Civilinė byla Nr. e2A-108-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00232-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.4.; 2.6.39.2.6.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
n u t a r t i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmaris“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės TT Club Mutual Insurance Ltd ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmaris“ dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marine Underwriting Services SIA.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė TT Club Mutual Insurance Ltd kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilmaris“ 21 625,20 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Ad Rem Transport“, kaip ekspeditorė, su užsakove UAB „TD Baltic“ 2019 m. vasario 25 d. sudaryta krovinių ekspedicijos sutartimi Nr. 2498/2019/TDB įsipareigojo užsakovės lėšomis teikti ir organizuoti užsakovės užsakyme numatytas paslaugas. Šalys 2020 m. sausio 20 d. pasirašė priedą Nr. 3, pagal kurį UAB „Ad Rem Transport“ įsipareigojo veikti kaip vežėja, vykdant UAB „TD Baltic“ pateiktą užsakymą dėl krovinių vežimo maršrutu 5047 RK Tilburg, Olandija – TD Baltic sandėliai Vilniaus tranzito teritorijoje, Vilniuje; pakrauti UAB „TD Baltic“ krovinius į puspriekabę paskutinius, užtikrinti, kad pasikrovus puspriekabė bus užplombuota ir jos krovinys bus iškrautas pirmiausiai, plombą nuimant UAB „TD Baltic“ teritorijoje; įsipareigojo, vežant krovinį, poilsiui pasirinkti tinkamai saugomas ir aptvertas aikšteles, visus sustojimus suplanuoti iš anksto.
3. Pristačius krovinį į paskirties vietą 2020 m. spalio 5 d., nustatytas 99 vienetų kompiuterių trūkumas. Transporto priemonės, kuria buvo vežamas krovinys, vairuotojas paaiškino, kad jis po paskutinio pasikrovimo buvo sustojęs 45 min pertraukai aikštelėje Vokietijoje, kitas sustojimas 45 min įvyko Lenkijoje 113 km nuo Vokietijos sienos, pavažiavęs dar apie 100 km, jis sustojo aikštelėje Lenkijoje miegoti. Ryte, patikrinęs transporto priemonę, nieko įtartino nepastebėjo, tęsė kelionę ir sustojo atsakovės garaže. Kitą dieną krovinio iškrovimo vietoje Vilniuje buvo nuimta plomba ir spyna bei nustatyta, jog viena paletė yra visiškai tuščia.
4. Krovinio draudikas ERGO Insurance SE dėl dalies krovinio trūkumo UAB „TD Baltic“ išmokėjo 43 250,40 Eur draudimo išmoką, kurios dydis apskaičiuotas iš žalos kroviniui (48 056 Eur) atėmus 10 proc. draudimo išskaitą (4 805,60 Eur). ERGO Insurance SE 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į UAB „Ad Rem Transport“ ir ieškovę, kaip už krovinio vagystę atsakingus subjektus, dėl 43 250,40 Eur dydžio žalos atlyginimo. Derybų tarp ERGO Insurance SE ir UAB „Ad Rem Transport“ metu buvo sutarta ginčą išspręsti taikiai, UAB „Ad Rem Transport“ sumokant ERGO Insurance SE 21 625,20 Eur dydžio kompensaciją. UAB „Ad Rem Transport“ atlikusi mokėjimą įgijo regreso teisę reikšti reikalavimą už krovinio praradimą atsakingai atsakovei. UAB „Ad Rem Transport“ 2021 m. spalio 25 d. savo reikalavimo teisę dėl žalos, atsiradusios dėl dalies krovinio praradimo, ieškovei, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Krovinio vagystė įvykdyta, atsakovės transportui sustojus nakčiai nesaugomoje aikštelėje, todėl ji yra visiškai atsakinga už žalą dėl krovinio praradimo. Į ieškovo pretenziją atsakovės draudikas Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialas atsakė, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už atsiradusią žalą visa apimtimi, kadangi vairuotojas pasirinko saugų variantą ilgam sustojimui – šviesiu paros metu, prie judraus greitkelio, o vėlesnis vairuotojo sustojimas buvo atsakovės aikštelėje, nei tentas, nei plomba, nei spyna iki pat iškrovimo nebuvo pažeisti.
5. Atsakovė UAB „Vilmaris“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
3. Nurodė, kad, užsakydama ginčo krovinio pervežimą, UAB „Ad Rem Transport“ nepateikė jokių reikalavimų dėl transporto priemonės rūšies, sustojimų skaičiaus ar aikštelių saugumo. Jokie reikalavimai dėl saugumo nėra nurodyti ir užsakyme. UAB „Ad Rem Transport“ užsakymas buvo pradėtas vykdyti 2020 m. spalio 2 d., kuomet siuntėjas Dell Product c.o. Syncreon Technology Olandijoje pakrovė krovinį į UAB „Vilmaris“ transporto priemonę. Krovinys priimtas vežti kartu su CMR važtaraščiu Nr. 636203. Olandijoje 2020 m. spalio 2 d. į atsakovės transporto priemonę buvo pakrauti penkių siuntėjų kroviniai, kurie buvo priimti vežti su skirtingais krovinių vežimo važtaraščiais. Pavogtas buvo tik antrojo pakrovimo metu pakrautas siuntėjo Dell Product c.o. Syncreon Technology krovinys. Paskutinio pakrovimo metu vairuotojas puspriekabę užrakino spyna bei uždėjo plombą. Pajudėjęs iš paskutinės pakrovimo vietos, vairuotojas rinkosi saugias sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui pritaikytas poilsio aikšteles, prie greitkelių, degalinėse, ilsėjosi šviesiu paros metu. Vairuotojas nepalikdavo transporto priemonės be priežiūros, išskyrus kai trumpų sustojimo metu išeidavo pavalgyti. Kasdienio poilsio metu vairuotojas ilsėjosi vilkiko kabinoje, tačiau nepajuto, jog būtų bandoma įsibrauti į puspriekabę. Kiekvieno sustojimo metu vairuotojas apžiūrėdavo puspriekabę, tačiau jokių vagystės ženklų nepastebėjo. Vairuotojas 2020 m. spalio 4 d. naktį įvažiavęs į Lietuvos teritoriją, trumpam sustojo užsipilti kuro Kalvarijos Circle K degalinėje bei atvyko į Kaune esančią atsakovei priklausančią aikštelę (Pravienos g. 17, Kaunas), kuri saugoma bei stebima vaizdo kameromis ir, kurioje prabuvo iki ryto, tuomet išvyko į krovinio iškrovimo vietą, esančią J. D. g. 7, Vilniuje. Atrakinus spyną ir nuėmus plombą, iškraunant krovinį, pastebėta, kad viena paletė yra visiškai tuščia. Nustatyta, kad trūksta 99 vienetų dėžių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į puspriekabę buvo įsibrauta perpjovus puspriekabės stogo tentą. Nors UAB „Ad Rem Transport“ įsipareigojo poilsiui pasirinkti tik saugomas aikšteles ir aptvertas aikšteles, šiam pervežimui pasitelkdama atsakovę, tokio nurodymo vežėjai nedavė, pateikė užsakymą atlikti pervežimą tentine puspriekabe standartinėmis vežimo sąlygomis. Nepaisant to, atsakovė savo maršrutą suplanavo itin rūpestingai ir visus sustojimus atliko tik saugiose aikštelėse.
6. Ginčo krovinys buvo pristatytas 2020 m. spalio 5 d., todėl pagal CMR Konvencijos nuostatas ieškinys vežėjai dėl krovinio praradimo galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2021 m. spalio 5 d. Šis terminas galioja taip pat ir subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę iš UAB „Ad Rem Transport“ perėmusiam draudikui TT Club Mutual Insurance Ltd. Ieškinys pateiktas 2022 m. vasario 3 d., t. y. beveik 4 mėnesius praleidus CMR Konvencijos 32 straipsnyje numatytą vienerių metų senaties terminą.
7. Trečiasis asmuo Marine Underwriting Services SIA atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Vilmaris“ ieškovui „TT Club Mutual Insurance Ltd“ 21 625,20 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 625,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 487 Eur žyminį mokestį, 3 987 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
9. Teismas nurodė, kad iš rašytinių duomenų matyti, jog ieškovė savo draudėjui UAB „Ad Rem Transport“ sumokėjo derybų būdu suderėtą sumą – 21 625,20 Eur, kuri šią sumą pervedė krovinio siuntėjos UAB „TD Baltic“ draudikui. UAB „Ad Rem Transport“ vienašale rašytine forma perleido visas teises, pretenzijas, susijusias su išmokėta 21 625,20 Eur suma, ieškovei. CK 6.111 straipsnis leidžia rašytinę subrogacijos formą, kuriai galioja bendri reikalavimai. Nėra faktinio pagrindo vertinti, kad byloje pateikta subrogacijos forma jų neatitinka ir nesudaro pagrindo konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes. UAB „Ad Rem Transport“ patvirtinus, kad suderėtą draudimo išmokos sumą jai išmokėjo ieškovė, subrogacijos institutas taikomas pagal įstatymą.
10. Maršrutas 5047 RK Tilburg, Olandija – TD Baltic sandėliai Vilniaus tranzito teritorijoje, Vilniuje, buvo visas krovinio gabenimo maršrutas, kurį vykdė atsakovė, pasitelkta ekspeditorės. Šis maršrutas nurodytas tiek siuntėjos ir ekspeditorės sutartyje, tiek ekspeditorės ir vežėjos sutartyje bei važtaraštyje. Šalių faktiniai santykiai byloje atitinka „vienintelės sutarties“ kriterijų. Dingus daliai atsakovės vežto ir jos dispozicijoje tuo metu buvusio krovinio, ekspeditorė UAB „Ad Rem Transport“ atlygino draudimo išmoką (nuostolius) siuntėjos draudikui, taigi, įgijo regreso teisę į vežimo procese dalyvavusią atsakovę. Regreso teisei transformavusis į subrogacijos teisę, įgyvendinamą ieškovės kaip UAB „Ad Rem Transport“ draudiko, ieškinio senaties termino skaičiavimo būdas pagal CMR konvenciją nepasikeičia, t. y. jis skaičiuojamas nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Šiuo atveju – nuo 2021 m. gegužės 12 d., kai UAB „Ad Rem Transport“ sumokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 21 625,20 Eur sumą. Ieškinys pateiktas teismui 2022 m. vasario 3 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
11. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo atstovo teiginius apie tikėtiną vagystės atlikimo mechanizmą, t. y., kad 3,80 m aukščio puspriekabės stogo tentas turėjo būti buvo prapjautas, naudojant tam tikrą techniką, nes žmogui išsilaikyti ant tento, nesant kieto paviršiaus, su pjovimo įranga yra neįmanoma; prapjovus tentą, reikėjo patekti į vidų ir iškelti 99 dėžes su kompiuterine įranga, kam taip pat reikėjo specialių pajėgumų. Vilkiko vairuotojas kelionės su kroviniu metu 2020 m. spalio 3 d. 00:18 val. (vietos laiku) sustojo 45 minučių poilsiui Esso degalinėje šalia Harbke miesto (Vokietija), vėliau 45 minutes stovėjo 2020 m. spalio 3 d. 05:16 val. (vietos laiku) poilsio aikštelėje Lenkijoje, esančioje prie A2 greitkelio, trečias sustojimas pagal darbo ir laiko poilsio režimą buvo šviesiu paros metu, nuo 2020 m. spalio 3 d. 7:06 val. ryto iki tos pačios dienos 16:10 val. (vietos laiku) specialioje sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui pritaikytoje poilsio aikštelėje už Poznanės (Lenkija) prie A2 greitkelio. Tęsiant kelionę, buvo dar du trumpi sustojimai Lenkijoje: 15 minučių sustojimas 2020 m. spalio 3 d. 18:14 val. aikštelėje prie A2 greitkelio netoli Lodzės ir 30 minučių sustojimas 2020 m. spalio 3 d. 21:00 val. Orlean degalinėje prie Mazovijos Ostruva. Vairuotojas 2020 m. spalio 4 d. naktį trumpam sustojo užsipilti kuro Kalvarijos Circle K degalinėje Lietuvoje. Tokie 15-45 minučių sustojimai degalinėje ar aikštelėje net ir tamsiu paros metu negalėjo būti pakankami įvykdyti vagystę. Be to, vairuotojas, kaskart tęsdamas kelionę, būtų pastebėjęs plevėsuojantį tentą, jo garsą. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojas minėtų trumpų sustojimų metu būtų miegojęs ar ilgam laikui pasišalinęs iš vilkiko. Ilgesnis sustojimas pagal poilsio režimą vyko šviesiu paros metu aikštelėje prie greitkelio, todėl maža tikimybė, jog tokia vagystė galėjo būti įvykdyta viešoje vietoje šviesiu paros metu.
12. Vairuotojas 2020 m. spalio 4 d. 3:13 val. atvyko į Kaune esančią atsakovei priklausančią aikštelę, kurioje prabuvo iki 2020 m. spalio 5 d. ryto, kuomet išvyko į krovinio iškrovimo vietą. Kaip nurodė atsakovės atstovė, stebėjimo kamerų tuo metu aikštelėje nebuvo, puspriekabė buvo pastatyta viduryje teritorijos, galu į sargo langus, teritorijoje lakstė šuo. Nors pateikta atsakovės draudiko Marine Underwriting Services SIA užsakymu atlikta Smart Claims stovėjimo aikštelių apžiūra, kurioje nustatyta, kad stovėjimo aikštelė Kaune yra apsaugota tiek fizinėmis, tiek techninėmis priemonėmis, tamsiu paros metu budi gyva apsauga, šių duomenų teismas nelaikė patikimu įrodymu, kadangi pačios atsakovės atstovė paneigė krovinio buvimo metu buvus minėtas saugos priemones. Be to, byloje nėra įrodymų apie naktimis teritorijoje esantį šunį.
13. Tai, kad ekspeditorė nereikalavo, jog vežėjos vilkikai stovėtų aikštelėse, kuriose įrengtos saugos kameros, nereiškia, kad vežėjas, kuriam keliami aukšti rūpestingumo reikalavimai, gali leisti stovėti vilkikams nuosavoje aikštelėje, saugomoje tik sargo ir šuns. Vilkike pagal užsakymus 2020 m. spalio 2 d. turėjo būti pakrauti trijų rūšių kroviniai Olandijoje ir Vokietijoje. Kompiuterinė įranga pagal ekspeditorės ir siuntėjos sutartį turėjo būti pakrauta konkrečioje puspriekabės vietoje ir būtent ši kompiuterinė įranga buvo pavogta. Atsakovė kėlė didelius saugumo reikalavimus aikštelėms Lenkijoje, tačiau kritiškai nevertino pačiai priklausančios aikštelės saugumo. Būtent atsakovei priklausančioje aikštelėje vilkikas stovėjo ilgiausiai, tamsiu paros metu, aikštelė nebuvo filmuojama, vilkikas nebuvo pastatytas vilkikų eilėje, kur, tikėtina, dėl mažų tarpų nebūtų fizinės galimybės prieiti prie vilkiko, patekti ant stogo ir prapjauti tentą, panaudoti techninę įrangą, o šuns buvimas neįrodytas. Paslaugų teikimo sutartis su sargu yra formalus dokumentas, kuris iš esmės negali patvirtinti, kad būtent 2022 m. spalio 4 d. naktį sargas dirbo. Pagal pateiktą paslaugų teikimo sutartį Nr. 20200102 vienas fizinis asmuo K. G. teikia saugos paslaugas kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 8.00 val. visus kalendorinius metus, nenumatant, kad jis turi teisę pasitelkti kitus asmenis, teikiant paslaugą, apmokėjimo už paslaugas kainos, tvarkos ir užsakovo pareigos atsiskaityti paslaugos teikėjui, todėl sargo realus buvimas aikštelėje yra abejotinas. Tai, kad ekspeditorė neperdavė vežėjai siuntėjos nurodymo vežti krovinį kietašonėmis priekabomis, nešalina vežėjos civilinės atsakomybės. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ekspeditorės ir siuntėjos draudiko derybose, nustatant ekspeditorės turimų atlyginti nuostolių dydį. Šis reikalavimas vežėjai yra regresinis, taigi, yra tos pačios apimties ir negali būti modifikuojamas du kartus vertinant tą pačią aplinkybę. Be to, pagal vienintelės sutarties sampratą tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose ir priima sutarties sąlygas. Taigi, vežėjui taip pat tampa privalomos siuntėjo sąlygos, nepaisant, kaip vežėjai tarpusavyje organizuoja vežimą. Vežėjas tampa sudėtine sutartinių santykių dalimi su visomis iš to atsirandančiomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, galinčiu būti prilyginamam tyčiniams veiksmams, nesiimant elementarių saugos priemonių pačiai priklausančioje aikštelėje, sudarant sąlygas pavogti krovinį. Taigi, nėra CMR konvencijoje numatytos aplinkybės, dėl kurios būtų galima taikyti ribotą civilinę atsakomybę.
14. Byloje nėra ginčo, kad buvo pavogta 99 vienetai kompiuterinės įrangos, kas reiškia, jog siuntėjai buvo padaryta žala, pasireiškianti dingusio turto verte, siuntėja patyrė tiesioginius nuostolius. Atsakovė ginčijo dingusio krovinio vertę. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių duomenų (dingusių prekių sąrašo bei sąskaitų, kuriose nurodytos prekių kainos, už kurias prekes pirko siuntėja), net vienos rūšies įrangos, o būtent „Vostro Notebook 3501“, kurios pavogta 60 vienetų, bendra vertė yra 26 833,20 Eur, t. y. viršija iš atsakovės regreso tvarka reikalaujamos žalos dydį. Visos dingusios technikos vertė yra dar didesnė. Laikytina, jog yra įrodytas žalos padarymo faktas bei nuostolių dydis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilmaris“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 29 straipsnį ir nepagrįstai pripažino neribotą atsakovės, kaip faktinės vežėjos atsakomybę dėl ginčo žalos atlyginimo. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti sąmoningą netinkamą atsakovės elgesį, t. y. subjektyviųjų kriterijų, kadangi atsakovė ėmėsi tinkamų saugumo priemonių, maršrutą planavo ir sustojimus rinkosi itin atsakingai. Teismas atliko subjektyvių ieškovės prielaidų apie galimas vagystės aplinkybes analizę, nevertindamas jų kritiškai ir neatsižvelgdamas, kad byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo duomenų apie nustatytas vagystės aplinkybes, nei specialistų (siurvejerių ir pan.), tiriančių tokio pobūdžio įvykius, vertinimo, kad vagystė buvo įvykdyta atsakovės teritorijoje antrojo ilgojo sustojimo metu. Vertindamas subjektyvias ieškovės prielaidas, teismas padarė ir aiškių techninių klaidų – pavyzdžiui, pažymėjo, kad pripažįsta pagrįstais ieškovės atstovo teiginius apie tikėtiną vagystės atlikimo mechanizmą. Byloje nėra duomenų nei apie pjūvio, nei apie pavogto krovinio pakuočių matmenis. Nėra aišku, kodėl teismas vertino, kad speciali įranga negalėjo būti panaudota kitų sustojimų metu. Net 30 minučių laiko tarpas, naudojant specialią įrangą ir iš anksto tam pasiruošus, nėra neįmanomas ir negalėjo būti atmestas kaip nerealus. Negalėjimas paaiškinti gerai suplanuotos vagystės mechanizmo negali būti didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, pagrindu. Atsakovė iš užsakovės UAB „Ad Rem Transport“ negavo jokių nurodymų dėl krovinio vežimo sąlygų. Šių nurodymų neperdavimo ieškovė neginčijo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti nustatytų taisyklių pažeidimą. Teismas nenurodė, kokią sutarties ar teisės aktų nuostatą atsakovė pažeidė krovinio gabenimo metu, nekonstatavo tokio pažeidimo esminės reikšmės dalies krovinio praradimui, o nekonstatavus šio kriterijaus, CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymas nėra galimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių siurvejerių Smart Claims apžiūros ataskaitoje Nr. SC/22/02/0030 nurodytas aplinkybes dėl teritorijos aptvėrimo ir apšvietimo. Siuntėjas aikštelės aptvėrimą laikė viena iš sąlygų saugiam krovinio gabenimui ir šios sąlygos atsakovė laikėsi. Atsakovės pateikta siurvejerių apžiūros ataskaita patvirtina, jog aikštelė Kaune yra aptverta, tačiau teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nes ji neatspindi situacijos buvusios įvykio metu. Iš teismo argumentų nėra aišku, ar teismas laikė šią aplinkybę neįrodyta, ar laikė, kad aptvėrimas šiuo atveju neturi reikšmės. Teismas aikštelės aptvėrimo faktą galėjo patikrinti viešai prieinamais duomenimis. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad sutartis su sargu yra formalus dokumentas, negalintis patvirtinti, kad vagystės naktį sargas dirbo. Versijas dėl vagystės kituose maršruto etapuose teismas atmetė, vadovaudamasis vien argumentu, kad vairuotojas, tęsdamas kelionę, būtų pastebėjęs arba išgirdęs plevėsuojantį tentą. Nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, kriterijų, ieškinys negalėjo būti tenkinamas visa apimtimi, o galėjo būti sprendžiama tik dėl ribotos vežėjo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalį.
15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vienintelės sutarties pripažinimas šioje byloje reiškia, kad atsakovė, būdama faktinė vežėja, priėmė krovinį vežti su visomis ekspedijavimo sutarties sąlygomis. Toks aiškinimas prieštarauja CMR Konvencijos 34 straipsniui, kuris numato, kad vežėjas tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos važtaraštyje, o ne pirmojo vežėjo sutartyje su siuntėju. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas sprendė, kad siuntėjo nurodymo vežti kietašone puspriekabe pažeidimas jau buvo įvertintas ekspeditorius ir siuntėjos draudiko derybose, nustatant atlygintinų nuostolių dydį. Teismas neatsižvelgė, kad CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 dalis numato vežėjo kaltės mažinimą, atsižvelgiant į siuntėjo kaltės dalį, o teismų praktikoje pasisakyta, kad, nustačius siuntėjo kaltę ir taikant dalinę siuntėjo atsakomybę, CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas negalimas.
15.3. Teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė UAB „Ad Rem Transport“. Teismas sprendime pasisakė, kad UAB „TD Baltic“ nurodymų ir nustatytų vežimo sąlygų nesilaikė ne atsakovė, o ekspeditorė UAB „Ad Rem Transport“, neįtraukusi atitinkamų sąlygų į sutartį su atsakove. Sprendime pasisakyta tiek dėl UAB „Ad Rem Transport“ statuso, tiek dėl kaltės modifikavimo dėl jų neteisėtų veiksmų, todėl skundžiamas sprendimas turi įtakos asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, teisėms ir pareigoms ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
15.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Konstatuodamas sutartinį reikalavimo perleidimą, teismas pasisakė ir dėl priešingo reikalavimo perleidimo pagrindo, t. y. kad subrogacija taikytina ir pagal įstatymą, išmokėtos draudimo išmokos apimtyje. Įstatyminės draudiko subrogacijos taikymui būtina nustatyti draudimo santykių faktą ir turinį, o šioje byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų arba atsakovės pripažinimo, kad tokių faktų ji neginčija. Ieškovui neteikiant į bylą jokių draudimo santykius patvirtinančių dokumentų, nesant jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių šie dokumentai neteikiami, teismas turėjo taikyti prezumpciją, kad atsisakymas teikti įrodymus patvirtina šaliai nepalankiausias aplinkybes – šiuo atveju, mokėjimo fakto nebuvimą. Pagal 2022 m. liepos 12 d. subrogacijos formą teismas galėjo spręsti, kad šiuo buvo atliktas reikalavimo teisės perleidimas vienašalio sandorio pagrindu ir spręsti, ar toks reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis yra galimas, ar jis atitinka reikalavimo perleidimo sąlygas. Pateikta 2022 m. liepos 12 d. subrogacijos forma negali būti laikoma tinkamu ir teisėtu ieškovo reikalavimo teisės įgijimu, kadangi ji neatitinka įstatyme nustatytos formos reikalavimo. Teismas turėjo vertinti atsakovės argumentus dėl prieštaravimo imperatyvioms draudimo įstatymo nuostatoms, tačiau sprendime dėl jų nepasisakė, todėl netinkamai taikė įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi vien tik prielaidomis ir konstatavo faktus, kurių nepatvirtino jokie bylos įrodymai.
15.5. Teismas nenustatė tikslaus realiai patirtos žalos dydžio, o tik aiškinosi, ar bendra pavogtų prekių vertė yra bent jau ne mažesnė, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Bendra pavogto krovinio vertė po bylos išnagrinėjimo taip ir liko neaiški, tačiau teismas šios aplinkybės nesureikšmino, palaikydamas ieškovo argumentus ir nurodydamas, jog šiuo atveju pakanka, kad bent vienos rūšies iš pavogtų kompiuterių bendra vertė yra didesnė, nei ieškovo prašoma priteisti suma. Teismo vertinimas nėra tinkamas žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas.
16. Su apeliaciniu skundu atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą.
17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė TT Club Mutual Insurance Ltd prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
17.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu ir ją tinkamai įgyvendino, pareikšdamas regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį įgijo subrogacijos pagrindu. UAB „Ad Rem Transport“ 2021 m. spalio 25 d. savo reikalavimo teisę dėl žalos, atsiradusios dėl dalies krovinio praradimo, perleido savo draudikui, t. y. ieškovei, ką patvirtina subrogacijos aktas. Šis sandoris nėra pripažintas negaliojančiu ar neatitinkančiu kokių nors teisės aktų reikalavimų.
17.2. Teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vienintelės sutarties kontekste ir nepasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nekėlė klausimo dėl UAB „Ad Rem Transport“ dalyvavimo trečiuoju asmeniu. Šiai bendrovei perleidus reikalavimo teisę subrogacijos pagrindu ieškovei, nėra aišku, koks galėtų būti šio subjekto interesas dalyvauti šioje civilinėje byloje.
17.3. Teismas, kruopščiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už išimtinai jos žinioje buvusio krovinio dalies praradimą, ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, galinčiu būti prilyginamu tyčiniams veiksmams, nesiimant elementarių saugos priemonių pačiai priklausančioje aikštelėje, sudarant sąlygas pavogti krovinį. Atsakovė, būdama profesionalia vežėja, žinojo, suprato, kad pervežimo metu ji turi pareigą saugoti krovinį, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, krovinio dalies netekta pervežimo metu, todėl atsakovė atsako už kilusią žalą visa apimtimi. Teismas padarė pagrįstą išvadą apie tikėtiną vagystės atlikimo mechanizmą. Atsakovė Nekilnojamojo turto registro išrašą bei nuotraukas galėjo pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors šie įrodymai nepaneigia Kauno apylinkės teismo padarytų išvadų, jie neturėtų būti priimti.
18. Trečiasis asmuo Marine Underwriting Services SIA atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliantė UAB „Vilmaris“ apeliaciniame skunde teigė, jog nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė UAB „Ad Rem Transport“ ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, ieškovė TT Club Mutual Insurance Ltd neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, o teismas nepagrįstai laikė, jog nagrinėjamu atveju subrogacija taikoma pagal įstatymą, nors ieškovė neteikė jokių draudimo santykius patvirtinančių dokumentų.
21. Atsakovė atsiliepime į skundą byloje nekėlė klausimo dėl UAB „Ad Rem Transport“ dalyvavimo trečiuoju asmeniu. UAB „Ad Rem Transport“ subrogacijos akto pagrindu perleidus reikalavimo teisę ieškovei, UAB „Ad Rem Transport“ nebeturi intereso byloje.
22. CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Nusprendimas šiuo atveju suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
23. Nuspręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Taigi, sisteminis pirmiau nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007). Aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
25. Nagrinėjamu atveju šalys byloje nesutarė dėl santykių tarp ieškovės TT Club Mutual Insurance Ltd ir UAB „Ad Rem Transport“ kvalifikavimo – subrogacija ar reikalavimo perleidimas (cesija).
26. Subrogacija ir reikalavimo perleidimas yra savarankiškos teisinės konstrukcijos, kurios išoriškai yra panašios, tačiau dėl savitų bruožų negali būti tapatinamos, jos yra taikomos skirtingose situacijose, reguliuoja skirtingus santykius.
27. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek subrogacija, tiek cesija yra kreditoriaus teisių perleidimo institutai, o tai reiškia, kad jie neišvengiamai turi bendrų bruožų. Vienas iš tokių bruožų yra tai, kad abiem atvejais perleidžiamos kreditoriaus teisės trečiajam asmeniui. Taigi, tiek subrogacijos, tiek ir reikalavimo perleidimo atveju keičiasi aktyvioji prievolės šalis. Tiek reikalavimo (jo dalies) perleidimo, tiek subrogacijos atveju trečiasis asmuo perima buvusio kreditoriaus teises bei kitas papildomas teises pagal konkrečią prievolę visa apimtimi (CK 6.101 str. 2 d., CK 6.1015 str. 2 d.).
28. Šių dviejų institutų skirtumai geriausiai pasireiškia per jų atsiradimo pagrindą. Reikalavimo perleidimo (cesijos) pagrindas yra sandoris, kuris gali būti tiek dvišalis, tiek vienašalis. Tuo tarpu subrogacijos pagrindas yra įstatymas. Taigi, reikalavimo perleidimo materialusis pagrindas yra civiliniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu subrogacijos materialusis atsiradimo pagrindas yra trečiojo asmens prievolės įvykdymas už skolininką. Trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką tik dviem atvejais – jeigu tai yra jo pareiga arba jeigu tai yra jo teisė. Trečiojo asmens pareiga įvykdyti prievolę už skolininką gali kilti tik iš susitarimo, o jo subjektinė teisė atlikti šiuos veiksmus gali atsirasti įstatymo arba sutarties pagrindu.
29. Be to, reikalavimo perleidimo atveju kreditorius, perleidęs savo teises kitam asmeniui, nustoja būti tos prievolės šalis, tačiau pati prievolė išlieka. Tuo tarpu subrogacijos atveju, prievolė tarp skolininko (už žalą atsakingo asmens) ir kreditoriaus (pavyzdžiui, draudėjo) pasibaigia ir atsiranda nauja prievolė tarp skolininko ir prievolę įvykdžiusio asmens (pvz., draudiko), t. y. subrogacijos atveju yra trys asmenys – skolininkas, kreditorius ir asmuo, įvykdęs prievolę, ir ne mažiau, kaip du teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė: I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 140), o reikalavimo perleidimo atveju naujojo kreditoriaus su esamu kreditoriumi ir skolininku iki reikalavimo perleidimo pagal bendrąją taisyklę jokie teisiniai santykiai nesieja. Taigi, reikalavimo perleidimo (cesijos) atveju, kuomet debitorius (skolininkas) neįvykdo prievolės naujajam kreditoriui, taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 d.), o subrogacijos atveju draudikas vietoje draudėjo įstoja į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.), ji pasireiškia tik nuostolių atlyginimu, o jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai.
30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Ergo Insurance SE už prarastą krovinį išmokėjo apdraustajam UAB „TD Baltic“ 43 250,40 Eur draudimo išmoką, kurios dalį – 21 625,20 Eur UAB „Ad Rem Transport“ 2021 m. gegužės 12 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 38313) grąžino Ergo Insurance SE (14 ieškinio priedas). Taigi, UAB „Ad Rem Transport“ pati įvykdė savo prievolę Ergo Insurance SE.
31. UAB „Ad Rem Transport“ 2021 m. spalio 25 d. (subrogacijos forma) savo reikalavimo teisę dėl žalos, atsiradusios dėl dalies krovinio praradimo, perleido ieškovei TT Club Mutual Insurance Ltd, Subrogacijos formoje nurodoma, jog ieškovė sumokėjo UAB „Ad Rem Transport“ 21 625,20 EUR sumą, susijusią su krovinių gabenimu pagal 2020 m. spalio 2 d. CMR važtaraštį Nr. 6362032, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovė, kaip UAB „Ad Rem Transport“ draudikas, sumokėjo nurodytą sumą draudimo išmoką išmokėjusiam Ergo Insurance SE arba iki 2021 m. gegužės 12 d. būtų pervedusi (išmokėjusi) UAB „Ad Rem Transport“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju subrogacijos institutas taikomas pagal įstatymą, nes UAB „Ad Rem Transport“ patvirtino, kad suderėtą draudimo išmokos sumą jai išmokėjo ieškovas.
32. Esant šioms aplinkybėms ir aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Ad Rem Transport“ 2021 m. spalio 25 d. pranešimas (subrogacijos forma) savo esme atitinka reikalavimo teisės perleidimą, todėl UAB „Ad Rem Transport“ nustojo būti prievolės šalimi ir teismo sprendimas nesukels jai teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
33. Su apeliaciniu skundu atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kas patvirtina, kad aikštelėje, adresu Pravienos g. 17, Kaune yra registruoti ne tik pastatais, net ir inžinierinis statinys – tvora (statybos metai 1979). Ši aplinkybė, apeliantės teigimu, turėjo būti vertinama tiek analizuojant aikštelės saugumo lygį, tiek galimą vagystės mechanizmą.
34. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė šių įrodymų nepriimti, nurodydama, kad atsakovė nenurodė informacijos apie negalėjimą jų pateikti pirmosios instancijos teismui.
35. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, jog pateikiamu įrodymu siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas dėl atsakovei priklausančios aikštelės saugumo, todėl būtinybė pateikti įrodymą atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kad prašomų priimti naujų įrodymų apimtis nėra didelė, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kad jie gali turėti įtakos ginčo išsprendimui, sprendžia, jog apeliantės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas priimtinas ir vertintinas pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
37. Byloje nustatyta, kad UAB „Ad Rem Transport“ ir UAB „TD Baltic“ 2019 m. vasario 25 d. sudarė Nr. 2498/2019/TDB, pagal kurią UAB „Ad Rem Transport“ (ekspeditorė) įsipareigojo UAB „TD Baltic“ (užsakovės) lėšomis teikti ir organizuoti užsakymuose numatytas paslaugas, tarp kurių gali būti krovinių vežimo ekspeditorės ar užsakovės pasirinktu transportu ir maršrutu organizavimas; krovinių vežimo ir kitų sutarčių sudarymas ekspeditorės, jos agento ar kliento vardu; krovinių išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas arba šių darbų atlikimas; kitų su krovinių vežimu susijusių paslaugų teikimas; krovinių eksporto, importo ar tranzito dokumentų gavimas ir įforminimas; prekių vežimas, prekių saugojimo ar sandėliavimo ir paslaugos, susijusios su prekių sandėliavimu; kt. (sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad ekspeditorė teikia paslaugas, numatytas kiekviename raštiškame užsakyme, kurį pasirašė ir pateikė užsakovė bei kurį ekspeditorė akceptavo parašu ir priėmė jį vykdyti. Užsakymas yra neatskiriama sutarties dalis, jame turi būti nurodyta: paslaugų pobūdis; konkretaus krovinio charakteristikos; reikalavimai transporto priemonei, kuria bus vykdomas vežimas; pakrovimo ir iškrovimo vietų adresai, data, laikas; siuntėjo ir gavėjo pavadinimai, adresai, kontaktiniai telefonai; muitinės adresai pakraunant ir iškraunant krovinį; krovinio pristatymo terminai; sandėliavimo adresai; pageidaujamos paslaugos sąlygos, kaina ir kita reikalinga informacija, kuri yra protingai reikalinga tinkamai atlikti numatomas pareigas.
38. Iš 2020 m. sausio 21 d. priedo Nr. 3 prie 2019 m. vasario 25 d. sutarties Nr. 2498/2019/TDB (galiojusio iki 2020 m. gruodžio 31 d.) matyti, jog šalys susitarė, kad kainos nustatomos už krovinių pervežimą, o UAB „Ad Rem Transport“ įsipareigoja krovinius, vežamus maršrutu 5047 RK Tilburg, Olandija – TD Baltic sandėliai Vilniaus tranzito teritorijoje, Vilnius, pakrauti paskutinius į puspriekabė (pasikrovus puspriekabė yra plombuojama Syncreon darbuotojų) bei iškrauti pirmus iš puspriekabės (plomba nuimamam tik TD Baltic / Vilniaus tranzito teritorijoje). Visos transporto priemonės turi būti plombuojamos.; pervežant krovinius logistikos įmonės poilsiui ir sustojimui privalo pasirinkti išimtinai saugomas, aptvertas aikšteles; maršrutas ir sustojimai turi būti suplanuoti iš anksto; krovinių pervežimai vykdomi kietašonėmis transporto priemonėmis.
39. Byloje nėra pateikta įrodymų, konkretaus UAB „TD Baltic“ užsakymo dėl krovinio vežimo, pateikto UAB „Ad Rem Transport“, kaip tai numatyta 2019 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutarties Nr. 2498/2019/TDB 1.2 punkte. Nustatyta, kad UAB „Ad Rem Transport“ pati krovinio nevežė, o pagal 2020 m. spalio 13 d. pasirašytą užsakymą – sutartį Nr. TRA10/1-107859 pasamdė atsakovę UAB „Vilmaris“, kuri turėjo pervežti krovinį (vilkiko Nr. BOS220) iš Nyderlandų į Vilnių (pakrovimo data 2020 m. spalio 2 d., iškrovimo – 2020 m. spalio 5 d.). Užsakyme (dalis TR131288) nėra nurodyta koks konkrečiai krovinys bus vežamas, taip pat reikalavimų transporto priemonei, stovėjimo aikštelėms, nurodytas maršrutas ir sustojimų vietos. Užsakymo dalies „šalių įsipareigojimai“ 3 punkte nustatyta, jog iškilusius ginčus šalys sprendžia derybų keliu, o šalims nesusitarus, vadovaujamasi LR galiojančiais įstatymais bei tarptautinėmis TIR ir CMR konvencijomis.
40. Pagal CMR važtaraštį 2020 m. spalio 2 d. krovinio buvimo vietoje (5047 RK Tilburg, Nyderlandai) į atsakovei priklausančią transporto priemonę buvo pakrautas krovinys (pakrauta 4 paletės kompiuterinės įrangos, gauta 218 dėžių (217 + 1), 989 kg), kuris turėjo būti pristatytas adresu Vilnius LT-02189; duomenų apie krovinio plombą nenurodyta. Pristačius krovinį į sandėlį Vilniuje, paaiškėjo, kad trūksta dalies krovinio. Vadybininkės A. K. 2020 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodyta, jog 2020 m. spalio 5 d. iškrovus krovinį buvo nustatytas 98 vnt. trūkumas. Iš UAB „TD Baltic“ 2020 m. pretenzijos UAB „Ad Rem Transport“ nustatyta, kad prarastos krovinio dalies vertė – 48 056 Eur.
41. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, su kuriuo ieškovė UAB „TD Baltic“ buvo sudariusi Vežamų krovinių draudimo sutartį Nr. 710-920-100854, 2020 m. gruodžio 18 d. išmokėjo ieškovei 43 250,40 Eur dydžio draudimo išmoką už 2020 m. spalio 5 d. prarastą krovinio dalį, t. y. 10 proc. (vagystės atveju) sumažinus bendrą patirtų nuostolių sumą, bei subrogacijos pagrindu 2021 m. vasario 5 d. pareiškė pretenziją UAB „Ad Rem Transport“, kaip asmeniui visiškai atsakingam už krovinio vagystę, dėl UAB „TD Baltic“ išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo.
Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir vežėjų atsakomybės apimties
42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama atsakovei UAB „Vilmaris“ reikalavimą atlyginti nuostolius, kilusius dėl krovinio dalies praradimo (vagystės), nurodo, kad ginčo teisinis santykis kvalifikuotinas kaip vežimas, kurį paeiliui vykdo keli vežėjai, ir UAB „Ad Rem Transport“ yra susitariantysis vežėjas, o atsakovė UAB „Vilmaris“ – faktinis vežėjas.
43. Kaip jau minėta, UAB „Ad Rem Transport“ su UAB „TD Baltic“ 2019 m. vasario 25 d. sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 2498/2019/TDB, ir 2020 m. spalio 13 d. su UAB „Vilmaris“ pasirašė užsakymą – sutartį Nr. TRA10/1-107859 dėl krovinio vežimo.
