Civilinė byla Nr. 2-1699/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovei Z. L., jos atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, trečiojo asmens atstovui T. K., ekspertei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nustatyta akcijų kaina, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-293-357/2013 pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovams V. S. ir I. S. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Senojo bokšto“ klinika.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė Z. L. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą V. S. parduoti jam nuosavybės teise priklausančias 44 UAB „Senojo bokšto“ klinika paprastąsias vardines akcijas, akcijų paketo kainą nustatant 195 360,11 Lt. Nurodė, kad įmonės akcijų paketo vertė nustatyta pajamų metodu (2010 m. gruodžio 31 d.) yra 924 998 Lt, geriausiai nusako 100 proc. akcijų rinkos vertę. Atsakovo valdomo 44 proc. paketo daliai turėtų būti taikomos diskonto normos dėl kontrolės stokos ir dėl akcijų nepaklausumo rinkoje. Diskontas dėl kontrolės stokos gali svyruoti nuo 0 iki 20 procentų, dėl nepaklausumo rinkoje ? nuo 0 iki 40 proc., o įvertinus diskontus, atsakovo akcijų vertė yra 195 360,11 Lt.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė UAB „Senojo bokšto“ klinika V. S. nuosavybės teise priklausančių 44 paprastųjų vardinių akcijų paketo kainą nustatyti 406 999 Lt, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovas V. S. įpareigotas nuosavybės teise priklausančias 44 UAB „Senojo bokšto“ klinika paprastąsias vardines akcijas ieškovei Z. L. parduoti už 406 999 Lt akcijų paketo kainą, priteisė ieškovei Z. L. iš atsakovo V. S. 17 605 Lt ekspertizės išlaidų.

Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės Z. L. ieškinys atsakovams V. S. ir I. S. (trečiasis asmuo UAB „Senojo bokšto“ klinika) dėl priverstinio akcijų pardavimo tenkintas. Atsakovas V. S. įpareigotas parduoti jam nuosavybės teise priklausančias 44 UAB „Senojo bokšto“ klinika paprastąsias vardines akcijas ieškovei Z. L. už kainą, kurią nustatys teismo paskirti ekspertai CK 2.118 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas abiejų byloje atliktų ekspertizių aktus (pirminės ir pakartotinės) vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nes nustatė, jog skiriant pakartotinę ekspertizę nebuvo paneigta pirminės ekspertizės išvada, tačiau ieškovei savarankiškai pateiktus specialistų išvadas dėl akcijų kainos, kurioje nurodytas skirtumas buvo didelis, teismas, siekdamas pašalinti abejones, paskyrė pakartotinę ekspertizę.

Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas 44 proc. akcijų paketo, tai yra viršijančio 40 proc. balsų ribą kainos nustatymas, todėl būtina atsižvelgti į bendrovės įstatuose reglamentuojamas tokių akcininkų teises ir dalyvavimą pelno paskirstyme. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę pretenduoti į bendrovės pelną, kuris gali būti neišmokėtas tiesiogiai (nepaskirstytas pelnas) ir vėl investuotas, toks pelno reinvestavimas padidina akcijų vertę. Pirminės ekspertizės akte bendrasis įmonės pelnas (grynosios pajamos) nurodomos 240 000 Lt (p. 52), pakartotinės ekspertizės akte, lentelėje Nr. 29 (p. 28) nurodomas nepaskirstytas pelnas 2010 m. gruodžio 31 d. – 894 107 Lt; 2011 m. gruodžio 31 d.– 846.303 Lt.

Teismas, įvertinęs tiek pirminę, tiek pakartotinę ekspertizes, nurodė, kad ekspertų išvados apskaičiuojant akcijų vertę pagal Turto požiūrio metodą sutapo, apskaičiuota 1 375 447 Lt akcijų kaina abiejose ekspertizėse yra panaši. Ekspertizėse pateikta analogiška išvada, kad akcijų vertę tiksliau atspindi ne Turto požiūrio metodas, bet Pajamų metodo taikymas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad akcijų vertei nustatyti teisingiau taikyti ekspertų komisijos nustatytą kainą Pajamų metodo būdu, kuri 2010 m. gruodžio 31 d. yra 924 998 Lt (visa akcijų kaina).

Teismas pripažino, kad atsakovo valdoma 44 proc. akcijų paketo dalis iš dalies riboja (įstatų 5.3 p.) bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, kito akcininko sprendimų blokavimą, galimybę daryti įtaką įmonės valdymui ir tai galėtų turėti įtakos akcijų dalies likvidumui, jų nuvertėjimui parduodant akcijas, todėl diskonto būdo (akcijų kainos nuolaidos) kriterijaus taikymas būtų svarbus 44 proc. akcijų įsigyjant ne ieškovei, bet naujam akcininkui.

Teismas taip pat įvertino ir tai, kad Turto požiūrio metodu nustatyta ženkliai didesnė akcijų vertė ? 607 200 Lt ir tai, kad: akcijas įsigyja kitas kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas ir įgyjama 44 proc. dalis šiam akcininkui yra patraukli, nes įgytos akcijos neapribos sprendimų realizavimo galimybės (nėra akcijų kontrolės stokos sąlygų); kontrolinį akcijų paketą turinčiam akcininkui įsigyjant akcijas, yra prieinama visa informacija apie bendrovę, akcijų likvidumą, įgijus akcijų paketą nebus apribota įtaka vadybai, neliks akcininkų konflikto (nėra akcijų paketo mažo paklausumo sąlygų). Teismas taip pat atsižvelgė į likutinį nepaskirstytą pelną, didinantį akcijų vertę. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad bus teisinga netaikyti 2013 m. vasario 22 d. pakartotinėje ekspertizėje rekomenduojamo taikyti diskonto būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo akcijų paketo kaina nustatoma abiejų akcininkų interesais, sprendė, kad visos išlaidos, susijusios su ekspertizėmis, priteistinos ne iš juridinio asmens, bet iš šalių lygiomis dalimis (po 17 605 Lt). Teismas nurodė, kad ieškovė yra apmokėjusi visas ekspertizės išlaidas ? 10 000 Lt, 24 200 Lt, 1 210 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 17 605 Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 2.115 straipsniu, kuris numato, jog dėl akcijų priverstinio pardavimo šalys bylinėtis gali tik privalomai dalyvaujant advokatui, atstovavimo išlaidas, atsiradusios akcijų kainos nustatymo proceso metu, paliko apmokėti kiekvienai šaliai tokias, kokias šalis turėjo ir iš priešingos šalies nepriteisė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė Z. L. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino to, kad UAB „Senojo bokšto“ klinika finansiniai rodikliai per paskutinį laikotarpį labai pablogėjo ir blogėja toliau. Finansinių rodiklių blogėjimo priežastis yra neteisėta atsakovo veikla: bendrovės komercinės paslapties panaudojimas prieš bendrovės interesus, šalia esančio konkuruojančio subjekto įkūrimas, bendrovės darbuotojų persiviliojimas dirbti į konkuruojantį subjektą, pacientų perviliojimas, teisinės išlaidos, susijusios nepagrįstų ieškinių bendrovei pateikimu. Teismas, nustatydamas akcijų vertę, neįvertino tos aplinkybės, kad visas bendrovės negautas pajamas gavo būtent atsakovo valdomas šalia esantis ir tiesiogiai konkuruojantis subjektas ? UAB „S. klinika“.
2. Teismas byloje skyrė dvi ekspertizes ? pirminę bei pakartotinę. Nustatydamas parduodamų akcijų vertę teismas vadovavosi abiejų ekspertizių išvadomis, „<... nes skiriant pakartotinę ekspertizę nebuvo paneigta priminės ekspertizės išvada ..>“. Tačiau teismas gali skirti papildomą ekspertizę, kai pirminė eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami, o pakartotinę ekspertizę teismas skiria, kai kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 str.). Nagrinėjamu atveju teismui kilo abejonių būtent dėl pirminės ekspertizės pagrįstumo, todėl paskirdamas pakartotinę ekspertizę, teismas pripažino, kad pirminė ekspertizė yra neteisinga bei nepagrįsta. Tokiu būdu vadovautis pirmine ekspertize, nustatant parduodamų akcijų vertę, teismas negalėjo.
3. Teismas, apskaičiuodamas akcijų vertę, nepagrįstai netaikė diskonto būdo, tačiau teismo posėdžio metu apklausta ekspertė J. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad diskontas dėl kontrolės stokos rinkoje skaičiuojamas nuo 44 proc. akcijų paketo rinkos vertės, todėl nagrinėjamu atveju nustatant parduodamų akcijų vertę teismas turėjo taikyti diskontą. Be to, teismo nustatyta parduodamų akcijų kaina laikytina neteisinga ir dėl tos priežasties, kad nustatydamas parduodamų akcijų paketo vertę, teismas nepagrįstai atsižvelgė į nepaskirstytą pelną, nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta ekspertizės akte. Tokiu būdu teismas netinkamai apskaičiavo parduodamų akcijų paketo vertę, nepagrįstai ją padidindamas dėl nepaskirstyto pelno, kurio įtaka akcijų paketo vertei ir taip atsispindi ekspertizės akte.
4. Priverstinai iš atsakovų išperkamas 44 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkių susirinkime suteikiantis akcijų paketas nėra kontrolinis akcijų paketas, kuris užtikrintų jį turinčiam akcininkui galimybę vienasmeniškai priimti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Todėl, atsižvelgiant į šalių turimų akcijų paketų dydžius, ieškovės ir atsakovo turimos vienos akcijos vertė (kaina) negali būti vienoda. Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismas savo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime suformavo poziciją, kad smulkiųjų akcininkų interesai bendrovių akcijų paketų įgijime turėtų būti užtikrinti tuo preziumuojant, kad smulkiųjų akcininkų turimų akcijų vertė (kaina) stambiesiems akcininkams įgijus didesnį akcijų paketą mažėja, analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1765/2007, ir 2007 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2007.
5. Teismas nepagrįstai atsisakė iš priešingos šalies priteisti atstovavimo išlaidas, atsiradusias akcijų kainos nustatymo proceso metu, ir paliko kiekvienai šaliai tokias išlaidas, kokias šalis turėjo. Teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad vienos iš šalių išlaidos buvo gerokai didesnės, todėl turėjo būti sprendžiamas bent jau dalies ieškovės patirtų išlaidų kompensavimo klausimas. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje turėtų būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių akcijų kainos nustatymo proceso metu, priteisimo klausimas.

Atsakovas V. S. ir I. S. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės: tariamas komercinės paslapties naudojimas, konkuruojančio subjekto įkūrimas ir kt., nėra esminės sprendžiant akcijų vertės nustatymo klausimus, todėl teismas pagrįstai jų nevertino ir neanalizavo šioje proceso stadijoje. Net jei atsakovų veiksmai ir sukėlė kokią nors žalą, tai šis klausimas bus išspręstas kitoje, atskiroje nuo šios, byloje, tai yra ieškovės ir trečiojo asmens nuostoliai (jei tokie buvo) bus Vilniaus apygardos teismo įvertinti priteisiant atitinkamas kompensacijas. Teismas, atsakovų vertinimu, pagrįstai abu ekspertizės aktus įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, o ne a priori atmetė pirminės ekspertizėje pateikiamas išvadas. Teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju objektyviai neegzistuoja nei įmonės kontrolės stokos, nei mažesnio paklausumo sąlygos. Šiuo atveju akcijas įgyja kitas bendrovės akcininkas, kuris po akcijų įsigijimo turės pilną įmonės kontrolę (tai yra po akcijų įsigijimo ieškovės kontrolė įmonėje tik padidės, o ne būtų ribota, jei akcijas įsigytų trečiasis asmuo). Be to, ieškovė disponuoja pilna informacija apie įmonę, todėl neprisiima jokios rizikos dėl galimai nuslėptų negatyvių dalykų (gręsiančių valstybinės valdžios institucijų sankcijų, potencialių ieškinių ir panašiai), su kuo susidurtų pašalinis asmuo, įsigydamas ne kontrolinį akcijų paketą. Ieškovei išpirkus akcijas ir tapus visų bendrovės akcijų savininke, ji galės vienvaldiškai priimti sprendimą visą nepaskirstyto pelno sumą, uždirbtą nuo pat įmonės įsteigimo dienos (apie 846 303 Lt ), išsimokėti sau, kai už 44 vnt. akcijų atsakovams būtų sumokėta tik 406 999 Lt suma. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovų turimo paketo pilnai pakanka tam, kad būtų galima daryti įtaką priimant tokius sprendimus, kaip įmonės reorganizavimas, restruktūrizavimas, didelės vertės turto perleidimas ir pan., arba apskritai blokuoti jų priėmimą. Toks akcijų paketas dar vadinamas kvazikontroliniu, kuriam diskontas dėl kontrolės stokos paprastai netaikomas. Ieškovė gausiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką bylose, kuriose buvo aiškinami atvirojo tipo bendrovių mažųjų akcininkų interesų apsaugos klausimai. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo taikyti įstatymo ir teismų praktikos analogiją ir šioje civilinėje byloje bei laikyti, kad ieškovė turi teisę išpirkti akcijas iš atsakovų už sumažintą kainą. Ieškovė nurodo, kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės skirtumai yra nedideli bei nesudarantys pagrindo formuoti naują praktiką. Atsakovų nuomone, skirtumai, egzistuojantys tarp uždarojo ir atvirojo tipo bendrovių yra gan ryškūs. Uždarojoje akcinėje bendrovėje kiekvienas akcininkas turi neturtinio pobūdžio teisę ? pirmenybės teisę įsigyti parduodamas ar naujai išleidžiamas bendrovės akcijas, akcinėje bendrovėje tokios teisės esamiems akcininkams nėra numatytos. Būtent tokiu būdu uždarosiose akcinėse bendrovėse yra užtikrinamas visų akcininkų (tiek mažųjų, tiek ir didžiųjų) interesų balansas bei apsauga. Atitinkamai atviro tipo bendrovėse tokios apsaugos nėra, kas ir lėmė būtinybę įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti mažųjų bendrovės akcininkų turtinių interesų apsaugą ? pasiūlyti išpirkti mažojo akcininko akcijas ne už sumažinta ar dėl atlikto akcijų sukoncentravimo sumažėjusią akcijų kainą, o už realią akcijų kainą atitinkančią vertę, tai yra tą, kuri buvo iki akcijų sukoncentravimo. Be to, įstatymo analogijos taikymas galimas tik tada, kai teisinis santykis nėra visiškai sureguliuotas teisės normų, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo teisinį santykį reguliuoja tiek CPK, tiek ir CK II knygos nuostatose įtvirtintos normos dėl priverstinio akcijų pardavimo tvarkos. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidų klausimą sureguliavo taip, kad proceso išlaidos tektų abiem šalims lygiomis dalimis, nes ginčo akcijų paketo kaina buvo nustatoma abiejų šalių interesais.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria nustatyta atsakovo akcijų kaina, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės Z. L. ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą V. S. parduoti jam nuosavybės teise priklausančias 44 UAB „Senojo bokšto“ klinika paprastąsias vardines akcijas ieškovei Z. L. už kainą, kurią nustatys teismo paskirti ekspertai CK 2.118 straipsnio nustatyta tvarka (2 t., b. l. 185-190). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė atlikti UAB „Senojo bokšto“ klinika turto vertinimo ekspertizę, ekspertams pavedė atakyti į klausimą, kokia buvo UAB ‚Senojo bokšto“ klinika 44 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų rinkos kaina 2010 m. gruodžio 31 d., ekspertizę pavedė atlikti ekspertei D. A. (M.) (3 t., 111-115 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė atlikti pakartotinę UAB „Senojo bokšto“ klinika akcijų paketo rinkos vertės ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti ekspertui D. M. (4 t., 44-45 b. l.), nes ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta 44 procentų akcijų paketo vertė yra beveik dvigubai didesnė nei nustatytoje išvadoje. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi pakartotinės ekspertizės paskyrimą atlikti vienam ekspertui ir paskyrė atlikti pakartotinę UAB „Senojo bokšto“ klinika akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizę ekspertų komisijai, ekspertizę pavedė atlikti ekspertams D. M., J. B., R. I. (4 t., 104-105  b. l.). Ekspertas D. M. nusišalino (7 t., 12 b. l.), teismas leido byloje paskirtą pakartotinę ekspertizę pabaigti atlikti ekspertėms J. B. ir R. I. (7 t., 16 b. l.).

