Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-16][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-91-603-2015].docx
Bylos nr.: e2S-91-603/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-91-603/2015                                       

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34810-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė:

 

              pareiškėja teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymus kaip nepagrįstus, bei elektroniniu parašu 2014 m. gegužės 30 d. pasirašytą raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje ir panaikinti to rezultate surašytą 2014 m. birželio 19 d. patvarkymą.

              Nurodė, kad antstolio 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymas yra nepagrįstas, nes skolininkė apie antstolį apskritai sužinojo tik 2014 m. liepos 7 d., bet ne 2014 m. gegužės 30 d., kaip nurodo antstolis. Skolininkė mano, kad antstolio 2014 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymas naikintinas, nes antstolis, pastebėjęs jam pateikto procesinio dokumento trūkumus, turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu. Skolininkė nurodo, kad nežinodama apie pradėtą vykdymo procesą ji neturėjo ir negalėjo pranešti antstoliui apie jos gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Skolininkės teigimu, antstolis 2014 m. gegužės 30 d. raginimą, įteiktiną jį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, pasirašė neturėdamas duomenų apie tai, ar skolininkės buvimo vietą yra žinoma, ar ne, todėl toks antstolio veiksmas negali būti laikomas teisėtu. Tokiu būdu raginimas galėjo būti surašytas ir įteiktas ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 10 d., o patvarkymas dėl išieškojimo priverstine tvarka – atitinkamai ne anksčiau kaip 2014 m. birželio 23 d. Skolininkė nurodo, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, skolininkei buvo sutrukdyta gavus raginimą iš karto sureaguoti ir įvykdyti sprendimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo procedūrų. Skolininkė mano, kad antstolis nesiėmė veiksmų skolininkės buvimo vietai nustatyti, todėl buvo nepakankamai rūpestingas.

              Antstolis 2014 m. spalio 30 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/19466 atsisakė tenkinti skolininkės 2014-10-13 skundą ir vykdomąją bylą persiuntė teismui skolininkės skundui dėl antstolio veiksmų nagrinėti. Patvarkyme antstolis nurodė, kad gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją atlieka Gyventojų registro tarnyba, todėl skolininkė nepagrįstai nurodo, kad Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai buvo žinomas jos gyvenamosios vietos adresas, o skolininkei nesilaikius gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos, nėra pagrindo antstoliui perkelti atsakomybės už skolininkės pareigų nevykdymą.

              Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į antstolio skundą, kuriuo prašo civilinę bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo prašo skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Sutinka su antstolio 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkyme išdėstytais argumentais, prašo į juos atsižvelgti. Nurodo, kad apie sprendimą skolininkė I. M. buvo supažindinta tinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų atmetė.

Teismas sprendė, kad iš antstolio 2014 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo matyti, kad skolininkės pateiktą skundą antstolis išnagrinėjo kaip prašymą, tokią išvadą padaręs susipažinus su procesinio dokumento turiniu, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės antstoliui pateiktas procesinio dokumento pavadinimas, nes vykdymo proceso šalių antstoliui teikiamiems procesiniams dokumentams yra keliami bendrieji CPK įtvirtinti procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimai (CPK 111 str., 113 str., 114 str.), todėl teismas sutiko su skolininkės skunde išdėstytais argumentais, kad antstolis prieš priimdamas patvarkymą netenkinti skolininkės prašymą, turėjo nustatyti terminą skolininkei pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti antstolio patvarkymo, nes skolininkė turėjo CPK 510 -512 straipsniuose įtvirtintą procesinę teisę skųsti antstolio procesinį veiksmą. Be to, teismas nustatė, kad antstolio 2014 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymas atitinka CPK 613 str. 2 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl vien abstraktūs pareiškėjos teiginiai dėl procesinio dokumento pavadinimo, nepagrindžiant jų konkrečiomis priimto procesinio dokumento neteisėtumo aplinkybėmis, nelaikytini pagrindu pripažinti antstolio priimtą patvarkymą neteisėtu ar neatitinkančiu įstatymo reikalavimų. teismas taip pat sprendė, kad skolininkės skundžiamas antstolio priimtas 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymas, kuriuo grąžintas skolininkės skundas nenagrinėtas, taip pat priimtas nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant antstolio priimtas 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymas būtų naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismas pareiškėjos skundo argumentus, kad antstolis nesiėmė veiksmų skolininkės buvimo vietai nustatyti atmetė kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdydamas 2014 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1573-115/2012 ėmėsi visų veiksmų skolininkės gyvenamajai vietai nustatyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skolininkė pakeitė savo gyvenamąją vietą ir nuo 2012-10-24 iki 2012-11-12 deklaravo ją (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (v.b.l. 80). Antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrįstai savo procesinius dokumentus skolininkei siuntė vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (v.b.l. 3), kurį skolininkė deklaravusi kaip savo gyvenamosios vietos adresą laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2012-10-24. Teismas sutiko su antstolio 2014 m. spalio 30 d. patvarkyme netenkinti skolininkės skundą išdėstytais argumentais, kad ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją. Taigi nors pareiškėjos skunde minimose darbingumo lygio pažymose nurodyti skirtingi skolininkės gyvenamosios vietos adresai, antstolis, siųsdamas skolininkei adresuotus procesinius dokumentus, galėtų atsižvelgti, bet neturi pareigos vadovautis minėtuose dokumentuose nurodytais adresais, nes kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos išrašo, skolininkė aktyviai vykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtintas nuostatas ir periodiškai deklaruodavo savo gyvenamąją vietą, taip pat išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl nesutiktina su skunde išdėstytais argumentais, kad skolininkės nepranešimas apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą gali pateisinti jos, kaip vykdymo proceso šalies pareigos pranešti antstoliui duomenų pasikeitimą nevykdymą. Šios pareigos neįvykdžius, pranešimai skolininkei siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (CPK 644 str. 2 p.).

Nors skolininkė su atstove advokate J. T. teisinių paslaugų sutartį sudarė 2014 m. sausio 19 d. (v.b.l. 34), tačiau teismas nustatė, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolių kontoroje advokatės prašymas susipažinti su vykdomąja byla antstolių kontoroje gautas tik 2014 m. liepos 24 d. (v.b.l. 35). Teismas taip pat darė išvadą, kad skolininkė pati nesiekė informuoti antstolį apie savo gyvenamąją vietą ar apie kitą korespondencijos gavimo adresą.

Teismas vadovavosi CPK 604 str., kuriame įtvirtinta prezumpcija, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, todėl antstoliui įrodžius vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti pati pareiškėja (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad skolininkė, žinodama apie pradėtus vykdymo veiksmus, aktyviai nesidomėjo vykdymo eiga ir skolininkės skundo argumentus dėl antstolio neteisėtų veiksmų skolininkės buvimo vietai nustatyti atmetė kaip visiškai nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad raginimas, tame tarpe skolininkės prašomas panaikinti 2014 m. gegužės 30 d., yra viena iš antstolio procesinių dokumentų formų, kurią antstolis privalo naudoti vykdydamas vykdomuosius dokumentus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.2 p.), todėl šis antstolio priimtas procesinis dokumentas jokių teisinių pasekmių skolininkei nesukuria, o tik skolininkei neįvykdžius raginime numatytų reikalavimų per jame nurodytą terminą, antstolis turi teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui nepavyko nustatyti skolininkės buvimo vietos, antstolis pagrįstai raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt  CPK 660 str. 1 d. nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.) bei ėmėsi priverstinių sprendimo vykdymo veiksmų.

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti.

Nurodo, kad skolininkė, nežinodama koks antstolis užvedė vykdomąją bylą, neturėjo jokios galimybės tinkamai vykdyti LR CPK 644 str. 2 d. numatytą skolininko pareigą pranešti apie adreso pasikeitimą antstoliui. Todėl antstolio ir teismo nurodoma teisės norma (LR CPK 644str. 1d.) ginčo situacijoje, kalbant apie raginimo vykdyti teismo sprendimą įteikimą, net negalėjo būti taikoma. Be to, ši teisės norma kalba apie dokumentų įteikimą ir duoda nuorodą kaip tik į LR CPK 660 str. 1d. Vadinasi, šioje situacijoje taikytina yra LR CPK 660 str. 1d. Taip pat teigia, kad nėra pagrindo tapatinti teismo sprendimo priėmimo su teismo sprendimo vykdymo pradžia, kol kreditorius nesikreipė į antstolį. Skolininkė nesutinka su teismo pozicija, jog kad raginimas yra viena iš antstolio procesinių dokumentų formų, kurią antstolis privalo naudoti vykdydamas vykdomuosius dokumentus, todėl šis antstolio priimtas procesinis dokumentas jokių teisinių pasekmių skolininkei nesukuria, o tik skolininkei neįvykdžius raginime numatytų reikalavimų per jame nurodytą terminą, antstolis turi teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu, nes raginimo gavimas sukelia teisines pasekmes, nuo to priklauso tolimesni antstolio veiksmai ir pasekmės skolininkui. Teismas neanalizavo, ar buvo pagrindas pasirašyti raginimą el. parašu LR CPK 660 str. 1 dalies pagrindu, ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Antstolio argumentai, kurių teismas visiškai nevertino, apie tai, kad jis pašte esantį laišką sutraktavo kaip prielaidą, kad laiškas skolininkės jau nebus atsiimtas, yra kritikuotinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Vykdomosios bylos duomenimis, išvadą apie skolininko buvimo vietos nežinojimą, antstolis padarė gerokai anksčiau, t.y. dar 2014-05-30 (pagal pašto ataskaitą dėl siuntos pristatymo, šią dieną, 2014-05-30, pirmas raginimas dar gulėjo pašte ir laukė, kada skolininkas atsiims siuntą). Todėl darytina išvada, kad antstolis 2014-05-30 raginimą, įteiktiną LR CPK 660 str. 1 dalyje nustatytu būdu, pasirašė neturėdamas duomenų apie tai, ar skolininko buvimo vieta yra žinoma, ar ne. Todėl šis antstolio veiksmas negali būti laikomas teisėtu. Tokiu būdu raginimas, skelbtinas vadovaujantis LR CPK 660 str. 1 dalyje, galėjo būti surašytas ir įteiktas ne anksčiau nei 2014-06-10, atitinkamai patvarkymas dėl išieškojimo priverstine tvarka galėjo būti surašytas ne anksčiau nei 2014-06-23. Taipogi, skundžiamame antstolio patvarkyme yra skaičiavimo klaidų.

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymo tyrimo ir vertinimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, todėl iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja.

Šalims, kreipiantis į teismą, CPK nustato pateikimų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, kurių vienas yra nurodyti šalių gyvenamosios vietos ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. CPK 646 str. 1 d. nuostatoje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmos instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, vykdomajame rašte turi būti nurodomas pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai (CPK 648 str. 1 d. 7 p.) Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-19 nutarčiai, Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmos instancijos teismas, 2014-01-30 išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomajame rašte nurodytas apeliantės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Gavęs vykdomąjį raštą antstolis neturi pagrindo abejoti jame nurodyta informacija. Apeliantei nepatikslinus savo registruotos gyvenamosios vietos adreso pirmos instancijos teismui, nebuvo pagrindo spręsti, jog teismui žinomas adresas yra klaidingas ar pasikeitęs. Tai, kad apeliantė kreipėsi į kasacinį teismą, neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo vykdymui, kadangi šis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Taip pat nesutiktina su apeliantės pozicija, kad ji negalėjo įvykdyti LR CPK 644 str. 2 d. numatytos pareigos nežinodama koks antstolis užvedė vykdomąją bylą. Žinodama apie apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, tai, kad šis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, kas leidžia iš karto po įsiteisėjimo išieškotojui išduoti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo procesą, apeliantė galėjo netrukdomai sužinoti, ar jau išduotas vykdomasis raštas, susisiekti su išieškotoju dėl priteistos sumos sumokėjimo, išdėstymo dalimis ar kokiam antstoliui perduotas procesinio sprendimo vykdymas ir nurodyti aktualų gyvenamosios vietos adresą. Apeliantė pagal savo supratimą, kuris prieštarauja įstatymų nuostatoms, bendrosioms asmeniui keliamoms sąžiningumo, atidumo, pareigingumo, atsakingumo, aktyvumo proceso metu pareigoms, pasirinkdama poziciją nevykdyti minėto sprendimo nuo jo įsiteisėjimo, ignoruoti pareigą aktyviai veikti ir domėtis proceso eiga turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjos neveikimas negali perkelti antstoliui didesnės pareigos veikti.

Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolis, vykdydamas 2014 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1573-115/2012, ėmėsi visų veiksmų skolininkės gyvenamajai vietai nustatyti. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi CPK 604 str., kuriame įtvirtinta prezumpcija, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, todėl antstoliui įrodžius vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turi įrodyti pati pareiškėja (CPK 178 str.). Atmestini apeliantės teiginiai, kad antstolis nepagrįstai darė prielaidą, jog apeliantė siuntos pašte neatsiims, nepagrįstai darė išvadą apie skolininko buvimo vietos nežinojimą, dėl ko nepagrįstai paskelbė 2014-05-30 raginimą vadovaujantis LR CPK 660 str. 1 d. CPK 604 str. aiškiai nurodyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Įstatymas nenumato išimčių kuomet laiškas paliktas pašte. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstoliui nepavyko nustatyti skolininkės buvimo vietos, dėl ko antstolis pagrįstai raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt  CPK 660 str. 1 d. nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  337 str. 1 d. 1 p., teismas

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                         Loreta Bujokaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 613 str. Antstolio patvarkymas
  • CPK 644 str. Skolininko pareigos
  • CPK 660 str. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • CPK 648 str. Vykdomojo dokumento turinys
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo