Administracinė byla Nr. eI-4210-142/2015

                                                                     Proc. Nr. 3-61-3-03128-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  dalyvaujant pareiškėjui R. J., atsakovo atstovams Kaziui Ramučiui Gelombickui ir Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas) per elektroninių paslaugų portalą 2014 m. birželio 17 d. pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2990; 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-159; 4) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą pagal UAB „Viloja“ Sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimą Nr. 153.

Skunde paaiškina, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB ,,Viloja“ Sveikatos centro siuntimu                Nr. 153 (toliau – siuntimas) buvo nukreiptas į NDNT Klaipėdos II teritorinį skyrių darbingumo lygiui įvertinti. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2990 nustatė pareiškėjui 35 procentų darbingumo lygį dėl darbingumo lygio priežasties ,,ligos arba būklės“ nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.

Nesutikdamas su NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2990, 2013 m. spalio 16 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kuriame prašė: 1. įvertinti darbingumo lygį dėl priežasties ,,liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu“ (2006 ir 2008 m. traumos); 2. įvertinti darbingumo lygį dėl ligos pagal TLK-10-AM kodą 111.9 (PAH II didelė rizika); 3. darbingumo lygio terminą dėl priežasties ,,ligos arba būklės“ nustatyti iki senatvės pensijos amžiaus; 4. nustatyti specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. SS-809 nusprendė:

1. ,,priimti naują sprendimą ir dėl darbingumo lygio priežasties ,,ligos arba būklės“ R. J. nuo sprendimo priėmimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t. y. nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. nustatyti 30 proc. darbingumo lygį;

2. priimti naują sprendimą ir dėl 2006 m. patirtos traumos padarinių dėl darbingumo lygio priežasties ,,liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymo metu“ R. J. nuo sprendimo priėmimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t. y. nuo 2014 m. kovo I7 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. nustatyti 80 proc. darbingumo lygį;

3. priimti naują sprendimą ir dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių dėl darbingumo lygio priežasties ,,liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymo metu“ R. J. nuo sprendimo priėmimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t.y. nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. nustatyti 80 proc. darbingumo lygį“.

Nesutikdamas su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimu               Nr. SS-809, su 2014 m. balandžio 15 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), kuriame prašė: 1. Remiantis Ginčų komisijos nuostatų III dalies 8.2 punktu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo arba pagal 8.3 punktą pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas dėl: I. 2006 m. spalio 5 d. traumos metu patirtų sužalojimų ir funkcinio sutrikimo nustatymo. II. 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtų sužalojimų ir funkcinio sutrikimo nustatymo. 2. Peržiūrėti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SS-809 pagristumą dėl taikyto Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.3.1 punkto dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus G55.1, G54.2, M5l.l, G54.4, G56.2, M42.16, M 16.1 ir M17.l ir nustatyto  darbingumo lygio. 3. Įvertinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SS-809 teisėtumą dėl atsisakymo nustatyti specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikį. 4. Įpareigoti NDNT Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą dėl šiame prašyme nurodytų aplinkybių.

Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. S-159 nutarė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl darbingumo lygio dėl 2006 m. patirtos traumos, kai priežastis – „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymosi metu“. Paaiškina, kad nesutinka su šia NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SS-809 dalimi, nes Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą atliko neišsamiai, nevertino darbingumo lygio vertinimo byloje esančių bei papildomai gautų medicininių dokumentų ir atliktų medicininių tyrimų išvadų. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta tik dalis po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos likusių sutrikimų, tačiau nenurodyta ir nevertinta, kad po patirtos traumos pareiškėjas vaikšto šlubuodamas dešine koja, juntamas dešinės kojos tirpimas ir jutimo sutrikimai, dešinės kojos silpnumas bei skausmas. Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 14.1 punktas, pareiškėjo nuomone, taikytas neteisingai, nes neatitinka jo sveikatos būklės.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus reikalavimu dėl 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos likusių sveikatos padarinių pareiškėjas papildomai buvo 2014 m. sausio 22 d. konsultuotas                 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo ir 2014 m. sausio 27 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neurologo. Pateikti medicininiai dokumentai nurodo, kad po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos pareiškėjas vaikšto šlubuodamas dešine koja, jaučiamas dešinės kojos tirpimas, silpnumas, skausmas, jutimo sutrikimai. Šie sveikatos sutrikimai pažymėti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados                              Nr. G 2606/06(03) tiriamosios dalies 2 punkte. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. 07/26/1592 epikrizės ligos aprašymo dalyje nurodyta, kad ,,vaikšto šlubuodamas dešine koja, vaikštant ją saugo. Ryški dešinės šlaunies raumenų hipotrofija. Dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje apimtyje 66 cm., kairės šlaunies 69 cm. Ligonis negali pastovėti ant dešinės pėdos pirštų, jėga dešinėje blauzdoje taip pat ryškiai susilpnėjusi, stebima hiperestezija dešinėje šlaunyje bei dešinėje blauzdoje daugiau iš lateralines pusės. Palpuojant dešinės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje čiuopiasi skausminga zona <...>“.

Be to, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-13/2013, atliko pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimą ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 nurodė, kad po 2006 m. įvykusios traumos išliko požymiai, kurie išvardijami.

Nurodyti medicininiai dokumentai bei Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 nustatytos aplinkybės įrodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius              2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 neteisėtai nevertino visų po 2006 m. spalio 5 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų: dešinės kojos skausmo, šlubavimo šia koja, skausmingo mazgo dešinės kojos šlaunies užpakalinėje dalyje, dešinės kojos silpnumo bei jutimų sutrikimų.

Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 20I4 m. kovo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3187 ir 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. SS-809 ,,Dėl R. J. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Mano, kad Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodo kitokius sveikatos sutrikimus, likusius po 2006-10-06 traumos, nei NDNT.

Esminiai neatitikimai, esantys Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 ir Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159, dėl po 2006-10-05 traumos likusių sveikatos sutrikimų parodo, kad Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2006-10-05 traumos likusių sveikatos sutrikimų, vertino tik dalį jų, o Ginčų komisija 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 šių neatitikimų nepastebėjo.

Dėl darbingumo lygio dėl 2008 m. patirtos traumos, kai priežastis – ,,liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu“. Paaiškina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodoma, kaip buvo vertinamos pasekmės. Pareiškėjas nesutinka su šia NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo I7 d. sprendimo Nr. SS-809 dalimi, nes Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą atliko neišsamiai, nevertino darbingumo lygio vertinimo byloje esančių ir papildomų gautų medicininių dokumentų bei atliktų medicininių tyrimų išvadų. Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta tik dalis po 2008-04-01 patirtos traumos likusių sutrikimų, tačiau nevertinta, kad po patirtos traumos vaikšto šlubuodamas dešine koja, yra dešinės kojos tirpimas ir jutimo sutrikimai, dešinės kojos silpnumas, dešinės kojos blauzdos raumenų išvarža bei skausmas. Mano, kad nepagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 14.1 punktas.

Teigia, kad Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 neteisėtai nevertino visų po 2008 m. balandžio 1 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų: dešinės kojos skausmo, šlubavimo dešine koja, dešinės kojos jutimų sutrikimo, dešinės kojos silpnumo ir dešinės kojos blauzdos raumenų išvaržos.

Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodo, kad nėra medicininio pagrindo vertinti bazinį darbingumą dėl 2008 m. patirtos traumos mažesne procentine verte. Pareiškėjas nesutinka. Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodo kitokius sveikatos sutrikimus, likusius ir nustatytus po 2008 m. balandžio 1 d. traumos, nei NDNT.

Kad 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu pažeistas kairės rankos alkūninis nervas bei stuburo kakline dalis, medicininiai dokumentai pateikti, tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius traumos metu patirtus sužalojimus vertina dėl darbingumo lygio priežasties ,,ligos arba būklės“. Esminiai neatitikimai, prieštaravimai, esantys NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 ir Ginčų komisijos 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 dėl po 2008-04-01 traumos likusių sveikatos sutrikimų, parodo, kad Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008-04-01 traumos likusių sveikatos sutrikimų, vertino tik dalį jų, o Ginčų komisija 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 šių neatitikimų nepastebėjo ir sprendime jų nenagrinėjo.

Ginčų komisija 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 neatsižvelgė į 2013-09-03 UAB ,,Viloja“ Sveikatos centro siuntimą Nr. 153, kuriame nurodyta, kad dėl pagrindinių diagnozių pagal                      TLK-AM-10 kodus G55.1, G54.2, M51.1, G54.4, M42.16, T94.0, G56.2, G57.2, G57.0, G17.2, G57.0 pareiškėjui nustatytas vidutinis funkcijų sutrikdymas. Diagnozės TLK-AM-I0 kodai T94.0, G57.2, G57.0 yra dėl 2006-10-05 ir 2008-04-01 patirtų traumų likusių sveikatos sutrikimų. Dėl 2006-10-05 traumos likusių sveikatos sutrikimų 2014-01-22 konsultuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo ir nustatytas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014-03-17 sprendime Nr. SS-809 dėl 2006-10-05 ir 2008-04-01 patirtų traumų ir likusių sveikatos sutrikimų ignoravo nustatytą vidutinį funkcinį sutrikimą ir savarankiškai nustatė lengvą funkcinį sutrikimą, kuris neatitinka pareiškėjo sveikatos būklės.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas, jo l–2 priedas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Remiantis Kriterijų aprašu, Tvarkos aprašu bei juose esančiais paaiškinimais, NDNT, atlikdamas darbingumo lygio nustatymą, neturi teisės diagnozuoti ligų ar nustatyti funkcinį sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina ir NDNT, kuri Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinėje byloje Nr. A146-393/2012) paaiškina, kad ,,Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujasi išimtinai jai pateiktais duomenimis.“

Dėl darbingumo lygio, kai priežastis – „ligos arba būklės“.

Paaiškina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-03-17 sprendime Nr. SS-809 nurodoma, dėl kokių priežasčių taikomas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.3.1 punktas. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Teigia, kad Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas jo darbingumo lygį, neatsižvelgė į tai, kad 2013-09-03 UAB ,,Viloja“ Sveikatos centro siuntime Nr. 153 pažymėta, kad jam nustatyti II–III rentgenologinės stadijos dešinės kojos klubo sąnario pakitimai. Šie pakitimai (dešinio klubo sąnario II–III stadijos deformuojanti osteoartrozė) pažymėti 2009-12-14, 2012-10-24 radiologo išvadose po atliktų radiologinių tyrimų. Šie medicininiai dokumentai buvo pateikti NDNT, atliekant pareiškėjo darbingumo lygio vertinimus. Pažymi, kad NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2012-10-02 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL - 3280 dėl diagnozių pagal TLK-AM-I0 kodus M42.16, G54.2, G54.4, R52.1, M16.0 taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktą. Buvo nustatyta ir pripažinta III rentgenologinė stadija. 2014-01-22 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo pareiškėjas buvo siunčiamas rentgenologiniam klubų ir kelio sąnarių ištyrimui. 2014-01-22 rentgenologo išvadoje nurodyta dešiniojo ir kairiojo kelio deformuojanti artrozė II, 2014-04-14 rentgenologo patikslinta ir nurodyta deš. klubo sąnario II–III stadijos deformuojanti osteoartrozė, kairiojo klubo sąnario II stadijos deformuojanti osteoartrozė, kelių sąnarių II stadijos deformuojanti osteoartrozė. Atlikti medicininiai tyrimai įrodo, kad Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, neteisingai pritaikė Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.3.1 punktą ir neteisingai nustatė darbingumo lygį.

Pareiškėjas skunde Ginčų komisijai buvo nurodęs, kad nustatant darbingumo lygį dėl priežasties ,,ligos arba būklės“, jo manymu, turėjo būti du kartus taikytas Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytas koeficientas 0,9, tačiau Ginčų komisijos 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 ši aplinkybė nevertinta.

Kreipdamasis į Ginčų komisiją su prašymu, pareiškėjas prašė kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio asmens sveikatos ištyrimo arba pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas dėl 2006 ir 2008 m. traumų. Ginčų komisija 2014-04-29 sprendime Nr. S-159 pareiškėjo prašymo nenagrinėjo ir nenurodė, kodėl ši jo dalis netenkinama.

Komisijos veiklą reglamentuoja 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas. Šio Tvarkos aprašo 29 punkte nurodyta, kad ,,Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis“. Tačiau Komisijos 2014-04-29 sprendimas Nr. S-159 yra neišsamus ir neobjektyvus, jame esantys prieštaravimai parodo, kad jis priimtas, nesilaikant Tvarkos parašo 29 punkte nurodytų reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, kad atsiliepimas teikiamas ir NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus vardu.

Atsiliepime paaiškino, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (Tvarkos aprašas).

Paaiškino, kad dėl 2006 m. patirtos traumos padarinių buvo pritaikytas Kriterijų aprašo              1-ojo priedo 1 dalies 14.1 punktas, kuris taikomas dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų ir yra vertinamas 80 proc. bazinio darbingumo verte. Šis punktas naudojamas esant lengvam funkcijos sutrikimui: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai), kai asmuo funkciškai yra visiškai nepriklausomas. Taikytas šis kriterijus, nes po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos įvyko dešinės šlaunies grakščiojo raumens plyšimas, išliko potrauminis neuritas. Sveikatos funkcinis sutrikimas yra patvirtintas papildomai gautais 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacijos, 2014 m. sausio 22 d. traumatologo konsultacijos ir 2014 m. vasario 13 d. atlikto ENMG tyrimo duomenimis.

Dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių buvo taikomas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1 dalies 14.1 punktas, nes po nelaimingo atsitikimo išlieka dešinės šlaunies ir sėdmenų nervų neuropatija. Sveikatos sutrikimas patvirtintas papildomai gautos 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacijos ir 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimo Nr. 153 duomenimis (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimo sutrikimai dėl periferinių nervų sistemos pažeidimo).

Pažymi, kad Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktas vertinant darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ buvo taikytas vieną kartą, nes dėl 2006 ir 2008 m. sužalojimų išlieka vienas bendras lengvas funkcinis sveikatos sutrikimas.

Paaiškina, kad sveikatos sutrikimas dėl kojos sužalojimo negali būti vertinamas sunkesnį sveikatos funkcijos sutrikimą reglamentuojančiu Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.2 punktu, nes jis naudojamas tuomet, kai yra diagnozuojamas vidutinis sveikatos funkcijos sutrikimas, kai ligos simptomai yra vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipertenzija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai), kai asmuo funkciškai yra santykinai nepriklausomas (naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti), nereikia kito asmens pagalbos.

Paaiškina, kad pareiškėjui buvo sutrikdyta judamojo aparato funkcinė būklė, o sutrikdymo mastą lemia raumenų, sausgyslių ir raiščių elastingumas, nervinė raumenų reguliacija ir sąnario būklė. Atskirų dalių sutrikimo mastas lemia bendrą kojos funkcijos sutrikimo lygį. Kadangi dėl traumos, patirtos 2006 m., pareiškėjo sausgyslių ir raiščių elastingumui nepakenkta, išliko tik sumažėjusi raumens apimtis (kadangi raumens jėga yra pakankama, sumažėjusi apimtis svarbi tik estetiniu požiūriu, tai darbingumo lygiui įtakos neturėjo), sąnario būklė yra nepakitusi, o pareiškėją dėl nervo pakenkimo vargina tik skausmas, dėl to (pareiškėjo žodžiais, jis šlubuoja) kojos funkcijos sutrikimas negali būti vertinamas kaip vidutinio sunkumo ar sunkus. Pažymi, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad po 2006 m. patirtos traumos R. J. tęsė tarnybą. Kojos funkcijos sutrikimas įprastai vertinamas kaip vidutinio sunkumo (kai nustatomi riboti judesiai, turi įtakos statikai (pusiausvyrai), refleksams, motorikai). Tokių duomenų atsakovė neturi.

Nesutinka, kad nebuvo įvertintos visos diagnozės dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių. Alkūninio nervo ir stuburo kaklinės dalies pažeidimas buvo įvertintas kartu su kitomis ligomis ir būklėmis. Tvarkos aprašo 26 punktas nustato, kad kai asmeniui nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai. Tai reiškia, kad darbingumo lygis visais atvejais yra nustatomas dėl visų asmeniui diagnozuotų ligų ir būklių, o dėl kitų darbingumo lygio netekimo priežasčių, reglamentuotų Tvarkos aprašo 27 punkte, darbingumo lygis yra vertinamas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šių darbingumo lygio netekimo priežasčių nustatymu ir dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma. Kai asmens darbingumo lygis vertinamas tik dėl bendrų ligų ir būklių, NDNT remiasi gydančio gydytojo išduotu siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais nustatytas diagnozes. Kai darbingumo lygis vertinamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, asmuo privalo pateikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, jei darbingumo lygis vertinamas dėl darbingumo lygio priežasties „profesinė liga“ – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, jei dėl darbingumo lygio priežasties „liga (suluošinimas) tarnybos ar mokymų metu“ – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus (prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį, ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba). Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių, buvo remiamasi Klaipėdos miesto VPK 2008 m. gegužės 8 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. AE-08 duomenimis, kur yra įvardyta sužalota kūno dalis – dešinioji šlaunis. Su aktu tą pačią dieną R. J. buvo supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas akto egzempliorius. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas akto išvadą būtų skundęs.

Teismo posėdyje NDNT atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas dėl darbingumo lygio nustatymo pareiškėjui R. J.. Pareiškėjas nesutinka su NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2990, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. SS-809 ir prašo panaikinti Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-159, taip pat įpareigoti NDNT iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą pagal UAB „Viloja“ Sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimą Nr. 153.

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. Al- 78/V-179 patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu su priedais (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kitais teisės aktais.

Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą išduoti siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kaip yra išduodamas siuntimas, kokie duomenys turi būti siuntime, o 81 punkte nurodyta, kada siuntimas neišduodamas. Tai gali būti ir atvejis, kai neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Jau iš šių punktų formuluotės yra aišku, kad svarbu ne vien kada nors nustatyta diagnozė, o svarbu ir tai, kokie funkciniai sutrikimai išliko, nors ir buvo taikomos reabilitacijos priemonės. Taip pat matyti, kad siuntime turi būti nurodomos diagnozės, su siuntimu pateikiami  medicininių tyrimų išrašai, kiti asmens sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, o atsižvelgiant į asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį teikiami ir kiti dokumentai, informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį ir kt. Tvarkos aprašo 10 p. nustatyta, kad, esant Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai teikia dokumentus. Šioje normoje išvardijamos darbingumo lygio priežastys, o nuo 27.3 iki 27.14 punkto nurodomos tokios priežastys kaip nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu ir pan. Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad tik esant reikalui NDNT teritoriniai skyriai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su kita medicinine informacija, taip pat dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo gali kreiptis į kitas įstaigas ar institucijas, jeigu gauti medicininiai dokumentai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Byloje nustatyta, kad UAB „Viloja“ Sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 3 d. R. J. išdavė siuntimą Nr. 153 į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodyti pareiškėjo nusiskundimai, kad buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionare, taikyta medicininė reabilitacija. Taip pat aprašyta sveikatos būklė ir gydymo eiga, pateikta neurologo konsultacijos išvada, išvardytos diagnozės. Kartu su siuntimu buvo pateikti ir kiti 2012–2013 m. dokumentai, nustatyti Tvarkos apraše: išrašai iš gydymo stacionare istorijų, taip pat ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. judėjimo sistemos tyrimų duomenys, konsultacijų išvados, tyrimų duomenys, išrašai iš kitų įstaigų medicininių dokumentų.

Pareiškėjas į NDNT kreipėsi 2013 m. rugsėjo 4 d. 2013 m. rugsėjo mėnesį NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius vertino R. J. darbingumo lygį, 2013 m. rugsėjo 17 d. akte                  Nr. DL-2990 nurodė, kad nustatomas 35 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tačiau nevertino 2006 ir      2008 m. traumų pasekmių. Pareiškėjas šį aktą skundė NDNT 2013 m. spalio 21 d. ir prašė pakeisti nedarbingumo laikotarpį, vertinti traumų pasekmes. Iš esmės pareiškėjo skundas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu buvo patenkintas. Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 11 d. raštu NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į UAB „Viloja“ Sveikatos centrą ir prašė pateikti papildomus dokumentus – angiochirurgo konsultacijos išvadą, kurioje būtų nurodyta, ar yra abiejų kojų lėtinis veninis kraujotakos nepakankamumas. Buvo gautas UAB „Viloja“ Sveikatos centro 2013 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 45, kad tokio dokumento neturi, todėl NDNT 2013 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovą dėl tarpininkavimo gaunant paslaugas ir įpareigojimo pateikti paskutinės konsultacijos duomenis. Gautas 2013 m. gruodžio 13 d.                        VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės raštas, kuriame pateikta prašoma informacija. Taip pat ruošiantis nagrinėti pareiškėjo skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į UAB „Viloja“ Sveikatos centrą ir prašė pateikti traumatologo ortopedo ir neurologo konsultacijų išvadas, įvertinant, ar dėl 2006 m. spalio 5 d. buvusios traumos išlieka funkcinis sutrikimas, o jeigu išlieka, prašė nurodyti, koks. 2014 m. vasario 4 d. gauti 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. sausio 30 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašai iš medicininių dokumentų, gauti 2014 m. vasario 12 d. VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės ENMG tyrimo duomenys ir išvada.

Taigi, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ėmėsi Tvarkos apraše nurodytų priemonių, kad būtų pateikti papildomi dokumentai, ir tuos dokumentus surinko bei vertino. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ginčų komisija dar turėjo papildomai išreikalauti dokumentus arba atlikti ekspertizes. Ginčų komisija savo sprendime ir neprivalėjo nurodyti, kodėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas, nes iš viso skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo turinio akivaizdu, kad Ginčų komisija įvertino, jog duomenų, kuriuos turėjo NDNT, sprendimui priimti pakanka. Gavęs papildomus dokumentus, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. vasario 14 d. – kovo 17 d. pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį, rėmėsi siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų ir specialistų konsultacijų išvadomis ir didžiąją pareiškėjo skundo dalį tenkino.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3187, kuriame išvardijama, kokiais dokumentais vadovaujantis šis aktas priimtas, nurodytos dėl priežasties „ligos arba būklės“ diagnozės, pagrindinės ir gretutinės, funkcijų sutrikimai. Išvada dėl pagrindinių diagnozių buvo daroma remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktu. Dėl pagrindinėse ir gretutinėse diagnozėse nurodytų ligų (ligų kodai nurodomi pagal TLK-10-AM klasifikatorių) G55.1, G54.2, M51.1, G54.4, G56.2, M42.16, M16.1, M17.1 nustatytas 45 procentų bazinis darbingumas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos I11.9 nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.4.2.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos 187.2 kodu nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, o, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies  14.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T94.0, G57.2, G57.0 nustatytas 80 procentų bazinis darbingumas ir 80 procentų darbingumo lygis, o gretutinių diagnozių F32.10 ir J44 nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,648.

Taip pat šiame akte nurodytos pagrindinės ir gretutinės diagnozės dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „Liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu“ , vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų nustatė 80 procentų bazinį darbingumą ir 80 procentų darbingumo lygį. Taip pat įvertintos dėl 2008 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ esamos diagnozės, jos išvardijamos. Remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktu, nustatytas 80 procentų bazinis darbingumas ir 80 procentų darbingumo lygis. 

Remdamasis šiuo aktu NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė skundžiamą                        2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809 ir nustatė R. J. 30 procentų darbingumo lygį, 70 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galioja nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2039 m. gegužės 5 d.; 80 procentų darbingumo lygį, 20 procentų netektą darbingumą dėl 2006 ir 2008 m. patirtų traumų dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“, galioja tiek pat.

Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ 1 dalies „Nervų sistemos ligos“ 14.1 punktas nustato, kad 80 procentų bazinis darbingumas vertinamas esant lengvam funkcijos sutrikimui: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės taip pat apibūdina visus esamus medicininius dokumentus, kuriuos prašo įvertinti, tačiau jo netenkina sprendimo dalis, kuri susijusi su 2006 m. ir 2008 m. traumomis iš esmės dėl funkcijos sutrikimo įvertinimo kaip lengvo. Pareiškėjo manymu, dėl šių traumų pasekmių turėjo būti nustatytas gerokai mažesnis darbingumo lygis, sutrikimas dėl šių traumų pasekmių negalėjo būti pripažintas lengvu, nes jau siuntime nurodyta, kad jis yra vidutinis. Taip pat pareiškėjas iš dalies nesutinka su darbingumo lygio vertinimu dėl priežasties „ligos arba būklės“. Jis nesutinka su Sprendimų kontrolės skyriaus taikytu Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punkto taikymu, pažymi, kad Klaipėdos II teritorinis skyrius 2012 m. spalio 2 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3280 dėl tų pačių diagnozių taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktą, tuomet jam buvo pripažinta III rentgenologinė stadija. Pareiškėjas teigia, kad tokią stadiją patvirtina ir 2014 m. medicininiai dokumentai, kuriuos nurodo skunde, todėl nesutinka ir su skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo teiginiu, kad asmens byloje Nr. 6893 nėra duomenų, patvirtinančių apie jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligų III rengenologinę stadiją. Pareiškėjas nurodo 2012 m. medicininius dokumentus ir siuntimą, kuriame nurodyta II–III stadija. Taip pat pareiškėjas mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes Ginčų komisija nepasakė nieko apie jo prašymą du kartus taikyti Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytą koeficientą 0,9.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausia svarbu yra tai, kad darbingumo lygis vertinamas ne tik pagal medicininius kriterijus. Kriterijų aprašo 3 punkte pasakyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal kriterijų aprašo 1 priedą); funkcinius (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas).

Kaip taikomi medicininiai kriterijai, nurodyta Kriterijų aprašo 4 punkte, t. y.  nurodyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 5 punktas nustato, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kaip taikyti koeficientus, bei koeficientų dydžiai. Koeficientų taikymas susijęs su kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentais: kuo didesnis šis bazinis darbingumas, tuo mažesnę įtaką darantis koeficientas taikomas nuo 0,9 iki 0,7.

Pareiškėjas skunde teigia, kad šis punktas iš viso nebuvo taikytas, tačiau nustatyta, kad koeficientai buvo taikyti ir jie darė įtaką pareiškėjo darbingumo lygio sumažinimui nuo 45 iki 30 procentų.

Pagrindinis dokumentas, kuris nulėmė pareiškėjo darbingumo lygį, ginčijamą šioje byloje, yra NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3187, kadangi šio akto pagrindu priimtą Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809 paliko galioti Ginčų komisija. Nurodytas Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas yra palankesnis pareiškėjui nei Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimas.

Pareiškėjas neginčija diagnozių, kurios įvardijamos akte Nr. DL-3187 kaip pagrindinės ir gretutinės, taip pat neginčija ir diagnozių, kurios nurodytos kaip 2006 ir 2008 m. traumų pasekmės. Iš darbingumo lygio akto Nr. DL-3187, taip pat Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 809 turinio matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas atsižvelgiant ne vien į siuntimą ir su siuntimu pateiktus dokumentus, tačiau buvo vertinami ir NDNT surinkti papildomi medicininiai dokumentai, kurie išvardijami akto 17, 19 ir 28 punktuose, o pagal Tvarkos aprašo 26 punktą darbingumo lygis buvo nustatomas ir dėl kitų priežasčių (dėl „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymų metu“ (27.5 ir „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (27.3 p.). Dėl šių priežasčių buvo vadovaujamasi ne tik siuntimu, bet ir pirminiais dokumentais, kai buvo nustatytos tokios priežastys. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad dėl šių priežasčių reikėjo vadovautis ir medicininiais dokumentais, kurie surašyti tuoj po traumų ir vėliau, t. y. 2009, 2010 ir 2011 metais. NDNT vertina darbingumo lygį konkrečią datą ir remiasi naujausiais dokumentais, tik juos sulygina su dokumentais, kai buvo konstatuotos tos traumos (nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, tarnybinio patikrinimo išvada) ir tik tam, kad įsitikintų, jog išlikusios pasekmės gali būti siejamos su patirtomis traumomis. Iš skundžiamo NDNT sprendimo ir Ginčų komisijos sprendimo matyti, kad traumų pasekmės ir buvo vertinamos atsižvelgiant į naujausius dokumentus.  Darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad taikant gydymą, reabilitacijos priemones, kas yra privaloma, atitinkamų sveikatos sutrikdymų pasekmės negali visą laiką išlikti vienodos, sveikatos būklė gali gerėti. Tik skundžiamais sprendimais pareiškėjui darbingumo lygis jau nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau ši aplinkybė netrukdo jam, gavus naują gydymo įstaigos siuntimą, pagrįstą naujais medicininiais duomenimis, vėl kreiptis į NDNT.    

Pareiškėjas nesutinka su dalies pagrindinių diagnozių vertinimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktą. Nurodė, kad 2012 m. šios diagnozės buvo vertinamos pagal 76.3.2 punktą. Ginčija jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligų įvertinimą. 76.3.1 punktui priskirtinos ligos, kai yra II rentgenologinė stadija, aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas, tai įvertinama 50 procentų bazinio darbingumo lygiu. 76.3.2 punktui priskiriamos ligos III rentgenologinės stadijos, vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų, vertinama 45 procentais bazinio darbingumo. Pareiškėjo manymu, turėjo būti taikomas tas pats punktas kaip ir 2012 m. Tačiau 2014 m. kovo 17 d. darbingumo lygis buvo vertinamas pagal 2013 m. siuntimą ir naujai gautus medicininius dokumentus. Vertinant šį medicininį kriterijų svarbu buvo nustatyti rentgenologinę stadiją, aiškius osteofitus ir nedidelį sąnario plyšio susiaurėjimą. Be to, 76 punktas reikalauja priskirti šiam punktui dviejų ir daugiau sąnarių artrozės, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozės, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, nurodo, kad darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. 76.3 punktas nustato, kad čia priskiriama III funkcinio nepakankamumo klasė, o tai reiškia, kad gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla.  Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime nurodyta, kad vertinant 2012, 2013 ir 2014 m. gautus medicininius dokumentus ir buvo nustatyti visi reikiami požymiai priskiriant diagnozes 76.3.1 punktui, be to, taikant 76 p. pastabą, darbingumo lygio procentai dar sumažinti 5 procentais. Pareiškėjas ginčija rengenologinės stadijos nustatymą. Tačiau vertintuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kurie patvirtintų šių ligų III rentgenologinę stadiją, tokių dokumentų nenurodė ir pareiškėjas. Medicininiai dokumentai yra pateikti į bylą. Siuntime tik dėl dalies diagnozių nurodyta II–III stadija, tačiau NDNT vertino naujus medicininius dokumentus ir konsultacijų išvadas, kuriuose nepatvirtinama III šio pobūdžio ligų rentgenologinė stadija, bet patvirtinama II stadija. Dėl to nebuvo pagrindo nei NDNT, nei Ginčų komisijai dar atlikti kokius nors tyrimus, ekspertizes dėl rentgenologinės stadijos nustatymo. Dėl III funkcinio nepakankamumo klasės (76.3 punktas) nustatymo taip pat nėra pagrindo abejoti, pats pareiškėjas nenurodo duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Pareiškėjas gali apsitarnauti, t. y. jam nereikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. O dėl judamojo atramos aparato ligų yra ribota jo profesinė ir aktyvi fizinė veikla. Ši aplinkybė NDNT yra įvertinta ir akto Nr. DL-3187 18 punkte, kur nurodyti funkcijų sutrikimai – 2 lengvi ir 3 vidutiniai.

Dėl pareiškėjo darbingumo lygio, kai priežastis „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu“. Tai trauma, patirta 2006 m. spalio 5 d.  Nustatyta, kad dėl šios traumos 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl R. J. traumos, susijusios su priežastimi „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymo metu“. Tuo metu traumos padarinius patvirtino ir medicininiai dokumentai, kuriuos vertino NDNT. Po šios traumos pareiškėjui diagnozuota G57.2 (šlaunies nervo pažeidimas) ir T94.0 (sužalojimų, apimančių kelias kūno sritis, padariniai). Šios diagnozės išliko. NDNT vertino 2013 m. siuntimo duomenis, susijusius su šios traumos pasekmėmis, taip pat papildomai gautus 2014 m. medicininius dokumentus ir tyrimo duomenis. Abi šios diagnozės buvo vertinamos akte Nr. 3187 kaip pagrindinės diagnozės (14 akto punktas), bazinis darbingumas dėl diagnozės G57.2 ir T94.0 įvertintas 80 procentų pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktą (21 akto punktas). Pareiškėjas neginčija šių diagnozių. Pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, jos priskirtinos nervų sistemos ligoms, 14 punkte klasifikuojamos periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos. Pareiškėjas nesutinka su klasifikavimu, nes mano, kad negalėjo būti nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas. Iš NDNT 2014 m. kovo 17 d. sprendimo matyti, kad po traumos įvyko dešiniosios šlaunies grakščiojo raumens plyšimas, išliko potrauminis neuritas. NDNT nurodė, kokie 2014 m. medicininiai dokumentai (2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacija, 2014 m. sausio 22 d. traumatologo konsultacijos ir 2014 m. vasario 13 d. atliktas ENMG tyrimas) tai patvirtina. Šie dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjui galėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.2 punktas, kadangi jis vaikščiojimui naudoja pagalbinę priemonę – pasiremia lazda. Dokumentuose nenurodyta, kad pareiškėjui reikalinga pagalbinė priemonė, o nurodyta tik tai, kad vaikšto šlubuodamas (2014 m. sausio 22 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų ir kt.), t. y. gali vaikščioti be pagalbinių priemonių. Šlubavimas nerodo, kad asmuo negali vaikščioti be pagalbinių priemonių, juo labiau to nerodo kiti požymiai, kuriuos iš medicininių dokumentų skunde cituoja pareiškėjas. Jis pats pripažino, kad kol dirbo policijoje po patirtų traumų, vaikščiojo nesiremdamas lazdele. Tai, kad dabar jis pasiremia lazdele, nereiškia, kad be jos neįgalus vaikščioti visiškai.  

Dėl 2008 m. nelaimingo atsitikimo pasekmių. Pareiškėjas neginčija diagnozių, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo: G57.2 (šlaunies nervo pažeidimas); G57.0 (sėdmens nervo pažeidimas) ir T94.0 (Sužalojimų, apimančių kelias kūno sritis, padariniai). Akte Nr. DL-3187 šios diagnozės vertintinos kaip pagrindinės (akto 14 p.). Akto Nr. DL-3187 21 p. nurodyta, kad šios diagnozės, nustatant bazinį darbingumą, vertinamos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktą. Akte nurodyta, ir kokiais dokumentais vadovaujamasi: 2008 m. gegužės 8 d. aktu Nr. AE-08, 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacija, 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimu Nr. 153. Šiuo atveju taip pat nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų, jog dėl nurodytų diagnozių, susijusių su                   2008 m. trauma, būtų sukeltas vidutinis ar ryškus funkcijos sutrikimas. Iš minėto 2008 m. gegužės             8 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. AE-08 turinio matyti, kad pareiškėjas susižalojo dešiniąją šlaunį, pargriuvęs lipdamas laiptais. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad dėl               2008 m. traumos būtų pagrindas taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.2 ar 14.3 punktus, nes jie taikomi pirmiausia atsižvelgiant į funkcijos sutrikimą, bet svarbūs ir kiti nurodyti požymiai. Funkcijos sutrikimo laipsnio požymiai aprašyti 14 punkte ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nustatyti požymiai, kurių pagrindu galima būtų pripažinti vidutinį funkcijos sutrikimą, ar kiti požymiai, nurodyti 14.2 ar 14.3 punktuose.

Dėl Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų taikymo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo taikomi koeficientai, nurodyti atitinkamai pagal kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentus. Šie koeficientai buvo taikomi ir nustatytas 45 procentų bazinis darbingumas buvo dauginamas iš 0,8, dauginamas du kartus ir 0,9 ir taip pareiškėjui nustatytas 30 procentų bazinis darbingumas bei 30 procentų darbingumo lygis (Akto Nr. DL-3187 26.1.1 punktas). Koeficientas taikytas ir atsižvelgiant į nustatytą 80 procentų darbingumo lygį pagal diagnozes dėl 2006 ir 2008 m. patirtų traumų (taikyti Kriterijų aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyti koeficientai).

Pareiškėjas neginčija funkcinių profesinių kriterijų taikymo, šių kriterijų taikymas iš esmės nedaro įtakos darbingumo lygiui, nes nustatytas koeficientas buvo 1.

Skundžiamame NDNT 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nagrinėtas ir  specialiųjų poreikių vertinimas. R. J. nenustatytas specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis, nes sveikatos funkcijos sutrikimas neatitinka Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 4.3 punkto reikalavimų, taip pat pareiškėjo būklė neatitinka šio sąrašo 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų kriterijų. Pareiškėjas teismui šios sprendimo dalies neginčija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiami NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                          Arūnas Kaminskas

Margarita Stambrauskaitė

Halina Zaikauskaitė