Civilinė byla Nr. e2A-1463-392/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19994-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir atsakovo I. G. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią M. G. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ginčo šalys buvo sudariusios santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra M. G.. Santuoka nutraukta bendru sutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 9 d. sprendimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovui buvo įtvirtinta pareiga mokėti vaikui 200 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Atsakovas išlaikymo įmokas sumokėjo tik kelis kartus, noro susitikti su vaiku nereiškė, buvo atėjęs keletą kartų į ieškovės gyvenamąją vietą neblaivus. Atsakovas buvo du kartus teistas, iš antstolio ieškovė gavo informaciją, jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su narkotinėmis medžiagomis. Ieškovės žiniomis, atsakovas atliko įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atsakovas iš esmės visiškai nebendravo su dukra, ryšio su vaiku nepalaikė, todėl vaikas neturi jokio emocinio ryšio su atsakovu. Atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų ir jo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas. Jis yra visiškai nusišalinęs nuo tėvų pareigų vykdymo ir per paskutinius penkis metus nerodė pastangų atkurti emocinį ryšį su dukterimi, ja nesidomi, nesirūpina ir išlaikymo neteikia.
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktybiškai nesidomi dukterimi ir neteikia išlaikymo neatitinka realybės. Atsakovas domėjosi dukros gyvenimu, išlaikymo įsiskolinimo iki atsakovui pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę nebuvo. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, neturi pajamų, todėl neturi galimybės lankyti dukters bei teikti jai išlaikymą. Atlikus trečdalį bausmės atsakovas bus perkeltas į būrį, kur galės dirbti ir teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas rašydavo laiškus iš įkalinimo įstaigos ieškovei ir dukrai, tačiau nežino, ar ieškovė perduodavo jo rašytus laiškus dukrai. Atsakovas neturi jokių nuobaudų, priešingai, turi paskatinimų, kalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, fiziškai neturi galimybės lankyti vaiko, nėra pagrindas spręsti dėl tėvo valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių. Aplinkybė, kad atsakovas lankė dukrą ieškovės namuose neblaivus, neatitinka tikrovės. Atsakovas visuomet atvažiuodavo pas dukrą automobiliu, kurį vairuodavo būdamas blaivas. Tėvo valdžios apribojimas neatitinka nepilnametės dukters interesų.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 nustatytą I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. G. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu, ir vieną kartą per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymą su tėvu Marijampolės pataisos namuose. Prašo įpareigoti N. G. sudaryti sąlygas tėvo ir dukters bendravimui vaizdo skambučiais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ir taip pat įpareigoti pranešti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė sudarinėja kliūtis atsakovo ir dukros bendravimui, netgi užvedė bylą dėl tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas gali bendrauti su dukra elektroninių ryšių pagalba. Mano, kad ieškovė tikrai gali sudaryti galimybę kiekvieną savaitę bent pusei valandos leisti jam pakalbėti su dukra vaizdo skambučiu. Atsakovas siūlytų pokalbių laiką skirti penktadienį nuo 18.00 iki 18.30 val., tačiau sutiktų bendrauti su dukra ir bet kuriuo kitu, ieškovei ir dukrai patogiu laiku, tik atsakovas turi žinoti laiką iš anksto, kad priėjimą prie ryšių priemonių galėtų suderinti su kalinimo įstaigos administracija. Todėl ieškovė kartu įpareigotina pateikti teismui savo ir dukters telefono numerius, nes ieškovė, galimai siekia riboti atsakovo galimybę kalbėtis su dukra telefonu, yra pakeitusi telefono numerį ir naujo telefono numerio atsakovas nežino. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė tikrai turėtų galimybę bent kartą per mėnesį atvežti dukrą į pasimatymą su juo. Kokia tai būtų mėnesio diena, atsakovas nedetalizuoja, ieškovė tai galėtų padaryti jai patogiu laiku.
4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepateikia teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo išdėstytas aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku, riboja jų susitikimus. Atsakovas su dukra nėra gyvenęs nuo dukters gimimo, nedėjo jokių pastangų, vaikas jau eilę metų nėra matęs atsakovo, visiškai nepažįsta tėvo, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusio jokio tarpusavio ryšio, o pats atsakovas net nesiekė jo sukurti. Atsakovas yra teistas už tyčinį sunkaus nusikaltimo padarymą, dėl to jam paskirta reali 11 metų laisvės atėmimo bausmė, jis vaiku nesirūpina ir artimiausiu metu negalės rūpintis, tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui. Atsakovo nebendravimas su vaiku yra sąlygotas išimtinai paties atsakovo kaltės – dėl nenoro bendrauti su vaiku, nesidomėjimo juo, tėvystės įgūdžių neturėjimo, agresyvaus, nusikalstamo elgesio ir pan. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo realų siekį ir bandymą sukurti bendravimo ryšį su vaiku. Laiškus vaikui ieškovei ar vaikui atsakovas siuntė nuo 2021 m. vasario 1 d. vos kelis kartus, t. y. vos 5 kartus per beveik 2 metus. Byloje pateiktas atsakovo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuriame pateiktas vertinimas kaip vidutinis, patvirtina, esant atsakovą vis dar pavojingą visuomenei. Atsakovas yra įkalintas pataisos namuose dar nuo 2021 m. vasario 1 d., tačiau praėjus beveik dvejiems metams iki šiol nedirba ir nesistengia teikti dukrai reikalingo išlaikymo. Vaikas nepažįsta tėvo, tarp vaiko ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryšio, atsakovas niekada nesirūpino vaiku, nesidomėjo vaiko ugdymu, lavinimu. Atsakovas jau eilę metų visiškai neišlaiko vaiko, niekuomet nesidomėjo vaiko sveikata, jam nežinomi vaiko poreikiai. Atsakovas nevykdė savo kaip tėvo pareigų, jo neauklėjo, neprižiūrėjo. Atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai. Atsakovas, žinodamas, kad vaikas jo nepažįsta, nesiekė kreiptis į specialistus tikslu išklausyti pedagogų/psichologų nuomonę dėl ryšio su vaiku sukūrimo, nesiaiškino, ar vaikas pasirengęs pradėti bendrauti su atsakovu, jei taip, tai kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis, kokiu intensyvumu ir pan. Atsakovo požiūris į vaiko saugumą ir priežiūrą yra neatsakingas, jis nesuvokia savo elgesio pasekmių bei susidariusios situacijos neigiamos įtakos vaikui. Vaikas nenori bendrauti su juo. Vaiko ir tėvo bendravimas per prievartą gali tik neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį. Tiesioginis atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaikui, jo interesams. Ieškovės įsitikinimu, įkalinimo vieta nėra tinkama nepilnamečiam vaikui lankytis įstaiga. Atsakovas, prašydamas nustatyti nuolatinį bendravimą, nepateikė įrodymų, kad jam leidžiama bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, kokiu dažnumu ir pan. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl ko būtų būtina keisti nustatytą galiojančią tvarką. Šiuo atveju dėl vaiko interesų, tikslinga apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas atlieka bausmę, nėra objektyvi priežastis, kuria atsakovas gali pateisinti tėvo pareigų nevykdymą vaiko atžvilgiu, nes atsakovas neteko laisvės dėl savo paties tyčinio, neteisėto veikimo. Atsakovo bendravimas su dukra gali būti net žalingas, ypač atsižvelgus į tai, jog dukrai yra vos 7 metai.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl ieškinio, nurodo, kad Tarnybos atstovė aplankė ieškovę jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė gyvena su motina R. J., senele I. Z. ir nepilnamečiu vaiku M. G. 2 aukštų name su kiemu. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 1 klasėje, lanko šachmatų, dainavimo būrelius bei baseino treniruotes. Tarnybos atstovė pakalbino mergaitę individualiai. Mergaitė teigė, kad nepamena nei tėčio išvaizdos, nei jo vardo. Vaikas samprotavo – „turėjau tėtį, bet mama kažkodėl išsiskyrė ir jo neturiu“. Mergaitė nurodė, kad tėvas nelanko vaiko nei per šventes, nei per gimtadienius, nesveikina ir nieko nedovanoja. Mergaitė teigė, jog neturi tėčio numerio, o jeigu tėvas paskambintų ir pasiūlytų susitikti, tai ji nenorėtų. Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyba pateikė papildomą išvadą dėl atsakovo priešieškinio, nurodydama, kad, Tarnybos vertinimu, atsakovo priešieškinio reikalavimai galimai neatitiktų nepilnametės geriausių interesų. Vaikas neatsimena tėvo, nežino jo vardo, išvaizdos, galima daryti išvadą, jog tarp tėvo ir dukros nėra jokio ryšio, jis yra išnykęs. Pirmiausia atsakovui reikia sukurti ryšį su dukterimi, saugumo jausmą, įgyti jos pasitikėjimą ir tam reikalinga specialistų pagalba, pereinamasis laikotarpis, bendravimą (ryšį) pradėti kurti palaipsniui, o vertinant nepilnametės išsakytą nuomonę, abejotina, kad nepilnametė iš karto norės bendrauti. Atsakovas prašo pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti bendravimą kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau dažniausiai bendravimo tvarka nustatoma ilgesniam laikotarpiui, ir jeigu būtų tenkinami priešieškinio reikalavimai, galimai būtų tikslinga nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką jam jau atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta bendravimo tvarka turi būti realiai įgyvendinama ir pirmiausia atitikti vaiko geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo atsakovo I. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. G. atžvilgiu. Priešieškinį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3. punkte patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, ir nustatė naują I. G. (toliau – ir tėvas) bendravimo su dukra M. G. (toliau – ir vaikas, dukra) tvarką: nuo teismo įsiteisėjimo dienos nustatė atsakovo I. G. ir vaiko M. G. bendravimą laiškais. Atsakovas I. G. su dukra M. G. gali bendrauti laiškais. Ieškovę N. G. įpareigojo perduoti atsakovo siunčiamus laiškus dukrai M. G.. Atsakovo I. G. bendravimas su dukra neturi prieštarauti vaiko interesams, todėl ieškovė N. G., nors įpareigota užtikrinti atsakovo siunčiamų laiškų perdavimą dukrai (ir dukros laiškų atsiuntimą atsakovui, jeigu padedant motinai, dukra norėtų atrašyti tėvui), tačiau motina (ieškovė) gali susipažinti su atsakovo atsiunčiamais laiškais dukrai, ir matydama laiškuose netinkamą leksiką, keiksmažodžius ar kitas akivaizdžias aplinkybes, kurios galėtų pažeisti vaiko interesus, ieškovė gali atsisakyti tokį laišką perduoti vaikui. Neperdavus 2 iš eilės atsakovo laiškų vaikui, ieškovė apie tai turi informuoti atsakovą. Pati dukra gali nuspręsti, skaityti ar ne atsakovo laišką, tačiau motina turi informuoti, jog tai laiškas nuo tėvo. Dukrai išreiškus motinai (ieškovei) norą bendrauti su tėvu (atsakovu) nuotoliniu ryšio priemonėmis, tuomet ieškovė įpareigojama apie tai informuoti atsakovą ir pateikti šiam kontaktus (kuriais būtų galima suderinti konkrečias bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis dienas). Susiklosčius tokioms aplinkybėms (t. y. dukrai pareiškus motinai norą bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis) įpareigojo ieškovę sudaryti sąlygas tėvo ir dukters bendravimui nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent 1 kartą per mėnesį, įpareigojo ieškovę užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad atsakovas I. G. galėtų bendrauti su dukra. Bendravimo laikas turi būti suderinamas ir su vaiku. Šis bendravimas gali būti ir dažnesnis (suderinus šalims tarpusavyje ir ieškovei su vaiku). Atsakovo I. G. bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis su dukra neturi prieštarauti vaiko dienos režimui ir interesams. Ieškovė neturi vaiko versti bendrauti su tėvu, tačiau turi nedrausti, netrukdyti ir sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, panaudojant išmaniąsias nuotolinio ryšio technologijas. Priteisė iš atsakovo I. G. ieškovės N. G. naudai 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino visą bylos medžiagą nevieša. Atleido atsakovą I. G. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.
7. Teismas nustatė, kad N. G. ir atsakovas I. G. yra nepilnamečio vaiko – M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (sutarties 2.1.1. punktas). Sutarties 2.1.2. punkte nustatyta, kad atsakovas I. G. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui M. G. po 200 Eur išlaikymą iki jos pilnametystės. Sutarties 2.1.3. punkte šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: dukrą M. G. šalys auklės, rūpinsis ir prižiūrės bendru susitarimu.
8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė N. G. gyvena kartu su dukra, savo motina ir močiute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra baustas 2020 m. liepos 16 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį; buvo teistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį (pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Nuo 2017 m. kovo 10 d. pradėjo atlikinėti arešto bausmes, atliko galutinai arešto bausmę 2017 m. rugpjūčio mėn. Nuo 2018 m. kovo 27 d. pradėtas atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Nuo 2018 m. birželio 10 d. atsakovui skirtas suėmimas iki 2018 m. liepos 10 d., šis buvo pratęstas kelis kartus, iki 2018 m. gruodžio 10 d. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. skirtas atsakovui dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsakovui paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų. 2021 m. sausio 19 d. atsakovas atvyko atlikinėti bausmės, 2021 m. vasario 1 d. atvyko į Marijampolės pataisos namus. Atsakovui skirtos bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 16 d.
9. Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio 24 d. pažymoje apie nuteistojo I. G. charakteristiką nurodyta, kad nuteistasis atvyko į pataisos namus 2021 m. vasario 1 d. Atlieka bausmę kalėjimo sąlygomis, paprastoje grupėje. Pataisos namuose nuteistasis įdarbintas nebuvo, šiuo metu nedirba. Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, 2021 m. lapkričio 11 d. buvo paskatintas. Atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis dalyvauja individualiuose konsultacijose, užimtumo programose, tikslu ugdyti socialinius įgūdžius, lavinti loginį mąstymą, gerinti psichologinį klimatą. Elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio mėn. pažymoje dėl nuteistojo užimtumo darbine veikla, nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. gautas atsakovo prašymas sudaryti galimybę dirbti pataisos namuose. Šis prašymas išnagrinėtas ir nurodyta, kad pagal atsakovo specialybę, šiuo metu laisvų darbo vietų nėra, įstaigos administracija galės pasiūlyti nekvalifikuotą darbinę veiklą (patalpų ir teritorijos tvarkymo), kuomet bus laisva vieta. Antstolė A. S. informavo, jog iš atsakovo priverstine tvarka išieškomas išlaikymas (bendra skola 11 401 Eur). Trumpais laikotarpiais atsakovas dirbdavo nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Jokių duomenų apie kokias nors gaunamas legalias pajamas 2018 metais byloje nėra.
10. Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, liudytojos R. J. parodymų pakanka padaryti tikėtiną išvadą, kad iki patekimo į kalinimo įstaigą atsakovas neįgyvendino tėvo valdžios (t. y. vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, juo pakankamai nesirūpino). Byloje nėra įrodymų apie galimas ieškovės kliūtis bendravimui, išskyrus atsakovo paaiškinimus. Iš pateikto išlaikymo mokėjimo grafiko nuo 2017 m. birželio 1 d. matyti, kad atsakovas nemokėjo laiku išlaikymo vaikui kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. po 200 Eur išlaikymą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos, mokėjimai vėluodavo, nebuvo reguliarūs, o nuo 2018 m. gegužės 31 d. (po paskutinio mokėjimo) mokėjimai iš viso nutrūko, tikėtina, dėl to, kad atsakovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu buvo sulaikytas ir jam skirtas suėmimas 2018 m. birželio mėn. Teismas sprendė, kad bendravimo tarp vaiko ir tėvo tuo metu ir iki šiol nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santuokos nutraukimo būtų rodęs iniciatyvą dėl reguliaraus bendravimo su vaiku, nuolatinio ryšio palaikymo, ar kad rūpinosi, auklėjo vaiką. Tėvas nieko nežinojo (nežino) apie vaiko gyvenimą, nesidomėjo nei ugdymu, nei sveikata. Vaikas savo tėvo (atsakovo) nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, nežino kuo jis vardu, nežino kur tėvas randasi. Teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės susiklostė dėl paties atsakovo kaltės, kuris nedalyvavo vaiko gyvenime iš esmės svarbiais vaiko raidos etapais, kai formuojasi vaiko ir tėvų ryšis, emocinis ryšis. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas iki pat šio proceso būtų atlikęs kokius nors aktyvesnius veiksmus dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas, žinodamas, jog būdamas įkalinimo įstaigoje negali tinkamai užtikrinti vaikui tinkamo išlaikymo ir vaikas išimtinai išlaikomas motinos ir jos artimųjų, išliko pasyvus.
11. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes dirbti ir gauti darbo užmokestį, pažymėjo, kad nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (teistas už tyčinę nusikalstamą veiką), tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima neteikti vaikui išlaikymo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad atsakovui tinkamai nesirūpinant dukra, neteikiant jai išlaikymo, toks elgesys daro žalą vaikui, nėra sąžiningas vaiko motinos atžvilgiu, kuriai tenka faktiškai dviguba išlaikymo našta. Atsakovo nesirūpinimas vaiku, t. y. vengimas išlaikyti, yra savarankiškas pagrindas apriboti tėvo valdžią (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-739-896/2018), t. y. vienas iš tėvo valdžios pagrindų byloje įrodytas.
12. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tėvo valdžios dukros atžvilgiu (vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei nesirūpino vaiku) (neteisėtas neveikimas).
13. Teismas sprendė, jog iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti. Atsakovas nesirūpino, neauklėjo, neprižiūrėjo tinkamai vaiko, nepalaikė su juo reguliaraus ryšio, apleido vaiką, todėl nustatyta atsakovo kaltė, reikalingai atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimui. Tačiau teismas, išanalizavęs visą byloje esančią medžiagą, vertino, jog šiuo atveju tikslinga taikyti laikiną valdžios apribojimą, kadangi bylų duomenų visuma rodo, jog atsakovas stengiasi bent pavieniais veiksmais keisti susidariusią situaciją (nori bendravimo su vaiku), dar iki įkalinimo atsakovas stengėsi pagal galimybes užtikrinti išlaikymą, nors ir ne taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, atliko mokėjimą ir proceso metu.
Atsakovas taipogi laikosi įkalinimo taisyklių, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, įkalinimo įstaigos pažymoje pažymėta, kad atsakovo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių atsakovas nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, 2021 m. lapkričio 11 d. buvo paskatintas. Teismas įvertinęs tai sprendė, jog šiuo atveju atsakovui turi būti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas nustatytoms aplinkybėms, kadangi atsakovui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, pradėjus teikti vaikui tinkamą išlaikymą, padengus įsiskolinim. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį tenkino šioje dalyje iš dalies – terminuotai apribojo atsakovo valdžią į dukrą.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas nebepalaikė priešieškinio dalies, kuria prašoma nustatyti, jog vieną kartą per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymą Marijampolės pataisos namuose su tėvu I. G.. Papildė aplinkybes dėl bendravimo vaizdo skambučiais.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė yra kategoriškai prieš bet kokį tėvo bendravimą su dukra. Tarnyba pateikė išvadą, kad atsižvelgdama į tai, jog atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, nesutinka, jog būtų nustatoma kokia nors atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp tėvo ir mergaitės jokio ryšio nėra, tėvas nedalyvavo arba dalyvavo visiškai minimaliai vaiko gyvenime svarbiais vaiko raidos etapais. Byloje nėra įrodymų, kad iš karto nustatyta prašoma bendravimo tvarka, t. y. mergaitė bendrautų su jai visiškai nepažįstamu asmeniu per nuotolinio ryšio priemones ar kitais būdais gyvais, atitiktų vaiko interesus ir nepadarytų vaikui psichologinės žalos. Tarnybos vertinimu, bendravimo tvarka galėtų būti plėtojama, kai atsakovas išeis iš įkalinimo įstaigos.
16. Byloje nėra ginčo, kad tarp atsakovo ir vaiko nebėra ryšio, jis nutrūkęs. Vaikas nepažįsta tėvo ir nenorėtų su juo bendrauti. Vaikas turi ryšius su motina ir jos artimaisiais. Teismo nustatytos esminės aplinkybės yra tos, kad tarp tėvo ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog vaikas savo biologinio tėvo nepažįsta, nežino net vardo, bendrauti su tėvu nenori, pats tėvas taip pat iki šio proceso nerodė pakankamos iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Tas pats iš esmės nurodyta ir psichologo akte.
17. Tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo pašalinti vaiko tėvą (atsakovą) iš vaiko gyvenimo visiškai. Byloje nustatyta, jog tėvas (atsakovas) yra padaręs gyvenime didelių klaidų dėl savo ryšio su vaiku palaikymo, su vaiko rūpinimosi, auklėjimu. Atsakovas nevedė tinkamo gyvenimo būdo, dėl savo nusikaltimų įkalintas laisvės atėmimo bausme ilgam laikui, tačiau jam apribota valdžia laikinai. Teismo nuomone, pagal bylos duomenis atsakovas dar gali pakeisti savo elgesį, dėdamas visas įmanomas pastangas pakeisti šią situaciją. Pereinamuoju laikotarpiu bendravimas ryšio priemonėmis atitiktų vaiko interesus, tik prieš tai sukūrus tėvo ir vaiko ryšį, tik tuomet, teismo vertinimu, būtų galima spręsti apie konkrečią bendravimo tvarką, kai pats vaikas jaustųsi, bendraudamas su tėvu, saugiai ir jaukiai. Šiai dienai tokių aplinkybių nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas bylos aplinkybes, dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo aplinkybių pakeitimo, nuolatos (pvz., kas savaitę) pradėti bendrauti su jai nepažįstamu asmeniu, vaikas gali patirti nesaugumo jausmą, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus ir tikėtinai vaikui gali būti net pakenkta. Teismas pažymėjo, jog siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų bei kitų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs ryšys, ar bent iš dalies, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su atsakovu.
18. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju neturi pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes tenkinti atsakovo priešieškinio pagal pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau dėl vaiko interesų, siekiant atkurti tėvo ir vaiko ryšį, suteikti galimybę atsakovui ilgo proceso ir pastangų dėka ištaisyti ankstesnes gyvenimo klaidas, tikslinga pakeisti formalią 2017 m. birželio 9 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.3 nustatytą bendravimo tvarką. Teismo iniciatyva tikslinga nustatyti bendravimą laiškais (kuriuos atsakovas turi galimybę rašyti iš įkalinimo įstaigos), t. y. nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas I. G. su dukra M. G. gali bendrauti laiškais. Teismo vertinimu, kol nėra atkurtas vaiko ir tėvo ryšis, nėra pagrindo įpareigoti ieškovę pranešti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius.
19. Teismas nurodė, jog nors šiuo atveju atsakovo tėvo valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai (t. y. patenkintas 100 proc.), kadangi tėvo valdžia apribota, atmesti priešieškinio reikalavimai, o bendravimo tvarkos pakeitimai nustatyti teismo iniciatyva, veikiant šeimos byloje aktyviai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų už ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir už kitas būtinas bei pagrįstas išlaidas. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovės patirtos už advokato teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms, sprendė, jog ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokato teisinę pagalbą bylos procese, už psichologinės išvados parengimą laikytinos pagrįstomis, todėl ieškovės patirtas 2 700 Eur bendras bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti, t. y. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-26929-897/2017 nustatytą atsakovo I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. G. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu; įpareigoti ieškovę N. G. sudaryti sąlygas tėvo ir dukters bendravimui vaizdo skambučiais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ir taip pat įpareigoti pranešti atsakovui pasikeitusius jos ir dukters telefono numerius; paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; priteisti iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apribojo jo tėvystės teises. Nurodo, kad nei vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardintų tėvo valdžios ribojamo pagrindų jo elgesyje nėra. Jis nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukteriai, iki suėmimo reguliariai teikė jai išlaikymą. Būdamas laisvėje atsakovas dirbo vienu metu keliuose darbuose tam, kad uždirbti šeimai daugiau pinigų. Šiuo metu, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, laikinai neturi galimybės teikti išlaikymą dukteriai, nes kol kas nedirba. Teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas jau nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios, galėjo teikti prašymą administracijai ir dirbti bent nekvalifikuotą darbą, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovas trečdalį bausmės privalo atlikti kalėjimo režimu, kur darbas yra neįmanomas. Šis terminas baigiasi, todėl atsakovas galės įkalinimo įstaigoje dirbti, mokėti išlaikymą dukteriai ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nesielgia žiauriai su dukra, nedaro įtakos jai amoraliu elgesiu, nori ja rūpintis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagrindu apriboti atsakovui tėvo valdžią, todėl tėvo valdžia jam neturėjo būti apribota.
20.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo pradėjimo bendrauti su dukra tvarka neužtikrina tėvo ir dukters ryšio atkūrimo ir faktiškai netgi užkerta kelią atsakovui kada nors bendrauti su dukra. Ieškovė nusistačiusi prieš atsakovą itin kategoriškai, visokiais būdais stengiasi riboti bet kokį dukters kontaktą su atsakovu. Todėl atsakovas neturi jokios vilties, kad ieškovė perduos dukteriai jo siunčiamus laiškus, nes iki šiol ieškovė elgėsi priešingai. Apelianto nuomone, ieškovė niekada neleis dukteriai bendrauti su juo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, net jei duktė to pageidautų, nes iki šiol slepia nuo jo netgi savo telefono numerį. Nors teismo posėdžio metu apeliantas sutiko neprašyti, kad ieškovė atvežtų dukterį į susitikimus su juo, tačiau mano, kad jo bendravimas su dukterimi nuotoliu būdu turėtų būti nustatytas tiksliai ir be jokių išlygų, įpareigojant ieškovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu būdu.
20.3. Apelianto nuomone, teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę sumą už ieškovę atstovavusios advokatės paslaugas. Teigia, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Nors teismas priešieškinį atmetė, tačiau nustatė (pakeitė) atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, ko nebūtų daręs, jei atsakovas nebūtų teikęs priešieškinio dėl bendravimo su dukterimi tvarkos pakeitimo. Todėl atsakovui priteista ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti žymiai mažesnė.
21. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
21.1. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimu be jokio pagrindo buvo apribota apelianto tėvo valdžia. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, t. y. nustatė, kad atsakovas nesirūpino, neauklėjo, neprižiūrėjo tinkamai vaiko, nepalaikė su juo reguliaraus ryšio, apleido vaiką, todėl nustatyta atsakovo kaltė, reikalinga atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimui. Nepagrįsta apelianto pozicija, jog jis nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukrai, iki suėmimo reguliariai teikė jai išlaikymą. Priešingai nei nurodo apeliantas bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė dar iki santuokos nutraukimo, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti dukrą 2016 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18658-967/2016, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus, dėl ko įsakymas buvo panaikintas. Atsakovas tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo dirbdavo trumpais laikotarpiais, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas oficialias ir legalias pajamas 2018 m., ir nors apeliantas nurodo, jog po santuokos nutraukimo iki jo sulaikymo teikė dukrai išlaikymą, tačiau teismas įvertino, kad atlikti mokėjimai buvo nereguliarūs ir pan.
21.2. Nepagrįsta apelianto pozicija, jog atsakovas trečdalį bausmės privalo atlikti kalėjimo režimu, kur darbas yra neįmanomas, kadangi šis terminas baigiasi, tai atsakovas galės kalinimo įstaigoje dirbti, mokėti išlaikymą dukrai ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad iš Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio mėn. pažymos matyti, kad dėl darbo apeliantas kreipėsi praėjus 2 m. 4 mėn. nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. neparėjus trečdaliui paskirtos bausmės (atsakovui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė), tai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes.
21.3. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo poelgis vengiant išlaikyti dukrą, neatskleidžiant antstoliui, vykdančiam vykdomąją bylą dėl išlaikymo, savo tikrosios turtinės padėties, žinant, kad įkalinimo įstaigoje negali tinkamai užtikrinti vaikui tinkamo išlaikymo ir vaikas išimtinai išlaikomas motinos ir jos artimųjų, išliko pasyvus, nesiėmė jokių veiksmų dėl turto (garažo) pardavimo tikslu padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kas tik patvirtina atsakovo savanaudiškumą. Pažymėjo, jog nors apeliantas kaip priežastį, pateisinančią išlaikymo teikimo vengimą, nurodo bausmės atlikimą pataisos namuose, tačiau tokia situacija susidarė išimtinai dėl paties apelianto kaltų, tyčinių, priešingų teisei veiksmų. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos objektyviomis, pateisinančiomis priežastimis. Nors teismas nustatė, kad vien išlaikymo pareigos nevykdymas yra savarankiškas pagrindas apriboti tėvo valdžią, tačiau pagrįstai nustatė ir kitus CK 3.180 straipsnyje numatytus pagrindus, t. y. atsakovas vengia atlikti pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina vaiku.
21.4. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas po santuokos nutraukimo nerodė jokios iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku, nuolatinio ryšio palaikymo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinosi dukra, auklėjo ją. Atsakovas nieko nežinojo (nežino) apie vaiko gyvenimą, nesidomėjo nei ugdymu, nei sveikata, nors būdamas pataisos namuose turi galimybę prisijungti prie interneto, jis niekuomet nesidomėjo dukters lankoma ugdymo įstaiga, būreliais, mokyklos parinkimu, sveikatos priežiūros įstaigos parinkimu, vaiko sveikatos būkle, vaiko ugdymu, raida, laisvalaikiu ir pan., t. y. atsakovas visiškai neįgyvendino savo kaip tėvo valdžios, buvo pasyvus vaiko atžvilgiu. Taigi nepilnamečio vaiko teisės ir interesai didžiąją vaiko gyvenimo dalį, t. y. praktiškai nuo vaiko gimimo, eilę metų buvo pažeidžiami, kadangi atsakovas nesirūpino, neauklėjo, neprižiūrėjo vaiko, nepalaikė su juo jokio ryšio, apleido vaiką.
21.5. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bendravimas su dukterimi nuotoliniu būdu turėtų būti nustatytas tiksliai ir be jokių išlygų, įpareigojant ieškovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu būdu. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas su dukra nėra gyvenęs nuo pat dukters gimimo, vaikas jau eilę metų nėra matęs apelianto, visiškai jo nepažįsta, tarp jų nėra susiformavusio jokio tarpusavio ryšio, o pats apeliantas net nesiekė jo sukurti. Nors atsakovas pareiškė priešieškinį byloje, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo realų siekį ir bandymą sukurti bendravimo ryšį su vaiku, realų norą bendrauti su vaiku, siekį jį pažinti ir pan. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tik deklaratyvų jo norą bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto bendravimo su vaiku, pagrįstai įvertino, kad vaikas nepažįsta tėvo, tarp vaiko ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryšio, atsakovas niekada vaiku nesirūpino, nesidomėjo vaiko ugdymu, lavinimu, jau eilę metų visiškai neišlaiko vaiko, niekuomet nesidomėjo vaiko sveikata, jam nežinomi vaiko poreikiai ir kt. Ieškovės nuomone, toks apelianto neveikimas patvirtina, kad jis abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio nesupranta.
21.6. Apelianto reikalavimas nustatyti nuotolinį bendravimą su vaiku akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams, juolab apeliantas nesuvokia, kad vaikas jo net nepažįsta, nenori su juo bendrauti. Atsakovo nusikalstamas elgesys, veiksmai yra ypatingai žalingi nepilnametės dukros saugiam, emociškai stabiliam, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsakovo bendravimas su dukra būtų itin žalingas, sutrikdytų vaiko psichologinį ir psichinį saugumą, raidą, neigiamai paveiktų 7 metų amžiaus mergaitės emocinę būklę, yra priešingas jos interesams, todėl net ir nuotolinis tiesioginis bendravimas su mergaitei nepažįstamu asmeniu žalotų vaiką, kenktų vaikui, jo interesams, keltų grėsmę vaiko sveikatai ar net gyvybei, kadangi atsakovas ne kartą teistas už itin pavojingus visuomenei nusikaltimus, šiuo metu atlieka net vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis.
21.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog priteista nepagrįstai didelė suma už ieškovę atstovavusio advokato paslaugas. Byloje buvo rengta eilė procesinių dokumentų: atsiliepimas į atsakovo priešieškinį, prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo, vyko teismo posėdžiai, teikti patarimai ir pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms. Priešingai nei nurodo apeliantas, faktiškai procesinį pagrindą keisti nustatytą formalią bendravimo tvarką sąlygojo ne atsakovo pareikštas priešieškinis, o išvada, kad tvarkos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, būdamas aktyvus ir gindamas viešąjį interesą savo iniciatyva nustatė apelianto bendravimą su vaiku laiškais, padarė išvadą, kad byloje priimtas sprendimas ieškovės naudai, todėl ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos ir buvo priteistos iš atsakovo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. G. ir atsakovas I. G. yra nepilnamečio vaiko – M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26929-897/2017 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: nepilnamečio vaiko M. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (sutarties 2.1.1. punktas); nustatyta, kad atsakovas I. G. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui M. G. po 200 Eur išlaikymą iki jos pilnametystės (sutarties 2.1.2. punktas); šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: dukrą M. G. šalys auklės, rūpinsis ir prižiūrės bendru susitarimu (sutarties 2.1.3. punktas).
24. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią M. G. atžvilgiu. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytą I. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaizdo skambučiu, ir vieną kartą per mėnesį dukters motina N. G. atveža dukterį M. G. į pasimatymą Marijampolės pataisos namuose su tėvu I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, laikinai apribojo atsakovo I. G. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. G. atžvilgiu, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3. punkte patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, ir nustatė naują I. G. bendravimo su dukra tvarką - atsakovo ir vaiko bendravimą laiškais.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
25. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
26. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apribojo jo tėvystės teises. Apelianto nuomone, jo elgesyje nėra nei vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardintų tėvo valdžios ribojamo pagrindų. Teigia, jog nevengė ir nevengia atlikti savo pareigas dukrai, iki suėmimo reguliariai teikė jai išlaikymą, būdamas laisvėje atsakovas dirbo vienu metu kelis darbus, siekiant uždirbti šeimai daugiau pinigų. Pasak apelianto, šiuo metu, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, laikinai neturi galimybės teikti išlaikymą dukrai, nes kol kas nedirba, tačiau atlikus trečdalį bausmės, galės dirbti įkalinimo įstaigoje. Apeliantas pažymėjo, kad šis terminas jau baigiasi, todėl galės dirbti, mokėti išlaikymą dukrai ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nesielgia žiauriai su dukra, nedaro įtakos jai amoraliu elgesiu, nori ja rūpintis.
28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Šiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis (šios bylos atsakovas) savo vartojimui buvo įsigijęs įvairių psichotropinių medžiagų – metamfetamino, MAM-2201, AM-2201, nuteistasis pripažino, jog vartojo narkotines medžiagas. Nuo 2017 m. kovo 10 d. pradėjo atlikinėti arešto bausmę, kurią galutinai atliko 2017 m. rugpjūčio mėn. Nuo 2018 m. kovo 27 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Atsakovas suimtas išbuvo nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. įskaitytinai. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. atsakovui skirtas dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų. Šiuo nuosprendžiu nuteistasis (atsakovas) nuteistas už tai, jog neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuosprendžiu nustatytus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas. Iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2015 m. liepos 21 d. atsakovas buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kaip vartojęs narkotines medžiagas. 2021 m. sausio 19 d. atsakovas atvyko atlikinėti bausmės, jam skirtos bausmės pabaiga – 2031 m. kovo 16 d. Atsakovas 2020 m. liepos 16 d. yra baustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, jog atsakovas dirbo nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Byloje nėra jokių duomenų apie kokias nors 2018 metais gaunamas legalias pajamas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo laiku, kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, mokėjimai vėluodavo, nebuvo reguliarūs, o nuo 2018 m. gegužės 31 d. nutrūko.
29. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, pagrįstai nustatė, kad bendravimo tarp atsakovo ir vaiko nebuvo. Vaikas savo tėvo (atsakovo) nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, kur yra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santuokos nutraukimo būtų rodęs iniciatyvą dėl reguliaraus bendravimo su vaiku, nuolatinio ryšio palaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas nedalyvavo vaiko gyvenime iš esmės svarbiais vaiko raidos etapais, kai formuojasi vaiko ir tėvų ryšis, ilgą laiką visa vaiko priežiūros, auginimo ir išlaikymo našta teko išimtinai ieškovei (motinai). Pavieniai bandymai užmegzti ryšį su ieškove, rašant laiškus iš įkalinimo įstaigos, vienkartinis mokėjimas iš įkalinimo įstaigos, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius, nuoseklius, ilgalaikius veiksmus dėl bendravimo su vaiku. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti.
30. Apelianto argumentas, kad jis tik atlikęs trečdalį bausmės galės dirbti įkalinimo įstaigoje, vertintinas kritiškai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo bausmės atlikimo pradžios negalėjo teikti prašymų administracijai dėl galimybės dirbti. Priešingai, Marijampolės pataisos namų 2022 m. lapkričio 29 d. rašte dėl nuteistojo užimtumo darbine veikla nurodyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. kreipėsi su prašymu sudaryti jam galimybę dirbti pataisos namuose, t. y. prašymą pateikė neatlikęs trečdalio bausmės, paaiškinta, kad šiuo metu laisvų darbo vietų pagal turimą specialybę nėra, o dirbti nekvalifikuotą darbą galės sulaukęs savo eilės. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėtis pablogėjimo ar aplinkybė dėl kurios būtų galima neteikti vaikui išlaikymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui tinkamai nesirūpinant dukra, neteikiant jai išlaikymo, toks elgesys daro žalą vaikui, nėra sąžiningas vaiko motinos atžvilgiu, kuriai tenka faktiškai dviguba išlaikymo našta.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesirūpina vaiku, t. y. vengia išlaikyti, kas paneigia apelianto argumentą, jog jo elgesyje nėra nei vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardintų tėvo valdžios ribojimo pagrindų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje įrodyta, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tėvo valdžios dukros atžvilgiu, t. y. vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei nesirūpino vaiku.
32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti laikiną valdžios apribojimą, nes įrodymų visuma rodo, kad atsakovas vis tik pavieniais veiksmais stengiasi keisti susidariusią situaciją (nori bendravimo su vaiku), dar iki įkalinimo stengėsi pagal galimybes užtikrinti išlaikymą, nors ir ne taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, atliko mokėjimą ir proceso metu. Nežiūrint to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo, laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo)
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl tėvo bendravimo su dukra įstatyminio reglamentavimo, aptarė aktualią šiuo klausimų teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pakartotinai nutartyje to paties nebenurodo.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinyje pasiūlytą bendravimo tvarką, kadangi byloje esančių duomenų visuma nustatyta, jog tarp tėvo ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs, vaikas nepažįsta tėvo ir nenori su juo bendrauti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo siūlyta bendravimo tvarka, t. y. kad mergaitė bendrautų su jai visiškai nepažįstamu asmeniu per nuotolinio ryšio priemones ar kitais gyvais būdais, atitiktų vaiko interesus ir nepadarytų vaikui psichologinės žalos. Tarnybos vertinimu, vien atsakovo noras vėl bendrauti su vaiku, neturint jokio ryšio, šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo aplinkybių pakeitimo, nuolatos pradėti bendrauti su vaikui nepažįstamu asmeniu, vaikas gali patirti nesaugumo jausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus ir tikėtinai vaikui gali būti net pakenkta. Tačiau atsakovas su specialistų pagalba galėtų bandyti atkurti ryšį su vaiku.
35. Pirmosios instancijos teismas, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų bei kitų išgyvenimų, pagrįstai sprendė, jog būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs ryšys, ar bent iš dalies sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su atsakovu ir nustatė bendravimo pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu atsakovas su dukra gali bendrauti laiškais. Nors apeliantas nurodo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo, tačiau pažymėtina, jog be specialistų pagalbos, pereinamojo laikotarpio, vaiko bendravimas su tėvu, kuris yra įkalinimo įstaigoje ir kurio vaikas nepažįsta, nepilnamečiui vaikui gali padaryti net ir žalingą poveikį.
36. Apelianto nuomone, jo bendravimas su dukra nuotoliu būdu turėtų būti nustatytas tiksliai ir be jokių išlygų, įpareigojant ieškovę konkrečiu laiku organizuoti jo ir dukters pasimatymus nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija su šia apelianto pozicija nesutinka. Nustatyta, kad vaikas atsakovo nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, tarp jų nėra susiformavusio jokio emocinio ryšio, vaikas nenori su juo bendrauti. Be to, pats apeliantas nedalyvavo vaiko gyvenime, nesidomėjo juo, nerodė pakankamai iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog tik sukūrus tėvo ir vaiko ryšį, galima būtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu, kai pats vaikas bendraudamas su tėvu jaustųsi saugiai ir jaukiai. Šiuo metu apelianto reikalavimas nustatyti nuotolinį bendravimą su vaiku akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams.
37. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė visokiais būdais stengiasi riboti bet kokį dukters kontaktą su atsakovu, apelianto nuomone, ji neperduos dukrai jo siunčiamus laiškus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovo ir vaiko bendravimą laiškais, įpareigojo ieškovę perduoti atsakovo siunčiamus laiškus dukrai. Ieškovei nevykdant teismo sprendimo, atsakovas galės kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ar dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, nurodydamas, jog priteista nepagrįstai didelė suma. Apeliantas nurodo, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir nors teismas priešieškinį atmetė, tačiau nustatė (pakeitė) atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, ko nebūtų daręs, jei atsakovas nebūtų teikęs priešieškinio dėl bendravimo su dukterimi tvarkos pakeitimo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovo tėvo valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, tačiau laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai. Be to, teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, o bendravimo tvarkos pakeitimai nustatyti teismo iniciatyva. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės patirtos už advokato teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas advokato užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos už jam suteiktą teisinę pagalbą nepriteisiamos. Ieškovė prašė priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė