Civilinė byla Nr. 2-334/2008
Procesinio sprendimo kategorija 93.2.5; 106.1; 106.3; 106.6; 119.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties, kuria ieškinys ir patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-341-343/2008, iškeltoje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. A., B. L., R. R. P., V. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. A. B., A. B., R. B., D. R., notarė R. Valantiejienė, dėl pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų bei pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra, paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas R. A. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo:
I. Pripažinti negaliojančiomis šias sutartis: 1) 2001 m. gegužės 31 d. su V. M. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,57 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2) 2001 m. gegužės 31 d. su J. Z. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,57 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3) 2002 m. gruodžio 9 d. su G. S. ir O. S. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14775, pagal kurią buvo parduotas 0,57 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 4) 2005 m. liepos 21 d. su G. R. ir J. R. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,48 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 5) 2005 m. gruodžio 19 d. su L. L. ir B. L. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,67 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 6) 2006 m. sausio 5 d. su R. R. ir V. R. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas 0,45 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 7) 1994 m. rugsėjo 2 d. su B. L. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perleistas 0,2215 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 8) 1994 m. gruodžio 28 d. su V. M. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią perleistas 0,1683 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 9) 1994 m. gruodžio 14 d. su R. R. P. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią perleistas 0,1703 ha žemės sklypas.
II. Pripažinti negaliojančiais šiuos Kauno apskrities viršininko įsakymus: 1) 2006 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 02-05-1076, kuriuo 0,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) perduotas Kauno apskrities viršininko administracijai; 2) 2001 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 02-05-3468 bei sprendimą Nr. 52/13968, kuriais V. L. perleistas 0,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3) 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 02-05-5575 ir sprendimą Nr. 52/17049, kuriais B. A. perleistas 0,40 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
III. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimus: 1) atkurti nuosavybės teises natūra į J. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, 16,52 ha (duomenys neskelbtini) pagal ribas, kurios nurodytos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. 2006 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. S6-2301 (kaip sklypas Nr. l - 14,84 ha ir sklypas Nr. 2 - 1,68 ha), 2) dėl 60 arų namų valdos sklypo suformavimo.
Ieškovas nurodė, kad jis yra J. B., nuosavybės teise turėjusio 16,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), mirusio 1958 m., dukters E. A., mirusios 1994 m., teisių perėmėjas. Pažymėjo, kad atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o vykdė ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų privatizaciją, perleido žemės sklypus ir tokiu būdu pažeidė jo teises į nuosavybės atkūrimą.
Teismas 2007 m. liepos 10 d. rezoliucija priėmė ieškinį ir iškėlė civilinę bylą, o 2007 m. lapkričio 5 d. priėmė patikslintą ieškinį. 2008 m. vasario 2 d. ieškovas dar kartą patikslino ieškinį, kuriame pareiškė papildomą reikalavimą - pripažinti negaliojančia tarp R. R. P. ir V. P. 2002 m. sausio 4 d. sudarytą santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties dalį.
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad ieškovas, prašydamas atkurti jam nuosavybės teises į J. B. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą, neįrodė, kad yra jo dukters teisių perėmėjas, nepateikė duomenų apie kitus pretendentus atkurti nuosavybės teises į tą patį sklypą, neįrodė, kad jie neturi teisės į ieškovo pretenduojamą sklypą, neįtraukė į bylos nagrinėjimą B. V. B., kuri taip pat pretendavo atkurti nuosavybės teises į tą patį sklypą, paveldėtojų. Be to, ieškovas nenurodė nei konkrečios vietovės, kurioje turėtų būti suformuotas 60 arų namų valdos sklypas, nei sklypo suformavimo pagrindo.
Šalindamas patikslinto ieškinio trūkumus, R. A. atstovas 2008 m. vasario 25 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame pažymėjo, jog patikslintame ieškinyje pareiškė tik vieną naują reikalavimą dėl R. R. P. ir V. P. santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Dėstė, kad ieškovas turi išimtinę teisę pasirinkti, kokius asmenis byloje patraukti atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Taip pat sukonkretino reikalavimą dėl 60 arų namų valdos sklypo suformavimo ir nurodė, jog šis sklypas turi būti suformuotas pagal 2008 m. vasario 20 d. parengtą planą.
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir jį grąžino ieškovui. Teismo nuomone, ieškovas nepašalino teismo nutartyje nurodytų patikslinto ieškinio trūkumų.
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė tuos pačius motyvus kaip ir 2008 m. vasario 6 d. nutartyje.
Ieškovas, vykdydamas teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, 2008 m. kovo 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė tokius pačius argumentus kaip ir 2008 m. vasario 25 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente. Papildomai pareiškė šiuos reikalavimus:
I. Dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis: 1) 2007 m. lapkričio 15 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir J. Z. sudarytą sutartį dėl 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimo; 2) 2008 m. sausio 31 d. tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir D. M. bei S. M. sudarytą sutartį dėl 0,47 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimo.
II Dėl Kauno apskrities viršininko įsakymų bei sprendimų panaikinimo: 1) 2007 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 02-05-1307 ir 2007 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriais J. B. nuosavybės teise priklausiusioje žemėje J. P. perleisti 0,31 ha ir 0,35 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini); 2) 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 02-05-10232 ir 2007 m. rugsėjo 26 sprendimo, kuriais J. B. nuosavybės teise priklausiusioje žemėje T. B. perleistas 0,47 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
III. Panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus, kuriais patikėjimo teise perduoti valdyti (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai: 1) 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 02-05-3932 dėl 0,56 ha sklypo; 2) 2007 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 02-05-6618 dėl 0,48 ha sklypo; 3) 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 02-05-9069 dėl 0,47 ha sklypo; 4) 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 02-05-10657 dėl 0,53 ha sklypo. Nurodė, kad atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija ir po civilinės bylos iškėlimo elgiasi nesąžiningai, priiminėja tokius sprendimus, kurie iš esmės sunkina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pastebėjo, jog byloje yra dokumentai, įrodantys jo teisę į tėvo Z. A. žemę, o Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Rokų vyr. specialistas raštuose įvardijo ieškovą E. A. paveldėtoju. Mano, kad šių aplinkybių jis nebeturi įrodinėti. Nurodė, kad nėra susitarimo tarp jo ir atsakovų, kuriems perleisti žemės sklypai. Be to, paaiškino, kad po J. B. mirties turtą paveldėjo trys įpėdiniai (tarp jų ieškovo motina), kiti asmenys reikalavimų į šį turtą nepareiškė, o paveldėjimo teisės įgyvendinimo terminai yra pasibaigę prieš keliasdešimt metų. Atkreipė dėmesį, kad siekdamas įrodyti, kad ieškovo tėvas paveldėjo ieškovo motinos turtą, pateiks teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2008 m. kovo 17 d. pateiktą patikslintą ieškinį, o anksčiau pateiktą ir teismo priimtą ieškinį bei patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtus. Sprendė, kad ieškovas teismo nurodytų trūkumų nepašalino, nepateikė ieškinio kaip vientiso procesinio dokumento, o keletą kartų tikslintame ieškinyje pareiškė kelis papildomus reikalavimus. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimų tikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad yra E. A. teisių perėmėjas ir turi reikalavimo teisę pretenduoti į nuosavybės atkūrimą, neįrodė, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 16,52 ha žemės sklypą, į kurį pagal Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymą nuosavybės teises pretenduoja atkurti dar 4 asmenys. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė B. V. B. paveldėtojų, kurie turi būti įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, nedetalizavo 60 arų namų valdos sklypo suformavimo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 16,52 ha žemės sklypą natūra, tačiau iki šiol neišdėstė, kurie atsakovams priklausantys sklypai patenka į ieškovo prašomo sugrąžinti sklypo ribas.
Atskiruoju skundu ieškovas R. A. prašo Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo šiuos motyvus:
1) Teismas nepagrįstai ieškovo teisę pasirinkti ką byloje patraukti atsakovais ir trečiaisiais asmenimis įvertino kaip pareigą. Be to, B. V. B. yra mirusi 2002 metais.
2) Byloje esantis ieškovo tėvo Z. A. testamentas, jo prašymai, asmeninėje byloje esantys įrodymai, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Rokų vyr. specialisto raštai įrodo ieškovo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į žemę ir ginčyti su tuo susijusius sandorius. Papildomai nurodė, kad pateikė teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas paveldėjo savo sutuoktinei (ieškovo motinai) priklausantį turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
3) Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų dokumentų dėl 60 arų namų valdos sklypo suformavimo.
4) Ieškovas pretenduoja į 16,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi į tokio ploto sklypą nuosavybės teises prašė atkurti jo motina, pretendentai nėra sudarę susitarimo, paneigiančio tokią ieškovo teisę, kiti pretendentai byloje reikalavimų nepareiškė.
5) Teismo argumentas, kad negalima spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą natūra, nes ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kurioje vietovėje bus atkurta nuosavybė, nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra, o ne reikalavimą atkurti nuosavybės teises. Paaiškina, jog tarp ieškovo ir Kauno apskrities viršininko administracijos ginčas kilo ne dėl nuosavybės atkūrimo, nes atsakovas ieškovui tokią teisę pripažino, o dėl nuosavybės atkūrimo būdo ir namų valdos sklypo dydžio.
6) Teismui 2008 m. kovo 17 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, tik pareiškė keletą papildomų reikalavimų, nes paaiškėjo faktinės aplinkybės, kurios atsirado po civilinės bylos iškėlimo.
7) Teismas 2007 m. gruodžio 5 d. įvykusiame teismo posėdyje suteikė teisę ieškovui dar kartą tikslinti ieškinį, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad reikalavimų tikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas.
8) CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, jeigu jame nenurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, kuriuos teismas priėmė, nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą.
9) Teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą iš esmės dėl įrodymų nepakankamumo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. A., B. L., R. R. P., V. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1) Apeliantas neįrodė, kad yra E. A. teisių perėmėjas ir turi reikalavimo teisę, nepateikė duomenų apie 60 arų namų valdos sklypo suformavimą.
2) Ieškovas antrą kartą patikslintame ieškinyje pareiškė naujus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai šiuo veiksmus vertino kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą.
3) Nuolatinis ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, apsunkina atsakovų galimybes tinkamai apginti savo teises.
Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė B. V. B. teisių perėmėjų nors ji, kaip ir R. A. tėvas, buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad po motinos E. A. mirties tapo jos įpėdiniu ir teisių perėmėju.
Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno rajono savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad ieškovui netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ir pagrindą, teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, šį procesinį dokumentą teisėtai paliko nenagrinėtą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, o vėliau ir patikslintą ieškinį, teisėtai bylos nagrinėjimo metu nustatė ieškovui terminą šio ieškinio trūkumams šalinti, o, nutaręs, kad ieškovas nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ieškinį bei patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtus. Siekiant teisingai išspręsti šiuos klausimus, būtina atskleisti ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinio trūkumų šalinimo esmę ir reikšmę, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovas patikslintame ieškinyje, kurį teismas buvo priėmęs, tinkamai suformulavo kiekvieną reikalavimą, ar jį pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, ar nėra procesinių kliūčių teismui nagrinėti tokį ieškinį.
Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.).
Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys (lot. k. „actio“), be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas (lot. k. „petitium“) – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas (lot. k. „causa petendi“) – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).
Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuomet pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.). Jeigu tokie trūkumai nustatomi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas ir byla perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tuo tikslu, kad nežinant ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, teismas negali išsiaiškinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė (t. 1, b. l. 2-5, t. 2, b. l. 161-164). Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis devynias pirkimo pardavimo sutartis bei tris Kauno apskrities viršininko įsakymus, taip pat įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti du sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė patikslinto ieškinio, kurį buvo priėmęs, trūkumus. Pirmi du teismo nurodyti ieškinio trūkumai tarpusavyje susiję. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad yra J. B. – žemės sklypo savininko, į kurio žemę pretenduoja atkurti nuosavybės teises, dukters E. A. teisių perėmėjas ir jog jis vienas turi teisę pretenduoti į visą 16,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad yra E. A. sūnus ir ginčo dėl to nėra. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos E. A. mirties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t. 4, b. l. 94). Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas gali būti reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę šioje byloje. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas kiekvieną šalį įpareigoja įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ieškovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jo motina nurodyta pretendentų atkurti nuosavybės teises į Jono Baronaičio sklypą sąraše (t. 1, b. l. 9). Ji pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šio sklypo dalį (t. 1, b. l. 18, 21). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vertinti ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir nustatyti termino jo trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą. Klausimai, ar ieškovas turi subjektinę reikalavimo teisę, ar jos neturi, ar vienas gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į visą sklypą yra susiję su įrodymų tyrimu bei vertinimu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima atsakyti į šiuos klausimus ir nuspręsti dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo (CPK 183, 185, 250, 265 str.).
Teismas kaip trečią ieškinio trūkumą įvardijo aplinkybę, kad ieškovas į bylos nagrinėjimą neįtraukė B. V. B., pretendavusios atkurti nuosavybės teises į tą patį sklypą kaip ir ieškovo motina, paveldėtojų. Tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad teismas neturi pareigos aiškintis, kas yra nurodyto asmens teisių perėmėjai ir negali šių asmenų patraukti atsakovais byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 str.). Tačiau teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.) ir gali pasiūlyti ieškovui išsiaiškinti B. V. B. paveldėtojų sąrašą bei įtraukti juos atsakovais byloje. Tuo atveju, jeigu ieškovas nesutiktų šių asmenų įtraukti atsakovais, teismas, nutaręs, kad procesinis sprendimas gali turėti įtakos jų subjektinėms teisėms ir pareigoms, gali atidėti bylos nagrinėjimą, savo iniciatyva nustatyti tokius asmenis ir įtraukti juos į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje (CPK 47 str. 1 d.).
Dar vienas teismo nurodytas ieškinio trūkumas susijęs su tuo, kad ieškovas, pareiškęs prašymą dėl 60 arų namų valdos sklypo suformavimo, nenurodė konkrečios vietovės, kurioje šis sklypas turi būti suformuotas bei neįvardijo sklypo suformavimo pagrindo. Iš patikslinto ieškinio, kurį teismas priėmė, turinio matyti, kad ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos sklypo suformavimo (ieškinio dalykas). Šį reikalavimą grindė tuo, kad tokio dydžio sklypas buvo suteiktas Z. A. pagal 1959 m. kolūkio valdybos sprendimą trobesių statybai, o dalis šio sklypo nepagrįstai perleista kitiems asmenims. Ieškovas pažymėjo, jog sklypo dalis paskirta ir perleista nurodytiems atsakovams, nesant teisinio pagrindo, be to, jam yra žinoma, jog Z. A. sumokėjo piniginę įmoką už tokio dydžio sklypą (t. 2, b. l. 163-164) (ieškinio faktinis pagrindas). Teisėjų kolegija sutinka, kad toks ieškovo reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, nors jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės ir nurodytos. Todėl teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir paprašyti ieškovo patikslinti ieškinio dalyką. Tačiau ieškovas, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, pakeitė ieškinio reikalavimą, nes pateikė prašymą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl 60 arų namų valdos žemės sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra bei įskaityti šią žemę į bendrą grąžinamos žemės plotą. Be to, ieškovas pateikė teismui preliminarų namų valdos sklypo planą (t. 4, b. l. 94). Tokį reikalavimą ieškovas grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio šeštąja dalimi. Pagal nurodytą teisės normą, į piliečiui natūra grąžinamos žemės plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos sklypas, išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos (t. 4, b. l. 77). Ieškinio juridinio pagrindo nurodymas nereiškia faktinio pagrindo pakeitimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, o ieškinio faktinio pagrindo nekeitė - jis išliko toks kaip buvo nurodyta ankstesniame ieškinio pareiškime. Todėl teismas turėjo spręsti klausimą ne dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo, bet procesinį klausimą, ar priimti ieškinio dalyko pakeitimą (CPK 141 str.). Teismas nepagrįstai ieškinio dalyko pakeitimą įvertino kaip ieškinio trūkumų nepašalinimą ir neteisėtai ieškinio reikalavimą įpareigoti priimti sprendimą dėl sklypo suformavimo, grąžinant žemę natūra, paliko nenagrinėtą. Jeigu, teismo nuomone, iš ieškovo pateikto plano nėra aišku, į kurioje vietovėje esančio žemės sklypo nuosavybės teises pretenduoja atkurti ieškovas, šias aplinkybes teismas turi išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu, pasiūlydamas ieškovui patikslinti planą ir spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą. Taigi galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepašalino ieškinio reikalavimo trūkumų. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių labai sudėtingas, o šalių galimybės ginti subjektines teises ir teisėtus interesus ribotos dėl negalėjimo gauti visos reikiamos informacijos, todėl teismas turi būti aktyvesnis, tinkamai ir laiku vykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.). Jeigu po to, kai ieškinys jau yra priimtas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismui nėra visiškai aiškus ieškinio reikalavimas bei jį pagrindžiančios aplinkybės, teismas, įgyvendindamas kooperacijos principą, gali pasitikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus ir, tuo tikslu, atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 8 str., 156 str. 1 d., 159 str. 1 d., 179 str.). Neatlikus šių veiksmų ir nesuteikus galimybių šalims patikslinti reikalavimus bei juos pagrindžiančias aplinkybes, jeigu toks poreikis egzistuoja, gali būti neteisingai išspręsta byla, pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, bylos nagrinėjimas užtrukti nepagrįstai ilgai, nukentėti dalyvaujančių byloje asmenų interesai (CPK 7 str.).
Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2008 m. kovo 17 d. teismui pateiktą patikslintą ieškinį. Su tokia nutartimi teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovo 2008 m. kovo 17 d. ieškinį teismas nepagrįstai vertino kaip patikslintą ieškinį ir neteisėtai nurodė, kad teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta jį priimti, neskundžiama. Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, laikoma, kad jis ne tikslina ieškinį, o reiškią naują ieškinį (CPK 141 str.). Teisės normos suteikia teisę ieškovui įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ir reikšti naujus reikalavimus, kurie susiję su kitoje byloje jau nagrinėjamais reikalavimais (CPK 5 str.). Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas, turi nustatyti, ar ieškovas pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus ir pareiškė naują reikalavimą. Suprantama, jog dalyvaujantys byloje asmenys naujus ieškinio reikalavimus turėtų reikšti atskirame procesiniame dokumente. Teismas, spręsdamas klausimą, ar dalyvaujantys byloje asmenys keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, turi vertinti ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Šiuo atveju ieškovo pateikto teismui procesinio dokumento turinio nepakeičia ta aplinkybė, kad tame pačiame procesiniame dokumente išdėstyti teismo nutartimi nustatytų ankstesnio ieškinio trūkumų šalinimas bei kartu pateikti nauji ieškinio reikalavimai (CPK 115 str. 4 d.). Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas naujas ieškinys, teismas turi perduoti jį teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kurie teisės aktų nustatyta tvarka priskiria teisėją, spręsiantį ieškinio priėmimo klausimą. Siekiant proceso koncentruotumo, naujai pareikštas ieškinys, jeigu jis susijęs su anksčiau nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, turėtų būti perduotas nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjančiam anksčiau pareikštą ir priimtą ieškinį (CPK 3 str. 7 d.).
Ieškovas 2008 m. kovo 17 d. pareiškė teismui keletą papildomų reikalavimų, kurie laikomi nauju ieškiniu. Šie reikalavimai nebuvo perduoti nagrinėti konkrečiam teisėjui, o bylą nagrinėjantis teismas, nepagrįstai įvertinęs juos kaip ieškinio dalyko (pagrindo) pakeitimą, 2008 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė juos priimti ir neteisėtai nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Pastebėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, remdamasis CPK 137 bei 138 straipsniais, gali ieškinį priimti, atsisakyti jį priimti arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį ar nutartis, kuria ieškinys grąžintas ieškovui nepašalinus jo trūkumų, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 str. 5 d., 137 str. 5 d.). Taigi apeliacijos objektas šioje byloje yra ne tik teismo nutarties dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, bet ir nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti 2008 m. kovo 17 d. teismui pateiktą ieškinį. Teismas nepagrįstai nesprendė naujų ieškinio reikalavimų atitikimo proceso teisės normų reikalavimams, todėl nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, taip pat naikintina ir šių reikalavimų priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų šioje byloje naujai pareikštus reikalavimus, būtų tikslinga spręsti klausimą dėl susijusių civilinių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.).
Šios bylos nagrinėjimas užtruko, kadangi ieškovas keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus bei juos pagrindžiančias aplinkybes, reiškė naujus reikalavimus, bet tokių veiksmų atlikimą lėmė objektyvios priežastys: bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad priimti tam tikri sprendimai ir jų pagrindu perleista dalis žemės, į kurią pretenduoja ieškovas. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nenustatė ieškinio trūkumų, netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą, neišsiaiškino ieškinio dalyko ir pagrindo, neteisingai vertino ieškovo pateikiamus procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas ir priimtas savalaikiai. Teismo veiksmai, kai praėjus beveik metams po ieškinio priėmimo ir daugiau kaip pusmečiui po patikslinto ieškinio priėmimo sprendžiamas ieškinio trūkumų šalinimo klausimas, neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Ieškovo patikslintas ieškinys, kurį teisėja priėmė 2007 m. lapkričio 5 d. rezoliucija, perduotinas teismui nagrinėti iš esmės, o 2008 m. kovo 17 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje išdėstytų naujų reikalavimų priėmimo klausimą perduotina spręsti Kauno apygardos teismui (CPK 337 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo R. A. patikslintą ieškinį, kurį teisėja priėmė 2007 m. lapkričio 5 d. rezoliucija, perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Ieškovo R. A. 2008 m. kovo 17 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje išdėstytų naujų reikalavimų priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismui.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Vincas Verseckas