Civilinė byla Nr. e2-1401-523/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01333-2020-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

 3.4.1.11.4.3.1

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

sekretoriaujant Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Manvesta“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

atsakovės UAB „MMG Carriers International“ atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų programą „(duomenys neskelbtini)“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Manvesta“ ieškinį atsakovei UAB  „MMG  Carriers International“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė, atstovaujama atstovo, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 7 012,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 712 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, kaip vežėja, vykdant savo prievoles pagal vežimo sutartis ieškovei, kaip užsakovei, yra pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus (atlikusi neteisėtus veiksmus), kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su žalos ieškovei atsiradimu. Šiuo ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovės priteisti 7 012,65 Eur sumą (nuostolių atlyginimą), kuri kildinama iš vežimo sutarčių (atsakovės sukelta žala pagal vežimo sutartis gabentoms naujoms transporto priemonėms). Šią sumą (7 012,65 Eur) ieškovė yra sumokėjusi (atlyginusi) savo klientams. Ieškovė apie pareigą atlyginti šią žalą buvo informavusi atsakovę, tačiau atsakovė geranoriškai šios žalos sumos ieškovei neatlygino, dėl ko ieškovė yra priversta teismui teikti ieškinį. Ieškinyje pažymėjo, jog ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip vežėja, sutartinių santykių pagrindu bendradarbiauja vykdant krovinių vežimą gana ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini) metų): atsakovė, kaip vežėja imasi vykdyti ieškovės, kaip užsakovės pavedimus (užsakymus) pervežti krovinius (transporto priemones).

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminariu sprendimu nuspręsta: ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės 7 012,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020  m.  gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 712 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovė, atstovaujama atstovės, nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 012,65 Eur yra nepagrįstas nei faktiškai nei teisiškai, todėl teismo preliminarus sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovės ieškinys atmestas visiškai. Prieštaravimuose taip pat nurodė, kad ieškovės ir atsakovės santykiams, o būtent ginčui dėl atsakovės atsakomybės už tariamai ieškovei padarytą žalą, taikoma 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR  konvencija), kurios nuostatos dėl vežėjo atsakomybės yra imperatyvios ir negali būti keičiamos šalių susitarimu. Prieštaravimuose taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl galimų atsakovės veiksmų atsiradę krovinių (automobilių) sugadinimo nuostoliai siekia būtent 7 012,65 Eur. Remonto išlaidų, t. y. atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR prasme. Be to, ieškovė neįrodė krovinių (automobilių) sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), taip pat neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė kokius nors nuostolius. Prieštaravimuose taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad ieškovė atlygino savo klientams būtent konkretaus dydžio nuostolius, nepatvirtina nurodyto žalos dydžio teisingumo, kadangi tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrista nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis, priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui. Atsakovė savo prieštaravimuose suformulavo prašymus: įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu AB  „(duomenys neskelbtini)“; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje, ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jas pagrindžiančius dokumentus, kurie bus pateikti į bylą.

Ieškovė, atstovaujama atstovės, pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, kad nesutinka nė su vienu iš prieštaravimų argumentų. Atsakovės prieštaravimų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė tik klaidina teismą, bandydama įtikinti dėl CMR konvencijos taikymo, bei nurodydama nebeaktualią teismų praktiką dėl priteistinų nuostolių skaičiavimo metodikos. Atsakovė kelia abejones dėl nuostolių dydžio, tačiau savo abejonių nepagrindžia absoliučiai jokiais rašytiniais įrodymais. Šioje situacijoje preliminarus sprendimas yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas, kadangi byloje nėra ginčo, kad faktinė vežėja (atsakovė) krovinius sugadino ir, kad už krovinių sugadinimą būtent ieškovė, kaip sutartinė vežėja, atlygino užsakovams nuostolius, todėl deklaratyvūs atsakovės samprotavimai ir kritika objektyviai negali paneigti atsakovės civilinės atsakomybės esmės ir pačios atsakovės neginčijamos pareigos atlyginti žalą ieškovei. Panaikinus preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, būtų sukuriame ydinga teisinė situacija, kai žalos faktas ir neteisėti veiksmai yra konstatuoti, tačiau atsakovei leidžiama atsakomybės išvengti.

2021 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismo protokoline nutartimi įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu AB „(duomenys neskelbtini)“.

Trečiasis asmuo pateikė procesinį dokumentą, įvardintą rašytiniais paaiškinimais, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovės savo 2021 m. vasario 2 d. prieštaravimų „Dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021-01-06 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ 15–23 punktuose pateiktais atsikirtimais ir taip pat mano, kad ieškovė neįrodė savo teisės į žalos atlyginimą ir nuostolio dydžio.

Ieškovės atstovė teismo posėdžiuose palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą ir priteisti papildomai patirtas 1952,13  Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją, prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, gauti prašymai civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, jog savo procesinę poziciją yra išdėstęs savo rašytiniuose paaiškinimuose, ją palaiko ir nekeičia. Byla išnagrinėta iš esmės trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip vežėja, sutartinių santykių pagrindu bendradarbiauja vykdant krovinių vežimą nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (vežėjos) viešai skelbiamų UAB „Manvesta” bendrųjų krovinių vežimo sąlygų ((duomenys neskelbtini)) (toliau – bendrosios sąlygos) pagrindu, 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpiu buvo sudarytos: vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); gavėjas, išsikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); sulygta pervežimo kaina) dėl tretiesiems asmenims priklausančių naujų transporto priemonių (automobilių) pervežimo. Atsakovei vykdant minėtas vienkartines krovinių pervežimų sutartis buvo: automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio stogas, dešinės pusės stogo skersinis, priekiniai bei galiniai kairės pusės ratai (žalos suma 3 927,05 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio bagažinės dangčio aptakas ir dešinės pusės galinis sparnas (žalos suma 1 154,22 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma 688,79 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr.  (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma 347,19 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma 321,69 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – automobilio užvedimo rakto trūkumas (žalos suma 289,12 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio priekinis buferis ir grotelės (žalos suma 284,59 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė iš trečiųjų asmenų gavo sąskaitas, pretenziją dėl pažeistų automobilių. Ieškovė atlygino savo klientams 7 012,65 Eur sumą, kurios dalis buvo įskaityta į ieškovei mokėtinas sumas, o likusi dalis buvo atlyginta atliekant mokėjimus bankiniais pervedimais. Ieškovė pateikė rašytines pretenzijas su konkrečiomis sumomis už padarytas žalas automobiliams ir kitus su tuo susijusius duomenis atsakovei, bet jos nebuvo apmokėtos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pervežant krovinius (automobilius) jie buvo apgadinti. Byloje kilo ginčas dėl teisės taikymo ir žalos patyrimo fakto bei jos dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Iš aukščiau nurodytų vienkartinių krovinių pervežimų sutarčių matyti, kad pagal keturias sutartis kroviniai buvo vežami tose pačiose šalyse (vietiniai pervežimai), pagal likusias tris sutartis – skirtingose šalyse (tarptautiniai pervežimai).

Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad trys krovinių pervežimų sutartys atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 punkto sąlygas, joms taikytina CMR konvencija. Keturias krovinių pervežimo sutartis atsakovė vykdė tose pačiose šalyse, todėl pagal Konvencijos 1 straipsnio 1 punkto apibrėžtį joms CMR konvencijos nuostatos netaikomos. Taigi, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos ne tik CMR konvencijos nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. CMR konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos.

Bendrųjų sąlygų 2.2. punkte numatyta, kad krovinių vežimai pagal užsakymus yra vykdomi ir šalių tarpusavio santykiai reguliuojami pagal šios bendrųjų sąlygų, Tarptautinio krovinių vežimo keliais CMR konvencijos, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR konvencijos), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei pagal kitus tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius tarptautinius ir vietinius krovinių pervežimus keliais.

Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) Pažymėtina, kad, reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas, t. y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalies a, b punktai).

Vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK  6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK  6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės ginčija žalos faktą, dydį, t. y. neigia savo atsakomybę, nurodydama, kad ieškovė neįrodė fakto, kad patyrė žalą, taip pat neįrodė jos dydžio. Tačiau teismo vertinimu, šiuos argumentus paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: vienkartinės krovinių pervežimų sutartys, žalų duomenys, sąskaitos faktūros, pretenzija su vertimais, pažyma dėl dalies nuostolių, pretenzijos, mokėjimų nurodymai, duomenys apie tarpusavio įskaitymus su vertimais, sąskaitos išrašai, kurie neginčijamai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytos sutartys dėl krovinių, priklausančių tretiesiems asmenims, pervežimo, kurias vykdant, t. y. krovinių (automobilių) pervežimo metu jie buvo apgadinti, ieškovė atlygino savo klientams 7  012,65 Eur sumą (dalis buvo įskaityta į ieškovei mokėtinas sumas, dalis buvo atlyginta atliekant mokėjimus bankiniais pervedimais). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų paneigiančių šias nustatytas aplinkybes. Be to, atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad ji aplamai neturėtų atlyginti žalos ieškovei ir ginčydama žalos dydį nepateikė teismui savo žalos apskaičiavimų. Pažymėtina, kad šalims tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Akcentuotina, kad byloje nustatyta, jog šalys bendradarbiauja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, atsakovė yra profesionali vežėja, užsiimanti komercine tiek vietine, tiek tarptautine krovinių pervežimo keliais veikla ir nuolat sudarinėjanti pervežimo sutartis, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šiuo atveju, nustatant: automobilio (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)), automobilio (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)), automobilio (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)), automobilio (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) žalų dydžius CMR konvencijos nuostatos nėra taikomos, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios nacionalinės teisės aktų nuostatos. CMR konvencija taikoma tik šioms vienkartinėms krovinių pervežimų sutartims: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), todėl CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalies taikymas yra aktualus tik tiems nuostoliams, kurie kildinami būtent iš šių sutarčių. Svarbu tai, kad pagal naujausią teismų praktiką CMR konvencijoje vartojama sąvoka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastą vertę, bet taip pat ir daikto būklės atstatymo išlaidas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-560-883/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1061-866/2020). Šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad nuostolių patyrimo faktas, nuostolių dydžio pagrįstumas bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir nuostolių įrodyti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jų nenuginčijo. Teismas konstatuoja, kad krovinių (automobilių) apgadinimai yra atsakovės kaltų veiksmų rezultatas.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinęs ieškovės ir atsakovės atstovių teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, iš atsakovės priteisiama 7 012,65 Eur nuostolių atlyginimo ieškovei.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra verslininkai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminariu sprendimu buvo nuspręsta iš atsakovės ieškovei priteisti 1 712 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė duomenis apie papildomas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1952,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, yra nekeičiamas, todėl iš atsakovės priteisiama: 1952,13 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK  98  straipsnio 1 ir 2 dalys).

            Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prašymas dėl patirtų 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011  m.  lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 270 straipsniais, 307 straipsniu, 430 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

        Priteisti iš atsakovės UAB „MMG Carriers International“, juridinio asmens kodas 302344476, 7 012,65 Eur (septynis tūkstančius dvylika eurų 65 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 712 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016.“.

Priteisti iš atsakovės UAB „MMG Carriers International“, juridinio asmens kodas 302344476, 1952,13 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 13 ct) papildomų bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016.

Atmesti atsakovės UAB „MMG Carriers International“, juridinio asmens kodas 302344476, prašymą dėl patirtų 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius