Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-665-397/2014

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00107-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. M. (A. S. M.) ir suinteresuoto asmens M. S. z.o.o. atstovo J. W. M. (J. W. M.) apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo A. S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu A. S. M. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 14000 (keturiolikos tūkstančių) litų bauda su prekių ir gabenimo priemonės konfiskavimu – konfiskuota 1 740 pakelių cigarečių „NZ black super slims“, 670 pakelių cigarečių „NZ gold super slims“ ir transporto priemonė – puspriekabė Merker, valst. Nr. WZ 3598P. A. S. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 24 d., apie 1 val. 00 min., vykdamas transporto priemone – krovininiu automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Merker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Raigardo kelio postą veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį tikrinimą, puspriekabės tento mediniuose laikikliuose įrengtose slėptuvėse gabeno nedeklaruotus ir paslėptus viso 2 410 pakelių cigarečių, t. y. 1 740 pakelių cigarečių „NZ black super slims“ su filtru, 670 pakelių cigarečių „NZ gold super slims“ su filtru, kurių bendra vertė įskaitant privalomus mokėti mokesčius 19 207,70 Lt (147,75 MGL), tuo pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 straipsnių reikalavimus.

A. S. M. skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti paskiriant jam bausmę netaikant transporto priemonės konfiskavimo ir sumažinant paskirtą baudą. Skunde nurodo, kad teismas galėjo skirti minimalaus dydžio baudą. Apelianto teigimu, jis turėjo realią galimybę išvengti administracinės atsakomybės, neigdamas savo kaltę, aiškindamas, kad nežinojo, kas ir kada paslėpė cigaretes, nes transporto priemonė priklauso ne jam, o darbdaviui. Ja naudojasi ir kiti vairuotojai, puspriekabė dažnai yra nuomojama kitiems ūkio subjektams. Tačiau A. S. M. nurodo pasielgęs visiškai kitaip, teisminio posėdžio metu kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo teismui nustatyti tiesą. Tai turėjo būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas, nustatydamas baudos dydį, šios aplinkybės neaptarė ir nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinį teisės pažeidimą apeliantas įvykdė pirmą kartą, be to, nepatikėjo jo aiškinimu, kad turi sužadėtinę, kuri yra nėščia, kad rugpjūčio mėnesį nori susituokti. Visa tai buvo paskata, kodėl ryžosi užsidirbti pinigų neteisėtu būdu. A. S. M. teigia slėptuvės neįrengęs ir pažymi, kad puspriekabės tento laikikliai nėra perdirbti, o tik uždėta lenta, kuri visiškai nesitvirtina, o lentą bet kas gali uždėti ar ją nuimti be jokių papildomų pastangų ar įrankių. Visos šios aplinkybės rodo, kad buvo teisinis pagrindas skirti minimalaus dydžio arba artimą minimaliam dydžiui baudą.

A. S. M. taip pat teigia, kad nepagrįstai konfiskuota jo darbdavio lizingo pagrindu naudojama puspriekabė, kadangi savininkas apie tai, kad jis gabens per sieną cigaretes, nežinojo ir negalėjo žinoti. Puspriekabės gamyklinė konstrukcija nėra pakeista – uždėti lentą ant tento medinio laikiklio gali bet kas ir bet kada. Savininkas apie tariamą tento laikikliuose įrengtą slėptuvę taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl konfiskavus puspriekabę be jokio teisinio pagrindo padaryta didelė materialinė žala visiškai nekaltam asmeniui.

Suinteresuoto asmens M. S. z.o.o. atstovas J. W. M. taip pat skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti nekonfiskuojant puspriekabės Merker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinant ją savininkui. Skunde nurodo, kad nepagrįstai konfiskuota lizingo pagrindu jo įmonės naudojama puspriekabė, kuri dar nėra jo nuosavybė, nors nemaža dalis jos vertės jau išmokėta. Apie tai, kad vairuotojas, vykdydamas savo darbines pareigas, gabens per sieną cigaretes, nežinojo ir negalėjo žinoti. Puspriekabės gamyklinė konstrukcija nėra pakeista, kadangi uždėti lentą ant tento medinio laikiklio gali bet kas ir bet kada. Apie tariamą tento laikikliuose įrengtą slėptuvę apeliantas teigia taip pat nežinojęs ir negalėjęs žinoti, todėl konfiskavus puspriekabę be jokio teisinio pagrindo padaryta didelė materialinė žala. Mano, kad puspriekabė turėjo būti grąžinta savininkui, o iš kalto asmens, gabenusio cigaretes, priteista valstybei jos vertė, kaip tai daroma baudžiamosiose bylose.

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

A. S. M. ir suinteresuoto asmens M. S. z.o.o. atstovo J. W. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 302 straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad A. S. M. pripažintas padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Šio straipsnio sankcija, tarp kita ko,  numato už šio teisės pažeidimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos rūšis ir ribas – baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo priemonių konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. S. M. skirta 14000 Lt bauda individualizuota tinkamai, skirta nepažeidžiant ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų, atitinka nagrinėjant tokio pobūdžio bylas susiklosčiusią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai A. S. M. paskyrė sankcijos vidurkiui artimą baudą. Aplinkybės, jog A. S. M., apklausiamas teisme, kaltę pripažino, teismas pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia, kadangi, kaip matyti iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą jis kaltę neigė, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad jo gailėjimasis buvo nuoširdus ir jis padėjo išaiškinti pažeidimą.

Pažymėtina, kad A. S. M. veiksmais buvo padarytas vienas iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darančių administracinių teisės pažeidimų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų sunkią apelianto materialinę padėtį, o jo nurodomas administracinio teisės pažeidimo motyvas – siekis užsidirbti pinigų neteisėtu būdu – jį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. M. skirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą nėra.

Apygardos teismas sutinka ir su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog transporto priemonė, kuria buvo neteisėtai gabenamos prekės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, konfiskuotina. Teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai konfiskuoti transporto priemonę, suformuluoti teismų praktikoje, tai yra, transporto priemonė buvo ir specialiai pritaikyta neteisėtai gabenti prekes per Lietuvos valstybės sieną, jas paslepiant, ir tokio kiekio cigarečių be transporto priemonės nebūtų įmanoma gabenti. Nors abu apeliantai neigia, jog priekaboje buvo įrengta slėptuvė, tačiau akivaizdu, kad puspriekabės tento mediniai laikikliai, kur buvo paslėptos cigaretės, nors ir gali būti perkelti į kitą transporto priemonę, vis tik yra puspriekabės konstrukcijos dalis, taigi teismo išvada, kad transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta kontrabandai, yra pagrįsta

Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, ir tik išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pažeidimą padaręs asmuo transporto priemone naudojosi teisėtai. Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta, jog savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, puspriekabės konfiskavimas, nors ji ir nepriklauso pažeidėjui, šiuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.

Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens atstovo argumentas dėl galimybės grąžinti teisės pažeidimo padarymo priemonę savininkui, jos vertę priteisiant valstybei iš pažeidimą padariusio asmens, yra atmestinas, nes, nors kai kurie bendri principai nagrinėjant administracines ir baudžiamąsias bylas yra vienodai suprantami, tačiau tai nereiškia, kad gali būti taikoma analogija kiekvienam iškilusiam klausimui. Šiuo atveju svarbu, kad ATPK nenumato tokios galimybės, priešingai negu BK 72 straipsnio 5 dalis, kuri leistų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui administracinių teisės pažeidimų procese, tokia galimybė teisiškai yra negalima, nes nenumatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. M. (A. S. M.) bei suinteresuoto asmens M. S. z.o.o. atstovo J. W. M. (J. W. M.) apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                         Gytis Večerskas