Ieškovė ir atsakovas V. S. yra UAB ,,Senojo bokšto“ klinika akcininkai: iš 100 vnt. bendrovės akcijų ieškovei Z. L. priklauso 56 vnt., atsakovui – 44 vnt. akcijų. CK 2.115 straipsnio pagrindu ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl UAB ,,Senojo bokšto klinika“ priverstinio  akcijų pardavimo. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovas įpareigotas ieškovei parduoti 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos paprastųjų vardinių akcijų už kainą, kurią nustatys teismo paskirti ekspertai CK 2.118 str. nustatyta tvarka (t. 2 b. l. 185-190).

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi dėl UAB ,,Senojo bokšto“ klinika 44 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 100 Lt nominalios vertės akcijų rinkos kainos nustatymo paskyrė ekspertizę (t. 3 b. l. 114-115). Kilus abejonių dėl ekspertizės, atliktos pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartį, pagrįstumo teismas 2012 m. kovo 12 d. ir 27 d. nutartimis akcijų kainai nustatyti paskyrė pakartotinę ekspertizę (t. 4 b. l. 44-45, 104-105).

Pakartotinę ekspertizę atliko teismo ekspertės R. I. ir J. B. (t. 7 b. l. 35). Šių eksperčių išvadomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos visų akcijų kainą ir priverstinai parduodamų 44 vnt. Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta papildoma ekspertizė. Teismo ekspertėms R. I. ir J. B. pavesta atsakyti į Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi užduotą klausimą, kokia buvo UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos 44 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų rinkos kaina 2010 m. gruodžio 31 d., nes ekspertės į šį teismo joms užduotą klausimą nebuvo atsakę.

Teismas, nustatęs, kad juridinio asmens dalyvio, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, įpareigoja tą juridinio asmens dalyvį parduoti akcijas kitam dalyviui, kuris kreipėsi į teismą dėl priverstinio akcijų pardavimo. Teismas, patenkinęs ieškinį, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų kainą (CK 2.115 str., 2.118 str.). Pagal pakartotinės ekspertizės išvadą UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos visų akcijų vertė nustatyta pajamų metodu geriausiai nusako akcijų rinkos vertę ir yra 924 998 Lt. Tuo tarpu teismo eksperčių nuomonėms išsiskyrus dėl nuolaidų (nuolaidos dėl akcijų paklausumo rinkoje stokos ir nuolaidos dėl akcijų kontrolės stokos) taikymo apskaičiuojant 44 vnt. akcijų rinkos kainą, 44 vnt. akcijų rinkos kainos ekspertės nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas 44 vnt. akcijų rinkos kainą, vadovavosi teismo ekspertizės pajamų metodu nustatyta visų akcijų (100 proc.) rinkos verte t. y. nuo visų akcijų 924 998 Lt kainos 44 vnt. akcijų rinkos kaina sudaro 406 999 Lt. Teismas, apskaičiuodamas 44 vnt. akcijų kainą, nuolaidų netaikė, motyvuojant tuo, kad nuolaidų taikymas būtų svarbus 44 vnt. akcijų įsigyjant ne ieškovei, o naujam akcininkui.

Pagal apeliacinės instancijos teismui ekspertės R. I. pateiktą ataskaitą 44 vnt. akcijų vertė 406 999 Lt (akcijų kainos nuolaidos netaikomos), pagal ekspertės J. B. ataskaitą – 211 640 Lt (taikoma 20 % nuolaida dėl kontrolės stokos ir 40 % dėl akcijų paklausumo rinkoje stokos). Ekspertė R. I. išvadą dėl nuolaidų netaikymo grindžia tuo, kad akcijų pirkimas-pardavimas vyksta ne šalių gera valia, atsakovas teismo keliu priverstas ieškovei parduoti akcijas ir, kad nepriklausomai nuo akcijų paketo dydžio dėl konkrečios nuolaidos ar priedo tariasi abi sandorio šalys, nes tai yra šalių derybų objektas. Ekspertė J. B. išvadą dėl nuolaidų taikymo grindžia tuo, kad praktikoje mažesnei akcijų paketo daliai taikomos nuolaidos. Ekspertės nuomone, nustatant akcijų rinkos kainą, reikia atsižvelgti į rinkoje taikomos akcijų kontrolės stokos ir akcijų paklausumo rinkoje nuolaidos. Iš ekspertės ataskaitos apie UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos 44 vnt. akcijų rinkos kainos nustatymą turinio matyti, kad ekspertė, nustatydama parduodamų akcijų rinkos kainą, naudojo mokslinę literatūrą, duomenis skelbiamus remiantis Bloomberg, Ibbotson, Zephyr duomenų bazėmis, akcijų pardavimo sandorių bazę Megerstat, rėmėsi turimomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis  (t. 7 b. l. 81-85, 132-133, 154-158).

Minėta pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos akcijų rinkos kainą nuolaidų (diskontų) netaikė, nes ieškovei, turinčiai kontrolinį akcijų paketą, įsigijus likusį paketą akcijų, sprendimų priėmimo galimybės neberibojamos (nėra akcijų kontrolės stokos) ir kad ieškovei, turinčiai kontrolinį akcinį paketą, nebus apribota įtaka valdybai, neliks akcininkų konflikto (nėra akcijų paketo mažo paklausumo sąlygų).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad priverstinis akcijų pardavimas yra vykdomas dėl akcininko (atsakovo) veiksmų, prieštaraujančių UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos veiklos tikslams ir kai negalima manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Įstatymas nenumato, kad tokiu būdu parduodamos dalies akcijų kaina būtų apskaičiuojama ir nustatoma kitokiu būdu. Negalima sutikti su ekspertės R. I. išvada, kad vykdant priverstinį akcijų pardavimą nustatant akcijų kainą nuolaidos netaikomos, nes tai šalių susitarimo reikalas. Pažymėtina, kad vykstant priverstiniam akcijų pardavimui paprastai šalys dėl kainos nesitaria, todėl įstatymas numato, kad kainos nustatymui teismas skiria ekspertizę (CK 2.118 str.). Laikantis tokios pozicijos, kad nuolaidų taikymas išsprendžiamas derybų būdu ir priverstinio akcijų pardavimo atveju nuolaidos netaikomos, akcijų pirkimo-pardavimo nustatyta kaina dėl priverstinio pardavimo, vykdomo dėl akcininko, kuris priverstas parduoti akcijas dėl neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu, akcininkas, neteisėtai veikęs bendrovės atžvilgiu, taptų nepagrįstai privilegijuotas. Iš teismo ekspertės J. B. ataskaitoje pateiktos analizės ir jos paaiškinimų matyti, kad ji rinkoje taikomas nuolaidas dėl akcijų kontrolės stokos ir dėl paklausumo rinkoje stokos apskaičiavo naudodama premijų dėl kontrolės duomenis, pagal kuriuos yra apskaičiuojama nuolaida dėl kontrolės stokos, išanalizavusi eilę sandorių, įvykusių Vidurio Europoje, Rusijos ir kitų valstybių rinkose, nes Lietuvoje prieinamos viešos informacijos apie uždarosiose akcinėse bendrovėse įvykusius akcijų pirkimo-pardavimo sandorius nėra. Ekspertė nurodė, kad iš praktikos atliekant ekspertizes yra žinoma, kad kai bendrovėje yra du akcininkai ir iš jų vieno akcijų paketas yra mažesnis nei 50 %, toks akcininkas neturi įtakos verslo eigai ir perkant tokio dydžio paketą, perkama pigiau, todėl tokiu atveju akcijų kontrolės stokos nuolaida taikintina. Dėl akcijų paklausumo rinkoje ekspertė nurodė, kad 44 vnt. parduodamų akcijų marketingas galėtų būti ilgas dėl akcijų kontrolės stokos, dėl to, kad nėra viešos informacijos apie uždarosios akcinės bendrovės akcijų vertę, uždarosios akcinės bendrovės akcijos viešai neparduodamos. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos 44 vnt.  akcijų paklausumo stokos 40 proc. nuolaidą teismo ekspertė J. B. nustatė atsižvelgdama į šiuos minėtus kriterijus, bei išanalizavusi akcijų pardavimų laikotarpius ir nuolaidas dėl paklausumo Europos, Rusijos ir JAV rinkose. Teismo ekspertės J. B. išvados dėl nuolaidų taikymo nustatant 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos akcijų kainą pagrįstos atlikta analize Europos, JAV, Rusijos rinkose, teorinėmis ir praktinėmis ekspertės žiniomis, moksline literatūra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti šios ekspertės nustatyta 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos akcijų kaina taikant akcijų  kontrolės stokos ir paklausumo rinkoje stokos nuolaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos 44 vnt. akcijų kainą netaikydamas nuolaidų, vadovavosi akcininkės (ieškovės) įsigyjančios 44 vnt. akcijų, statuso po akcijų įsigijimo pasikeitimo kriterijumi t. y. kad ieškovei tapus vienintelei akcininkei nebėra akcijų kontrolės stokos ir akcijų paketo mažo paklausumo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akcininko, įsigyjančio akcijas, statuso pasikeitimas, kai akcijos yra parduodamos priverstine tvarka dėl kito akcininko neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu, neturėtų būti vertinamuoju kriterijumi netaikyti nuolaidų nustatant akcijų kainą. Parduodamų akcijų kaina turi būti nustatoma įvertinant parduodamų akcijų kontrolės stoką ir paklausumą rinkoje, o ne akcininko, įsigyjančio akcijas, po akcijų įsigijimo turimų akcijų kontrolės stoką ir paklausumą rinkoje.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 44 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos akcijų kainą, nepagrįstai netaikė parduodamų UAB Senojo bokšto“ 44 vnt. paketo paprastųjų vardinių akcijų paketo kontrolės stokos ir paklausumo rinkoje stokos nuolaidų (diskontų). Taikydamas nuolaidas apeliacinis teismas nustato UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos 44 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 211 640 Lt kainą pagal teismo ekspertės J. B. pateiktą išvadą.   

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r ė:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti UAB ,,Senojo bokšto“ klinika (į/k 145368698) V. S. nuosavybės teise priklausančių 44 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketo 211 640 Lt kainą.

Įpareigoti V. S. per dvi savaites nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti Z. L. nuosavybėn 44 vnt. UAB ,,Senojo bokšto“ klinikos paprastųjų vardinių akcijų, o Z. L. sumokėti V. S. 211640 Lt akcijų kainą.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalį dėl 17 605 Lt ekspertizės išlaidų iš V. S. priteisimo Z. L. naudai palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Danutė Milašienė