Baudžiamoji byla Nr. 1-485-953/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09350-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.3; 2.10.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį,

n u s t a t ė:

A. K. 2016 m. vasario 24 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., iš miegamojo kambaryje esančios komodos stalčiaus, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą -D. T. K. priklausančius pinigus - 120 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajai D. T. K. 120 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji A. K. dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad D. T. K. yra jos močiutė, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliai. Tame pačiame name, tik antrame aukšte gyvena jos tėvas A. K.. Iki įvykio pas jį gyveno. Šiuo metu gyvena pas draugę D. I.. Turi dvi mažametes dukras, jai yra apribotos motinystės teisės, todėl dukras globoja mama B. K.. 2016-02-24 po pietų, buvo nuėjusi pas močiutę, ten buvo ir jos dukra. Būnant matė, kaip močiutė savo juodos spalvos piniginę pasidėjo miegamojo kambaryje į ten esančios komodos pirmą stalčių. Kažkur apie 16.00 val., tikslaus neprisimena, nuėjo į miegamojo kambarį ir spontaniškai pradariusi komodos pirmąjį stalčių, po rūbais rado minėtą juodos spalvos piniginę ir ją pasiėmė. Iš anksto apvogti močiutės neplanavo. Tuo metu dukra buvo miegamojo kambaryje, bet ji nesuprato ką ji daro. Močiutė buvo virtuvėje. Nuėjusi į koridorių prasidarė piniginę ir iš jos paėmė vieną 20 eurų kupiūrą. Piniginėje dar buvo pinigų, neskaičiavo kiek. Piniginę su likusiais pinigais įdėjo į močiutės violetinės spalvos palto kišenę, kuris buvo pakabintas ant pakabos koridoriuje. Tada nuėjo į svetainę ir iššoko pro langą. Pro duris negalėjo išeiti, nes jos buvo užrakintos. Išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į PPC „Akropolis“. Tik sėdėdama taksi automobilyje pastebėjo, kad į 20 eurų kupiūrą yra įvyniotos dar dvi kupiūros po 50 eurų. Ji iš močiutės norėjo pavogti tik 20 eurų, o gavosi, kad pavogė 120 eurų. Pavogtus pinigus iš močiutės išleido maistui. Tą pačią dieną, kažkur apie 17.00 val., paskambino močiutei D. T. K. ir prisipažino, kad iš jos pavogė 120 eurų. Jai pasakė, kad piniginę padėjo koridoriuje jos palto kišenėje. Pažadėjo močiutei grąžinti pavogtus pinigus. Ji niekur nedirba, reikėjo pinigų pragyvenimui. Nors ir gyveno pas tėvą, jis neduoda pinigų maistui, kitoms reikmėms. Anksčiau vartojo narkotikus, jau nuo 2015 m. spalio mėnesio jų nebevartoja. Įvykio metu buvo blaivi. Anksčiau iš močiutės nieko nėra pavogusi, nežino kodėl ji teigia, kad ją ne kartą yra apvogusi.  Močiutei D. T. K. iki šiol 120 eurų negrąžino, bet kai juos turės, pažada grąžinti. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su viešųjų darbų bausme (36-37, 45 b. l.).

Be kaltinamosios A. K. duotų paaiškinimų, jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji D. T. K. tyrimo metu parodė, kad anūkė A. K. niekur nedirba, vartoja narkotikus, yra laisvo elgesio moteris. Ji turi dvi mažametes dukras. Jomis visiškai nesirūpina, dukras prižiūri jos motina. Anūkė yra be pastovios gyvenamosios vietos, valkatauja. Būna, kad iš gailesčio ją priima gyventi jos tėvas A. K.. Ji pagyvena pas tėvą trumpai, jį apvagia ir dingsta iš namų. Ne kartą buvo ją apvogusi, tačiau jos pagailėdavo ir į policiją nesikreipdavo. Iki įvykio ji laikinai gyveno pas savo tėvą A. K.. Ji irgi gyvena tame pačiame name, tik pirmame aukšte, o sūnus antrame namo aukšte. 2016-02-24 pas ją svečiavosi anūkės mažametė dukra. Tą dieną apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, atėjo jos aplankyti anūkė. Kažkur apie 15.30 val. ji su anūkės dukra žiūrėjo miegamojo kambaryje televizorių. Tuo metu anūkė buvo kitame, ji gulėjo lovoje. Kadangi kambario durys buvo praviros, tai ji matė, kad A. K. guli lovoje. Galvojo, kad ji miega. Kažkur apie 15.50 val. ji nuėjo į virtuvę. Ten pabuvusi kelias minutes išgirdo kaip anūkės dukra šaukia „ko lendi į stalčių?“. Ji tada greit nuėjo į miegamojo kambarį ir iš jo išeinančią sutiko A. K.. Ji pasakė, kad nieko neėmė, anūkės rankose nieko nepastebėjo. A. K. nuėjo į koridorių ketindama išeiti į lauką, tačiau ji buvo užrakinusi duris. Tai anūkė nuėjo į kitą kambarį. Ji tuo metu buvo miegamojo kambaryje, įtarė, kad A. K. galėjo pavogti iš jos pinigus. Greit prasidarė komodos pirmą stalčių ir pradėjo ieškoti juodos spalvos piniginės, kurioje buvo 205 eurai. Joje buvo 3 kupiūros po 5 eurus, 2 kupiūros po 10 eurų, 1 kupiūra 20 eurų, 3 kupiūros po 50 eurų. Piniginę buvo paslėpusi po rūbais ir jos komodos stalčiuje neberado. A. K. greit pasišalino iš namo, matomai pro langą, juk durys buvo užrakintos. Ji iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie vagystę. Tuo metu galvojo, kad A. K. iš jos pavogė 205 eurus. Kažkur apie 17.00 val. A. K. jai paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad jos piniginę įkišo į palto kišenę, kuris yra pakabintas koridoriuje ir iš piniginės pasiėmė 120 eurų, o kitus pinigus paliko piniginėje. Ji pažadėjo 100 eurų grąžinti tą patį vakarą, o 20 eurų grąžins vėliau. Ji rado piniginę, kurioje buvo 85 eurai. Atvykus policijos pareigūnams, tą pačią dieną pareiškimo nerašė, pagalvojo, kad grąžins anūkė pavogtus pinigus, tačiau negrąžino. A. K. iš jos pavogė, o nepasiskolino 120 eurų. Po įvykio anūkė pas ją atėjusi nebuvo ir 120 eurų negrąžino. Padaryta 120 eurų turtinė žala. Civilinio ieškinio nereikš (16-17, 19-20 b. l.).

2016-02-25 D. T. K. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2016-02-24 apie 16.30 val., po anūkės A. K. apsilankymo pas ją namuose, pasigedo 120 Eur. Vėliau anūkė pripažino juos pavogusi (4 b. l.).

2016-02-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, fotografuota, sudaryta foto lentelė (10-14 b. l.).

Nuo 2016-03-03  buvo paskelbta A. K. (Ž.) paieška (27-30, 39-42 b. l.).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., visiškai įrodyta.

Bylos aplinkybės, t. y., pačios kaltinamosios A. K. parodymai - prisipažinimas, nukentėjusiosios D. T. K.s tyrimo metu duoti parodymai, protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. liudija, kad kaltinamoji A. K. 2016 m. vasario 24 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., iš miegamojo kambaryje esančios komodos stalčiaus, slapta pagrobė - D. T. K. priklausančius pinigus - 120 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajai 120 eurų turtinę žalą. Darydama nusikalstamą veiką, A. K. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo. Grobdama svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamoji suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d. kaip svetimo turto pagrobimas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (98-100 b. l.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta.

Kaltinamoji A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (70-73 b. l.), bausta administracine tvarka, turėdama galiojančių nuobaudų (61-69 b. l.), nedirbanti (58 b. l.), darbo biržoje neregistruota (59 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre yra įrašyta nuo (duomenys neskelbtini) su diagnozėmis, kaip asmuo vartojantis kelis narkotikus (52 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre yra nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (53 b. l.), VĮ Dainų PSPC pacientų registre nėra (54 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų dydį nustatant didesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies minimumą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji prisipažįsta esą kalta.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos (46-47, 48-49 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas. 

Teisėjas                                                                                                   Martynas Galvičius