Civilinė byla Nr. e2-923-424/2025 m.

                                                     Teisminio proceso Nr.2-48-3-03141-2024-4

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.2.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. vasario 3 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ž. S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei T. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

n u s t a t ė:

ieškove prašo pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., jos tėvo J. K., a/k (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Nurodė, kad jos tėvas J. K. (duomenys neskelbtini)  mirė. Ji priėmė tėvo palikimą pagal 2028-03-28 testamentą, kuriuo J. K. visą savo turtą paliko jai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis J. K. nuosavybės teisės yra įregistruotos į butą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgytus 1992 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-4796, pagrindu. Priėmus palikimą paaiškėjo, kad pagal Gyventojų registro duomenis J. K. mirė būdamas santuokoje su T. K., todėl notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikėjui priklausantį turtą, kadangi dalis turto priklauso jo sutuoktinei.

 Iš tėvo pasakojimų jai žinoma, kad tėvas buvo sudaręs santuoką su atsakove, tačiau 1973 metais jų santuoka nutrūko ir atsakovė išvyko gyventi į Baltarusiją. Nuo to laiko tėvas su ja jokių santykių nepalaikė. Bandymai rasti kokius nors duomenis apie atsakovę Lietuvos archyvuose ir valstybės institucijose rezultatų nedavė. Po išsiskyrimo su atsakove J. K. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo Kompleksinėje geologinės žvalgybos ekspedicijoje. Lentvaryje jam buvo suteiktas butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis nuo 1975 m. balandžio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ir gyveno iki savo mirties. Butą ir 1/6 dalį ūkinio pastato tėvas įgijo pagal Butų privatizavimo įstatymą savo asmeninėmis lėšomis, jį prižiūrėjo, rūpinosi ir išlaikė. Turtas buvo perkamas praėjus 20 metų nuo bendro gyvenimo su atsakovė pabaigos, tėvas buvo aiškiai išreiškęs valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atsakovė negyveno Lietuvoje ir dėl to neatitiko Butų privatizavimo įstatymo sąlygų, todėl net negalėjo įgyti buto nuosavybėn, ji prie turto įsigijimo niekaip neprisidėjo.  

Kadangi tėvas su atsakove faktiškai išsiskyrė 1973 m. ir nuo to laiko su ja nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, turtą jis įgijo asmeninėn nuosavybėn, todėl šis turtas pripažintinas J. K. asmenine nuosavybe.

Atsakovė apie bylą informuota viešo paskelbimo būdu, savo pozicijos dėl ieškinio nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Pagal gyventojų registro duomenis J. K. ir T. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Ieškovė J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą priėmė V. M. pagal 20218-03-28 testamentą.  Po J. K. mirties liko butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie palikėjui priklauso nuosavybės teise pagal 1992 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4796.

Duomenų, kad ieškovės tėvo ir atsakovės santuoka būtų nutraukta, nėra.

Pagal buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d., 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustato, kad Civilinio kodekso trečio knygos VI skyriaus normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to ar turtas įgytas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Todėl teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi Civilinio kodekso trečios knygos normomis. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas turtas įgytas už asmenines lėšas, arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Kaip nurodė pati ieškovė, J. K. jokių ryšių su savo sutuoktine nepalaikė nuo 1973 metų. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie šeimos ūkio. Turtas buvo įgytas praėjus 20 metų po sutuoktinių išsiskyrimo. Duomenų apie atsakovę Lietuvoje nėra, kas patvirtina ieškovės teiginį, jog atsakovė po santykių su ieškovės tėvu nutrūkimo išvyko į Baltarusiją. J. K. viską tvarkė vienas ir turtą laikė savo asmenine nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms ir J. K. valiai dėl turto atskirumo, yra pagrindas teigti, kad butą jis įgijo asmeninėn nuosavybėn. Todėl ieškinys tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 265 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti visiškai:

  butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  pripažinti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

         Teisėja                         Ramunė Valiulytė