Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-354/2022

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01934-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.2.1; 1.2.14.2.2; 1.2.20.1.1; 1.2.20.16.1; 1.2.24.1.2; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.2.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,   

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,   

nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Žičkui, 

nuteistajam Z. P., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus, nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Algirdo Zakraso, nuteistojo Z. P. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) 1 400 MGL (52 724 Eur) bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį 800 MGL (30 128 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1800 MGL (67 788 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. P. pripažintas kaltu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tačiau ne ilgiau, nei sueina pensijinis amžius).

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 240 555,18 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai 240 555,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 101 338,29 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. B. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, nuo tiksliai nenustatyto laiko, ne anksčiau, kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y.: 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 9 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcijos (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (2010 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XI-858 redakcija (nuo 2010 m. birželio 17 d.) (Žin., 2010, Nr. 70-3472); 14 straipsnio 3 dalies 1-4 punkto (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, nustatančius, kad gamtos išteklių naudotojai privalo: 1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai; 2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų; 3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai; 4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas; 19 straipsnio 2 dalies (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų; 20 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2113 redakcija (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 60-2121)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos; tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis; 23 straipsnio (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-677 redakcija (nuo 2002 m. sausio 9 d.) (Žin., 2002, Nr. 2-49)) reikalavimus, nustatančius, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų; atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas; 231 straipsnio (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2296 redakcija (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) (TAR, 2016, Nr. 2016-10400)) reikalavimus, nustatančius, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų; 2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. X-236 redakcijos (nuo 2006 m. sausio 1 d.) (Žin., 2005, Nr. 79-2846)), kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad už šiame įstatyme, Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, jie turi nustatyti ir taikyti savo veikloje priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias neigiamą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat įvertinti cheminių medžiagų keliamą riziką ir, jei reikalinga, rekomenduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams atitinkamas rizikos mažinimo ir saugos priemones (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1221 redakcija (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.)  (Žin., 2010, Nr. 157- 7967)); Atliekų tvarkymo taisykles (redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. balandžio 30 d., kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 (Žin., 2004, Nr. 68-2381)), kurių paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 84 punktai nustato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. D1-360 patvirtinta redakcija; 2017 m. gegužės 4 d., paskelbta TAR 2017 m. gegužės 5 d.); Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (2005 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-672 (nuo 2006 m. sausio 27 d.) redakcija (Žin., 2006, Nr. 10-395)) 2 priedėlio III skyriaus atliekų sąrašo 7 lentelėje nurodytą reikalavimą chromui, nustatantį, kad atliekos gali būti priimamos į pavojingų atliekų sąvartyną, jeigu neviršija ribinių išplovimo verčių, pateiktų 7 lentelėje, kai chromo ribinė išplovimo vertė yra 70 mg/kg sausos medžiagos; Nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 26 d. (reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236)), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 31.4, 31.5, 32 punktai nustato, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti: medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą, atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje), kad išleidžiant gamybines nuotekas į komunalinių nuotekų nuotakyną, negali būti viršijamos reglamento 3 lentelėje nurodytos ribinės vertės bei turi būti laikomasi reglamento 14, 15, 16, 17, 20 ir 22 punktuose išdėstytų nuostatų (2009 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-386 redakcija) (nuo 2009 m. liepos 15 d.) (Žin., 2009, Nr. 83-3473)); Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. balandžio 15 d., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 14 ir 18.4 punktai nustato, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą, kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-859 redakcija (nuo 2014 m. spalio 31 d.) (TAR, 2014, Nr. 2014-15135)),

neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonas chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, kuris yra nelikvidus, taip pat kancerogeniškas, toksiškas, jautrinantis, pasižymintis neurotoksinėmis, kancerogeninėmis, kumuliatyvinėmis savybėmis, galintis būti žmogaus kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo, distrofijos, poicetemijos, odų alerginių reakcijų priežastimi, patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis esantis ūmiai toksiškas vandens aplinkai, grunte esantis pavojingas bestuburiams, graužikams, vandenyje – toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams, dėl to, neteisėtai išmetus į aplinką šią pavojingą atlieką, ji pasklido žemės paviršiuje ir po ja, ir dėl to chromo koncentracija grunte nustatytą 51.3 mg/kg foninę vertę viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų, dėl to aplinkai buvo padaryta didelė žala, taip V. B. padarė didelės žalos aplinkai – tokiais neteisėtais veiksmais užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos utilizuoti chromą gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, dėl to buvo padaryta didelės žalos žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę 240 555,18 Eur žalą aplinkai.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., Šiauliuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su Z. P., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens ūkio priežiūros vadovo pareigose ir pagal Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56, II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis būdamas atsakingas už kontroliuojamų ūkio subjektų (kieto kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją bei būdamas atsakingas kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi, už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę ir vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant vieninga tyčia, neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant vieninga tyčia, tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemą, kurios nebuvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso, tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. apie 11.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01934-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. įspėtas ir pasirašęs dokumentą „Raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas“, įsipareigojo saugoti gruntą, sukastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (paimtą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. 2015 m. gruodžio 21 d. poėmio protokolą ir patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi), apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, tačiau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. 9.00 val. duodamas nurodymą UAB „A.“ darbuotojui J. D. pagal pasižadėjimą paliktą jam saugoti gruntą, buvusį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtarta didžiausia chromo koncentracija, viršijanti nustatytą normą, sumaišyti su kitomis žemėmis, buvusiomis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, taip tyčia trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. P. atlikti su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 41-1-01934-14 susijusias pareigas, t. y. nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes – sumaišius jam paliktą saugoti gruntą su kitomis žemėmis, nebuvo įmanoma atlikti objektyvių tyrimų ir nustatyti, kokia tiksli chromo koncentracija buvo minėtoje vietoje.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad sunaikino aprašytą ir jam patikėtą turtą, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. apie 11.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01934-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. įspėtas ir pasirašęs dokumentą „Raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas“, įsipareigojo saugoti gruntą, sukastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, tačiau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. 9.00 val., duodamas nurodymą nukasti UAB „A.“ darbuotojui J. D. pagal pasižadėjimą paliktą jam saugoti gruntą, jį neteisėtai sunaikino.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad, atstovaujama V. B., kuris dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, nuo nenustatyto laiko, ne anksčiau, kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y.: 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 9 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcijos (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (2010 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XI-858 redakcija (nuo 2010 m. birželio 17 d.) (Žin., 2010, Nr. 70-3472); 14 straipsnio 3 dalies 1-4 punkto (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, nustatančius, kad gamtos išteklių naudotojai privalo: 1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai; 2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų; 3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai; 4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas; 19 straipsnio 2 dalies (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2005, Nr. 47-1558)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų; 20 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2113 redakcija (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 60-2121)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos; tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis; 23 straipsnio (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-677 redakcija (nuo 2002 m. sausio 9 d.) (Žin., 2002, Nr. 2-49)) reikalavimus, nustatančius, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų; atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas; 231 straipsnio (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2296 redakcija (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) (TAR, 2016, Nr. 2016-10400)) reikalavimus, nustatančius, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų; 2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. X-236 redakcijos (nuo 2006 m. sausio 1 d.) (Žin., 2005, Nr. 79-2846)), kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad už šiame įstatyme, Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, jie turi nustatyti ir taikyti savo veikloje priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias neigiamą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat įvertinti cheminių medžiagų keliamą riziką ir, jei reikalinga, rekomenduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams atitinkamas rizikos mažinimo ir saugos priemones (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1221 redakcija (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) (Žin., 2010, Nr. 157- 7967)); Atliekų tvarkymo taisykles (redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. balandžio 30 d., kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 (Žin., 2004, Nr. 68-2381)), kurių paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 84 punktai nustato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. D1-360 patvirtinta redakcija; 2017 m. gegužės 4 d., paskelbta TAR 2017 m. gegužės 5 d.); Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (2005 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-672 (nuo 2006 m. sausio 27 d.) redakcija (Žin., 2006, Nr. 10-395)) 2 priedėlio III skyriaus atliekų sąrašo 7 lentelėje nurodytą reikalavimą chromui, nustatantį, kad atliekos gali būti priimamos į pavojingų atliekų sąvartyną, jeigu neviršija ribinių išplovimo verčių, pateiktų 7 lentelėje, kai chromo ribinė išplovimo vertė yra 70 mg/kg sausos medžiagos; Nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 26 d. (reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236)), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 31.4, 31.5, 32 punktai nustato, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti: medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą, atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje), kad išleidžiant gamybines nuotekas į komunalinių nuotekų nuotakyną, negali būti viršijamos reglamento 3 lentelėje nurodytos ribinės vertės bei turi būti laikomasi reglamento 14, 15, 16, 17, 20 ir 22 punktuose išdėstytų nuostatų (2009 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-386 redakcija) (nuo 2009 m. liepos 15 d.) (Žin., 2009, Nr. 83-3473)); Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. balandžio 15 d., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 14 ir 18.4 punktai nustato, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą, kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-859 redakcija (nuo 2014 m. spalio 31 d.) (TAR, 2014, Nr. 2014-15135)), neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonas chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, kuris yra nelikvidus, taip pat kancerogeniškas, toksiškas, jautrinantis, pasižymintis neurotoksinėmis, kancerogeninėmis, kumuliatyvinėmis savybėmis, galintis būti žmogaus kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo, distrofijos, poicetemijos, odų alerginių reakcijų priežastimi, patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis esantis ūmiai toksiškas vandens aplinkai, grunte esantis pavojingas bestuburiams, graužikams, vandenyje – toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams, dėl to, neteisėtai išmetus į aplinką šią pavojingą atlieką, ji pasklido žemės paviršiuje ir po ja, ir dėl to chromo koncentracija grunte nustatytą 51.3 mg/kg foninę vertę viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų, dėl to aplinkai buvo padaryta didelė žala, taip V. B. padarė didelės žalos aplinkai – tokiais neteisėtais veiksmais užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos utilizuoti chromą gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, dėl to buvo padaryta didelės žalos žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę 240 555,18 Eur žalą aplinkai.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., Šiauliuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“  teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. B., kuris pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su Z. P., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens ūkio priežiūros vadovo pareigose ir pagal Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56, II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis būdamas atsakingas už kontroliuojamų ūkio subjektų (kieto kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją bei būdamas atsakingas kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi, už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę ir vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant vieninga tyčia, neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant vieninga tyčia, tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini) nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemą, kurios nebuvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso, tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą.

3. Z. P. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., Šiauliuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens ūkio priežiūros vadovo pareigose ir pagal Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56, II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis būdamas atsakingas už „kontroliuojamų ūkio subjektų (kieto kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją bei būdamas atsakingas kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi, už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę ir vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu V. B., kuris, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, bendrininkaudamas su V. B., veikiant vieninga tyčia, neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „(duomenys neskelbtini)“  gamybines nuotekas, taip apeidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su V. B., veikiant vieninga tyčia, tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemą, kurios nebuvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso, tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą.

II.       Apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Gintaras Žičkus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje naują – išteisinamąjį nuosprendį.  

4.1. Apeliacinis skundas dėl V. B. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį grindžiamas šiais argumentais:

4.1.1. Gynėjas nurodo, jog kaltinamasis aktas ir 2020 m. birželio 29 d. prašymas pakeisti kaltinimą surašyti nesuprantamai, kaltinamajame akte nenurodytas veikos padarymo būdas, neaprašyti konkretūs V. B. veiksmai, kuriais jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. išmetė į aplinką 4,808 t chromo, tuo sukeldamas įstatyme numatytus padarinius. V. B. buvo kaltinamas ir teismas jį pripažino kaltu už sistemingus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, sukėlusius įstatyme numatytas pasekmes, kurie padaryti tokiu būdu: „nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus per ikiteisminį tyrimą nenustatytiems asmenims, nuo tiksliai nenustatyto laiko“. Skunde teigiama, kad pagal tokią kaltinimo konstrukciją – cituojant teisės aktus ir nurodant, kokias pareigas turi asmenys aplinkos apsaugos srityje, tačiau nenurodant konkrečių asmens veiksmų, kuriais jis tokias pareigas pažeidė, negalima laikyti, jog kaltinamajame akte yra tinkamai aprašyta nusikalstama veika, nes nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ši veika buvo padaryta. Dėl to kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, pažeidžia BPK 22 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir gintis nuo tokio kaltinimo. Pasak gynėjo, vienintelis galimas kelias, gavus kaltinamąjį aktą su tokiais kaltinimais, kaip jie buvo aprašyti, dėl jų nesuprantamumo – perduoti bylą prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas to nepadarė ir ėmėsi nagrinėti bylą, kurioje kaltinamasis aktas nesuprantamas.

4.1.2. V. B. pripažintas kaltu už BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytos vienos iš alternatyvių veikų padarymą – kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių sistemingą pažeidimą, sukėlusį didelę žalą. Gynėjas pažymi, kad ši veika laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo kriminalizuota, į BK 270 straipsnio 2 dalies dispoziciją įtraukta tik 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1901, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į BK 3 straipsnyje nurodytus baudžiamojo įstatymo galiojimo laike principus ir taisykles, pagal kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytą laikotarpį (ne anksčiau, kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau, kaip iki 2017 m. gegužės 24 d.) V. B. nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalėjo padaryti šios nusikalstamos veikos, nes tokia veika nebuvo kriminalizuota, todėl iš kaltinimo šis laikotarpis turėjo būti pašalintas.

4.1.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, aptaręs nusikaltimo padarymo laiką tęstinės ir trunkamosios veikos atvejais, sprendė, kad nuteistasis veiką padarė 2017 m. gegužės 24 d., kai tyrimams buvo paimti grunto mėginiai, todėl nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 270 straipsnio 2 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901) redakciją. Gynėjas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad grunto mėginių paėmimas nesusijęs nei su veikos darymu, nei su jos pasekmėmis. Grunto mėginių paėmimas yra skirtas nustatyti teršiančių medžiagų koncentraciją grunte, galimai, ir nusikalstamos veikos padarinius, tačiau ne fiksuoti nusikalstamos veikos nutraukimo ar pabaigos faktą; byloje nusikalstamos veikos nutraukimo momentas (tas momentas, kai nuteistasis nustojo sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, dėl kurių pažeidimo kilo įstatyme numatytos pasekmės) nebuvo analizuojamas. Baudžiamosios teisės doktrinoje pažymima, kad visais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį buvo vykdoma nusikalstamos veikos sudėtis. Kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo kriminalizuota, todėl net ir sistemingas teisės aktų pažeidimas nurodytu laikotarpiu negalėjo sukelti įstatyme numatytų pasekmių.

4.1.4. Teismas netinkamai aiškino BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nusikalstamų padarinių atsiradimo laiko dar ir tuo aspektu, kad teismo teisė ir pareiga taikyti padarinių atsiradimo momentu galiojusį baudžiamąjį įstatymą siejama ne vien su padarinių atsiradimo laiku, tačiau ir su asmens norėjimu, kad tie padariniai atsirastų kitu laiku, nei atliekama pati veika. Gynėjas nurodo, jog byloje nebuvo analizuojama ir nėra nustatyta, kad nuteistasis būtų norėjęs, jog nusikalstamos veikos padariniai atsirastų, pvz., 2017 m. gegužės 24 d., o ne tuo metu, kai buvo daroma pati nusikalstama veika (jei laikyti, kad ji buvo daroma). Jeigu nuteistasis atliko kokius nors veiksmus (sistemingą teisės aktų pažeidimą) laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai tokie veiksmai nebuvo baudžiami pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, tai po tokių veiksmų likę padariniai (pvz., grunto užteršimas chromu), gynėjo nuomone, po 2012 m. sausio 1 d. savaime netapo nusikalstami, nes baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Įsigaliojus įstatymui, kuriuo kriminalizuojama veika, iki tokio įstatymo įsigaliojimo atsiradusios ir likusios jau po įstatymo įsigaliojimo pasekmės negali užtraukti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Pasak gynėjo, tiek iki 2012 m. sausio 1 d. atliktų veiksmų, tiek ir galimai vėliau atsiradusių padarinių požiūriu V. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

4.1.5. Skunde nurodoma, jog kaltinimo laikotarpius struktūruojant pagal baudžiamojo įstatymo galiojimą, tai turėtų tiesioginės įtakos civilinio ieškovo atliktam žalos apskaičiavimo dydžiui. Jei laikyti, kad nusikalstamai sistemingas taisyklių pažeidimas buvo atliekamas nuo 2012 m. sausio 1 d., akivaizdu, kad žalos dydis, padarytas per nurodytą 6 metais trumpesnį laikotarpį būtų mažesnis, tačiau koks – tyrimo ir skaičiavimų dalykas; gynėjo nuomone, esant tokios redakcijos kaltinamajam aktui, koks buvo pateiktas, nėra galimybės pripažinti asmens kaltu pagal nurodytą BK straipsnį, o taip pat nurodyti konkretaus žalos dydžio, kadangi neaišku, per kokį laikotarpį ir dėl kokių konkrečiai pažeidimų į aplinką buvo išmestos 4,808 t chromo.

4.1.6. Gynėjo teigimu, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nurodyta data (2017 m. gegužės 24 d.), kaip veikos padarymo data, yra netinkama, todėl laikotarpis nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš kaltinimo šalintinas, nevertintini civilinio ieškovo skaičiavimai apie į aplinką išmestą 4,808 t chromo, nes neaišku, per kurį laikotarpį toks chromo kiekis buvo išmestas. Kadangi iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BK 270 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo kriminalizuotas didelės žalos gyvūnijai, augmenijai padarymas ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimas, iš kaltinimo šalintina bet kokia inkriminuojama žala žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas iš kaltinimų pašalino aplinkybę, jog kaltinamųjų veiksmais padaryta didelė žala gyvūnams, augalams, tačiau tą padarė kitu pagrindu – dėl to, kad tai nėra įrodyta.

4.1.7. Gynėjas nurodo, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, pagal to paties straipsnio 1 dalies 3 punktą – nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Šios privalomos nurodyti pagal BPK informacijos skundžiamame nuosprendyje, gynėjo nuomone, nėra, kas sudaro nuosprendžio neteisėtumą, nes jis nemotyvuotas. Nuosprendyje atkartojamos kaltinamajame akte nurodytos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklės, tačiau nėra aptariama, kuo pasireiškė nuteistojo veiksmai/neveikimas sistemingai pažeidinėjant tokias taisykles ir kokias būtent. Tokia analizė buvo būtina, nes BK 270 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė; neišanalizavus konkrečių kitų teisės aktų normų, kurių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, neįmanoma tinkamai kvalifikuoti asmens veiksmų, kaip nusikalstamų, ar padaryti priešingą išvadą. 

4.1.8. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis (redakcija nuo 2010 m. birželio 16 d. ) numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Ši teisės norma yra bendro pobūdžio, taikytina iš esmės visiems asmenims. Byloje nėra atskleidžiama, kaip V. B. pažeidė šią teisės normą, t. y. nėra nurodyta, kaip, kokiais ir kada atliktais veiksmais jis nevykdė pareigos saugoti aplinką, kaip tai susiję su baudžiamąja atsakomybe. Bendrovės veikla nuolat buvo kontroliuojama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, todėl Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų pareigų nevykdymas iš esmės nebuvo įmanomas, o jei pažeidimai būdavo padaromi, už juos tekdavo atsakyti. Pasak gynėjo, vien nuorodos į konkretų straipsnį pateikimas, net nedetalizuojant, kokios konkrečiai pareigos pažeistos (nes nurodytas straipsnis numato alternatyvias pareigas), nėra tinkamas kaltinimo pagrindimas ir toks kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nėra žinoma, nuo kokio kaltinimo (kokių pareigų pažeidimo) reikia gintis.

4.1.9. Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1-4 punktai (redakcija nuo 2005 m. balandžio 12 d.) nustato gamtos išteklių naudotojų pareigas. Gynėjas pažymi, kad gamtos išteklių sąvoka apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 punkte – tai gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės)), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms. V. B. nėra gamtos išteklių naudotojas, kaip ir jo tuo metu vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuo pagrįstas kaltinimas netinkamu gamtos išteklių naudojimu, nėra aišku; išpilant chromą ne naudojami gamtos ištekliai, o užteršiama aplinka. Gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos teršimas yra skirtingi dalykai. Skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės nėra atskiriamos, o tiesiog pritariama kaltinamajam aktui.

4.1.10. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.) numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Gynėjas nurodo, jog  V. B., kaip fizinis asmuo, nevykdė ūkinės veiklos, todėl nebuvo išsiėmęs jokių leidimų ir jų negalėjo pažeisti, kaip ir viršyti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Tai, kad jis buvo bendrovės direktorius, nenustačius jo konkrečių veiksmų ar konkrečių nurodymų kitiems asmenims sistemingai ar vienu kartu išpilant 4,808 t chromo į aplinką, negali būti laikoma atsakomybės pagal BK 270 straipsnio 2 dalį pagrindu. Kalbant apie ūkinės veiklos objektus, kurių eksploatavimo pažeidimu kaltinamas V. B., kaltinamajame akte detaliau nepaaiškinama, koks konkrečiai ūkinės veiklos objektas buvo netinkamai eksploatuojamas ar neturint leidimo,  nenurodomi konkretūs veiksmai, kuriais nuteistasis netinkamai eksploatavo ūkinės veiklos objektą, taip pat nepagrindžiama būtinybė gauti kokį nors leidimą ūkinės veiklos objekto eksploatavimui.

4.1.11. Aplinkos apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) nurodo, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos. Tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis. Gynėjas pažymi, kad V. B. nei kaip fizinis asmuo, nei kaip juridinio asmens vadovas neprivalėjo laikytis jokių cheminių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo reikalavimų, kadangi jis nenaudojo pavojingų cheminių medžiagų, be to, nėra konkrečiai nurodoma, kurias šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas V. B. pažeidė, nėra atskleista, kodėl chromas priskiriamas pavojingai cheminei medžiagai. Nurodyta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl neaišku, apie kuriuos konkrečiai teisės aktus kalbama ir kaip jie buvo pažeisti. Kaltinimas grindžiamas chromo išmetimu į aplinką ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis. Gynėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, nurodo, jog chromas (rauginimo skysčiai, kuriuose yra chromo, dumblas, kuriame yra chromo, raugintos odos atliekos, kuriame yra chromo) nėra pavojinga atlieka, tai yra pereinamasis metalas, o tai reiškia, jog kaltinimas dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra visiškai nepagrįstas.

4.1.12. Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis numato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų; atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Gynėjas pažymi, kad ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Skundžiamame nuosprendyje nėra atskleidžiama, kaip su šia norma susijęs kaltinimas ir kaip ji susijusi su V. B.; pateiktas nurodytos teisės normos pažeidimas nėra konkretus, neaišku, kuo pasireiškia pažeidimas.

4.1.13. Aplinkos apsaugos įstatymo 231 straipsnyje (redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų. Inkriminuojamos veikos laikotarpis – ne anksčiau, kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau, kaip iki 2017 m. gegužės 24 d. V. B. galėjo pažeisti minimą įstatymo nuostatą tik laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. Gynėjo teigimu, neaišku, kokiais veiksmais V. B. per nepilnus 9 mėn. pažeidė šią įstatymo nuostatą ir kokias pasekmes toks pažeidimas sukėlė. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, o kaltinimas negali būti grindžiamas nuorodos į blanketinę normą pažeidimu. Pasak gynėjo, tai daro kaltinimą ir skundžiamą nuosprendį abstrakčiais, kas lemia BPK 219, 305 straipsnių pažeidimą.

4.1.14. V. B. taip pat kaltinamas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1 punkto pažeidimais. Gynėjas nurodo, jog minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, atsakingus už Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme bei šiame įstatyme nurodytuose Reglamentuose nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą. Tai yra asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus. V. B. nei tiekia į rinką, nei naudoja kokias nors chemines medžiagas, nėra atsakingas asmuo Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme, todėl negalėjo pažeisti šių teisės aktų reikalavimų. Be to, teisės norma yra blanketinė, kadangi nukreipia į kitus teisės aktus ir kitas to paties įstatymo normas. Kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nėra atskleista, kokias minėtų Reglamentų normas V. B., kaip fizinis asmuo ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“  vadovas, pažeidė. Jei teismas vertintų, kad V. B. yra toks atsakingas asmuo, tuomet iš kaltinamojo akto ir nuosprendžio nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė V. B. neteisėti veiksmai bei kaip jie siejasi su BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytais padariniais, taip pat kad būtent dėl nurodytų pažeidimų atsirado padariniai –  išmetimas į aplinką 4,808 t chromo bei didelė žala aplinkai.

4.1.15. Dėl kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų atitinkamų Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, pažeidimo gynėjas nurodo, jog šios taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, o ne 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722. Kaltinamajame akte pateikiama nuoroda į taisyklių redakciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. D1-360, tačiau nurodytu įsakymu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. Dl-617 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas ir jis išdėstytas taip: „Nustatau, kad Taisyklių 118 punkto nuostatos nuo šio įsakymo įsigaliojimo taikomos iki 2017 m. gegužės 31 d.”. Minėtu įsakymu yra pakeistas tik vienas taisyklių punktas, bet ne visa taisyklių redakcija. Skunde nurodoma, jog iš kaltinamojo akto visiškai neaišku, kuria minėtų taisyklių redakcija vadovaujamasi, dėl ko neįmanoma gintis nuo kaltinimo, kas sudaro BPK 219 ir 305 straipsnių pažeidimus.

4.1.16. V. B. kaltinamas Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (redakcija nuo 2006 m. liepos 1 d.) 2 priedėlio III skyriaus atliekų sąrašo 7 lentelėje nurodyto reikalavimo chromui, nustatančio, kad atliekos gali būti priimamos į pavojingų atliekų sąvartyną, jeigu neviršija ribinių išplovimo verčių, pateiktų 7 lentelėje, kai ribinė chromo išplovimo vertė yra 70 mg/kg sausos medžiagos, pažeidimu. Gynėjas pažymi, jog pagal minėtų Taisyklių (redakcija nuo 2016 m. gruodžio 17 d.) 2 punktą Taisyklės nustato atliekų šalinimo sąvartynuose tvarką bei sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimus, kad nekiltų arba kiek galima būtų sumažintas atliekų sąvartynų neigiamas poveikis aplinkai, ypač paviršiniam ir požeminiam vandeniui, dirvožemiui ir atmosferai, bet koks pavojus žmonių sveikatai. Iš Taisyklių reguliavimo srities matyti, kad jos nustato atliekų šalinimo sąvartynuose tvarką ir sąvartynų veiklos tvarką. Byloje nenustatyta, kad bendrovė ar V. B. sąvartynuose būtų šalinę Taisyklėse nurodytas ribines vertes viršijantį chromą, nei nuteistasis, nei bendrovė nėra kaltinami, kad į sąvartynus būtų išvežę neleistinai didelės chromo koncentracijos atliekas. Kaltinimo konstrukcija šioje vietoje stokoja logikos ir neaišku, kaip galima gintis nuo tokio kaltinimo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat remiasi minėtomis Taisyklėmis, nurodydamas, kad atliekos, neišvalius chromo iki ribinės 70 mg/kg vertės, negali būti deponuojamos netgi pavojingų atliekų sąvartyne, tačiau neatskleidžia, dėl kokių V. B. veiksmų gruntas užterštas chromu, juo labiau įvertinus, kad odos pramonėje nesusidaro pavojingos atliekos, kuriose yra chromo. Taip pat neaišku, kaip minėtos Taisyklės ir V. B. veiksmai šiuo konkrečiu atveju siejasi su BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika ir jos padariniais.

4.1.17. Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimų, inkriminuotų V. B. kaltinamajame akte ir konstatuotų skundžiamame nuosprendyje, gynėjas pažymi, jog nesuprantama logika dėl nuorodų į šio teisės akto redakcijas, įvertinant, jog kaltinimo laikotarpis yra ne anksčiau, kaip 2006 m. liepos 12 d., ir ne vėliau, kaip iki 2017 m. gegužės 24 d.; svarbu įvertinti, kokie būtent nuotekų tvarkymo reikalavimai, nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamente, nuteistajam inkriminuojamu laikotarpiu buvo taikomi. Skunde teigiama, jog kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra pagrindžiama, kuo konkrečiai pasireiškė V. B. veiksmai, pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamentą, juo labiau, kad nuotekos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo išleidžiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklą pagal sudarytą sutartį.

4.1.18. Skunde nurodoma, jog byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  ar V. B. būtų išleidę nuotekas neteisėtu būdu ar neleistinos chromo koncentracijos. Gynėjas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti tyrimų protokolai, kuriuose vienaip ar kitaip fiksuojamos chromo koncentracijos, yra bylos baigtimi suinteresuoto asmens – civilinio ieškovo sudaryti dokumentai, tačiau ne BPK nustatytu būdu surinkti duomenys, todėl jais nėra pagrindo vadovautis. Gynėjas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mėginusi savo protokolų pagrindu ir panašiu būdu apginti tariamai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, tą patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuose teismų priimtuose sprendimuose iš esmės teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamu būdu atliko nuotekų tyrimą, nesilaikant Tarptautinės standartizacijos organizacijos rekomendacijų LST EN ISO 56687-10:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 10 dalis. Nurodymai, kaip imti nuotekų mėginius“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje nurodyta, jog, vadovaujantis minėtomis Tarptautinės standartizacijos organizacijos rekomendacijomis, kad tinkamai išmatuoti teršalų koncentraciją nuotekose, mėginiai visais atvejais turi būti imami vietoje, kuri atstos tiriamą nuotekų srovę; mėginių ėmimui turėtų būti parinkta tokia vieta, kur nuotekų srovė turi didžiausią turbulentinį srautą, užtikrinantį gerą nuotekų susimaišymą; prieš imant nuotekų mėginius, pasirinkta mėginių ėmimo vieta turėtų būti išvalyta, kad nuo jos sienų būtų panaikintas (užterštas) paviršius, nuosėdos, bakterinė plėvelė ir pan. Tiriant nuotekas turėtų būti paimta nemažai mėginių, nustatyta mėginių ėmimo trukmė ir laikas, mėginiai turėtų būti sudėtiniai. Gynėjo teigimu, šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ imti mėginiai nėra sudėtiniai, jie yra momentiniai, o ne paimti skirtingais laikotarpiais iš suderintos vietos, mėginiai paimti iš „stovinčio“ vandens, o ne tekančio, todėl neišpildomas turbulentinio srauto reikalavimas ir pan. Be to, kaip nurodoma skunde, nėra jokio nustatyto ryšio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ar V. B.) veiklos ir atkastos ikiteisminiame tyrime įvardijamos nuotekų trasos (nors tai yra šiluminė trasa), šulinio su dvigubu dugnu. Iš šių vietų buvo imami nuotekų mėginiai, tačiau nėra nurodytas šių teršalų ir bendrovės ar V. B. ryšys.

4.1.19. Gynėjas pažymi, kad nuotekos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalinamos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties pagrindu. Šalys susitarė dėl padidintų nuotekų šalinimo tarifų, pagal kuriuos bendrovė ir sumokėjo, ką patvirtina į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros. Visi ginčai dėl galimo nuotekų užterštumo ir su tuo susijusių apmokėjimo klausimų tarp bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išspręsti civilinėse bylose, todėl, kaip teigiama skunde, šioje byloje ieškinys yra pareikštas visiškai nepagrįstai, susiejant atskirose vietose rastas chromu užterštas nuotekas su bendrove ir netinkamai atlikus tyrimus, netinkamai vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo taisyklėmis. Gynėjo nuomone, nors kaltinamajame akte pateikta nuoroda į Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimus, tačiau tai tiesiogiai nesusiję su BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, be to, pažeidimai nėra nustatyti.

4.1.20. Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimų, nurodytų kaltinamajame akte ir pripažintų įrodytais skundžiamame nuosprendyje, gynėjas pažymi, jog neaišku, kaip V. B., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė šio teisės akto konkrečias nuostatas, o jei pažeidimai buvo padaryti, kaip jie sąlygojo BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių kilimą. Paviršinių nuotekų klausimu bendrovė nuolat buvo kontroliuojama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, į bylą pateiktas 2007 m. rugsėjo 5 d. privalomas nurodymas Nr. 65, kuriuo nurodyta apipylimuoti ir taip saugoti atliekas, kad jos neišplistų. Gynėjas nurodo, jog tokiu būdu bendrovės teritorijoje teisėtai, vykdant Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros nurodymą, atsirado pylimas, kuriame buvo saugomos dumblo su chromu atliekos. Toks pylimas galėjo būti iki pat 2015 m. rugsėjo 18 d., kai buvo priimtas privalomas nurodymas Nr. 20, kuriame nurodyta įsirengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Gynėjo nuomone, tai reiškia, jog iki 2015 m. rugsėjo 18 d. bendrovės gamybos procese susidaręs dumblas su chromu buvo teisėtai saugomas pylime, su aplinkos apsaugą kontroliuojančios institucijos žinia ir nurodymu. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimas V. B. už nurodytą laikotarpį, jam vykdant teisėtus institucijos reikalavimus, inkriminuotas nepagrįstai. Gynėjas pažymi, jog teisėtų kontroliuojančios institucijos nurodymų vykdymas negali sukelti žalos aplinkai.

4.1.21. Skunde nurodoma, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ne kartą buvo teikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomus nurodymus, kuriuose fiksuojamos įvairios aplinkybės, susijusios su dumblo saugojimu bendrovės teritorijoje, įpareigojimais dumblą perduoti  atliekas tvarkantiems subjektams, be to, V. B., kaip bendrovės vadovas, už neleistinai ilgai laikomą dumblą bendrovės teritorijoje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Gynėjo nuomone, anksčiau aptartas atliekų saugojimo klausimas rodo akivaizdų kaltinamojo akto nepagrįstumą dėl Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimų, kadangi įsirengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą nuteistasis buvo įpareigotas tik nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. Kuo grindžiamas pažeidimas iki nurodytos datos, nėra suprantama. Po nurodytos datos iki inkriminuojamo laikotarpio pabaigos V. B. ne kartą baustas administracine tvarka ir jam negali būti dėl to paties taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip pažymi gynėjas, pasekmių požiūriu nėra atskleista, per kokį laikotarpį susidarė suskaičiuotas 4,808 t chromo kiekis teritorijoje ir kokius neteisėtus veiksmus atlikus šis chromo kiekis susidarė. Nuteistasis negalėjo pažeisti nurodytų teisės aktų, kadangi jo (tiksliau – ūkinę veiklą vykdžiusios bendrovės) veikla buvo nuolat stebima ir kontroliuojama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros ir bet kokie pažeidimai buvo fiksuojami ir taikoma administracinė atsakomybė.

4.1.22. Gynėjas skunde nurodo, jog administracinės atsakomybės asmeniui taikymas reiškia, kad už tą pačią veiką jam nebegali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė, priešingu atveju būtų pažeidžiamas non bis in idem principas (BK 2 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas aptarė BK 270 straipsnio 2 dalies ir ATPK 516 straipsnio/ANK 246 straipsnio skirtumus, tačiau neanalizavo dvigubos atsakomybės klausimo, nors šis klausimas gynybos buvo iškeltas. Gynėjas pažymi, jog šiuo aspektu turi būti analizuojamas inkriminuojamos veikos santykis su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnyje numatytais administraciniais teisės pažeidimais, už kuriuos V. B. jau buvo taikoma atsakomybė. 

4.1.23. Skunde teigiama, kad byloje nėra neabejotinai nustatyta, jog visas apskaičiuotas chromo kiekis grunte yra susidaręs dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai jai vadovavo V. B., veiklos. Nuteistasis bendrovės vadovu buvo nuo 1998 m. lapkričio 4 d. iki 2002 m. gegužės 31 d. ir nuo 2006 m. liepos 10 d. Specialisto išvadose, laboratoriniuose tyrimuose nėra pateikta atsakymų, kuriuo konkrečiai laiku atsirado nurodyti padariniai; kaltinamajame akte niekaip nepagrindžiama, kad išskirtinai V. B. veiksmais gruntas buvo užterštas chromu. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. vasario 7 d. iki 2006 m. liepos 12 d. vadovavo visai kitas asmuo (A. R.), todėl nenustatyto kiekio rauginimo skysčiai su nelikvidžiu chromu galėjo patekti į aplinką, šilumines trasas, nuotekų tinklus, tame tarpe nenaudojamus, įvairius šulinėlius ir pan. Šios aplinkybės byloje, pasak gynėjo, nėra paneigtos ir jos diskredituoja specialisto K. M. išvadą, kurioje 4,808 t chromo vertinamos kaip išmestos į aplinką dėl V. B. veiklos. Atkreipiamas dėmesys, kad į aplinką patekusio chromo kiekis apskaičiuotas iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų rezultatų, o suskaičiuotas chromo kiekis yra iš grunto mėginių, paimtų 2017 m. gegužės 24 d., tačiau nevertinant, kada ir iš kur chromas tiriamoje teritorijoje atsirado.

4.1.24. Gynėjas pažymi, kad byloje esama duomenų, jog dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios (1998 m. lapkričio 4 d.) šioje teritorijoje buvo vykdoma galvanikos veikla, o chromas naudojamas galvanikos procesuose. Galvanikos cecho buvimą nurodytoje teritorijoje patvirtina į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad turto vertinimo ataskaita skirta turto vertei nustatyti, nepagrįstai nesirėmė šioje ataskaitoje pateikta informacija apie galvanikos cecho veiklą: pasak gynėjo, ši ataskaita yra tiek abejones sukelianti dėl istorinės taršos, tiek V. B. teisinantis įrodymas, patvirtinantis, kad tarša galėjo būti iš ankstesnės veiklos. Be to, chromas galėjo būti išmestas į aplinką ir ankstesnės odos pramonės veiklos metu, kaip nurodoma ekogeologinio tyrimo ataskaitoje. Pagal šią ataskaitą odų perdirbimo veikla šioje vietoje vykdoma nuo 1989 m., tuo metu ją vykdė kooperatyvas „B.”, nuo 1993 m. – UAB „E.”, nuo 1997 m. – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1998 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekogeologinio tyrimo ataskaitoje, be kita, nurodoma, jog tirtoje teritorijoje ekogeologinių ar panašios paskirties geologinių tyrimų nebuvo daryta, todėl lyginti šios konkrečios teritorijos su fonine tarša nėra pagrindo; jei vadovautis fonine tarša, kaip atskaitos tašku, tai nėra aišku, kokią įtaką pokyčiui padarė galvaninis cechas, kitos veikusios odų pramonės įmonės, o taip pat laikotarpis, kuriuo V. B. nebuvo bendrovės vadovu. Iš ekogeologinio tyrimo ataskaitos taip pat matyti, kad gręžinio OD-4 grunto viršutiniame sluoksnyje rasta ne tik su odų perdirbimo pramone susijusio chromo, bet ir kitų sunkiųjų metalų bei naftos produktų; teritorijoje šalia gręžinio OD-4 odų perdirbimo pramonės veikla nebuvo vykdoma, šioje vietoje nėra buvę saugomos ar išsilieję odų pramonės atliekos; kompleksinė tarša į gruntinį vandenį šioje vietoje galėjo patekti seniau vykdomos galvanikos cecho ir pan. veiklos metu.

4.1.25. Gynėjo nuomone, byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar V. B. vadovavimo (ir kaltinimo) laikotarpiu iš bendrovės buvo išmetami neteisėtai į aplinką kokie nors kiekiai chromo, jei buvo išmetami, tai kokie kiekiai, kokie chromo kiekiai susidarė grunte, kai veiklą vykdė galvanikos cechas, kooperatyvas „E.“, UAB „B.“. K. M. išvadoje pateikti skaičiavimai negali būti siejami išimtinai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar V. B. veikla, todėl, pasak gynėjo, šioje byloje nėra ne tik įrodyta neteisėta V. B. veikla, tačiau ir šios veikos bei apskaičiuotos žalos priežastinis ryšys. Tai lemia ne tik BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių nenustatymą, tačiau ir tokių padarinių susiejimo su V. B. nepagrįstumą, kartu – ir civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinio neįrodytumą tiek neteisėtų veiksmų masto, tiek žalos, tiek priežastinio ryšio aspektais.

4.1.26. Skunde teigiama, jog teismas turėjo pagrindą remtis istorinės taršos faktu. Gynėjas pažymi, kad BPK priemonėmis istorinės taršos faktas nebuvo nei nustatinėjamas, nei paneigtas. Buvo nagrinėjami tik specialistės V. G. samprotavimai, tačiau ir juos analizuojant, gynėjo nuomone, teismas turėjo pagrindą abejoti istorinės taršos nebuvimu. Pvz., anksčiau atliktas tyrimas, kurio vienas mėginys tyrimui buvo imamas iš bendrovės teritorijos, nebuvo atliekamas ikiteisminiame tyrime, dėl to, pasak gynėjo, juo vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu istorinę taršą, nėra pagrindo. Teismas ankstesnius tyrimus, kuriais tvirtinamas kaltinimas, laiko įrodymais, tuo tarpu turto vertinimo ataskaitą, kurioje yra duomenys apie galvanikos cecho veiklą, nelaiko įrodymu. Šiuo atveju pažeidžiamas in dubio pro reo principas, dėl ko tam tikri faktai byloje konstatuojami be pagrindo.

4.1.27. Žalos dydis, net ir darant prielaidą, kad K. M., ją skaičiuodamas, tinkamai taikė metodiką, negali būti laikomas nustatytu teisingai. Gynėjo teigimu, skaičiuojant žalą K. M., formulėje nurodydamas teršalų kiekį, ėmė 4,808 t reikšmę, tačiau 4,808 t  chromo, apskaičiuotos, kaip išmestos į tiriamą teritoriją, nėra priežastiniu ryšiu susietos su V. B. (nurodytą kiekį ar jo dalį galėjo išmesti kiti asmenys kitos veiklos metu arba odos pramonės metu kitos įmonės ar kiti asmenys). Esant bent vieno kintamojo neteisingai reikšmei, galutinis skaičiavimo rezultatas negali būti teisingas.

4.1.28. Žala aplinkai bendrąja prasme yra vertinama ne tik pinigais, tačiau ir aplinkos pokyčiais: užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos, utilizuoti chromą gamta negali, ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės. Gynėjas pažymi, kad ir šiuo aspektu nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp V. B. veiksmų ir nurodomų pasekmių. Be to, kaltinamajame akte inkriminuojant šias pasekmes, remiamasi K. M. išvadomis; pastarasis, gynėjo teigimu, nėra specialistas BPK prasme. Jo pateiktoje 2017 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje nėra nurodyti jokie atlikto tyrimo metodai, teisės aktai, kuriais jis vadovaujasi atlikdamas tyrimą, kokios redakcijos teisės aktai ir pan.; 2017 m. spalio 16 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento rašto, kurį parengė K. M., 3.2 punktas, cituojamas kaltinamajame akte inkriminuojant didelę žalą aplinkai, taip pat nėra niekaip pagrįstas. Gynėjas pažymi, jog K. M. išvadai akivaizdžiai trūksta moksliškumo, nėra pateikta K. M. kvalifikaciją patvirtinančių duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad jis geba interpretuoti cheminius elementus, jų poveikį aplinkai. Gynėjas skunde, išdėstęs K. M. paaiškinimų teisiamajame posėdyje turinį, pažymi, jog K. M. baudžiamojoje byloje save suvokė kaip specialistą – valstybės tarnautoją, užimantį specialisto pareigybę, tačiau ne kaip specialistą BPK prasme. Neaišku, kodėl buvo padaryta išvada, jog tik dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“  veiklos atsirado tarša, neaišku, kodėl K. M. susieja bendrovės veiklą su chromu (VI), jei Atliekų tvarkymo taisyklių priede aiškiai nurodoma, kad tokios atliekos odų pramonėje nesusidaro, o ir V. V. teismo posėdyje nurodo, kad chromo (VI) susidarymas odos pramonėje iš esmės neįmanomas, taip pat neaišku, kodėl, skaičiuodamas žalą, K. M. naudoja foninę istorinės taršos reikšmę. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kurios, vadovaujantis in dubia pro reo principu, turi būti aiškinamos V. B. naudai.

 4.1.29. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog K. M. pateikta specialisto išvada atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Gynėjas nurodo, jog K. M. neatitinka BPK 89 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jo kompetencija nepakankama specialisto išvadai teikti. K. M. interpretavo įvairių institucijų surinktus duomenis, naudojo ir istorinės taršos duomenis, tačiau, neturint pakankamai kvalifikacijos tokių duomenų interpretavimui, nurodytomis specialisto išvadomis negali būti grindžiami nei padariniai aplinkai, nei civilinis ieškinys. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinis ieškinys šio asmens skaičiavimais negali būti grindžiamas ir dėl to, kad jis civilinio ieškovo tarnautojas.

4.1.30. Vertindamas specialistės V. G. paaiškinimus, gynėjas nurodo, kad nėra aišku, kokio senumo ir iš kokio taršos šaltinio susidarė chromas, aptiktas ikiteisminio tyrimo metu atliekant grunto tyrimus, todėl teiginys, kad jis susijęs išimtinai su V. B. veikla, nėra teisingas. Specialistės apklausa, gynėjo nuomone, patvirtina ir tai, kad jos 1992-1995 metais atliktų tyrimų metu chromo koncentracija buvo 51,3 mg/kg tik viename bendrovės teritorijos taške, tačiau nebuvo tiriami kiti taškai, todėl nurodyta foninė reikšmė nurodytame taške nereiškia, kad būtent tokia pati tarša buvo ir kituose taškuose, kurie tirti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, neatsakyta į klausimą, kokie taršos šaltiniai. Nagrinėjamoje byloje, pasak gynėjo, nėra konstatuoti konkretūs neigiami padariniai, nulemiantys BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakomybę, išskyrus chromo, kaip cheminio elemento savybių aptarimą, nėra nustatyta, kokiu būdu buvo padaryta didelė, BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta,  žala.

4.1.31. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įvykdė tyčia. V. B. tyčinės kaltės neįmanoma nustatyti, kadangi kaltinamajame akte nėra nurodomi konkretūs neteisėti V. B. veiksmai, kuriais padaryta BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika. Nenustatytomis aplinkybėmis neįmanoma atlikti tyčinių aplinkos teršimo veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę. Gynėjas pažymi, jog kaltės klausimas svarbus vertinant nusikaltimo baigtumo momentą baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike aspektu. Tuo atveju, jei nusikaltimas padaromas tyčia, tai jo baigtumas siejamas su padarinių atsiradimo momentu ir tokiems padariniams taikomas jų atsiradimo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kaltinamajame akte neįvardijus pasekmių atsiradimo laiko, nėra galimybės nustatyti, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. Gynėjas nurodo, kad pasekmės neturėtų būti siejamos su jų nustatymo momentu (specialistų išvadų pateikimu ar mėginių paėmimo laiku). Be to, V. B. tyčinius veiksmus paneigia Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros vykdyta nuolatinė bendrovės veiklos priežiūra. Kai kuriais atvejais V. B. buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad sukauptų atliekų neperdavė atliekas tvarkančioms įmonėms. Pasak gynėjo, tai bendrovės praktinės veiklos aspektai, kurie pasižymi objektyviu negalėjimu įvykdyti reikalavimų dėl lėšų stygiaus arba atliekas tvarkančių įmonių nebuvimo nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. pagal teisės aktus keitėsi atliekų tvarkymo tvarka). Todėl, net jei būtų konstatuota kokia nors V. B. veika, tai nereikštų, kad ji padaryta tyčia.

4.2. Apeliacinis skundas dėl V. B. nuteisimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį  grindžiamas šiais argumentais: 

4.2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šio nusikaltimo objektą ir dalyką. Gynėjo nuomone, į BK 179 straipsnio 2 dalies sudėtį neįeina veiksmai, kuriais neteisėtai prisijungiama prie nuotekų šalinimo tinklo ir tokiu būdu kitam asmeniui padaroma didelė žala. Gynėjas pažymi, kad BK 179 straipsnis draudžia neteisėtai prisijungti prie 3 alternatyvių sistemų: energijos tiekimo, ryšių tinklo, saugyklos, iškraipyti skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudotis konkrečiais energijos šaltiniais, taip pat kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais. BK 179 straipsnis yra BK Specialiosios dalies skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”, pats straipsnis išdėstytas tarp vagystės ir plėšimo nusikaltimų, kuriais pasisavinamas svetimas turtas, todėl vertybė (objektas), kurį saugo BK 179 straipsnio 2 dalis, yra kito asmens nuosavybė, o nusikaltimo dalykas, atsižvelgiant į dispoziciją, - elektros ar šilumos energija, dujos, vanduo, telekomunikacijos ar kiti ekonominę vertę turintys dalykai. 

4.2.2. Baudžiamuoju įstatymu nėra uždraustas neteisėtas prisijungimas prie nuotekų sistemos, bent jau atskirai tai nėra išskirta, o į sąvoką „naudojimasis kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais“ naudojimasis nuotekų tinklais nepatenka. Gynėjas analizuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme pateiktas nuotekų ir nuotekų tvarkymo sąvokas ir daro išvadą, kad nuotekos nėra ekonominę vertę turintis dalykas, o nuotekų tvarkymas nėra ekonominę vertę turinčių dalykų tiekimas. Nuotekų tvarkymas yra vartotojui (abonentui) teikiama paslauga, nesusijusi nei su energijos, nei su ryšių ar kitų dalykų tiekimu. Šiuo atveju susiklosto priešinga situacija – vartotojas (abonentas) tiekia savo sukauptas nuotekas jų tvarkytojui į jo tinklą už tai mokėdamas atlygį. Nuotekų šalinimo ir tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia jokios su tuo susijusios energijos ar ekonominę vertę turinčių dalykų, todėl iš jos negali būti niekas neteisėtai pasisavinama ir naudojama. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad neteisėtas prisijungimas prie nuotekų tinklo sukeliant nurodytą žalą patenka į BK 179 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, plečiamai aiškina BK 179 straipsnyje nurodytą veiką.

4.2.3. Nuotekų neteisėtas šalinimas užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 173 punktą, vandens tiekėjas, patikrinimo metu nustatęs, kad fizinis arba juridinis asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šalino nuotekas, surašo vandens tiekėjo nustatytos formos aktą ir informuoja savivaldybių vykdomąsias institucijas ir jų įgaliotus pareigūnus, kurie turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnį. Gynėjas nurodo, kad ATPK 999 straipsnio („Savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimas prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“) 2 dalyje buvo numatyta atsakomybė už kaltinamuoju aktu inkriminuojamą veiką. Todėl, net ir nustačius V. B. inkriminuojamus faktus (prisijungimą prie nuotekų tinklo kaltinamajame akte nurodytais būdais), atsakomybė už juos BK nenumatyta. V. B. ir kiti nuteistieji pagal BK 179 straipsnio 2 dalį turi būti išteisinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje jokia dalimi negali būti tenkinamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo teises, jei jos buvo pažeistos, gali ginti civilinio proceso tvarka, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį aktą, bylą dėl šios nusikalstamos veikos turėjo nutraukti bylos parengimo teisme stadijoje, vadovaudamasis BPK 235 straipsnio 1 dalimi.  

4.2.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkti ir pateikti į bylą duomenys dėl V. B. inkriminuojamos BK 179 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nėra BPK nustatyta tvarka surinkti duomenys, kadangi juos pateikė suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, šie duomenys negali būti laikomi patikimais ir jais negali būti grindžiamas kaltinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“  liudytojai, ekologai ir kiti pas juos dirbantys asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų pateikiama informacija BPK 20 straipsnio prasme irgi neturėtų būti pripažįstama įrodymais ir vertinama V. B. nenaudai. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtą prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų, neapskaitytą nuotekų išleidimą įrodinėja Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2014 m. spalio 14 d. raštu „Dėl elektromagnetinio debitomačio ekspertizės“, tačiau šis raštas adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl duomenys nėra gauti BPK nustatyta tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“  nėra įstaiga, įgaliota atlikti baudžiamąjį persekiojimą ar rinkti kaltinimą pagrindžiančius duomenis. 

4.2.5. Byloje nepaneigta V. B. ir Z. P. versija dėl to, kad 2,5 cm diametro plastikinis vamzdis, ant kurio galo buvo sumontuotas šepetėlis, buvo skirtas pravalyti nuotekų tinklus. Be to, nuotekų tinklų užsikišimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodinėjo ir civiliniame procese Nr. 2-70-3-08787-2014-9. Tai, kad nuotekų tinklai užsikišdavo, teisme patvirtino ir liudytojas M. Z.. Pasak gynėjo, dėl netinkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų nuotekų tinklų būklės UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo tinkamai vykdyti nuotekų šalinimo veiklos, nuotekos išsiliedavo į aplinką, dėl ko, galimai, buvo rasta chromu užteršto grunto. V. B. siekis tokiu būdu periodiškai išvalyti nuotekų vamzdį nėra susijęs su nuotekų apskaitos prietaiso rodmenų klastojimu, o yra sąlygotas objektyvios būtinybės, kad būtų galima kiek įmanoma normaliau naudotis nuotekų šalinimo sistema. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos R. A. parodymais, tačiau ši liudytoja tik matė, kaip, nuėmus debitomatį, jame buvo likęs plastikinio vamzdžio galas. Kitos liudytojos nurodomos aplinkybės yra ne tai,  ką ji matė ar girdėjo, tačiau liudytojos pateikiamas vertinimas jos suvokimo lygyje. Liudytoja nepatvirtino, kad jos akivaizdoje per debitomatį ar vamzdį būtų tekėjusios nuotekos. Liudytojos aptariamas V. B. elgesys tuo metu nei patvirtina, nei paneigia, kad buvo neteisėtai prisijungta prie nuotekų sistemos; analogiškai turėtų būti vertinami ir liudytojo M. Z. parodymai.

4.3. Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį gynėjas nurodo šiuos argumentus:

4.3.1. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo veiką. Teismo išvada, kad sukastas gruntas (dvi grunto krūvos), už kurio neteisėtą sunaikinimą V. B. buvo nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, turi ekonominę vertę, yra nemotyvuota. Gynėjas pažymi, kad įvykdyti BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą galima tik atliekant bet kurią šio straipsnio dispozicijoje nurodytą alternatyvią veiką daikto, turinčio ekonominę vertę, atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad žemės krūva arba gruntas, supiltas į krūvą, nors ir apžiūrėtas, yra ne turtas ekonomine prasme, bet daiktas civilinės teisės prasme, kuris šiuo atveju neturi ekonominės naudos požymio. Jis ir apžiūrėtas ne kaip ekonominę vertę turintis turtas, tačiau kaip daiktinis įrodymas baudžiamojoje byloje, kurį ištyrus, galima gauti tam tikrų tyrimui reikšmingų duomenų. Šis daiktas identifikuojančių požymių neturi; jei laikyti, kad tai daiktas, turintis ekonominę vertę, šios vertės apskaičiuoti ir išreikšti skaičiais neįmanoma. V. B. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes tokie veiksmai nėra baudžiami (BK 2 straipsnio 1 dalis). Gynėjas taip pat pažymi, kad BK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika galėtų būti kaip 231 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymis, tačiau ne atskiras nusikaltimas.

4.4. Apeliacinis skundas dėl V. B. atsakomybės pagal BK 231 straipsnio 1 dalį grindžiamas šiais argumentais:

4.4.1. Tiek BK 231 straipsnio 1 dalies, tiek, kaip nurodoma skunde, ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į panašias vertybes – teisingumą ir valdymo tvarką, tačiau skiriasi pavojingumo laipsniu. V. B. kaltinamas pažeidęs 2015 m. gruodžio 22 d. rašytinį pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas, tačiau gruntas tyrimams jau buvo paimtas 2015 m. gruodžio 21 d. poėmio protokolu ir buvo ištirtas. V. B. negalėjo sutrukdyti ikiteisminiam tyrimui, nes tyrimo dalykas jau buvo paimtas, šio tyrimo rezultatai nebuvo ginčijami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

4.4.2. Gynėjas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad grunto mėginiai buvo imami ir vėlesnėmis datomis, tačiau, pasak gynėjo, nenurodyta, kaip realiai buvo sutrukdyta paimti mėginius ir nustatyti juose teršalų koncentracijas. Nuosprendžiu nėra nustatyta, kad gruntas kur nors būtų išvežtas iš teritorijos ar kad būtų sumaišytas su kitu atvežtu gruntu. Neaišku, kodėl toje pačioje teritorijoje esančios grunto krūvos, nors ir išlygintos ar sumaišytos su kitomis žemėmis, negalėtų būti ištiriamos arba kad tyrimo rezultatai būtų neinformatyvūs, t. y. neaišku, ar iš tiesų, apžiūrėtą žemės krūvą toje pačioje teritorijoje perkėlus į kitą vietą, objektyviai buvo pažeistas ikiteisminio tyrimo interesas, juo labiau, kad byloje surinkti įvairių tyrimų duomenys, kurie rodo chromo likučius grunte. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad dėl V. B. veiksmų ikiteisminio tyrimo interesas pažeistas nebuvo. 

4.4.3. Pasak gynėjo, kadangi žemės krūva (gruntas) negali būti laikomas turtu ekonomine prasme, o laikytinas daiktiniu įrodymu, todėl jos, kaip daikto, neturinčio ekonominės vertės bei esančio daiktiniu įrodymu, saugojimo našta negali būti perkelta V. B.. Atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 22 d. rašytiniame pasižadėjime saugoti turtą, kol baigsis procesas, kaip ir 2015 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole, nėra identifikuotas saugotinas „turtas“; pateikta supiltos krūvos nuotrauka, tačiau ji yra 2017 m. datos; prie 2015 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo, kaip ir prie 2015 m. gruodžio 22 d. rašytinio pasižadėjimo saugoti turtą, kol baigsis procesas, nėra pridėta žemės krūvą identifikuojančių dokumentų. Gynėjo vertinimu, nėra konkrečiai identifikuota, ką V. B. turėjo saugoti, todėl V. B. 2015 m. gruodžio 22 d. rašytinis pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas, yra neteisėtas ir juo negalima gristi kaltinimo, o V. B. veiksmai niekaip nesutrukdė ikiteisminiam tyrimui.

4.4.4. V. B. ikiteisminiame tyrime teikė duomenis, kad saugotiną žemės krūvą panaudojo šiluminės trasos panaikinimui, vykdydamas 2007 m. rugsėjo 5 d. privalomą nurodymą. Byloje buvo aiškinamasi, ar tas nurodymas yra galiojantis, tačiau, gynėjo nuomone, tai neturi reikšmės sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Jei asmuo manė, kad vykdo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos privalomą nurodymą, ikiteisminiame tyrime būtent taip aiškino savo veiksmų motyvus, tai net ir negaliojant privalomajam nurodymui sąžiningai klydo. Tai reiškia, kad V. B. veiksmuose nėra tyčios.

5. Apeliaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Algirdas Zakrasas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

5.1. Atstovas nurodo, jog nebuvo įrodyta, kad nuotekos šalinamos per 25 mm skersmens plastikinį vamzdį, patikrinimo metu šio vamzdžio galas buvo rastas kitame šulinyje. Prie vamzdžio nebuvo prijungtas joks rezervuaras ar siurblys, kas patvirtintų, kad tokiu būdu buvo šalinamos nuotekos. Plastikinio vamzdžio atsiradimą debitomatyje paaiškino Z. P.. Jis nurodė, kad šiuo vamzdžiu valė nuotekų vamzdžius, nes jie nuolatos užsikišdavo. Užsikišus nuotekų vamzdžiams, nuotekos išsiliedavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir šalia įmonės esančiose teritorijose. Šias aplinkybes patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dalyvavę šalinant tokius sutrikimus.

5.2. Po tokių sutrikimų už įmonės teritorijos esančiuose šuliniuose radus nuotekas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendė, kad įmonė pro šiuos šulinius šalina nuotekas. Kad įrodytų šias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrino, ar nėra papildomo įvado ir tokio įvado nerado. Tą patvirtino šios bendrovės darbuotojai, atlikę tokius tikrinimus. Atstovas taip pat pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėgino įrodyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė buvusio nuotekų vamzdynų linijas, tačiau to negalėjo įrodyti nei kasimo darbų pėdsakais, nei nuotekų vamzdynų schemomis, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Atstovo nuomone, neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje.

5.3. Atstovas nurodo, kad byloje taip pat neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos proceso metu susidarančiais taršalais užteršė aplinką ir tuo padarė didelę žalą žemės paviršiui ir giliesiems jos sluoksniams. Šis kaltinimas grindžiamas tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai į aplinką su rauginimo skysčiais ir atliekomis išpylė 4,808 tonas chromo bendrovės teritorijoje, dėl ko buvo užterštas gruntas. Šis kiekis buvo paskaičiuotas, kaip patvirtino ekspertas, pagal dokumentuose užfiksuotą įgytą medžiagų kiekį. Tačiau atstovas pažymi, jog bendrovė dalį medžiagų pardavė kitoms, tokia pat veikla užsiimančioms įmonėms Lietuvoje. Į tai atsižvelgta nebuvo, be to, nebuvo tirta ir vertinta, koks grunto užterštumas liko po kitų įmonių, anksčiau veikusių šioje teritorijoje ir vykdžiusių odos perdirbimo veiklą.

5.4. Atstovo teigimu, į įmonės teritoriją teršalai pateko ne dėl to, jog įmonė tyčia būtų pylusi  gamybos atliekas ir nuotekas įmonės teritorijoje; tai būtų sukėlę pavojų įmonės darbuotojų sveikatai. Ši tarša atsirado dėl nuotekų vamzdyno užsikišimo.  UAB „(duomenys neskelbtini)“  darbuotoja nurodė, kad nuotekų vamzdyną jie perėmė iš ten buvusių kariškių ir vamzdynuose buvo neigiami nuolydžiai, kas sudarydavo sąlygas užsikišti vamzdynui gamybos proceso metu. Apie nuotekų vamzdynų sutrikimus teisme patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dalyvavę gedimų šalinime. Darbuotojai taip pat patvirtino, kad išsiliejusių nuotekų šalinimo iš aplinkos darbų jie neatlikdavo.

5.5. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą atliekos turi būti perduodamos atliekų tvarkytojams. Atstovas pažymi, kad nuotekos, esančios nuotekų vamzdyne, yra perduotos atliekų tvarkytojui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė pagal apskaitos prietaisų parodymus apmokėjo už jų tvarkymą. Jei nuotekų šalinimo sistema netvarkinga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išduoti leidimo odos perdirbimui. Žala aplinkai buvo padaryta dėl netvarkingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 270 straipsnio 2 dalį nuteista nepagrįstai. Nesant neginčijamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės įrodymų, ji turi būti išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Neįrodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, civiliniai ieškiniai nepriteistini.

  6. Apeliaciniu skundu nuteistojo Z. P. gynėjas advokatas Muradas Bakanas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį dėl Z. P. nuteisimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – Z. P. išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

6.1. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimui ir vertinimui, nuosprendžio surašymui keliamais reikalavimais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo ir tai sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teismas nenurodė visų į įrodinėjimo dalyką įeinančių aplinkybių, įskaitant ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nuosprendyje iš esmės tik deklaratyviai nurodyta, kad pakanka įrodymų, jie tik išdėstyti, bet nepateiktas išsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė bylos medžiagos išvardinimui, įrodymus vertino taip, kaip juos pateikė valstybinis kaltintojas, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, nei realiai yra, ignoravo kaltinamojo (nuteistojo) teikiamus argumentus ir juos patvirtinančius byloje esančius įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 302 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6, 3.1.7., 3.1.8. punktų reikalavimų.

6.2. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, plečiamai aiškino šią normą. Skunde nurodoma, kad BK 179 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis atsirado dėl būtinumo išskirti iš vagystės sudėties specifinės rūšies turto, tiekiamo per elektros energijos, ryšio, vandens, dujų, telekomunikacijų ir kt. tiekimo linijas neteisėtą savinimąsi. BK 179 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybės ir kitos turtinės teisės, kurios pažeidžiamos neteisėtu neatlygintiniu naudojimusi tiekiamu svetimu turtu, taip pat tiekėjo reikalavimo teisės, kurios pažeidžiamos, kai teisėtas tiekiamo turto vartotojas vengia mokėjimų, iškraipydamas skaitiklių rodmenis. Nusikaltimo dalykas – turtas, kuriuo neteisėtai naudojasi kaltininkas, t. y. elektros ar šilumos energija, dujos, vanduo, elektroninis impulsas, kurio pagrindu užtikrinamas telefoninis ryšys, internetas ar kabelinės televizijos transliavimas, kiti ekonominę (piniginę) vertę turintys ir už mokestį per tiekimo linijas vartotojams tiekiami dalykai.

6.3. Gynėjas nurodo, jog BK 179 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neteisėtai (straipsnyje aprašytais būdais) gaunant energijos arba ryšių paslaugas, t. y. neteisėtai pasisavinant kitiems asmenims priklausančią nuosavybę. BK 179 straipsnis nenumato atsakomybės už savavališką prisijungimą prie nuotekų sistemos, nuotekų sistema nėra nei energijos, nei ryšio paslaugos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto netiekė, t. y. nuotekos nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Gynėjas nurodo, jog nuotekų tvarkymas yra vartotojui (abonentui) teikiama paslauga, nesusijusi nei su energijos, nei su ryšių tiekimu. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė savo sukauptas nuotekas, t. y. savo nuosavybę šių nuotekų tvarkytojui į jo tinklą, už tai mokėdamas atlygį. Nuotekų tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia jokios su tuo susijusios energijos, todėl iš jos negali būti niekas neteisėtai pasisavinama ir/ar naudojama. Gynėjo nuomone, sąvoka „naudojimasis kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais“ turėtų būti suprantama kaip naudojimasis konkrečiais dalykais, kurie yra nuosavybės teisės objektas, bet ne paslaugomis.

6.4. Skunde nurodoma, kad Z. P. nebuvo kaltinamas neteisėtai naudojęsis BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodytu konkrečiu turtu – elektra, šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis, jam pareikštame kaltinime nėra nurodyti ir jokie kiti ekonominę vertę turintys dalykai, kurie būtų buvę perduoti/tiekiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kokių nors neteisėtų Z. P. veiksmų. Nuotekų šalinimas, teisėtai ar neteisėtai prisijungus prie jų tvarkytojo tinklų, nėra BK 179 straipsnio sudėtyje nurodyto specifinio turto pasisavinimas, todėl nuotekų šalinimui netaikytinas BK 179 straipsnis. Gynėjas pažymi, kad nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ir mėgina pagrįsti BK 179 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį Z. P. veiksmuose, aiškindamas, kaip nuotekos tinklais patenka į nuotekų saugyklas ir ten nukenksminamos, perdirbamos arba naikinamos, tačiau tai, kad BK 179 straipsnyje numatyta veika aprašyta naudojant tuos pačius terminus, kurie tinka nuotekų šalinimo procesui – tinklas, saugykla, nuotekų nedaro BK 179 straipsnyje numatytos veikos nei objektu, nei dalyku. Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties.

6.5. Gynėjo nuomone, BK 179 straipsnio objektas ir dalykas yra aiškiai apibrėžti įstatymo. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad BK 179 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas ir dalykas nėra aiškiai apibrėžti pačioje normoje ir teismas tą turi aiškinti, reikalinga spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų atsakyta į klausimą, ar BK 179 straipsnio 1 dalies nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi <...> kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais <...>, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai.

6.6. Gynėjas apeliuoja į kaltinamojo akto ir skundžiamo nuosprendžio trūkumus. Pažymi, jog trūkumą dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos (kaltinamajame akte nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodyta, kokiame mieste) pirmosios instancijos teismas pašalino nuosprendžiu, bet ne bylos nagrinėjimo metu ir apie tai nebuvo pranešta nuteistajam. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, kad Z. P. neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, tačiau joks teisinis reglamentavimas nenumato tokios sąvokos, t. y. kas tai yra. Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad bent jau antrojo epizodo atveju kokie nors nuotekų vamzdžiai priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gynėjas pažymi, jog iš kaltinimo (antras epizodas) neaišku, per kokius konkrečius vamzdžius ir prie kokių konkrečių šulinėlių prisijungė Z. P.; ar prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemos, ar prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų; kuo skiriasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų. Z. P. negalėjo prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, nes buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, neturi nurodytoje teritorijoje jokio nekilnojamojo turto, neturi jokių nuotekų ir neturėjo ką prijungti. Gynėjas nurodo, jog dėl šių neaiškumų Z. P. negalėjo tinkamai gintis.

6.7. Kaltinimas Z. P. buvo grindžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginiais nuostatais. Gynėjas nurodo, jog vandens ūkis nėra nuotekos; nuotekos nėra nei katilinė, nei valymo įrenginiai. Gynėjas pateikia STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 10.5, 10.11, 12.15, 61 punktuose nurodytų sąvokų „lauko vandentiekis“, „pastato vandentiekis“, „vandentiekio tinklas“ apibrėžimus ir pažymi, kad Z. P. pagal 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56 patvirtintus Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginius nuostatus ir jų II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis nėra tinkamas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, nes pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas tik už vandens tiekimą ir vandens tiekimo tinklus, bet ne už nuotekas.

6.8. Skunde nurodoma, jog apklausiamas teisme Z. P. nurodė, kad į jo pareigas nuotekų šalinimas neįėjo, tą patvirtina ir pareiginiai nuostatai. Tačiau direktoriui paprašius, jis geranoriškai atlikdavo nuotekų vamzdžių valymo darbus, neneigia tą daręs ir 2014 m. rugsėjo 29 d. Nuotekų vamzdyno išsidėstymas bendrovėje „(duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinomas. Teismo išvada (antras epizodas), kad jis prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, nepagrįsta, nuosprendį šioje dalyje teismas motyvavo tik tuo, kad tarp pirmojo ir antrojo atvejo tėra tik vienos dienos laiko tarpas. Tačiau kaltinime nurodomų tinklų įrengimui, jei tokie buvo įrengti, reikalinga ne viena diena, jokių kasimo darbų pėdsakų patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

6.9. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai suabsoliutino dalį liudytojų parodymų, kitą tų pačių liudytojų parodymų dalį atmetė, tačiau to nemotyvavo. Nuteistasis niekada nepripažino, kad neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų ir leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas, taip apeidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“  nuotekų apskaitos prietaisą. Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių šį kaltinimo teiginį pagrindžiančių įrodymų. Nuteistasis nurodė valęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį nuotekų vamzdį ir net neįsivaizdavo, jog yra pasiekęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ šulinyje esantį debitomatį. Byloje apklausti liudytojai M. Z., V. J., D. B. patvirtino, jog nuotekų vamzdžiai užsikišdavo ir juos reikėdavo pravalyti. Liudytojas D. B. nurodė, kad įmonėje buvo įprasta praktika ilgu vamzdžiu, ant kurio užsidėdavo šepetys, valyti nuotekų šalinimo sistemą. Gynėjas nurodo, jog krata įvykio dieną nebuvo atlikta. Jokiame dokumente nėra užfiksuota, kad nors vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate esantis įrenginys būtų buvęs sujungtas su Z. P. naudotu 25 mm plastiko vamzdžiu. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 27 punkte nustatytos formos akto nuotekų tvarkytojas nesurašė, neinformavo atitinkamų institucijų (pareigūnų) apie savavališką prisijungimą prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nupjovę dalį šio plastikinio vamzdžio, nepatvirtino, jog būtų matę, kad juo intensyviai tekėjo kokios nors nuotekos. Šiame plastikiniame vamzdyje galėjo būti keli lašai nuotekų (vamzdis tuščiaviduris, turi įpjovas ir prie vamzdžio galo pritvirtintas šepetėlis buvo nukritęs), kadangi jis ir buvo kišamas į nuotekų vamzdį, siekiant išvalyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų vamzdį iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitomačio. 

6.10. Liudytojas M. Z., kurio parodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra civilinio ieškovo darbuotojas, todėl, kaip nurodoma skunde, vien jo parodymais remtis negalima, nes liudytojas yra šališkas, jo parodymuose daug vertinimų, nors jis nėra byloje specialistas ar ekspertas, parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Skunde cituojami liudytojo M. Z. parodymai, kuriuos jis davė 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdyje, pažymint, kad liudytojas iš esmės nurodė, jog prisijungimo faktas nebuvo niekaip nustatytas ar užfiksuotas; nuotekų tekėjimas irgi nebuvo fiksuotas, o nuotekų kiekis, išbėgęs iš abiejų vamzdžių, buvo toks, kad net laboratoriniams tyrimams jo nepakako; liudytojas pripažino, kad tam, jog plastikiniu vamzdžiu tekėtų nuotekos, reikalingas slėgis, o esant slėgiui būtų pritekėję žymiai daugiau. Gynėjas nurodo, jog apylinkės teismas sprendė, kad nebūtų buvę galimybės prakišti 25 mm vamzdį 100 mm vamzdyje su šepetėliu, tačiau, gynėjo teigimu, byloje nėra jokių šią teismo išvadą pagrindžiančių duomenų, išskyrus specialisto išvadą, kurioje nėra nurodyta apie šepetėlio tvirtinimo žymes, tačiau specialisto išvadoje nenurodyta, kad prie vamzdžio niekas nebuvo tvirtinama. Kad buvo kalba apie šepetėlį, 2019 m. sausio 25 d. posėdyje patvirtino liudytojas V. J.. Aplinkybė, kad šepetėlis nebuvo rastas, dar nereiškia, kad valymo metu šepetėlis negalėjo nukristi ir likti vamzdyje. Debitomačio šulinėlis buvo apžiūrėtas tik tą dieną, tačiau nuotekos tą dieną nebėgo ir niekas to šulinėlio netikrino, kai nuotekos buvo paleistos vėliau.

6.11. Gynėjo teigimu, dėl antrojo epizodo tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog buvo prisijungta ne prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų, o prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų nebuvo pareiškusi, byloje jos atstovas net nebuvo apklaustas, todėl, jei būtų nustatytas neteisėtas prisijungimas, tai ne prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų, o prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų. Gynėjas skunde cituoja liudytojų M. Z. 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d., liudytojo V. J. 2019 m. sausio 25 d. teisme duotus parodymus, nurodydamas, kad šių liudytojų parodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nuolat užpildavo nuotekos, užsikišus nuotekų vamzdžiams, išsipylusios nuotekos subėgdavo į šulinėlius. Gynėjo nuomone, nuotekos šulinėliuose galėjo būti sąlygotos būtent šių aplinkybių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos proceso metu atsirandančioms nuotekoms būdinga cheminė sudėtis paimtuose mėginiuose iš šulinėlių galėjo atsirasti dėl vykusių ankstesnių avarijų, o ne dėl kažkokio neteisėto prisijungimo, kuris nebuvo net nustatytas. Dėl liudytojo M. Z. parodymų, kad jo nuomone, tai buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos pagal jų (nuotekų) kvapą ir kiekį, gynėjas pažymi, kad liudytojas M. Z. nėra odorologas, kad galėtų vertinti ir nustatyti nuotekų kilmę pagal kvapus. Oro pavyzdžiai nebuvo paimti ir nebuvo perduoti odorologui tirti. Liudytojos R. A. parodymai vertintini kritiškai, nes ji pati nei į vieną šulinėlį įlipusi nebuvo ir tiesiogiai nematė nuotekų tekėjimo, tik deklaratyviai teigia, kad toks, neva, buvo nustatytas.

6.12. Skunde nurodoma, kad Z. P. inkriminuojamos veikos padarymo metu atsakomybę už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimą prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, arba nuotekų išleidimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus numatė tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 999 straipsnio 2 dalis. Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybę už savavališką prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų numato 332 straipsnio 2 dalis. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju net nekyla baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas, nes baudžiamasis įstatymas atsakomybės už neteisėtą prisijungimą prie nuotekų tinklų nenumato. Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį išteisintinas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

6.13. Kadangi civilinis ieškinys gali būti tenkinamas tik asmenį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotos veikos, todėl, išteisinus Z. P., jam pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilis ieškinys turi būti atmestas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai ne tik dėl to, kad Z. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir dėl to, kad teismo nurodyta žala iš darbuotojo negali būti priteista, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šiuo atveju, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Z. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir šalis siejo darbo santykiai darbo sutarties pagrindu, todėl, kaip pažymi gynėjas, jei kokia nors žala galėjo būti priteista, tai tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne solidariai iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Z. P..

7. Atsiliepimu į nuteistojo V. B. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus, nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Algirdo Zakraso, nuteistojo Z. P. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinius skundus civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio ir nors sumažino ieškinio sumą, tačiau tą aptarė ir argumentuotai pagrindė. Žala iš nuteistųjų priteista pagrįstai, civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą nuteistieji turi atlyginti solidariai.

8. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji V. B., Z. P. ir jų gynėjai, nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.  

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo V. B. gynėjo, nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo Z. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija)

9. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniu skundu prašoma V. B. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) išteisinti. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl byla turėjo būti perduota prokurorui; apylinkės teismas to nepadarė ir ėmėsi nagrinėti bylą, kurioje kaltinamasis aktas nesuprantamas. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 3 straipsnyje nurodytų baudžiamojo įstatymo galiojime laike principų pažeidimo, teigiama, jog nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nėra aptariama, kuo pasireiškė nuteistojo veiksmai/neveikimas sistemingai pažeidinėjant aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles. Gynėjas skunde taip pat nurodo, jog teismas turėjo pagrindą remtis istorinės taršos faktu, teigia, jog buvo pažeistas non bis in idem principas, o specialisto K. M. pateikta išvada neatitinka BPK 90 straipsnio reikalavimų. Nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo juridinį asmenį pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) išteisinti. Skunde atstovas kelia istorinės taršos klausimą, teigia, kad nebuvo įrodyti bendrovės neteisėti veiksmai, o žala aplinkai buvo padaryta dėl netvarkingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemos.

10. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, to paties straipsnio 5 punkte numatyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis (kaltinamasis) suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013,  Nr. 2K-435/2013 ir kt.). Kita vertus, praktikoje dažnai pasitaiko, jog kaltinamajame akte nebūna detalizuoti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, kadangi atskirais atvejais tiesiog objektyviai neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką, vietą ar kitas aplinkybes, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį, be to, teismui neradus kaltinamajame akte nurodytų bylos faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas jas gali pašalinti iš kaltinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10696/2016).      

12. Įvertinus visą bylos medžiagą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą.  Kaltinamajame akte (byla buvo nagrinėjama pagal 2020 m. birželio 29 d. patikslintą kaltinimą, 16 t., b. l. 11-21) nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, padariniai, teisės aktai, kurių pažeidimu nuteistasis V. B. buvo kaltinamas. Jam pareikštame kaltinime inkriminuotų veikų aprašymas atitinka BK 270 straipsnio 2 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) dispoziciją, išdėstytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tiek, kiek jas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys, kurie buvo tiriami ir teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte ir teismas negalėtų jų pašalinti. Tuo labiau kad skundžiamu nuosprendžiu dalis nuteistiesiems V. B. ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotų aplinkybių buvo pašalintos iš kaltinimo kaip neįrodytos. Kita vertus, tam tikrų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo savaime nepatvirtina surašyto kaltinamojo akto ydingumo.

13. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, nuteistojo V. B., kaip ir kitų nuteistųjų teisė žinoti kuo yra kaltinami, nei teisė į gynybą nebuvo suvaržytos. Kaltinamajame akte išdėstytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės netrukdė bylos nagrinėti teisme, akivaizdu, jog tiek apeliantui, tiek kitiems proceso dalyviams, taip pat ir teismui buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje. Nuteistojo V. B. gynėjas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, reiškė prašymus. Pagarsinus kaltinamąjį aktą, V. B. nurodė, kad jam nesuprantama dalis kaltinimo – pasak nuteistojo, nėra arti ežero (13 t., b. l. 110-111). Teisėjas išaiškino kaltinimo aplinkybes nuteistajam, be to, būtent ši kaltinimo dalis skundžiamu nuosprendžiu buvo pašalinta iš kaltinimo kaip neįrodyta. Nuteistojo juridinio asmens atstovas nurodė, kad jam kaltinimas suprantamas. Nuteistasis V. B. taip pat turėjo galimybę išsakyti savo poziciją dėl pateikto kaltinimo, ginčyti kaltinamajame akte išdėstytus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir šia teise naudojosi tiek betarpiškai, tiek per savo gynėją, be to, uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, dėstė savo poziciją dėl tiriamų įrodymų. Išdėstyti duomenys pagrindžia išvadą, kad  V. B. suprato, kuo yra kaltinamas ir pareikštas kaltinimas bei patikslintas kaltinimas jam netrukdė tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Todėl atmestini nuteistojo V. B. gynėjo skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų.

14. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, nuo tiksliai nenustatyto laiko, ne anksčiau kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles (nuosprendyje nurodytos teisės aktų redakcijos), t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų, 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio, 231 straipsnio, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 84 punktus, Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 2 priedėlio III skyriaus atliekų sąrašo 7 lentelėje nurodytą reikalavimą chromui, Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 31.4, 31.5, 32 punktus, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 ir 18.4 punktus, – neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonas chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, kuris yra nelikvidus, taip pat kancerogeniškas, toksiškas, jautrinantis, pasižymintis neurotoksinėmis, kancerogeninėmis, kumuliatyvinėmis savybėmis, galintis būti žmogaus kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo, distrofijos, poicetemijos, odų alerginių reakcijų priežastimi, patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis esantis ūmiai toksiškas vandens aplinkai, grunte esantis pavojingas bestuburiams, graužikams, vandenyje – toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams, dėl to, neteisėtai išmetus į aplinką šią pavojingą atlieką, ji pasklido žemės paviršiuje ir po ja, ir dėl to chromo koncentracija grunte nustatytą 51,3 mg/kg foninę vertę viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų, dėl to aplinkai buvo padaryta didelė žala, kadangi užteršus minėtą gruntą padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos utilizuoti chromą gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, kai dėl to buvo padaryta didelės žalos žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę žalą aplinkai.

15. V. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog kalkiuoto pusfabrikačio rauginime naudojamas chromas. Į betoninę aikštę nuotekų nešalino. Tarša yra istorinė. 1998 m. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus šioje teritorijoje vykdyti veiklą, teritorija buvo gana užteršta. Pradėjus tvarkymo darbus, paviršinį gruntą sustūmė į krūvą, kuri ir dabar tebėra. Grunte akivaizdžiai ir be tyrimų matėsi, kad yra daug chromo. Nepripažįsta, kad pažeidė aplinkos apsaugos taisykles. Gamybos procese susidarydavo atliekos: mėzdra, kalkiuotas dumblas, chromas. Skysčiai pilami į kanalizaciją. Atliekos nusodinamos, dumblas presuojamas, o švarus skystis bėga į kanalizaciją. Atliekų perdirbimo kaštai nebuvo mažinami. Nevalytų nuotekų nebūdavo. Prieš pradedant veiklą reikalavimo ištirti taršą nebuvo. Chromo į aplinką neišpylė. Kai būdavo išsiliejimai teritorijoje, chromas į gruntą išsilieti negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo stotis taip įrengta, kad patenka ant betono, paskui didžiulis trapas, kuris grįžta į valymo įrengimus.

16. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas juridinio asmens kaltės nepripažino. Šulinėliuose ir vamzdynuose susidarydavo nuosėdos, kurios, patvinus vandeniui, susimaišydavo, pakildavo į paviršių ir užteršdavo dirvožemį. Bendrovės direktorius tyčia negalėjo pilti darbuotojams po kojomis su chromu susijusių medžiagų, nes tai būtų pakenkę ir darbuotojų sveikatai, ir gamtai. Mano, kad neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko susidarė padidėjusi tarša grunte. Neaišku, iš kur buvo gauti duomenys apie 4,808 t chromo išpylimo. Neaišku, kodėl įmonė siejama su V. B..

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 24 d. vykdė ūkinę veiklą: iki 2015 m. – odų supirkimo ir sūdymo, plaukų atskyrimo nuo odų, odų rauginimo būgnuose ir pirminio išdirbimo (apdorojimo nuo žaliavos iki „Wet Blue“ pusfabrikačio) bei tolimesnio odos apdorojimo (dažymo, presavimo, lyginimo ir pan.) veiklą. Odų apdorojimo nuo žaliavos iki „Wet Blue“ pusfabrikačio veikla nutraukta 2015 metų lapkričio mėn. Odų perdirbimo veikloje įmonės naudotų žaliavų ir reagentų sąraše, be kitų medžiagų, yra nurodyta chromo-kalio alūnas (chromalis). Odų pirminio apdirbimo metu susidaro organinės odos atliekos, prisotintos įvairių cheminių junginių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai kas mėnesį nupirkdavo po 1770,8 kg chromalio ir 756,3 kg chromo sulfato, iš viso – 60,65 t medžiagų, kurios naudojamos odų apdorojimui. Gamybos metu susidaro atliekos: rauginimo skysčiai (atliekos kodas 04 01 04), dumblas (atliekos kodas 04 01 06), rauginimo odos atliekos (atliekos kodas 04 01 08) (likučiai su oksidavimo liekanomis, atraižos, drožlės - jose 3,8-4% chromo, poliravimo dulkės - jose 7,6-8% chromo) (4 t., b. l. 130-136; 11 t., b. l. 195-200; 12 t., b. l. 1-10). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo naudojamas chromas. Tai sudarė sąlygas, pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, neteisėtai išmesti į aplinką didelį kiekį chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis.

18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad chromas yra pavojinga cheminė medžiaga. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl chromas priskiriamas pavojingai cheminei medžiagai. Pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą pavojingoms medžiagoms priskiriamos cheminės medžiagos ir preparatai, kurie iki 2015 m. gegužės 31 d. gali būti priskiriami vienai ar kelioms pavojingumo klasėms ir kategorijoms, nurodytoms Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, arba pagal bent vieną savybę gali būti priskiriami vienai iš šių 15 kategorijų (3 t., b. l. 124-174; 4 t., b. l. 1-50; 11 t., b. l. 118-124). Kaip nurodyta specialisto K. M. išvadoje (4 t., b. l. 130-160; 11 t., b. l. 195-200; 12 t., b. l. 10), chromas yra kancerogeniškas, toksiškas, jautrinantis. Kvėpavimo takų, odos jautrinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 priskiriamas 1 pavojaus kategorijai; kancerogeniškumas – 1A ir 1B pavojaus kategorijoms. Taigi, chromas yra pavojinga cheminė medžiaga, kurią naudojant, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, būtina laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo tvarkos. Pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių III skyrių (Atliekų, priimtinų į pavojingų atliekų sąvartynus kriterijai ir ribinės vertės), tokios atliekos negali būti deponuotos net pavojingų atliekų sąvartyne, neišvalius chromo iki 70 mg/kg. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad chromas pasižymi neurotoksinėmis, kancerogeninėmis, kumuliatyvinėmis savybėmis. Gali būti kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo priežastimi, distrofijos, policetemijos, odų alerginių reakcijų priežastimi (literatūriniai duomenys – sunkiųjų metalų poveikis sveikatai). Grunte chromas pavojingas bestuburiams, graužikams. Vandenyje – toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams (4 t., b. l. 130-136; 11 t., b. l. 195-200, 12 t., b. l. 1-10). Ši medžiaga, jos preparatai, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keliems aplinkos elementams (3 t., b. l. 124-174; 4 t., b. l. 1-50; 11 t., b. l. 118-124). Chromas, patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis yra ūmiai toksiškas vandens aplinkai. Grunto teršimas chromu yra nelikvidus (4 t., b. l. 130-136; 11 t., b. l. 195-200; 12 t., b. l. 1-10).

19. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pavojinga cheminė medžiaga – chromas neteisėtais veiksmais buvo išmesta į aplinką. Pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (2017 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. D1-37 redakcija), 3.2. punktą cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę (RV). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad grunto krūvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pietrytinėje teritorijos dalyje atsirado nukasant/iškasant šiluminėje trasoje pavojingomis medžiagomis užterštą žemę. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atliekant patikrinimą pagal gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios vandentiekio kameros užtvindymą galimai odos pramonei būdingomis nuotekomis (2 t., b. l. 175-185; 5 t., b. l. 41-51; 11 t., b. l. 50-52) buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidarančios gamybinės nuotekos nenaudojamų šiluminių trasų tinklais, sujungtais su (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiais inžineriniais tinklais, pateko į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius šiluminių mazgų inžinerinius tinklus ir užtvindė vieną iš vandentiekio kamerų. Išsiurbus nuotekas ir apžiūrėjus rezervuaro vidų, nustatyta, kad rezervuaro dugnas nebetonuotas, be hidroizoliacinio sluoksnio, užtikrinančio, kad nuotekos nepatektų į aplinką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams paėmus mėginius, buvo fiksuota tarša taip pat ir chromu (2 t., b. l. 180-181; 13 t., b. l. 151-152). Tokiais veiksmais buvo pažeistas Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. V. B. už Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų pažeidimą 2015 m. spalio 1 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 6 dalį, 516 straipsnio 2 dalį (11 t., b. l. 60-63). Tai paneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginius, jog byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar V. B. būtų išleidę nuotekas neteisėtu būdu ar neleistinos chromo koncentracijos. Gynėjas skunde, be kita ko, nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamu būdu atlieka nuotekų tyrimą, šiems argumentams pagrįsti nurodo kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016 (16 t., b. l. 92-96). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymo paslaugas pagal šalių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Užterštų nuotekų šalinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklais, taip padarant aplinkai didelę žalą, V. B. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį nebuvo inkriminuotas.   

20. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. 20 (11 t., b. l. 53-54) UAB „(duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo įpareigota iki 2016 m. kovo 18 d. panaikinti šilumines trasas, sujungtas su (duomenys neskelbtini) esančiomis šiluminėmis trasomis, bei įrengti aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Už privalomojo nurodymo įrengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą neįvykdymą V. B. 2016 m. kovo 31 d. buvo nubaustas pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį (14 t., b. l. 158-159). Reikalavimo dėl paviršinės nuotekų sistemos įrengimo neįvykdymas buvo fiksuojamas 2016 m. birželio 29 d., 2017 m. sausio 25 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimų aktuose (14 t., b. l. 161-162, 165-167). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14, 18.4 punktų (paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą, kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms) pažeidimai V. B. inkriminuoti pagrįstai. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad bendrovės veikloje susidarantis dumblas, kuriame yra chromo (kodas 04 01 06), neperduodamas atliekas tvarkančioms įmonėms, o kaupiamas ir laikomas ilgiau nei metus, neturint tam leidimo (14 t., b. l. 119-199).

21. Demontuojant šilumines trasas iškastas gruntas, minėta, buvo supiltas į krūvas pietrytinėje bendrovės teritorijos dalyje, šiose sukauptose krūvose esančiame grunte buvo fiksuojami didžiausi chromo kiekiai. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiosios specialistės V. G. išvada (4 t., b. l. 95-122; 11 t., b. l. 163-190), specialistės paaiškinimai, liudytojo M. Č. parodymai. Kaip nurodė specialistai V. G., K. M., šią iškastą žemę reikia vertinti ir tvarkyti kaip pavojingą atlieką, atliekos kodas 17 05 03*. Atsižvelgiant į grunto krūvų pietrytinėje dalyje ir teritorijos 1,8 ha užterštumą, galima daryti išvadą, kad tai gamybinių nuotekų neteisėto tvarkymo ir neteisėto sandėliavimo teritorijoje ant gruntinės dangos, mėzdros atliekų (kodas 04 01 01), odos skėlimo atliekų (kodas 04 01 08), išdirbtos odos atraižų (kodas 04 01 09), rezultatas. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų atitinkamų Atliekų tvarkymo taisyklių, Nuotekų tvarkymo reglamento ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento punktų, o tuo pačiu ir Aplinkos apsaugos įstatymo 23 ir 231 straipsnių reikalavimų pažeidimai V. B. inkriminuoti pagrįstai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų tvarkant nuotekas ir atliekas bei bandant šalinti pasekmes pagal tyrimų duomenis bendrovės teritorijoje 1,8 ha plote 0,25 cm gylyje vien dėl taršos chromu gruntas daugelyje vietų tapo pavojinga atlieka (3 t., b. l. 124-174; 4 t., b. l. 1-50; 11 t., b. l. 118-124).

22. Tai, jog chromas pasklido aplinkoje, užfiksuota byloje pateiktose specialistų išvadose. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiosios specialistės V. G. specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje supiltos krūvos OD-9 plote gruntas yra neleistinai užterštas chromu – paviršiniame 0-20 cm storio sluoksnyje chromo kiekis 30 kartų viršija ribinę vertę, o 0,4-0,6 m gylyje – 2,72 kartus. Beveik pašalintos krūvos OD-8 plote paviršinis gruntas iki 0,2 m gylio tebėra neleistinai užterštas chromu – jo kiekis 6,08 karto viršija ribinę vertę. Grunto tyrimo metu šalia OD-4 ploto buvo aptiktas plotas, kuriame buvo vizualiai matomos neseniai plonai paskleistos neaiškios sudėties birios atliekos. Chromo kiekis viršutiniame šio ploto grunto sluoksnyje 21 kartą viršija ribinę vertę, o 0,4-0,6 m gylyje – 2,33 kartus. Konstatuota, kad chromo kiekiai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos grunte fonines vertes viršija iki 500–600 kartų (4 t., b. l. 95-122; 11 t., b. l. 163-190). K. M. specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos grunte chromo koncentracija išmatuotą foninę vertę (51,3 mg/kg) viršija 350 kartų, o ribinę vertę – 30 kartų. Paimtų grunto mėginių tyrimų pagrindu buvo apskaičiuota, kad bendrovės kieme dėl jos neteisėtos veiklos išpilta su rauginimo skysčiais ir atliekomis 4,808 tonos chromo (4 t., b. l. 130-160; 11 t., b. l. 195-200; 12 t., b. l. 1-10).

23. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodytos normos, susijusios su draudimu teršti aplinką, taip pat nurodytos taisyklės, kurių buvo nesilaikyta vykdant gamybinę veiklą ir taip neteisėtai išmestas į aplinką chromas su rauginimo skysčiais bei atliekomis ir padaryta didelė žala aplinkai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis (4,808 t) neteisėtą išmetimą į aplinką lėmė skundžiamame nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, yra teisinga.

24. Nuteistojo V. B. gynėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniuose skunduose keliamas istorinės taršos klausimas. Skunduose nurodoma, kad byloje nebuvo tiriama ir vertinama, koks grunto užterštumas liko po kitų įmonių, anksčiau veikusių dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje bei vykdžiusių odos perdirbimo veiklą, teigiama, kad istorinės taršos faktas BPK nustatyta tvarka nebuvo nei nustatinėjamas, nei paneigtas. Šie apeliacinių skundų argumentai atmestini.

25. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, galinčias patvirtinti arba paneigti istorinės taršos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje faktą, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad istorinė tarša bendrovės teritorijoje neaptikta. Istorinės taršos faktą paneigia Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistės V. G. išvada dėl 2017 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atliktų grunto tyrimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 16 d. specialisto K. M. išvada, specialistų V. G. ir K. M. paaiškinimai, liudytojo M. Č. parodymai.

26. Baudžiamosios bylos duomenimis, odų perdirbimo veikla dabartinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje vykdoma nuo 1989 metų. Tuo metu ją vykdė kooperatyvas „B.”, nuo 1993 metų – UAB „E.“, nuo 1997 metų – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1998 metų – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiosios specialistės V. G. išvadoje nurodyta, kad foninė chromo koncentracija UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo nustatyta, remiantis Šiaulių mieste ir Zoknių oro uoste vykdytų ankstesnių grunto tyrimų šaltiniais ir duomenimis, tuo pačiu išryškinant ir išeliminuojant tikėtiną istorinę taršą. Išvadoje nurodyta, kad 1989-1991 m. buvo detaliai ištirtas Šiaulių miesto ir tuometinių jo gamyklų dirvožemis bei miestą drenuojančios Kulpės upės ir Talšos ežero dugno nuosėdos. Nustatytos foninės koncentracijos ir rastos teršiančių sunkiųjų metalų anomalijos, atspindinčios tuometinės gamybos pobūdį (specifinis Šiaulių miesto teršalas buvo ir tebėra odos apdirbimo pramonėje naudojamas chromas) bei leidžiančios nustatyti gamyklų ir Zoknių oro uosto poveikio zonas. Vėlesnių tyrimų metu buvo nustatyti gamtinių bei silpnai žmogaus paveiktų dirvožemių foniniai kiekiai bei identifikuoti antriniai teršiančių elementų srautai iš sąvartynų ar susiformavę dėl pervežamo užteršto grunto. 1989-1997 m. tyrimų duomenimis, Šiaulių miesto grunte nustatytas chromo kiekis – 33,8 mg/kg, Zoknių oro uosto grunte nustatytas chromo kiekis – 29,4 mg/kg; 1997 m. dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (taške Nr. 1901) grunte nustatytas chromo kiekis – 51,3 mg/kg. Padaryta išvada, kad visi ankstesnių 1989–1997 m. tyrimų duomenys rodo, kad nepaisant tuo metu vykdytos intensyviai taršios ūkinės veiklos, dabartinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje chromo ribinė vertė pagal šiuo metu galiojančius Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus nebuvo viršyta, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje istorinė tarša neaptikta. Dabartiniai chromo kiekiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje grunte fonines vertes viršija iki 500-600 kartų (4 t., b. l. 95-122; 11 t., b. l. 163-190). Specialistė V. G. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės 24 d. paėmė grunto mėginius UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Jungtiniai grunto mėginiai buvo renkami UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės aikštelėje nurodytose vietose, kuriose 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu atliekant preliminarų ekogeologinį tyrimą buvo nustatyta, jog chromo kiekiai grunte 1-3 kartus viršija galiojančią ribinę vertę (UAB „G.“ atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ekogeologinis tyrimas, tiriamieji grunto ir gruntinio vandens mėginiai paimti 2016 m. birželio 6 d.; 9 t., b. l. 1-166; 12 t., b. l. 61-66). Kaip nurodė specialistė, palyginus 2016 m. ekogeologinio tyrimo ir Lietuvos geologijos tarnybos 2017 m. birželio 19 d. atlikto grunto tyrimų rezultatus, vien OD-9 mėginio (bendrovės teritorijoje supiltos krūvos) plote chromo kiekis padidėjo nuo 904 mg/kg (viršutiniame sluoksnyje 2016 m.) iki 18000 mg/kg (viršutiniame sluoksnyje 2017 m.), t. y. per metus chromo kiekis grunto viršutiniame sluoksnyje padidėjo beveik 200 kartų. Tai, pasak specialistės, reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu vyko tarša. 2017 m. tyrimo metu buvo aptiktas plotas, kuriame vizualiai buvo matomos neseniai plonu sluoksniu paskleistos neaiškios sudėties birios atliekos. Chromo kiekis virusiniame šio ploto grunto sluoksnyje 21 kartą viršija ribinę vertę, o 0,4-0,6 m gylyje – 2,33 kartus. Jei veikla, galimai pažeidžiant aplinkos apsaugos taisyklių reikalavimus, nebūtų vykdoma, turėjo būti mažesni rodikliai. Kaip paaiškino specialistė, teoriškai tokiose molingo smėlio nuosėdose, grunte filtracijos koeficientas yra maždaug 6-3 cm vandens per parą. Kartu su vandeniu filtruojasi ir tarša. Atvykę, rado žymiai didesnę taršą, nei 2016 metais, o turėjo būti atvirkščiai. Istorinė tarša neaptikta, tą įrodo objektyvūs duomenys. Specialistas K. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Lietuvos geologijos tarnybos išvadoje aiškiai nurodyta, kad istorinė tarša nenustatyta. Teigė, kad iš grunto sprendžiant, tai yra šviežias užteršimas. Prieš daugiau nei 20 metų buvusi objektų tarša, jei ir buvo, tai „nukeliavo“ labai toli, tai ne ta tarša, kurią jie randa 20 ar 40 cm gylyje. Specialistas patvirtino savo išvadą (4 t., b. l. 130-160; 11 t., b. l. 195-200; 12 t., b. l. 1-10), kad tarša atsirado dėl įmonės veiklos, neteisėtai išmetant į aplinką didelį kiekį (4,808 t) chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis.

27. Pagal UAB „G.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ekogeologinio tyrimo išvados 5 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gręžinio OD-4 grunto viršutiniame sluoksnyje rasta ne tik su odų perdirbimo pramone susijusio chromo, bet ir kitų sunkiųjų metalų bei naftos produktų. Teritorijoje šalia gręžinio OD-4 odų perdirbimo pramonės veikla nebuvo vykdoma, šioje vietoje nebuvo saugomos ar išsiliejusios odų pramonės atliekos. Kompleksinė tarša į gruntinį vandenį šioje vietoje galėjo patekti seniau vykdytos galvanikos cecho ir pan. veiklos metu (9 t., b. l. 24; 12 t., b. l. 65). Į šią aplinkybę apeliaciniame skunde, pagrįsdamas argumentus dėl istorinės taršos buvimo, atkreipia dėmesį nuteistojo V. B. gynėjas. Tačiau liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „G.“ direktorius M. Č., atlikęs ekogeologinį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, parodė, jog tam, kad tyrimus būtų galima neginčijamai įvardinti kaip istorinę taršą, jie turėjo būti padaryti iki tam tikros datos, pasak liudytojo – iki 2009 metų arba iki bendrovės veiklos pradžios. Tarša, kaip nurodė liudytojas, susijusi su odų perdirbimu. Liudytojo nuomone, jeigu tarša būtų buvusi 10-20 metų senumo, tiek dėl vykdomos ūkinės veiklos, tiek dėl kritulių būtų migravusi giliau, todėl taršą būtų aptikę ir 2-3 metų gylyje, dabar to nėra – tarša vyrauja paviršiuje. „Einant“ gilyn, užteršto grunto nerado, tarša mažėja arba dingsta. Todėl galima daryti prielaidą, kad tarša nėra sena. Liudytojas nurodė, kad visa didžioji tarša bendrovės teritorijoje buvo šviežiai sustumtose krūvose, kurios nebuvo nei apaugusios žole, nei kažkaip susitrombavusios. Tai buvo purus, šviežiai sustumdytas gruntas. Gali pasakyti vienareikšmiškai, kad tose krūvose yra ne sena tarša.

28. Pirmosios instancijos teismas tyrė į bylą nuteistojo V. B. pateiktą 1998 m. liepos 2 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą, kurioje įvertintas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtas atskirų objektų pardavimui ir nurodyta informacija apie galvanikos cechą (16 t., b. l. 102), tačiau šiame dokumente, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra jokių duomenų apie chromą, pastato ir/ar teritorijos užteršimą chromu ar kitais teršalais. Ataskaita buvo rengiama pastatų, statinių rinkos vertės, o ne grunto užterštumo cheminėmis medžiagomis nustatymui.

29. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja specialistės V. G. paaiškinimus, nurodydamas, kad neatsakyta į klausimą, kokie buvo taršos šaltiniai, kad 1997 m. chromo kiekis grunte dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo nustatytas tik viename taške, kiti taškai nebuvo tiriami, todėl nurodyta foninė reikšmė nurodytame taške nereiškia, kad būtent tokia pati tarša buvo ir kituose taškuose. Taip pat, gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas mėginys iš tos vietos, kuriame nustatyta istorinė foninė chromo reikšmė grunte, todėl šiuo rodikliu vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu istorinę taršą, nebuvo jokio pagrindo. Šie nuteistojo gynėjo skundo argumentai atmestini. Specialistės V. G. tyrimo, kurio rezultatai išdėstyti išvadoje, tikslas – pakartotinai renkant grunto mėginius patikslinti užteršto grunto plotus, kuriuose 2016 m. UAB „G.“ preliminariai aptiko taršą, ir nustatyti pavojingai užteršto grunto kiekį, tuo pačiu išryškinant ir išeliminuojant tikėtiną istorinę taršą. Kokia konkreti ūkinė veikla nulėmė taršą, nebuvo šio tyrimo tikslas. Šią aplinkybę specialistė V. G. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, duodama paaiškinimus. Foninė chromo koncentracija buvo nustatyta remiantis Šiaulių mieste ir Zoknių oro uoste vykdytų ankstesnių grunto tyrimų šaltiniais ir duomenimis, pagrindo vertinti, kad ji nustatyta neobjektyviai ar yra neteisinga, nėra. Kitų duomenų, pagrindžiančių istorinę taršą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, byloje nėra. Europos Sąjungoje atliekų tvarkymas grindžiamas septyniais pagrindiniais principais (gamtos išteklių suverenitetas ir pareiga nedaryti žalos aplinkai; prevencinių veiksmų principas; bendradarbiavimo principas; darnaus vystymosi principas; atsargumo principas; bendros–diferencijuotos atsakomybės principas ir „teršėjas moka“ principas). „Teršėjas moka“ yra vienas svarbiausių principų. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, ateidama į šią teritoriją, turėjo nustatyti tos teritorijos taršą (foninę reikšmę). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ to nepadarė, todėl 1997 m. dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos grunte nustatyta chromo foninė reikšmė – 51,3 mg/kg, laikytina fonine UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos atžvilgiu ir bendrovė, kaip nurodyta specialisto K. M. išvadoje, yra atsakinga už tą grunte esamą chromo kiekį, kuris viršija foninę reikšmę.

30. Nuteistojo V. B. gynėjas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. vasario 7 d. iki 2006 m. liepos 12 d. vadovavo kitas asmuo, rauginimo skysčiai su nelikvidžiu chromu galėjo patekti į aplinką. Gynėjo nuomone, nėra neabejotinai nustatyta, kad visas apskaičiuotas chromo kiekis grunte yra susidaręs dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovei vadovavo V. B., veiklos. Teisėjų kolegija šiuos gynėjo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Kaltinimų konkretiems asmenims pareiškimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priklauso prokuratūros prerogatyvai. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad su V. B. inkriminuota nusikalstama veika gali būti susijęs koks nors kitas asmuo. Be to, minėta, liudytojas M. Č. nurodė, kad jei tarša būtų buvusi 10-20 metų senumo, tiek dėl vykdomos ūkinės veiklos, tiek dėl kritulių būtų migravusi giliau, todėl taršą būtų aptikę ir 2–3 metrų gylyje, dabar to nėra – tarša vyrauja paviršiuje, be to, visa didžioji tarša buvo šviežiai sustumtose krūvose pietrytinėje bendrovės teritorijos dalyje. Specialistė V. G. paaiškino, kad 2017 m. atvykusi paimti grunto mėginių, rado žymiai didesnę taršą, nei 2016 metais.

31. Nuteistojo gynėjas kritikuoja specialisto K. M. išvadą, teigia, jog K. M. BPK 89 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytinas specialistu, jo kompetencija nepakankama specialisto išvadai teikti. Išvadoje nenurodyti atlikto tyrimo metodai, teisės aktai, kuriais specialistas vadovavosi atlikdamas tyrimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Specialistas pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavesta atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. K. M. yra Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, teisme nurodė, kad jo darbo patirtis aplinkos apsaugos srityje – 27 metai, išsilavinimas aukštasis, specialybė – chemijos pramonės mašinos ir aparatai. Kontroliavo įmonę Kėdainiuose, kuri naudojo tas pačias, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, medžiagas odų apdirbimo veikloje. Todėl laikytina, kad jis turi reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, kad pateiktų išvadą dėl nagrinėjamoje byloje aplinkai padarytos žalos. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo eksperto ar specialisto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017). Apklausiamas teisme, specialistas K. M. paaiškino, kodėl padarė būtent tokias išvadas, nurodė teisės aktus, kuriais rėmėsi (teisės aktai nurodyti ir pačioje išvadoje). K. M. savarankiškų grunto tyrimų neatliko, į aplinką išmesto chromo kiekis buvo nustatytas remiantis 2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos geologijos tarnybos paimtų grunto mėginių tyrimų rezultatais. Aplinkai padaryta žala buvo apskaičiuota, vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Ši metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, t. y. tiesiogiai skirta aplinkai padarytai žalai apskaičiuoti. Būtent šia metodika buvo vadovaujamasi nustatant aplinkai padarytos žalos piniginę išraišką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai specialisto K. M. išvadą laikė įrodymų šaltiniu ir ją vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nesurinkus pakankamai duomenų dėl šešiavalenčio chromo naudojimo ar išsiskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos procese, šios aplinkybės iš kaltinimo buvo pašalintos.

32. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialistų paaiškinimus, liudytojo M. Č. parodymus, specialistų išvadose užfiksuotas aplinkybes, istorinės taršos faktu pagrįstai nesirėmė, padarydamas teisingą ir byloje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma grindžiamą išvadą, kad chromą su rauginimo skysčiais ir atliekomis (4,808 t) neteisėtai išmetė į aplinką V. B. vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.

33. 2005 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. X-272 BK 270 straipsnis buvo papildytas nauja 2 dalimi, kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1901, įsigaliojusiu 2012 m. sausio 1 d., BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicija buvo pakeista, nustatant baudžiamąją atsakomybę ir už sistemingą teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidinėjimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.

34. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš kaltinimo laikotarpį nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nes, pasak gynėjo, šiuo laikotarpiu veika nebuvo kriminalizuota, taip pat pašalinti iš kaltinimo bet kokią inkriminuojamą žalą žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už sistemingą teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidinėjimą nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo numatyta, tačiau pati veika buvo kriminalizuota, didelės žalos ar kitų sunkių padarinių aplinkai požymis BK 270 straipsnio 2 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo numatytas, nuteistojo gynėjo prašymą tenkina iš dalies ir tikslina veikos padarymo aplinkybes, nustatydama, kad įrodyta pripažintą veiką, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), V. B. padarė nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

36. Toks aplinkybių patikslinimas nelaikytinas nuteistojo V. B. teisinės padėties pasunkinimu, nes aplinkybės patikslintos, atsižvelgus į jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus.

37. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, objektyvusis požymis „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kiti sunkūs padariniai aplinkai“ yra vertinamasis ir jo nustatymas tiesiogiai susijęs su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo šiurkštumu. Sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011). 

38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. B. neteisėtais veiksmais aplinkai padaryta didelė žala: 1) aplinkai padarytų nuostolių materiali išraiška yra 240 555,18 Eur; 2) byloje nustatyta, kad užteršus aplinką chromu, jai padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis be žmogaus pagalbos utilizuoti chromo gamta negali, ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės; 3) gruntas buvo teršiamas (žala aplinkai daroma), įvertinus grunte nustatytus chromo kiekius bei gylį, ne vienerius metus, tačiau tarša nėra istorinė. Be to, pagal specialistų paaiškinimus, atliekant išsamesnius tyrimus, nustatyta žala būtų dar didesnė; 4) nors pagal jautrumą taršai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija priskiriama III kategorijos vidutiniškais jautrioms taršai teritorijoms ir žala kraštovaizdžiui nepadaryta, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  artimiausi gyvenamieji namai nuo tirtos teritorijos yra nutolę tik apie 0,4 km ir jie yra gruntinio vandens vartotojai, artimiausi paviršinio vandens telkiniai – maždaug 0,4 km nutolusi pelkė ir joje esantis maždaug 0,5 km nuo teritorijos nutolęs ežeriukas, artimiausias tekančio vandens telkinys yra toje pačioje pelkėje esantis ir panašiu atstumu nuo teritorijos nutolęs melioracijos kanalas. Tuo tarpu dėl kritulių chromas iš užteršto grunto kartu su gruntiniais vandenimis filtruojasi vis gilyn ir didina užteršto grunto kiekį. Todėl žala aplinkai laikytina didele tiek materialine prasme, tiek žalos ekosistemai prasme. Žala aplinkai padaryta V. B. tyčiniais, sistemingais veiksmais, pažeidžiant aplinkos apsaugos taisykles, tuo siekiant sumažinti jo vadovaujamos bendrovės odos perdirbimo atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus. Pavojingumo prasme V. B. veiksmai peržengia ATPK 516 straipsnio 2 dalyje (Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas)/galiojančio ANK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys; ATPK 512 straipsnio 6 dalyje (Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų)/galiojančio ANK 235 straipsnis; ATPK 513 straipsnyje (Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymas)/ANK 247 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) požymius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. B. veiką pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas teisingai nustatė V. B. veikoje objektyviuosius jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, pripažino, kad nuteistasis veiką padarė tyčiniais veiksmais. Nors teismas nenurodė tyčios rūšies, tai V. B. veiksmų kvalifikavimo nekeičia. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis neabejotinai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų (sistemingo aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidinėjimo) gali būti padaryta žala aplinkai, tačiau, tai suvokdamas, buvo iš esmės šiems padariniams abejingas ir taip sąmoningai leido jiems atsirasti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai.

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 270 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią 2017 m. gegužės 24 dieną (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija). BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. V. B. padaryta veika yra tęstinė. Tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytus neteisėtus veiksmus, tačiau tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-2008). Grunto mėginiai chromo kiekiui nustatyti (šių mėginių tyrimų rezultatai buvo panaudoti aplinkai sukeltų padarinių nustatymui) buvo paimti 2017 m. gegužės 24 d., todėl ši data yra nusikalstamos veikos pabaigos data. V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal tą baudžiamąjį įstatymą, kuris galiojo nusikalstamos veikos pabaigos metu.

40. Pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 240 555,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

41. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir V. B. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė veikos padarymo vietą, laiką, padarinius, teisės aktus, kuriuos pažeidė nuteistasis, išdėstė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tiek, kiek jas patvirtino byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – V. B. teisinančius – įrodymus, todėl priėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą.  

42. Draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principas pažeistas nebuvo. V. B. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 1 d. nutarimu (11 t., b. l. 60-63) buvo nubaustas pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį ir 516 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos pateko į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės šiluminių mazgų inžinerinius tinklus ir užtvindė vieną iš kamerų. Ją išsiurbus, buvo aptiktas rezervuaras, kurio dugnas nebetonuotas, t. y. be hidroizoliacinio sluoksnio, užtikrinančio, kad nuotekos nepatektų į aplinką. Nutarime nurodyta, kad aplink rezervuarą matėsi nuotekų patekimo į aplinką žymės, sunaikinta (išdeginta) žolinė augmenija. Šiuo nutarimu V. B. taip pat buvo nubaustas už tai, kad neperdavė įmonės veiklos metu susidariusio dumblo, kuriame yra chromo, šias atliekas tvarkančioms įmonėms. 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo apskaičiuota žala, padaryta žemės paviršiui Karinių oro pajėgų bazėje – 200 Eur (11 t., b. l. 58-59). V. B., nors ir buvo baustas 2015 m. spalio 1 d. pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį ir 516 straipsnio 2 dalį, tačiau įvertinta žala aplinkai nebuvo didelė, tuo tarpu baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta visa žala, padaryta aplinkai dėl taršos chromu, be to, baudžiamojo proceso metu aplinkai padaryta žala buvo siejama ne tik su Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimais. Tuo tarpu 2016 m. kovo 31 d. administraciniu nurodymu, įrašytu į administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. B. pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 144 Eur bauda už 2015 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. 20 dėl paviršinių nuotekų surinkimo sistemos neįrengimo ir dumblo, kuriame yra chromo, neperdavimo atliekas tvarkančioms įmonėms (14 t., b. l. 158-160).

43. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes bylos duomenys patvirtina buvus visas aplinkybes, pagrindžiančias juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. V. B. ėjo vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, t. y. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, juridinio asmens vardu priėmė sprendimus dėl teisės aktais nustatyto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo, taip padarydamas didelę žalą aplinkai, t. y. nuo tiksliai nenustatyto laiko, ne anksčiau kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje neteisėtai buvo išmesta į aplinką 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, taip padarant didelę žalą aplinkai. V. B. nusikalstamą veiką padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, t. y. siekdamas sumažinti jo vadovaujamo juridinio asmens išlaidas, susijusias su odos perdirbimo atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymu ir šalinimu. Todėl juridinis asmuo yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tikslinamos juridinio asmens įrodyta pripažintos veikos padarymo aplinkybės, nustatant, kad įrodyta pripažinta veika buvo padaryta nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. V. B. pažeidžiant, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Dėl V. B., Z. P. nuteisimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“  nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį

44. Nuteistųjų V. B. ir Z. P. gynėjai prašo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes veika, už kurią nuteisti jų ginamieji, nėra nusikalstama ir už ją negali kilti baudžiamoji atsakomybė. Gynėjų teigimu, nuotekų neteisėtas šalinimas užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliaciniais skundais taip pat ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

 45. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau teismas nustatytoms bylos aplinkybėms netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl V. B., Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį nuteisė nepagrįstai. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. B., Z. P. dėl BK 179 straipsnio 2 dalyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

46. V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012-2013 m. už savo lėšas Turkijoje įsigijo dviejų šepetėlių komplektą nuotekų šalinimo trasos valymo darbams atlikti. Valymas buvo atliekamas kišant plonesnį vamzdį su pritvirtintu šepetėliu į nuotekų šalinimo sistemos vamzdį. Šiuos valymo darbus dažniausiai atlikdavo Z. P., jam padėdavo kiti darbuotojai. Valymo tikslas – nuvalyti nuotekų šalinimo vamzdžio sieneles, nes nuvalius, būdavo geresni mėginių tyrimų rezultatai. 2014 m. rugsėjo 29 d. valymo darbus atliko Z. P. su bendrovės šaltkalviu. Jis (V. B.) apie šiuos darbus nežinojo, apie tai jam pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Tą dieną šios bendrovės darbuotojai atvyko pakeisti debitomačio ir užsuko sklendes, todėl Z. P. nebegalėjo ištraukti vamzdžio. Vamzdį ištraukti mėgino ir šaltkalvis. Tą padaryti jiems vis tik pavyko – ištraukė vamzdį, jį suvyniojo, bet vamzdis buvo ištrauktas be šepetėlio, nes, turbūt, nusimovė nuo vamzdžio. Šepetėlis turėjo būti prieš debitomatį arba pačiame debitomatyje. Atsukus nuotekų patekimą į debitomatį ribojančias sklendes, šepetėlis nuplaukė, jis gali plūduriuoti, nes yra lengvas. Nurodymo per 25 mm vamzdį šalinti nuotekas nedavė, netiki, kad tai techniškai įmanoma. Dėl prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato per tris vamzdžius prisijungus prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja, apeinant apskaitos prietaisą, šalinant gamybines nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų sistemą) V. B. parodė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemos nebuvo sujungęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklu. Z. P. jokių nurodymų šiuo būdu prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemos nedavė. Tie trys šulinėliai nepriklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra kamera, į ją buvo įvesti vamzdžiai iš anksčiau įmonės patalpose buvusių kareivių tualetų. Už kameros yra du šulinėliai, į kuriuos įeina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdis. 2002 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys išbetonavo šulinėlį, viską išplovė ir pastebėjo, kad po juo „barška“ ertmė, nes „uždėjo sluoksnį“ ant dumblo. Nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ eina senoji trasa, kuri turi labai blogą nuolydį. Šulinėliai „prinešti“ nuo avarijų. Chromas yra visuose šulinėliuose iki (duomenys neskelbtini) parko. Lietaus vandenys taip pat subėga į tą galą.

47. Z. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens ūkio priežiūros vadovu. Už nuotekas nebuvo atsakingas. Įsidarbindamas bendrovėje, tarėsi dėl vandens tiekimo priežiūros ir kieto kuro katilinės. Nuotekų tinklų valymo darbus atlikdavo gera valia, paprašytas direktoriaus ar kitų darbuotojų, kurie pranešdavo, kad šulinėliai jau pilni. Bendrovės patalpose turėjo vamzdį, ant jo buvo šepetėlis, kurį V. B. buvo parvežęs iš Turkijos. 2014 m. rugsėjo 29 d. atvykęs į darbą, įlipo į šulinėlį (jis buvo sausas) ir pradėjo valyti, vamzdį su pritvirtintu šepetėliu stumdamas pirmyn-atgal. Už valandos šepetėlis įstrigo. Nuėjo pailsėti, paskui, įlipęs į šulinėlį, pamėgino traukti, bet neišėjo. Uždengė šulinėlį, įtraukė vamzdžio likusį galą (apie 5-7 m, nes iki šulinėlio yra 2-3 m) į pastato vidų ir pasikvietė šaltkalvį V. J.. Traukė, bet vamzdžio su šepetėliu neištraukė. Po to už valandos timptelėjo, vamzdis „atsilaisvino“ ir įtraukė vamzdį į vidų. V. B. apie valymą su šepetėliu žinojo. Šepetėlis buvo apie 10 cm skersmens, gal mažesnis, pailgas ir smailėjantis. Pats šepetėlį pritvirtino prie vamzdžio. Yra vidinis, išoriniai sriegiai; uždėjus užsukamąją dalį, šepetėlis įkišamas, kad išsiplėstų, įdedamas ir užsukamas. Šepetėlis padengtas guma arba silikonu, kažkuo gana lipniu, todėl pritvirtinamas gana tvirtai. Valė lauke, šulinėlis yra lauke. Vamzdį ištraukė jau pastate. Mažasis vamzdis „praėjo“ pro debitomatį; pro mažąjį vamzdį vanduo nebėgtų. Dėl nuotekų šalinimo sprendimai priimami bendrai su V. B.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra svetima teritorija. Už sienos įmonėje anksčiau buvo vyrų rūbinė, tualetas, dušai, gal ir chemijos sandėlis, todėl galėjo būti išvesti vamzdžiai. Šulinėlio su dvigubu dugnu nežino, neįsivaizduoja, kaip į jį tas vanduo patektų. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ šulinėliuose galėjo atsirasti chromo, kai patvindavo trasa, nes tai yra tarsi susisiekiantys indai. Nėra matęs, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per nurodytą sistemą leistų kažkokias nuotekas. Nesutinka, kad iš bendrovės neteisėtai buvo šalinamos nuotekos, prisijungus per vamzdžius. Apie tris vamzdžius, du šulinėlius nežinojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad už nuotekų tinklų priežiūrą atsakingas nebuvo. Jo pareigos buvo susijusios su vandens ūkio priežiūra (siurbliai, bakai, pasiurbimai ir visa kita, kas susiję su vandens ūkiu), taip pat jo žinioje buvo ir kieto kuro katilinė. Valymo darbus atlikdavo, nes paprašydavo bendrovės direktorius V. B. (atskirų direktoriaus įsakymų nebūdavo), kiti darbuotojai. Valydavo nuotekų šalinimo trasą, nes dažnai užsikišdavo. Valymo metu jokių „prisijungimų“ nebuvo. Apie vamzdyno išsidėstymą, jo sistemą nieko nežinojo. Nebuvo susipažinęs su brėžiniais, nedalyvavo projektuojant įmonėje nuotekų sistemas. 2014 m. rugsėjo 29 d. valyti šulinėlio niekas neprašė.

48. Nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. bendrovėje buvo valomi nuotekų sistemos tinklai. Pažymėjo, kad prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, apeinant nuotekų apskaitos prietaisą, faktas neįrodytas. Atliekant bandymus su hidrauline mašina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nebuvo pasiektas joks šulinėlis, kuris parodytų, kad per jį buvo šalinamos nuotekos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą.

49. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė nuteistųjų V. B., Z. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo versiją apie 2014 m. rugsėjo 29 d. atliekamus nuotekų šalinimo tinklų valymo darbus. Teismo išvada apie neteisėtą prisijungimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaisą, t. y. pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį ir per jį leidžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“  gamybines nuotekas, padaryta išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, vienus įrodymus sugretinus su kitais.

50. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų M. Z., R. A. parodymų, 2014 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 50-96) užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas planinis nuotekų apskaitos prietaiso nuėmimas metrologinės patikros atlikimui. Prieš nuimant nuotekų apskaitos prietaisą, įrengtą gelžbetoniniame šulinyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų), buvo užsuktos ant nuotekų išvado įrengtos sklendės, kad būtų išvengta nuotekų išsiliejimo. Atsukus visus debitomačio tvirtinimo elementus, M. Z. debitomačio išimti nepavyko, kadangi jį blokavo per debitomatį ir nuotekų išvadą, kurio skersmuo 100 mm, pervertas kitas 25 mm plastiko vamzdis. Debitomatis buvo išimtas, įpjovus per jį pervertą plastiko vamzdį iš abiejų debitomačio pusių. Vidinis plastiko vamzdžio prakišimas, apeinant apskaitos prietaisą, matomas tik išmontavus debitomatį. Liudytojai R. A. ir M. Z. parodė, kad vamzdis buvo iš gana kieto plastiko, standus, todėl vamzdžio galas buvo įpjautas į keturias dalis, kad būtų lankstesnis ir juo būtų galima lengviau laviruoti. Vos tik atsukus nuotekų patekimą į debitomatį ribojančias sklendes, nuotekų apskaitos mazgo vietoje pasilikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai girdėjo (ir mobiliojo ryšio telefonu fiksavo) iš tinklų sklindantį garsą, kurį sukėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iš nuotekų šalinimo tinklų traukiamas vidinis plastiko vamzdis. Tačiau tuo metu, kai buvo fiksuojamas iš tinklų sklindantis traukiamo vamzdžio garsas, prie šulinėlio, kuriame, pasak V. B. ir Z. P. buvo vykdomi valymo darbai, žmonių nebuvo, niekas iš šulinėlio vamzdžio netraukė, paties vamzdžio irgi nesimatė – šias aplinkybes patvirtino prie šulinėlio tuo metu buvę M. Z. ir R. A.. Liudytojai parodė, jog kaip tik tuo metu iš bendrovės pastato išėjo keli asmenys, kurie, M. Z. ir R. A. nuomone, ir įtraukė vamzdį į vidų. Kaip nurodė R. A., šepetėlis negalėjo nutekėti į miesto tinklus, nes sumontuota taip, kad dvi sklendės stovi „užskersuotos“ ir debitomatis yra pakrypęs. Jei į atšaką įkrenta koks nors nešmuo (antgalis), tai jis turi likti kameroje, arba vamzdyne. Tuo tarpu įvykio metu nebuvo rastas joks šepetėlis, kuris, nuteistųjų V. B. ir Z. P. teigimu, buvo pritvirtintas prie vamzdžio 2014 m. rugsėjo 29 d., atliekant nuotekų tinklų valymą. M. Z. parodė, kad per debitomatį prakišti šepečio su vamzdžiu negalima. Į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos nuotekų apskaitos prietaiso (debitomačio) ekspertizės išvadą, kuria nustatyta, kad leidžiant vandenį plastikiniu vamzdžiu, įstatytu į stovinčiu vandeniu užpildyto srauto jutiklio vidų, bandomas debitomatis jokio vandens debito nerodo. Bandymo metu pasiektas 8 m3/h debitas (1 t., b. l. 60). Liudytojas R. K. (UAB „(duomenys neskelbtini) Energetikos ir technologinio proceso valdymo skyriaus vyresnysis inžinierius) ekspertizės išvadoje nurodytus teiginius teisme patvirtino. Plastikinio vamzdžio dalies, kuri buvo rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų vamzdyje, 2014 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 187-190) užfiksuota, kad apvalios formos plastikinės vamzdžio dalies ilgis – 63 cm, plotis – 2 cm; vamzdis juodos spalvos su baltos spalvos 0,5 cm pločio linijomis šonuose; vienas vamzdžio galas atidalintas išilgai vamzdžio, kitas galas įpjautas į keturias dalis. Visas vamzdis padengtas rudos ir baltos spalvos biriais milteliais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokios vamzdžio įpjovos, kaip ir nurodė liudytojai R. A. bei M. Z., padidina vamzdžio lankstumą, todėl tuo siekiama kuo toliau prakišti vamzdį – iš pastato vidaus pasiekti debitomatį, be to, įpjovos nėra skirtos šepetėlio prijungimui. Aplinkybę, kad ant rasto vamzdžio nebuvo jokių šepetėlio tvirtinimo žymių, patvirtina 2015 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 40-(U-2167)-IS1-914-(13.2), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto plastikinio vamzdžio galo, kuriame padarytos keturios išpjovos, yra tik bendro pobūdžio eksploataciniai subraižymai, įbrėžimai, nutrynimai, kokių nors išskirtinių mechaninio poveikio pėdsakų neaptikta (2 t., b. l. 195-196).

51. Liudytojų M. Z. ir R. A. teigimu, V. B. 2014 m. rugsėjo 29 d. įvykio metu susidariusios situacijos nekomentavo ir jokių paaiškinimų nepateikė, o 2014 m. rugsėjo 29 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo, pakeitimo ar patikrinimo bei sanitarinių–techninių patogumų lygio nustatymo ir geriamojo vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų nutraukimo/pajungimo abonentams (naudotojams) akte nurodė: „Nesutinku, tai neįmanoma techniškai“ (1 t., b. l. 58). Iš to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima suprasti, kad, nuteistojo manymu, 25 mm skersmens vamzdis negalėjo būti įvestas į 100 mm skersmens vamzdį, tačiau 2014 m. spalio 3 d. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ siųstame rašte Nr. S-14-104 V. B. jau nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo atliekamas reglamentinis nuotekų vamzdyno aptarnavimas, pravalant plastikinius vamzdžius su kaproniniais šepetėliais (1 t., b. l. 59), o ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, nurodė ir tai, jog pamatęs plastikinio vamzdžio galą, įkištą į nuotekų vamzdį, iš karto atpažino, kad tai yra jo bendrovės naudojamas valymo įrenginys (7 t., b. l. 120). Dėl šių priežasčių teismas V. B. parodymų pagrįstai nelaikė nuosekliais.

52. Nuteistojo V. B. gynėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų pateikiama informacija, surinkti ir į bylą pateikti dokumentai BPK 20 straipsnio prasme neturėtų būti pripažįstami įrodymais ir vertinami V. B. nenaudai, jais negali būti grindžiamas kaltinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įstaiga, įgaliota atlikti baudžiamąjį persekiojimą ar rinkti kaltinimą pagrindžiančius duomenis. Nuteistojo Z. P. gynėjas nurodo, kad liudytojas M. Z. yra civilinio ieškovo darbuotojas, todėl vien jo parodymais remtis negalima, nes liudytojas yra šališkas, jo parodymuose daug vertinimų, nors jis nėra byloje specialistas ar ekspertas, parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Šie nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentai atmestini.

53. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia bylos nagrinėjimo teisme dalyviams teikti į bylą dokumentus, kuriuose užfiksuota tam tikra informacija/duomenys. Tačiau ar tokie byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-214-976/2017).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikti dokumentai, susiję su V. B., Z. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojama BK 179 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika (Lietuvos energetikos instituto nuotekų apskaitos prietaiso (debitomačio) ekspertizės išvada, 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo, pakeitimo ar patikrinimo bei sanitarinių–techninių patogumų lygio nustatymo ir geriamojo vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų nutraukimo/pajungimo abonentams (naudotojams) aktai, paimtų mėginių tyrimo laboratorijose rezultatai, kiti dokumentai) buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų M. Z., R. A., R. K. parodymų teisingumu, nes nenustatyta, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius, jų parodymai iš esmės nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Nesivadovauti jų parodymais vien dėl to, kad liudytojai yra civilinio ieškovo darbuotojai, pagrindo nėra. Liudytojai buvo apklausti teisiamajame posėdyje, dalyvaujant nuteistiesiems, jų gynėjams ir nuteisto juridinio asmens atstovui, šie turėjo teisę užduoti liudytojams klausimus. Be to, minėtų liudytojų parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos teismo išvados – įrodymų vertinimas paremtas iš įvairių šaltinių gautos informacijos sugretinimu. Sutiktina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įstaiga, įgaliota atlikti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau vykdydama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytas savo, kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigas, turi teisę fiksuoti atitinkamus pažeidimus, rinkti duomenis savo kompetencijos ribose ir, prireikus, perduoti šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo institucijai ar teismui.

55. Buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius D. B. teisme parodė, kad įmonėje buvo įprasta praktika ilgu vamzdžiu, ant kurio užsidėdavo šepetys, valyti nuotekų šalinimo tinklus, tačiau šis liudytojas nurodė apie tokį valymo procesą sužinojęs iš Z. P., pats nuotekų šalinimo tinklų nėra valęs, 2014 m. rugsėjo 29 d. įvykyje nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo liudytojo V. J. parodymai nepatvirtina Z. P. versijos dėl nuotekų šalinimo tinklų valymo vamzdžiu, ant kurio būtų pritvirtintas šepetėlis. Liudytojas V. J. teisme parodė, kad Z. P. paprašė jo padėti ištraukti vamzdį, tačiau jiems kartu to atlikti nepavyko, todėl jis (V. J.) išėjo. Teigė, kad tik po įvykio Z. P. jam pasakė atlikęs valymo darbus ir neberadęs šepetėlio. Liudytojo V. J. parodymai dėl esminės aplinkybės nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog kartu su Z. P. ištraukė vamzdį (2 t., b. l. 79-80), o teisme jau teigė, kad vamzdį Z. P. ištraukė tada, kai jis (V. J.) jau buvo išėjęs.

56. Liudytojas M. Z. teisme parodė, kad prapjovus prakištą per debitomatį vamzdį bėgo nuotekos. Nuotekos buvo tikrai ne buitinės, o pagal specifinį kvapą būdingos odos pramonei. Nuotekų kiekis nebuvo didelis, todėl mėginiai nebuvo paimti, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigiama nuteistojo Z. P. gynėjo skunde, nepaneigia fakto, kad vamzdžiu buvo leidžiamos nuotekos, apeinant apskaitos sistemą, nes tuo metu vamzdis iš abiejų pusių buvo užspaustas sklendėmis. M. Z. teisme nurodė, kad tam, jog plastikiniu vamzdžiu tekėtų nuotekos, reikalingas slėgis, tačiau šis liudytojas nurodė ir tai, kad šulinyje neįmanoma suprasti, ar toks slėgis yra sukeltas, matosi tik, kaip teka.

57. Z. P. 2015 m. gegužės 22 d. parodė vietoje, kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. atliko nuotekų tinklų valymą (7 t., b. l. 155-156), tačiau byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  nuotekų tinklų inžinerinė infrastruktūra prieš Z. P. parodymų patikrinimą buvo pakeista (ištiesinta), naudotas kitoks šepetėlio tvirtinimas, Z. P. valymą atliko ne nuo vidaus tinklų, o lauko tinklo pirmajame šulinyje; įvykio metu prie to šulinio buvę liudytojai R. A. ir M. Z. jokių asmenų nematė, buvo užfiksuotas iš tinklų sklindantis traukiamo vamzdžio garsas. Dėl to teismas pagrįstai parodymų patikrinimo metu nustatytą aplinkybę dėl nuotekų šalinimo sistemos valymo galimybės nuteistųjų nurodytu būdu vertino kaip nepatikimą. Nuteistieji, iš anksto nepranešę ir nesuderinę planuojamų vamzdyno keitimo darbų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 28 d. raštas Nr. S-4269; 5 t., b. l. 1-3), pakeitė savo nuotekų tinklų sistemą, perklodami ištiesintą vamzdyno sistemą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai buvo padaryta, siekiant patvirtinti nuteistųjų versiją dėl nuotekų tinklų valymo darbų.

58. Tai, kad nuotekų tinklai užsikišdavo, teisme patvirtino ir M. Z., tačiau ši aplinkybė, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą, nepaneigia fakto, kad vamzdžiu buvo leidžiamos nuotekos, apeinant apskaitos sistemą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d., neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, t. y. pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini) nuotekų apskaitos prietaisą, buvo leidžiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos.

59. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato per tris vamzdžius prisijungus prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos buvo neteisėtai šalinamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą ir neapskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso.

60. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 15.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuvyko apžiūrėti (duomenys neskelbtini) g. bei jos gretimybėse esančių nuotekų tinklų ir pagal fiksuotas aplinkybes paimti išleidžiamų nuotekų mėginius. Bendrovės darbuotojai (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) parko kolektoriuje ir sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygtame nuotekų išleistuve nuotekų tėkmės nenustatė. Tuo tarpu apžiūrėję nuotekų liniją, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi iki šios įmonės nuotekų išvado perjungimo į (duomenys neskelbtini) parko nuotekų kolektorių, joje nustatė gana didelį nuotekų srautą. Iš nuotekų šulinio, kuriame buvo fiksuota tėkmė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai paėmė nuotekų mėginį. Mėginyje chromo koncentracija viršijo didžiausią leistiną koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą daugiau nei 23 kartus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 22 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 1 t., b. l. 50-56). Kitą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo (duomenys neskelbtini) g. gretimybėse esančių ir galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų nuotekų tinklų apžiūrą, apžiūros eiga buvo užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 86-96). Faktinėms aplinkybėms konstatuoti, siekiant nustatyti šuliniuose įrengtų išvadų kryptis, buvo naudojama hidrodinaminė mašina. Tinklų patikros metu apžiūrėti nuotekų šuliniai, esantys prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini, Šiauliai), ir nuotekų šuliniai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Siekiant identifikuoti 2014 m. rugsėjo 29 d. paimto nuotekų mėginio kilmę, buvo paimtas nuotekų mėginys iš sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygto kontrolinio šulinio ir vieno šulinio, įrengto šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo gamybinio pastato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Nustatinėjant šulinyje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos įrengtų išvadų kryptis, įvedus plovimo žarną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų tinklų kryptimi žarna pasirodė su šia sutartimi sulygtame kontroliniame šulinyje. Tęsiant darbus, pastebėta, kad tikrinamame šulinyje galimai įrengtas dvigubas dugnas. Betonuotas šulinio dugno paviršius buvo išdaužtas laužtuvu, giliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai fiksavo dar vieną nuotekų išvadą (Ø 150 mm) UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo pastato kryptimi. Hidrodinamine mašina nustatyta, kad atrastasis nuotekų išleistuvas jungiasi su 2014 m. rugsėjo 29 d. mėginio paėmimo vieta (šuliniu) ir šuliniais, esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo gamybinio pastato. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas ir sutartimi sulygtas nuotekų išvadas su dviem atrastaisiais šuliniais jos teritorijoje nesusisiekia. Nustatytas nuotekų išvadas ir du šuliniai, esantys šalia gamybinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, yra neįteisinti. Savavališkai įrengtas išvadas užaklintas, surašytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo, pakeitimo ar patikrinimo bei sanitarinių–techninių patogumų lygio nustatymo ir geriamojo vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų nutraukimo/pajungimo abonentams (naudotojams) aktas (1 t., b. l. 74). Bendras chromas 2014 m. rugsėjo 29 d. nuotekų mėginyje nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą (2 mg/l) viršijo 23,45 kartus, o 2014 m. rugsėjo 30 d. mėginyje (paimtame iš šulinio, esančio šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo pastato) – 8,6 kartus (1 t., b. l. 54). Teisme liudytoju apklaustas M. Z. parodė, kad šulinys dvigubu dugnu – tarpinis šulinys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, jame galima paslėpti tikrąjį vamzdį; įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nėra privaloma buitinių nuotekų apskaita pagal gamybos pobūdį – įmonė gamina batus, ten „chemija“: klijai, acetonas. Tuo tarpu pagal nuotekų kvapą buvo išleidžiamos nuotekos, susijusios su odos perdirbimu. R. A. teisme nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip taršos objektas, buvo atmestas, nes šios įmonės rezultatai buvo geri. Mėginiai, paimti iš išvado, patvirtino chromo buvimą nuotekose. Kitos įmonės greta buvo logistikos įmonė, bet šia kryptimi nuotekos nebėgo, o tame šulinyje, kur buvo paimti mėginiai, nuotekos nesimaišo. Paimtos nuotekos turi žalsvą spalvą ir ryškų, specifinį kvapą. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad Šiauliuose yra dvi įmonės, kurioms „būdingas“ chromas – „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos buveinė – (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. liepos 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nustatyti pakeitimai nuotekų sistemoje: du šulinėliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bei durys, vedančios į patalpą, kurioje yra rudos spalvos vamzdis, įkištas pro pastato sieną. Užfiksuota, kad šioje pastato pusėje kito įėjimo į pastatą nėra (1 t., b. l. 102-128). 2015 m. lapkričio 11 d. kratos protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rasti du šulinėliai, kuriuose yra prisijungimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“  pastato prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemos. Viename iš šulinėlių rasti du vamzdžiai: plastikinis ir špižinis, jungiantys pastatą su nuotekų sistema. Iš rastų vamzdžių – išpjautų dalių, buvusių tarp šulinėlio ir pastato, bei iš vamzdžio likučio, likusio pastato viduje, paimti mėginiai. Po to, įjungus hidraulinę mašiną, vamzdžio pavidalo hidraulinis įrenginys pateko į pastato vidų per abu vamzdžius apie 1 metrą, paskui sustojo – galimai dėl ten buvusios alkūnės (3 t., b. l. 29-42). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paimtų mėginių tyrimo laboratorijoje rezultatus, kuriuose užfiksuota, jog kratos metu visuose paimtuose mėginiuose nustatyta chromo koncentracija, kuri žymiai viršija ribinę vertę (3 t., b. l. 43-48).

61. Nors V. B. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad minėti vamzdžiai yra likę dėl anksčiau įmonės patalpose įrengtų kareivių tualetų, o Z. P. – dėl anksčiau įrengtų rūbinės, tualetų, dušų, galbūt, chemijos sandėlio, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užbetonavo, be to, V. B. teigimu, senoji trasa, einanti nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, turi labai blogą nuolydį, šulinėliai „prinešti“ nuo avarijų, o chromas yra visuose šulinėliuose iki (duomenys neskelbtini)  parko, tačiau šias versijas paneigia tai, kad fiksuojant įvykį vamzdžiuose buvo nustatytas nuotekų tekėjimo procesas. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiuose šuliniuose nustatyta išvadų kryptis vedė būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nuotekos, liudytojų teigimu, turėjo specifinį, odos gamybos pramonei, būdingą kvapą bei spalvą, o šiose nuotekose nustatyta itin didelė chromo koncentracija, kuri lietaus vandeniui nebūdinga. Todėl byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato per tris vamzdžius prisijungus prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos buvo neteisėtai šalinamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą ir neapskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso.

62. V. B. nurodytu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir pareiginius nuostatus buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, organizuojant bendrovės veiklą, laikymąsi. Z. P. tuo metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens ūkio priežiūros vadovo pareigas. Apeliaciniame skunde Z. P. gynėjas nurodo, jog pagal pareiginius nuostatus nuteistasis buvo atsakingas tik už vandens tiekimą ir vandens tiekimo tinklus, bet ne už nuotekas. Nuteistasis Z. P. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad buvo atsakingas tik už vandens ūkį (siurbliai, bakai ir visa kita, kas susiję su vandens ūkiu) ir kieto kuro katilinės priežiūrą. Už nuotekų tinklus, jų priežiūrą nebuvo atsakingas, valymo darbus atlikdavo bendrovės direktoriaus, kitų darbuotojų prašymu. Apie bendrovės vamzdyno išsidėstymą, jo sistemą jam nebuvo žinoma.

63. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56 (1 t., b. l. 124-128), II skyriaus 14, 18, 19, 23 punktų, Z. P., būdamas vandens ūkio priežiūros vadovu, įmonėje buvo atsakingas už kontroliuojamų ūkio subjektų (kieto kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją, kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu – už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi; už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę; vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę. Iš darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalo matyti, kad Z. P. buvo pasirašytinai supažindintas su Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginiais nuostatais 2009 m. vasario 2 d. (1 t., b. l. 114-116). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad dėl nuotekų šalinimo sprendimus priimdavo bendrai su V. B. (pastarasis šią aplinkybę patvirtino tyrimo metu; 7 t., b. l. 98-99, 119-122). 2014 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime (3 t., b. l. 10-11), adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ komisijai, Z. P. nurodė, kad yra vandens ūkio priežiūros vadovas ir nusprendė aptarnauti vandens nuotekų tinklus įmonės atsakomybės ribose. Iš 2015 m. liepos 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“  teritoriją Z. P. nurodė žinantis visą nuotekų sistemą – detalizavo siurblių darbą, vamzdynų ypatumus, nuotekų išleidimą (1 t., b. l. 102-110). Abu epizodai susiję su siekiu sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, abiem atvejais buvo nustatytas gamybinių nuotekų, turinčių chromo, tekėjimas jų neapskaitant. Pagal pirmosios instancijos teisme paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, nuotekų šalinimo sprendimus pagal jam priskirtą kompetenciją priimdavo bendrai su V. B..

64. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl nustatytų bylos aplinkybių, nuosprendyje nurodė, kad abu epizodus teskiria tik viena diena. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. – tai neteisėto prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų paaiškėjimo laikas.

65. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. B. ir Z. P. bendrais veiksmais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, t. y. pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, bendrais veiksmais, tęsdami veiką, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo tinklų, t. y. iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines nuotekas, kurios nebuvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų apskaitos prietaiso.

66. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nuteistasis Z. P. patvirtino, jog kaltinimas jam suprantamas, o inkriminuojamos veikos padarymo vieta (Šiauliuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo nuteistojo Z. P. gynėjas, aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos nuosprendžiu netikslino.

67. BK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos.

68. Šio nusikaltimo sudėtis Baudžiamajame kodekse atsirado dėl būtinumo išskirti iš vagystės sudėties specifinės rūšies turto, tiekiamo vartotojams per tiekimo linijas (elektros energijos, ryšio, vandens, dujų, telekomunikacijų ir kt.), neteisėtą savinimąsi.

69. Nusikaltimo dalyku laikomas turtas, kuriuo neteisėtai naudojasi kaltininkas, t. y. elektros ir šilumos energija, dujos, vanduo, elektroninis impulsas, kurio pagrindu užtikrinamas telefoninis ryšys, internetas ar kabelinės televizijos transliavimas, kiti ekonominę (piniginę) vertę turintys ir už mokestį per tiekimo linijas vartotojams tiekiami dalykai.

70. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nuotekos – tai buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Nuotekų šalinimo ir tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia kitai šių santykių šaliai jokios su tuo susijusios energijos ar ekonominę vertę turinčių dalykų. Nagrinėjamu atveju BK 179 straipsnio kontekste susiklosto priešinga situacija – vartotojas (abonentas) tiekia savo sukauptas nuotekas jų tvarkytojui į jo tinklą, už tai mokėdamas atlygį. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nuotekos nėra BK 179 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, todėl neteisėtas prisijungimas prie nuotekų tinklo, padarant dėl to kitam asmeniui turtinę žalą, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 179 straipsnį neužraukia. Veikos padarymu metu atsakomybė už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimą prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, arba nuotekų išleidimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 999 straipsnio (Vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimas) 2 dalyje. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio (Vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimas) 2 dalį savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimas prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

71. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. B. ir Z. P. veika, nesant būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – dalyko, atitinka ne nusikaltimo, o atitinkamo administracinio nusižengimo požymius. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. B., Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priėmus šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir solidariai iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti – civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

72. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atstovavimą apylinkės teisme (1 715 Eur) buvo pripažintos proceso išlaidomis (BPK 106 straipsnio 2 dalis) ir civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymu (16 t., b. l. 32) priteistos iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. lygiomis dalimis po 571,67 Eur. V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, ši nuosprendžio dalis naikintina: civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymas dėl 1 715 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. atmetamas.

73. Naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria nustatyta taikyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Z. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės į turtą apribojimą, iki kol civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atlyginta turtinė žala: Z. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nuo 2018 m. balandžio 5 d. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (parduoti, perleisti, įkeisti ir kt.) aukščiau nurodytu turtu, - naikinamas.

74. Nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme (galutinio procesinio dokumento priėmimo ir įsiteisėjimo) paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į turtą: 1. pastatą - administracinį, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 2. pastatą - gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 3. negyvenamąją patalpą - gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (parduoti, perleisti, įkeisti ir kt.) aukščiau nurodytu turtu (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeistos laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygos, leidžiant nekilnojamus daiktus nuomoti, nuomos sutartis įregistruojant nekilnojamojo turto registre), - nekeičiama ir paliekama galioti, nes baudžiamojoje byloje, patenkinus civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinį ieškinį, iš V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista civilinio ieškovo naudai 240 555,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

75. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis dėl su neteisėta veika susijusių daiktų – plastikinio vamzdžio ir vamzdžio dalių (3 t., b. l. 15, 42), saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, plastiko vamzdžio dalies, esančios prie bylos, sunaikinimo, juodos spalvos plastikinio vamzdžio su balta juosta, ant kurio vieno galo pritvirtinta mova su šepečiu, grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“: plastikinio vamzdžio ir vamzdžio dalys paliekamos saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, plastiko vamzdžio dalis, esanti prie bylos, juodos spalvos plastikinis vamzdis su balta juosta, ant kurio vieno galo pritvirtinta mova su šepečiu, - paliktini saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.

76. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 332 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (Vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimas) surašo savivaldybių administracijų pareigūnai. Šioje baudžiamojoje byloje nustačius, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nuosprendžio nuorašas kartu su bylos medžiagos patvirtinta kopija perduotini Šiaulių miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimo.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje išvada dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta.

78. BK 231 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimą ar nagrinėjimą ar vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių profesinei veiklai. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 231- 648/2016). Teismų praktikoje akcentuojama, jog trukdymas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų. Vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-697/2015, Nr. 2K-80-976/2017).

79. V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme dėl jam inkriminuotos BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kaip ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b. l. 104-106), tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnei (tyrėjai) netrukdė, vykdė aplinkos apsaugos pareigūnų privalomąjį nurodymą dėl pylimo įrengimo. Šį apsauginį pylimą, vykdydamas privalomąjį nurodymą, buvo įrengęs 2007 m. Kadangi šiluminės trasos buvo nutiestos po pylimu, demontuojant trasas pylimas buvo panaikintas. 2007 m. nurodymas buvo pirminis, o trasos likvidavimas buvo viena iš sudėtinių dalių. Aplinkos apsaugos pareigūnai davė žodinį nurodymą atstatyti pylimą, sakė: „Atstatyk“. Pylimo įrengimui buvo panaudotas didžiojoje krūvoje buvęs gruntas. Pasak V. B., jam nebuvo išaiškinta, kokiu būdu saugoti gruntą, nebuvo įvardinta, kurią grunto krūvą turi saugoti. Įpareigojimą saugoti gruntą suprato kaip įpareigojimą neišvežti grunto iš bendrovės teritorijos. Nuteistasis parodė, kad grunto niekam nepardavė, neišvežė. Gruntas tebėra bendrovės teritorijoje (arba pylime, arba išlygintas).

80. Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs nuteistojo parodymus su kitais įrodymais byloje, padarė teisingą išvadą, kad V. B. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su ikiteisminio tyrimo byla susijusias pareigas, nes sumaišius jam paliktą saugoti gruntą su kitomis žemėmis, nebuvo įmanoma atlikti objektyvių tyrimų ir nustatyti tikslios chromo koncentracijos sukauptose grunto krūvose. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota, pagrįsta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos vertinimu.

81. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atliekant patikrinimą pagal gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios vandentiekio kameros užtvindymą galimai odos pramonei būdingomis nuotekomis (2 t., b. l. 175-185; 5 t., b. l. 41-51; 11 t., b. l. 50-52), buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidarančios nuotekos nenaudojamų šiluminių trasų tinklais, sujungtais su (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiais inžineriniais tinklais, pateko į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius šiluminių mazgų inžinerinius tinklus ir užtvindė vieną iš vandentiekio kamerų. Gamybinės nuotekos, kurių sudėtyje buvo ir chromo, pateko į aplinką, užteršė gruntą (11 t., b. l. 58-59). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. 20 (11 t., b. l. 53-54) UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, buvo įpareigota iki 2016 m. kovo 18 d. panaikinti šilumines trasas, sujungtas su (duomenys neskelbtini) esančiomis šiluminėmis trasomis, bei įrengti aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Vykdydama šį privalomąjį nurodymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ demontavo šilumines trasas. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 221 konstatuota, kad panaikintos trasos užpiltos molio bei grunto mišiniu (11 t., b. l. 64-65).

82. 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 129-132; 11 t., b. l. 95-98) užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dešinėje pusėje nuo įėjimo, prie tvoros yra apie 10-15 m pločio ir apie 800 metrų ilgio plotas, neuždengtas asfalto ar betono danga. Ši teritorijos dalis yra sukasta naujai, matyti mašinos padangų žymės. Teritorijos viduryje šalia šio iškasinėto ploto yra dvi didelės iškasto grunto krūvos, kurios iš visų pusių nufotografuotos (CD laikmena su nuotraukomis, kaip protokolo priedas, pridėta prie bylos). Į apžiūros protokolą įrašytas V. B. paaiškinimas, kad šiame plote buvo naikinamos šiluminės trasos, iškasti vamzdžiai, gruntas užkastas tas pats; dvi grunto krūvos liko nuo apsauginio pylimo, kurį liepė panaikinti. Tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 22-ąją, raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsis procesas (11 t., b. l. 99-100), V. B. buvo įpareigotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje sukastą gruntą, apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu. Raštišku pasižadėjimu V. B. buvo išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas). Raštišką pasižadėjimą V. B. pasirašė. Grunto mėginiuose, paimtuose iš šių krūvų poėmio metu, nustatyta viršijanti ribinę vertę chromo koncentracija (2015 m. gruodžio 21 d. nutarimas daryti poėmį ir 2015 m. gruodžio 21 d. poėmio protokolas, patvirtintas 2015 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 6 d. raštas Nr. S-55 dėl poėmio metu paimtų mėginių tyrimų rezultatų; 3 t., b. l. 54-56, 60-117; 11 t., b. l. 104-106, 108-109).

83. Iš 2016 m. birželio 6 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės matyti, kad priešais UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį ir šiai bendrovei priklausantį pastatą, prie tvoros, už kurios yra (duomenys neskelbtini), yra viena iš dalies nukasta žemių krūva, kurios viršutinė dalis apžėlusi apie 50-70 cm aukščio žole, o dvi krūvos vietos plikos, žole neapaugusios; 5-6 metrų atstumu nuo tvoros yra maždaug 1 m aukščio, 1,5 m pločio ir apie 100 metrų ilgio žemės pylimas. Maždaug 50 metrų atstumu nuo tvoros yra labai maža žemių krūva. Priešais administracinį pastatą yra asfaltuotas apie 4 m pločio takas, skiriantis du žalius plotus (1 t., b. l. 133-147; 11 t., b. l. 80-94). Apžiūros protokole užfiksuotas V. B. paaiškinimas, kad gegužės mėnesį pradėjo atstatinėti sugriautus prevencinius pylimus, tik ženkliai mažesnius. Šiems darbams buvo panaudotas gruntas iš dviejų krūvų, kurį jam (V. B.) buvo pavesta saugoti. Šis gruntas iš teritorijos išvežtas nebuvo. Apsauginio pylimo statybai taip pat buvo panaudotas gruntas iš pylimo, buvusio ant žalių plotų prie administracinio pastato.

84. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą yra neteisėtas ir juo negalima grįsti kaltinimo, nes nėra konkrečiai identifikuota, ką V. B. turėjo saugoti: 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir raštiškame pasižadėjime saugoti turtą nėra identifikuotas saugotinas turtas, pateikta supiltos krūvos nuotrauka, tačiau ji yra 2017 m. datos; prie 2015 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo ir raštiško pasižadėjimo saugoti turtą nėra pridėta žemės krūvą identifikuojančių dokumentų, o žemės krūvos (grunto), esančio daiktiniu įrodymu, saugojimo našta negali būti perkelta V. B.. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka. Akivaizdu, kad šiuo atveju gruntas (dvi grunto krūvos, apžiūrėtos jų buvimo vietoje), kaip turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui materialaus pasaulio objektas (daiktas) dėl gremėzdiškumo, cheminių savybių (iš grunto krūvų 2015 m. gruodžio 21 d. paimtuose grunto mėginiuose nustatyta viršijanti normą chromo koncentracija) negalėjo būti nei laikomas ir perduotas kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, nei perkeltas saugojimui į kitą vietą, nes reikėjo atlikti detalius grunto tyrimus ir jų pagrindu nustatyti tikslų grunto, sukaupto krūvose, užteršimą chromu. Dėl šios priežasties dvi grunto krūvos po jų apžiūros buvo paliktos jų buvimo vietoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir perduotos saugoti šios bendrovės direktoriui V. B.. Jis pasirašė rašytinį pasižadėjimą saugoti šį gruntą iki proceso pabaigos ir tapo už jį atsakingas. Priešingai, nei tvirtina nuteistojo gynėjas, saugotinas gruntas (dvi grunto krūvos) buvo identifikuotas, apžiūros protokole nurodant, kad dvi didelės iškasto grunto krūvos yra bendrovės teritorijoje šalia naujai iškasinėto, neuždengto asfalto ar betono danga, apie 10-15 m pločio ir apie 800 metrų ilgio ploto, esančio prie tvoros, dešinėje pusėje nuo įėjimo į bendrovės teritoriją. Abi grunto krūvos, 2015 m. gruodžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą, buvo iš visų pusių nufotografuotos, laikmena su nuotraukomis, kaip protokolo priedas, pridėta prie bylos. V. B. pats dalyvavo 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūroje, su protokolu susipažino, jį pasirašė, į protokolą įrašytas V. B. paaiškinimas apie dviejų grunto krūvų atsiradimo bendrovės teritorijoje aplinkybes. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis, pasirašydamas raštišką pasižadėjimą saugoti sukastą gruntą, apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, nesuprato, ką būtent jis turi saugoti ir ką reiškia šio įpareigojimo (saugoti gruntą) turinys. Liudytojos R. P. parodymais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ji kelis kartus išaiškino V. B. pareigą saugoti grunto krūvas, kad jos nebūtų panaikintos, paaiškino, kad grunto krūvų neliestų, nieko su jomis nedarytų. Gynėjo skunde nurodoma 2017 m. žemių (grunto) krūvos nuotrauka – tai supiltos (nukastos pylimo statybai) žemių krūvos išpildomoji nuotrauka, padaryta VĮ Registrų centro Šiaulių filiale 2017 m. birželio 28 d. (11 t., b. l. 159-161).

85. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, kad gruntas kur nors būtų buvęs išvežtas iš bendrovės teritorijos ar sumaišytas su kitu atvežtu gruntu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal veikos, kuri pripažinta įrodyta, aprašymą, V. B. pagal pasižadėjimą paliktas saugoti gruntas buvo sumaišytas su kitomis žemėmis, buvusiomis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, ją patvirtina pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų R. P., J. D. parodymai. R. P. nurodė, jog atvykusi su M. Č. įmonės darbuotojais į bendrovės teritoriją paimti mėginių grunto tyrimams (2016 m. birželio 6 d.), pastebėjo, kad šalia tvoros sudėti blokai, statomas pylimas, o jo statybai imamos, pilamos žemės iš V. B. saugojimui paliktų krūvų ir įmonės teritorijoje buvusios laisvos žemės. Vienos iš saugojimui paliktų krūvų beveik visai nebebuvo, o kita krūva – stipriai sumažėjusi. Pats nuteistasis 2016 m. birželio 6 d., apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir apžiūros protokole fiksuojant jo (V. B.) saugojimui paliktas sumažėjusias grunto krūvas, paaiškino, jog pylimo statybai, be grunto iš saugojimui paliktų krūvų, buvo panaudota ir kita žemė (gruntas iš pylimo, buvusio ant žalių plotų prie administracinio pastato), šis paaiškinimas įrašytas į 2016 m. birželio 6 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolą. Liudytojas J. D. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ekskavatoriumi atkasė šiluminę trasą, po to ją užvertė, žemių perviršį nuvežė į krūvą. Vėliau dirbo su „patvoriu“: ekskavatoriumi išstumdė krūvą, V. B. parodė, kur išstumdyti; supylė pylimą prie tvoros iš trasos žemių. Buvo atvežtas smėlis pamaišyti. Šie įrodymai patvirtina, jog krūvose sukauptas gruntas buvo išstumdytas, nukastas ir kartu su kitomis žemėmis panaudotas pylimo statybai, taigi, sumaišytas su kitomis žemėmis. Sumaišius gruntą su kitomis žemėmis, nebebuvo galima nustatyti tikslios chromo koncentracijos sukauptose grunto krūvose, kurias V. B. privalėjo saugoti. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas K. M. paaiškinimų protokole (4 t., b. l. 53-56; 11 t., b. l. 131-134) nurodė, kad dėl to, jog užterštas gruntas buvo paskirstytas didesniame plote, kenksmingos medžiagos su vandeniu filtravosi į gruntą ir gruntinius vandenis, todėl suintensyvino poveikį gruntui ir gruntiniam vandeniui; nors teršalų nuo to neatsirado daugiau, tačiau didesnio užteršto ploto neigiamas poveikis buvo didesnis. Taip pat buvo apsunkintas tyrimas, nes dėl medžiagų paskirstymo po didelę teritoriją jų koncentracija galimai sumažėjo ir turėjo įtakos teršalų tyrimui. Todėl buvo reikalinga paimti daugiau mėginių iš didesnio ploto. Šias aplinkybes specialistas patvirtino ir teisme, teigdamas, kad po tokių V. B. veiksmų padaugėjo tyrimams atlikti reikalingų veiksmų, tai pareikalavo daugiau išlaidų ir darbo. Pirmosios instancijos teisme specialistė V. G. paaiškino, jog išsklaidžius užterštą gruntą, jo koncentracija sumažėja; kas buvo anksčiau (t. y. kokia chromo koncentracija buvo iki užteršto grunto išsklaidymo), nustatyti nebegalima, nes toje vietoje jau yra kitaip. Chromo kiekis, išsklaidžius užterštą gruntą, nors ir nesikeičia, tačiau tokiu atveju chromo koncentraciją grunte nustatyti sunkiau.

86. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gruntas tyrimams jau buvo paimtas 2015 m. gruodžio 21 d. poėmio protokolu ir buvo ištirtas. V. B. negalėjo sutrukdyti ikiteisminiam tyrimui, nes tyrimo dalykas jau buvo paimtas, šio tyrimo rezultatai nebuvo ginčijami. Gynėjo teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad grunto mėginiai buvo imami ir vėlesnėmis datomis, tačiau nenurodyta, kaip realiai buvo sutrukdyta paimti mėginius ir nustatyti juose teršalų koncentracijas. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. gruodžio 21 d. iš sukauptų grunto krūvų paimti mėginiai, kuriuose nustatyta ribinę vertę viršijanti chromo koncentracija, buvo paviršiniai, momentiniai, ne sudėtiniai. Kaip paaiškino pirmosios instancijos teisme specialistas K. M., pagal tokių tyrimų rezultatus nėra galimybės apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dėl grunto užteršimo chromu. Detaliems grunto, įskaitant ir sukaupto krūvose bendrovės teritorijoje, taršos tyrimams buvo reikalinga paimti jungtinius grunto mėginius keliuose pjūviuose ir įvairiame gylyje, vadovaujantis teisės aktų (atitinkamų Lietuvos standartų) reikalavimais. Ta aplinkybė, kad 2016 m. birželio 6 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. buvo paimti grunto mėginiai ir juose chromo koncentracija buvo nustatyta, nešalina V. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sumaišius krūvose, kurias V. B. buvo įpareigotas saugoti, sukauptą užterštą gruntą su kitomis žemėmis, šis gruntas, vadovaujantis specialistų paaiškinimais teisme, buvo paskirstytas didesniame plote, chromo koncentracija dėl to sumažėjo. Nors chromo kiekis, išsklaidžius užterštą gruntą, nesikeičia, tačiau tokiu atveju chromo koncentraciją grunte nustatyti sunkiau. Todėl padaugėjo veiksmų, reikalingų tyrimams atlikti, reikėjo paimti daugiau mėginių iš didesnio ploto.

87. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros 2007 m. rugsėjo 5 d. privalomuoju nurodymu Nr. 65 V. B. buvo įpareigotas apipylimuoti betonuotą atvirą aikštelę, kurioje saugomos odų pramonės atliekos (mėzdra ir dumblas), iki 2007 m. spalio 12 d. (11 t., b. l. 69-70). Pagal nuteistojo parodymus, jo paaiškinimą 2015 m. gruodžio 22 d įvykio vietos apžiūros metu, demontuojant šilumines trasas apsauginis pylimas buvo panaikintas. Nuteistojo teiginius apie įpareigojimą atstatyti apsauginį pylimą, taip pat apeliacinio skundo argumentus, jog V. B. sąžiningai klydo, manydamas, jog vykdo privalomąjį nurodymą dėl apsauginio pylimo įrengimo, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, paneigia liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) departamento Šiaulių valdybos viršininko A. G. parodymai, taip pat pirmosios instancijos teismo ištirti rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad su nuteistuoju nebuvo kalbama apie pylimą, su juo kalbėjo apie nuotekų sistemos įrengimą. Pylimas, liudytojo A. G. teigimu, neapsaugo nuo nuotekų patekimo į aplinką. A. G. parodė, jog privalomuoju nurodymu V. B. buvo įpareigotas panaikinti senas šilumines trasas, o kitu privalomojo nurodymo punktu – įrengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Tai, kad nuteistasis suprato, jog demontavus šilumines trasas privalo vykdyti būtent 2015 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą (iki 2016 m. kovo 18 d. įrengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą), patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 17 d. raštas Nr. S-16-028 „Dėl atliekų tvarkymo“, pasirašytas V. B. ir adresuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnei R. P. (11 t., b. l. 73), kuriame nurodyta, jog 2016 m. kovo 18 d. baigiasi privalomojo nurodymo dėl darbų, kurie užtikrintų paviršinių nuotekų surinkimą nuo visos įmonės teritorijos, atlikimo terminas, prašoma ikiteisminio tyrimo pareigūnės nurodyti terminą, kada bus galima pradėti darbus. R. P. 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 40-S-24638(14.20) „Dėl informacijos“ (11 t., b. l. 74-75) V. B. buvo informuotas, kad jam nedraudžiama įsirengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, todėl skirtas įpareigojimas saugoti gruntą netrukdo vykdyti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento privalomojo nurodymo. Be to, šiuo raštu V. B. buvo pranešta, jog pagal aplinkos apsaugos pareigūnų pateiktą informaciją apsauginio pylimo įrengimas yra nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (4)SR-S-1139(1.148) (11 t., b. l. 79) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje panaudoti iškastą gruntą, šalinant šilumines trasas, kuriame nustatyta didelė chromo koncentracija, įrengiant betonuotą aikštelę ir apsauginį pylimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros 2007 m. rugsėjo 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. 65 nėra pagrindo, nes praėjo 8 metai ir jis yra nebegaliojantis.

88. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. B. veiksmuose visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nuteistojo kaltė pagrįsta bylos įrodymų visuma, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. V. B. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

89. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat kelia baudžiamosios ir administracinės atsakomybių (BK 231 straipsnio 1 dalis ir veikos padarymo metu galiojusio ATPK 187 straipsnio 2 dalis) atribojimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimą ir teisingai, išdėstydamas motyvuotus argumentus, nusprendė, kad V. B. veiksmai pavojingumo prasme akivaizdžiai neatitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio ANK 506 straipsnio 4 dalis) numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas šiems apylinkės teismo argumentams pritaria, todėl jų nekartoja.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį

90. V. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad sunaikino aprašytą ir jam patikėtą turtą, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. apie 11.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01934-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. įspėtas ir pasirašęs dokumentą „Raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas“, įsipareigojo saugoti gruntą, sukastą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, tačiau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. 9.00 val., duodamas nurodymą nukasti UAB „A.“ darbuotojui J. D. pagal pasižadėjimą paliktą jam saugoti gruntą, jį neteisėtai sunaikino.

91. BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014).

92. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu gali būti skiriamas prokuroro nutarimu. Tokiu atveju asmeniui, kuriam prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti įstatyme nustatyta tvarka (BPK 151 straipsnio 4, 5 dalys). Iš esmės analogiški reikalavimai keliami ir areštuojant turtą civilinio proceso tvarka: surašomas turto arešto aktas, sudaromas šio turto aprašas, išaiškinama antstolio, areštavusio turtą, veiksmų apskundimo tvarka, o turto saugotojui išaiškinamos su turto saugojimu susijusios jo pareigos, atsakomybė, numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619, 683 straipsniuose ir kt., apie tai nurodant turto arešto akte (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-443-303/2015).  

93. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo apžiūrėtos dvi iškasto grunto krūvos, jų požymiai aprašyti 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 129-132; 11 t., b. l. 95-98). V. B. 2015 m. gruodžio 22 d. raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsis procesas (11 t., b. l. 99-100), buvo įpareigotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje sukastą gruntą, apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu. Raštišku pasižadėjimu V. B. buvo išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas). Byloje nustatyta, kad V. B. šį jam paliktą saugoti gruntą sumaišė su kitomis žemėmis, buvusiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (išstumdė, panaudojo pylimo statybai).

94. Turto aprašymas BK 246 straipsnio prasme yra neatskiriamas nuo šio turto arešto (CPK 675, 677 straipsniai, BPK 151 straipsnio 3, 4 dalys).

95. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyti dviejų iškasto grunto krūvų požymiai, savo turiniu, reikšme ir pasekmėmis negali būti tapatinamas su turto aprašu (apyrašu), kuriuo aprašomas asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama prokuroro nutarimu, turtas. Nagrinėjamoje byloje V. B. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas. Tai reiškia, kad V. B. veikoje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės V. B.

96. Išteisinus V. B. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir BK 246 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina, o bausmės, paskirtos nuteistajam pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) ir BK 231 straipsnio 1 dalį turi būti subendrintos iš naujo.

97. Pirmosios instancijos teismas V. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmes. Sprendimą dėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės teismas išsamiai motyvavo, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti apysunkis ir nesunkus nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį – abu nusikaltimai tyčiniai, BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įvykdytas tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas, apylinkės teismui nenurodžius tyčios rūšies dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, pripažino, kad šis nusikaltimas įvykdytas netiesiogine tyčia. Abu nusikaltimai baigti. Apylinkės teismas įvertino ir padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuos nusikaltimus nuteistasis įvykdė siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas, veikas vykdė ilgą laiką. Taip pat buvo mėginama nuslėpti ar sumažinti nusikalstamų veikų mastą, trukdomas pareigūnų darbas, dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje įvykdyto nusikaltimo aplinkai buvo padaryta didelė žala. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: neteistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, senatvės pensininkas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. už kiekvieną nusikaltimą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnio dydžio, nei sankcijų vidurkiai: už BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) numatytą nusikaltimą V. B. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmės rūšis ir dydis už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų yra proporcingi veikų pobūdžiui ir pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl V. B. paliekamos pirmosios instancijos teismo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (2 metų laisvės atėmimo, paskirto pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija)) pridedant dalį (3 mėnesius) bausmės, paskirtos pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, ir V. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymas V. B. atidedamas 2 metams, paliekant jam paskirtus įpareigojimus: per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminė) ir 2022 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pirmine pažyma prašoma priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 100 Eur, patikslinta pažyma (į ją įskaičiuota pirminėje pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma) – 170 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Algirdo Zakraso dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme kaip nuteisto juridinio asmens atstovo.

99. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

100. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį apskundė nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nuteistas juridinis asmuo apeliacinės instancijos teisme pats atstovo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo (šiuo atveju – nuteisto juridinio asmens atstovo) dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi (19 t., b. l. 63) nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu parinktas advokatas Algirdas Zakrasas.  

101. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteisto juridinio asmens atstovo Algirdo Zakraso apeliacinį skundą tenkina iš dalies: išteisina dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas iš dalies, išieškant valstybei iš nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

102. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš nuteistųjų V. B., Z. P., nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 1 540,00 Eur už atstovo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (19 t., b. l. 82-83). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl BK 179 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nuteistieji V. B., Z. P., o nuteistas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinami, nesant jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a: 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti:

patikslinti įrodyta pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), aplinkybes, nustatant, kad šią įrodyta pripažintą veiką V. B. padarė nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Nuosprendžio dalį dėl V. B. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Panaikinti V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), 179 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių subendrinimą ir bausmes jam subendrinti iš naujo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymą V. B. atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus: per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Patikslinti įrodyta pripažintos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija), aplinkybes, nustatant, kad ši įrodyta pripažinta veika buvo padaryta nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. V. B. pažeidžiant, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

panaikinti juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) ir 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių subendrinimą.

Nuosprendžio dalį dėl Z. P. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Z. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir solidariai iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pripažinus proceso išlaidomis, priteista iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. lygiomis dalimis po 571,67 Eur už advokato paslaugas, panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą dėl 1 715 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z. P. atmesti.

Nuosprendžio dalį, kuria nustatyta taikyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Z. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės į turtą apribojimą, iki kol civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atlyginta turtinė žala, panaikinti.

Z. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nuo 2018 m. balandžio 5 d. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (parduoti, perleisti, įkeisti ir kt.) aukščiau nurodytu turtu, – panaikinti.   

Nuosprendžio dalį dėl su neteisėta veika susijusių daiktų – plastikinio vamzdžio ir vamzdžio dalių, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, plastiko vamzdžio dalies, esančios prie bylos, sunaikinimo, juodos spalvos plastikinio vamzdžio su balta juosta, ant kurio vieno galo pritvirtinta mova su šepečiu, grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinti.

Plastikinio vamzdžio ir vamzdžio dalis palikti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla; plastiko vamzdžio dalį, juodos spalvos plastikinį vamzdį su balta juosta, ant kurio vieno galo pritvirtinta mova su šepečiu, – palikti saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą priteisti iš nuteistųjų V. B., Z. P., nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai jos patirtas 1 540,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmesti.  

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                         Boleslovas Kalainis                                                        

                                                                                                Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                Gražvydas Poškus