Administracinė byla Nr. eR-32-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00042-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjui E. M., jo atstovei advokatei M. K.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. P.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas E. M. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. Sp-148 „Dėl 148 „Dėl Akmenės rajono, Biržų rajono, Jonavos rajono, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Pagėgių savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 2, 3 ir 5.9 punktus. Taip pat pareiškėjas prašo iš VRK priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškina, jog jis su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Radviliškio rajono skyriaus sąrašu buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu 2023–2027 m. kadencijai į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba). Jis 2023 m. balandžio 26 d. kartu su naujai išrinkta Taryba prisiekė pirmajame Tarybos posėdyje.

3.       Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kaltinamas tuo, jog 2017 m. liepos 9 d. žiauriai elgėsi su gyvūnu – laukiniu šernu, nes dalyvavo, kai jam buvo raunamos iltys. Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-10-304/2022 jis buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-300/2023 buvo panaikintas Telšių apylinkės teismo nuosprendis ir priimtas naujas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalį bei paskirta 3 766 Eur bauda. Pareiškėjas pažymi, kad baudą sumokėjo iš karto, o teismas jokių baudžiamojo poveikio priemonių neskyrė, t. y. nebuvo skirtas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Veika, už kurią buvo nuteistas pareiškėjas, nėra susijusi su jo atliekamomis pareigomis, ji buvo padaryta prieš 6 metus, o pats nusikaltimas yra nesunkus.

4.       Pareiškėjas nesutinka su VRK vertinimu, jog Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad tarybos nario atžvilgiu priėmus bet kokį apkaltinamąjį nuosprendį, jo įgaliojimai nutrūksta anksčiau termino. Šią normą aiškinant lingvistiškai, pareiškėjo nuomone, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui ne pagal bet kokį įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, o tik pagal tokį, kurio rezoliucinėje dalyje yra nurodytos sąlygos, kurių pagrindu galima pripažinti savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimus nutrūkusiais anksčiau termino. Pareiškėjo atžvilgiu priimto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis (liet. Aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra įtvirtinta kad jam yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, taip pat nėra paskirta tokia bausmė, kurios jis nebūtų atlikęs. Atsižvelgus į aktualų reglamentavimą (Rinkimų kodekso 11 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 11 str. 1 d. 1 p. bei 11 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str.), nuosprendyje nesant teisinio ribojimo naudotis viešąja teise (būti išrinktam pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str.) ir paskyrus bausmę – baudą, kuri yra sumokėta, pareiškėjo vertinimu, VRK neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą.

5.       Pareiškėjo teigimu, VRK nemotyvavo priimto Sprendimo, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Be to, vienos iš VRK narių išreikšta pozicija sudaro pagrindą manyti, kad ji negalėjo objektyviai vertinti situacijos ir teisingai priimti sprendimo, nes ji turėjo iš anksto susidariusią neigiamą nuomonę apie pareiškėja ir ją išreiškė viešai per VRK posėdį, nors pagal VRK reglamento 3 straipsnį komisijos veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais.

6.       Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo E. M. skundą.

7.       Atsakovas nurodo, jog pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą pagrindas nutraukti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Šis pagrindas yra formalus ir Rinkimų kodeksas nedetalizuoja, koks turi būti teismo nuosprendžio turinys baudžiamojoje byloje ir nenumato jokių išimčių. Ši imperatyvi nuostata nenumato jokių išimčių dėl baudžiamosios poveikio priemonės – paskirta arba ne, nekalba apie turimą arba panaikintą, arba išnykusi teistumą. Šios imperatyvios nuostatos įgyvendinimas reikalauja vienos aiškios sąlygos – įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Ši imperatyvi nuostata turi turinio ir formos reikalavimus, kurie aiškiai nustato, kad pagrindas ją taikyti pagal turinį yra bet koks apkaltinamasis nuosprendis, o pagal formą, kad toks apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir iki Rinkimų kodekso galiojusiame Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – ir Savivaldybių tarybų įstatymas), kurio 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, jog savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis (pagal įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį).

8.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, jog Rinkimų įstatymo 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto turinys turi būti aiškinamas naudojant lingvistinį aiškinimą, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tapačiose bylose (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eR-59-552/2019).

9.       Atsakovas pažymi, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytos teisės normos taikymas nėra susijęs su baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, nes pagrindas naikinti įgaliojimus yra juridinis faktas dėl bet kurio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio 2023–2027 m. kadencijos laikotarpiu. Taip pat nėra svarbu, kad baudžiamoji byla buvo pradėta ar priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis. Esminė sąlyga yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimas tarybos nario kadencijos metu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks apribojimas yra numatytas tam, kad savivaldybės tarybos nariai būtų atgrasomi nuo nederamo jų statusui elgesio. Be to, Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas yra savarankiška teisės norma ir nesusijusi su bausmės atlikimu. Net ir tarybos nariui atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jo įgaliojimai turi būti panaikinti.

10.       Atsakovas atkreipia dėmesį, jog dalis pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų yra susiję su Rinkimų kodekso normomis, kurios taikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, o ne savivaldybės tarybos nariui. Be to, rinkėjų valia nėra jokiu būdu paneigiama arba pažeista, nes jie rinko jiems atstovauti savivaldybės taryboje ne konkrečiai pareiškėją, o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltą kandidatų sąrašą, kurio kitas kandidatas yra V. P.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūko nesuėjus terminui pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą (pagal jam įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį).

12.       Pareiškėjas E. M. teigia, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas aiškintinas vadovaujantis lingvistiniu metodu, t. y., kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui ne pagal bet kokį įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, o tik pagal tokį, kurio rezoliucinėje dalyje yra nurodytos sąlygos, kurių pagrindu galima pripažinti, savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais anksčiau termino. Su tokiu teisės aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.

13.       Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši teisės norma aiškintina ne tik lingvistiniu metodu, bet ir sistemiškai. Taip pat būtina atsižvelgti į teismo praktiką.

14.       Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalį pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalyje išvardinamos aplinkybės, kada savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui. Šios aplinkybės siejamos su įvairiais juridiniais faktais, kartu, kai reikia, nurodant pagal kokį dokumentą gali būti nustatomi šie juridiniai faktai kaip antai „pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti“, „pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimu priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“, „pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį“, „pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą“.

15.       Šiai bylai aktualiame Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodoma, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ir įstatymo leidėjas po brūkšnio paaiškina, pagal kokį dokumentą nustatomas šis pagrindas – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Taigi, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, teisės norma aiški ir prasminga.

16.       Ši teisės norma aiškintina, kad įvykus juridiniam faktui – įsiteisėjus bet kokiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta. Šis savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas yra formalus ir nėra svarbu, kokia nusikalstama veika minima teismo nuosprendyje, kada pradėta baudžiamoji byla, kada priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kada atlikta bausmė.

17.       Tarp šios teisės normos ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio, kad asmuo negali būti renkamas, kai likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, nėra prieštaravimų. Akivaizdu, kad netgi asmuo tą pačią dieną įvykdęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (pvz., sumokėjęs baudą kaip šioje byloje) dar ilgą laiką neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

18.       Taip pat šiuo atveju neįžvelgtinas proporcingumo principo pažeidimas, kad asmens teisės būtų varžomos akivaizdžiai labiau nei būtina. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad vietos savivalda yra viena viešosios valdžios sistemų, ir yra būtina užtikrinti žmonių pasitikėjimą valstybe, turi teisę nustatyti kokių moralinių kriterijų neatitinkantis asmuo netenka teisės būti savivaldybės tarybos nariu. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais asmenys yra baudžiami už pavojingiausias visuomenei veikas, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmuo tampa nuteistuoju (BPK 22 straipsnio 4 dalis). Taigi nėra pagrindo spręsti, jog Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybė nėra proporcinga ar diskriminuoja asmenis. 

19.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės atitinka aplinkybes administracinėje byloje Nr. eR-59-552/2019, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu. Šioje byloje teismas išaiškino, kad „Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje numatyti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų prieš terminą nutrūkimo pagrindai nėra tiesiogiai susiję su piliečių teise rinkti ar būti išrinktiems, šioje teisės normoje reguliuojami teisiniai santykiai, susiklostantys po rinkimų, kai paaiškėja faktinės aplinkybės, dėl kurių konkretus savivaldybės tarybos narys nebegali eiti savo pareigų. Teisėjų kolegija mano, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kokių reputacinių, sėslumo ar kt. kriterijų neatitinkantis asmuo netenka teisės būti savivaldybės tarybos nariu. Tokių kriterijų nustatymas pagal paskirtį yra ne piliečių teisės rinkti ar būti išrinktiems ribojimas, o, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, savivaldybės tarybos narių atgrasymas nuo nederamo jų statusui elgesio“.

20.       Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-300/2023, kuriuo nusprendė E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu - šernu) ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Taigi, vadovaujantis reglamentavimu, išdėstytu šios nutarties 13–19 p. yra pagrindas konstatuoti, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūko pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Pareiškėjo E. M. nurodytos aplinkybės, kad

21.       Skundžiamame VRK Sprendime yra nurodytos teisės normos, kurias taiko atsakovas pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nurodyta faktinė aplinkybė – atitinkamas teismo nuosprendis. Skundžiamo Sprendimo turinys aiškus ir jo išdėstymo ypatumai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad VRK nemotyvavo savo priimto sprendimo.

22.       VRK nariai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir tai, kad kaip nurodo pareiškėjas viena iš VRK narių (O. K.), pasisakydama apie sprendimo projektą ir nuosprendį, kurio pagrindu yra priimamas svarstomas sprendimo projektas, nurodė, kad ji yra susipažinusi su nuosprendžiu ir jame nurodytomis aplinkybėmis ir jai yra baisu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovas VRK buvo šališkas priimant Sprendimą.

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad VRK priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo.

24.       Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius