškovių minėtos sutarties neginčijo ir neginčija.

65.       Tai reiškia, kad ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ sumokėjus atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai minėtą sumą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 pagrindinė prievolė buvo tinkamai įvykdyta, todėl pasibaigė (CK 6.123 straipsnis). Pasibaigus pagrindinei prievolei, automatiškai pasibaigė ir iš ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutarties kylanti prievolė, kuri užtikrino pagrindinės prievolės įvykdymą (CK 4.170 straipsnio 4 dalis).

66.       Nors ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ nurodė, kad ji sumokėjo skolą (įvykdė pagrindinę prievolę) atsakovei ne savo gera valia ir ne savo noru, o dėl to, kad atsakovė inicijavo ir sąmoningai skubino priverstinį skolos išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto, todėl mokėjimas buvo atliktas priverstinai, tačiau teismas pažymi, jog CK 6.123 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ pagrindinė prievolė atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos grąžinimo 2022 m. sausio 13 d. buvo įvykdyta tinkamai, kreditorė priėmė jos įvykdymą, o ieškovės nurodomi argumentai apie tai, kad ji nenorėjo šios prievolės įvykdyti, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, nė viena iš ieškovių neginčijo ir neginčija 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751 iš kurios ir kilo pagrindinė VšĮ „Tauragės futbolas“ prievolė, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo abejoti pagrindinės prievolės įvykdymo tinkamumu, juo labiau nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad šiuo metu pagrindinė prievolė yra pasibaigusi.

67.       Atmestinas ieškovės VšĮ „Tauragės futbolas“ argumentas, kad hipoteka dėl hipotekos kreditoriaus Tauragės rajono savivaldybės administracijos nepaaiškinamo neveikimo iki šiol neišregistruota, nors ją išregistruoti gali tik hipotekos kreditorius. Tuo tarpu atsakovė iki šiol to nepadarė, nors ieškovė ir kreipėsi į ją su tokiu prašymu. Kaip minėta anksčiau, hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Taigi, ieškovės argumentai kad tik kreditorius gali inicijuoti hipotekos išregistravimą vertintini kaip nepagrįsti.

68.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad iš ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. sutartinės hipotekos sutarties kilusi prievolė buvo šalutinė (akcesorinė), taigi, visiškai priklausoma nuo pagrindinės prievolės, kilusios iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751, kurios teisėtumo nė viena iš ieškovių neginčijo ir neginčija, taip pat nustačius, jog pagrindinė ir akcesorinė prievolės pasibaigė ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ tinkamai įvykdžius minėtą pagrindinę prievolę, teismas neturi teisinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškovių argumentų, susijusių su ginčijamos hipotekos sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei. Taip pat pažymėtina, kad esant nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms (pasibaigus šalutinei ir pagrindinei prievolėms) ieškovė AB „Fasa“ neabejotinai galės įgyvendinti savo ieškinyje nurodomus tikslus, t. y. nukreipti išieškojimą dėl 24 613,70 Eur skolos į VšĮ „Tauragės futbolas“ nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas ginčijama Hipoteka.

69.       Išanalizavęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir esant teismo nustatytoms anksčiau aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovių VšĮ „Tauragės futbolas“ ir AB „Fasa“ ieškiniai dėl ginčijamos 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarytos sutartinės hipotekos sutarties (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. 

70.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

71.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 94 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, nusprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos.

73.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių VšĮ „Tauragės futbolas“ ir ieškovės AB „Fasa“ ieškiniai netenkintini, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

74.       Atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovė 2021 m. rugsėjo 19 d. (DOK-12321) ir 2022 m. vasario 2 d. (DOK-1710) pateikė prašymus priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, o 2022 m. gegužės 18 d. pateikė galutinį prašymą priteisti solidariai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės šioje byloje patirtas iš viso 10 572,25 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-7285). 

75.       Atsakovės prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašomoms priteisti 10 572,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti jos atstovė pridėjo tokias savo pateiktuose dokumentuose detalizuotas PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0613/21LT – 369,66 Eur (už dokumentų analizę, pranešimo VšĮ „Tauragės futbolas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo parengimą, paiešką Hipotekos registro duomenų bazėje), Nr. 1027/21LT – 701,80 Eur (už VšĮ „Tauragės futbolas“ pretenzijos analizę, atsakymo į pretenziją rengimą, ginčo analizę), Nr. 2596/21LT – 895,40 Eur (už prašymo notarui išduoti vykdomąjį įrašą parengimą, VšĮ „Tauragės futbolas“ ieškinio analizę, konsultacijų dėl ginčo sprendimo teikimą), Nr. 5699/21LT – 1 452,00 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kelionės į teismo posėdį išlaidas), Nr. 0040/22LT – 6 330,59 Eur (už AB „Fasa“ ieškinio analizę, atsiliepimo į ieškinį rengimą, aktualios teismų praktikos analizę, atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, patikras viešuosiuose registruose) Nr. 0125/22LT – 822,80 Eur (už prašymo dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą).

76.       Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos itin smulkiai ir į jas patenka labai daug įvairaus pobūdžio teisinių paslaugų, o kai kurios – beveik nedetalizuotos arba minimaliai detalizuotos, teismas minėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą pirmiausia vertina atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijose), nustatytus dydžius ir aktualias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes.

77.       Šioje byloje atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į ieškovių VšĮ „Tauragės futbolas“ ir AB „Fasa“ civilinius ieškinius (DOK-8635, DOK-15703). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį rengimą yra 4 198,25 Eur, tai reiškia, kad už du atsiliepimus ši suma gali siekti 8 396,50 Eur. Atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškovės AB „Fasa“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (DOK-8163), o pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis už tokio pobūdžio dokumento rengimą yra 671,72 Eur. Atsakovės atstovė taip pat parengė prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis už tokio dokumento parengimą taip pat yra 671,72 Eur. Be to atsakovės atstovė parengė rašytinius paaiškinimus (DOK-7236), už kurių parengimą Rekomendacijų 8.16 punkte numatytas maksimalus užmokesčio dydis taip pat yra 671,72 Eur. Šioje byloje iš viso vyko penki teismo posėdžiai, juose visuose dalyvavo atsakovės atstovė. 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis truko 55 min., 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis truko 20 min., 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdis truko 1 val. ir 20 min., 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdis truko 24 min., o 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdis truko 2 val. ir 49 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 ir 10 punktais bendra visų minėtų teismo posėdžių trukmė ir bendras atstovavimo teisme laikas suapvalinus pagal Rekomendacijas yra 6 val. 30 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis už 6 val. 30 min. atstovavimo teisme yra 1 091,54 (2021 m. IV ketvirtis – bruto 1679,3 Eur).

78.       Teismo vertinimu vien susumavus šio sprendimo 77 punkte aptartas sumas, jos žymiai viršija atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašomas priteisti 10 572,25 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl teismas neturi pagrindo analizuoti likusių atsakovės nurodomų (detalizuojamų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio pagrįstumo ir atsižvelgdamas į šio sprendimo 74–77 punktuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad prašomos priteisti 10 572,25 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovių priteistinos. Nors atsakovė prašo šias išlaidas iš ieškovių priteisti solidariai, tačiau bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos, todėl atsakovei iš ieškovių, kurių ieškiniai atmestini, priteistinos atsakovės patirtos 10 572,25 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (iš kiekvienos ieškovės priteisiant po 5 286,13 Eur).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268?270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovių viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ ir akcinės bendrovės „Fasa“ ieškinius atmesti.

Atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, įmonės juridinio asmens kodas 188737457, iš ieškovės ir atsakovės pagal akcinės bendrovės „Fasa“ ieškinį, viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“, įmonės juridinio asmens kodas 301272885, priteisti 5 286,13 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, įmonės juridinio asmens kodas 188737457, iš ieškovės akcinės bendrovės „Fasa“, įmonės juridinio asmens kodas 251231370, priteisti 5 286,13 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Raimonda Andrulienė