44. Pagal ieškovės UAB „TD Baltic“ ir UAB „Ad Rem Transport“ sudarytos Krovinių ekspedicijos sutarties 4.1.1 punktą UAB „Ad Rem Transport“ prisiėmė vežėjui būdingą atsakomybę – už krovinio ar jo dalies praradimą arba sugadinimą nuo krovinio priėmimo momento iki krovinio perdavimo krovinio gavėjui momento. Taigi, sutarties turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad ši sutartis yra mišri – turinti ir ekspedijavimo, ir vežimo sutarčių elementų. Be to, pagal sutartį šalys aiškiai susitarė dėl CMR konvencijos taikymo jų santykiams, jeigu pervežimas atliekamas kelių transportu; atsakomybė už krovinio sugadinimą, pristatymo termino viršijimą, praradimą – pagal CMR konvencijos nuostatas (sutarties 1.3 p.). Kai sudaryta mišri sutartis, taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018, kt.).
45. CK 6.824 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinių ekspedijavimas tai – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (CK 6.824 str. 2 d.). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 2 d.). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo ar kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (CK 6.824 str. 3 d.).
46. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.
47. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2009 m. balandžio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-271/2014, ir kt.).
48. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad UAB „Ad Rem Transport“, priėmusi užsakymą pervežti krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą gavėjui UAB „TD Baltic“, būtų nurodžiusi, jog ji tik ekspedijuoja šį krovinį. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad UAB „Ad Rem Transport“ užmokestis buvo nustatytas už krovinio ekspedijavimo paslaugas, o sutarties priede Nr. 3 nurodoma, jog kainos nustatomos už krovinių pervežimą.
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
50. Remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo krovinio pervežimo atveju tiek UAB „Ad Rem Transport“, tiek atsakovė UAB „Vilmaris“ laikytinos vežėjomis, kurioms pagal CMR konvenciją kyla pareiga atlyginti nuostolius praradus krovinį (CMR konvencijos 17 str.).
51. Atsakovė UAB „Vilmaris“ savo kaltės dėl krovinio praradimo iš esmės neneigia, tačiau nesutinka su jos veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjų kaltės forma, t. y. spręstina, ar įrodytos aplinkybės, patvirtinančios tyčiai prilygintą neatsargumą, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas.
52. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Vežėjas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, kas reiškia, kad vežėjas turi įrodyti, jog krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
53. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17 str., 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1–3 d., 28 str.). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose. Situacija, kai vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str. 1 p.).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-172/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑127‑378/2015).
55. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės vežtas krovinys buvo prarastas dėl trečiųjų asmenų veiksmų – vagystės. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Jei aptartų aplinkybių nenustatoma, sprendžiama, kad įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams, ir vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Todėl sprendžiant dėl kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
56. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta), o vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
57. Vežėjo kaltės forma tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatoma atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, jog nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
58. Taigi, vežėjų kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą, pasirinktą sustojimų vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes.
59. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kurioje iš atsakovės UAB „Vilmaris“ vairuotojo sustojimų vietų buvo įvykdyta krovinio dalies vagystė, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vagystė, tikėtina, buvo įvykdyta nepakankamai saugioje atsakovės stovėjimo aikštelėje, kurioje vilkikas su kroviniu buvo paliktas nuo 2020 m. spalio 4 d. 3:13 val. iki 2020 m. spalio 5 d. ryto, todėl buvo būtinos papildomos saugumo priemonės, kurios nebuvo taikomos, kas rodo atsakovės neatsargumą dėl krovinio saugumo užtikrinimo.
60. Apeliantė, nesutikdama su savo veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, nurodė, kad teismas atliko subjektyvių ieškovės prielaidų apie galimas vagystės aplinkybes analizę, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo duomenų apie vagystės aplinkybes, jos įvykdymo mechanizmą, vietą, nei specialistų (siurvejerių ir pan.), tiriančių tokio pobūdžio įvykius, vertinimo, kad vagystė buvo įvykdyta atsakovės teritorijoje antrojo ilgojo sustojimo metu.
61. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės UAB „Vilmaris“ didelį neatsargumą, remiasi tuo, kad jos elgesys neatitiko standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes vairuotojas pasirinko saugų variantą ilgam sustojimui – šviesiu paros metu, prie judraus greitkelio, tačiau vėliau, nakties metu vairuotojas sustojo atsakovės aikštelėje, kuri buvo nesaugoma, nors buvo vežamas išskirtinai vagystėms patrauklus krovinys (kompiuterinė technika).
62. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nors pagal ekspedijavimo sutartį UAB „Ad Rem Transport“ buvo įsipareigojusi parinkti krovinio gabenimo maršrutą, sustojimų vietas, transportavimo būdą, tačiau nedavė jokių tikslių nurodymų atsakovei UAB „Vilmaris“ tam, jog vagystėms paklausus ir rinkoje lengvai realizuojamas kompiuterinės technikos krovinys būtų gabenamas tinkamai, darant sustojimus tik saugiose ir saugomose vietose. Kita vertus, atsakovė, būdama savo verslo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pati surinkti informaciją, reikalingą konkretaus krovinio tinkamam pervežimui.
63. Iš apeliacinio skundo 30 punkte pateiktų nuotraukų iš viešai prieinamos www.google.lt/maps paieškos sistemos, bei kartu su skundu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad aikštelė, adresu Pravienos g. 17, Kaune yra aptverta, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas inžinierinis statinys – tvora (statybos metai 1979). Atsakovės draudiko Marine Underwriting Services SIA užsakymu stovėjimo aikštelės buvo realiai apžiūrėtos Smart Claims (Lietuvoje) ir Opatowicz & Waker Co (Lenkijoje) ekspertų. Byloje nėra ginčo dėl MOP Targowa Górka – stovėjimo aikštelės mokamame greitkelyje A2, esančios į rytus nuo Poznanės apie 40 km važiuojant Lodzės / Varšuvos kryptimi saugumo, todėl ataskaitos duomenis plačiau neanalizuojami.
64. Iš pateiktos Smart Claims 2022 m. vasario 23 d. apžiūros ataskaitos Nr. SC/22/02/0030 nustatyta, kad visa stovėjimo aikštelės Kaune teritorija yra aptverta tvora: dalis tinkliniais segmentais (apie 30 proc.), dalis profiliuotos skardos (70 proc.); tvoros aukštis 1,8 – 2 m; šalia tvoros vakarinėje dalyje išorinėje pusėje iškastas apie 1,5 m gylio melioracijos kanalas; teritorijoje įrengtos 8 vaizdo stebėjimo kameros, visa aikštelė yra apšviesta LED šviestuvais, kurie sumontuoti ant statinių ir įrengti palei tvoros perimetrą; naktį teritoriją saugo įmonės sargas, taip pat būna paleidžiamas vilkšunis, t. y. apsaugota tiek fizinėmis, tiek techninėmis priemonėmis, tamsiu paros metu budi gyva apsauga, tokiu būdu užtikrinant aukštą saugumo lygį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti vietoje buvusių nepriklausomų ekspertų ataskaitos patikimumu, tačiau iš pačios atsakovės byloje pateiktos kelionių ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 2 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 23:59 val., matyti, kad vilkikas (valstybinis Nr. BOS220) nuo 2020 m. spalio 4 d. 3:13 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 10:01 val. stovėjo Pravienos g. 21, Kaune. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad vilkikas su kroviniu nurodytu laikotarpiu stovėjo saugioje, atsakovei priklausančioje aikštelėje Pravienos g. 17, Kaune, o ne aikštelėje Pravienos g. 21, Kaune, todėl atsakovės nurodyti argumentai dėl nenustatyto nusikaltimo mechanizmo, jai priklausančios aikštelės saugumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
65. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie vagystės atlikimą ypač pavojingu būdu, atsakovė ir UAB „Ad Rem Transport“, žinodamos, kad veža vertingą krovinį su tentine puspriekabe, netinkamai suplanavo krovinio vežimo maršrutą, stovėjimui galimai pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė kitų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, t. y. atsakovė, būdama savo srities profesionale nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina atsakomybės ribojimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo atsakovės veiksmus kaip itin nesargius, tarptautinėje praktikoje prilyginamus tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, ir sprendė, jog atsakovei netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jos civilinę atsakomybę (CMR konvencijos 23 str. 3 d., 6 d.).
Dėl žalos dydžio
66. Apeliantė, nesutikdama su priteistos žalos dydžiu, nurodė, jog teismas nenustatė tikslaus realiai patirtos žalos dydžio, nes bendra pavogto krovinio vertė taip ir liko neaiški.
67. Iš byloje pateiktų įrodymų (UAB „TD Baltic“ 2020 m. spalio 6 d. pretenzijos UAB „Ad Rem Transport“, DELLEMC sąskaitų, pažymos) nustatyta, kad „TD Baltic“ dėl prarasto krovinio patyrė 48 056 Eur žalą, kurią iš dalies padengė krovinio draudikas ERGO Insurance SE, 2020 m. gruodžio 18 d. išmokėdamas 43 250,40 Eur draudimo išmoką, iš bendros sumos atėmus 4 805,60 Eur (procentinė draudimo išmoka). ERGO Insurance SE 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į UAB „Ad Rem Transport“ dėl 43 250,40 Eur dydžio žalos atlyginimo. Derybų tarp ERGO Insurance SE ir UAB „Ad Rem Transport“ metu buvo sutarta, kad UAB „Ad Rem Transport“ sumokės ERGO Insurance SE 21 625,20 Eur dydžio kompensaciją, kas buvo padaryta 2021 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu. Apeliantė jokių įrodymų ar skaičiavimų dėl galimų nuostolių, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamai nustatytą žalos dydį, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog patirtų nuostolių dydis yra 21 625,20 Eur.
68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tiek UAB „Ad Rem Transport“, tiek ir atsakovė buvo vežėjos, vykdė krovinio vežimą pagal vieną sutartį, ir nors atsakovė nebuvo įspėta dėl papildomų saugumo priemonių reikalingumo kroviniui gabenti, tai nešalina ir nemažina jos atsakomybės už krovinio praradimą.
69. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju padarius išvadą, jog ginčo santykyje UAB „Ad Rem Transport“ ir atsakovė veikė kaip susitariančioji ir faktinė vežėjos, už ginčo krovinio dalies praradimą joms kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Kartu pažymėtina tai, kad ir tuo atveju, jeigu UAB „Ad Rem Transport“ civilinė atsakomybė kiltų už ekspeditoriaus pareigų, nustatytų ekspedijavimo sutartyje, pažeidimą, o atsakovei UAB „Vilmaris“ – vežėjo atsakomybė už prarastą krovinio dalį, abi atsakovės vis tiek atsakytų solidariai, nes prievolė gali būti solidari, nepaisant skirtingų prievolių atsiradimo pagrindų (CK 6.6 str. 2 d.). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).
70. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, tarp jų – ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai, atsižvelgiant į šią priklausomybę, galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, ir joje nurodyta praktika).
71. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti UAB „Ad Rem Transport“ ir atsakovės UAB „Vilmaris“ veiksmų bendrumą objektyviąja prasme: jeigu UAB „Ad Rem Transport“ būtų tinkamai vykdžiusi pareigą organizuoti ginčo krovinio pervežimą atsižvelgiant į krovinio saugiam transportavimui reikalingas sąlygas, kitas tinkamam šio konkretaus užsakymo vykdymui reikšmingas aplinkybes, ginčo kroviniui pervežti pasitelktam asmeniui būtų davusi atitinkamus nurodymus sustojimo vietų, ne tentinės puspriekabės, kt., būtų išvengta krovinio dalies praradimo; jeigu atsakovė UAB „Vilmaris“ būtų ėmusis įmanomų maksimalių saugumo priemonių dėl vilkiko sustojimo vietą, būtų išvengta krovinio dalies praradimo. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl krovinio dalies praradimo solidari atsakomybė kyla abiem vežėjoms – tiek UAB „Ad Rem Transport“ ir atsakovės UAB „Vilmaris“.
72. Jei solidariosios atsakomybės prievolę įvykdo vienas iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Solidariąją pareigą atlyginti žalą įvykdęs skolininkas turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ieškovė perėmusi iš UAB „Ad Rem Transport“ atgręžtinio reikalavimo teisę, negali reikalauti daugiau, nei jai priklausytų pagal įstatymą.
73. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vežėjų UAB „Ad Rem Transport“ ir atsakovės UAB „Vilmaris“ atsakomybės pobūdį, aukščiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovės priteistinos žalos dydį iki 10 812,60 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
75. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
76. Išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
77. Ieškovės pagal pateiktus dokumentus pirmosios instancijos teisme patyrė 5 487 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų: 487 Eur žyminis mokestis, 5 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos už advokato paslaugas (ieškinio, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą teisme) neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 2 743,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
78. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pateikė 2023 m. sausio 31 d. (DOK-3046), t. y., po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2023 m. sausio 24 d. pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo (nutarties) (CPK 321 str., 325 str.), todėl šios išlaidos nepriteistinos.
79. Atsakovė pagal pateiktus dokumentus pirmosios instancijos teisme patyrė 2 152 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų: 2 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 52 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 687 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 487 Eur žyminis mokestis, 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos už advokato paslaugas (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme) neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Iš viso atsakovė yra patyrusi 3 839 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovei priteistina 1 919,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
80. Atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 824 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vilmaris“, juridinio asmens kodas 302535467, ieškovei „TT Club Mutual Insurance Ltd“, juridinio asmens kodas GB564337539, 10 812,60 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus dvylika eurų 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 812,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 824 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė