Administracinė byla Nr. AS-422-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00309-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo R. A. K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. K. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S672 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti advokato P. V. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

2022 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas advokato P. V. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

2022 m. balandžio 14 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) Kauno apylinkės teisme buvo gautas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo advokato P. V. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad advokatas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, 2022 m. balandžio 14 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, praleidęs nustatytą terminą ir jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, teismas atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir atskirąjį skundą priimti.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, neatitinka tikrovės, kadangi teikiamo dokumento kortelėje aiškiai matyti dokumento išsiuntimo data, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, dokumentas, laikantis teismo pavedimo teikti jį per EPP būtent šiuo būdu, buvo pateiktas nepažeidžiant terminų.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atskirasis skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu. Jis pateiktas per EPP naudojantis advokato susikurta paskyra. Tokiu būdu teikiant dokumentus apskritai nėra prievolės papildomai advokatui juos pasirašinėti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai. Pareiškėjas prideda Nacionalinės teismų administracijos el. laišką, kuriame nurodoma, kad per Liteko VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Vadovaujantis šia nuostata, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. A. K. K. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs nustatytą terminą ir pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas. Pareiškėjo atstovas teigia, kad per EPP skundas paduotas nepraleidus nustatyto termino ir laikomas paduotu tinkamai, nes galima identifikuoti jį padavusį ir pasirašiusį asmenį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduodamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus turinio bei formos reikalavimus. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacinio skundo, neatitinkančio ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, trūkumų šalinimo institutas, kuris taikytinas ir nustačius atskirojo skundo turinio bei formos trūkumus. Jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.). Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Nagrinėjant nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad nebuvo pašalinti trūkumai, teisėtumą ir pagrįstumą, kartu patikrinama, ar pagrįstai buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tokiais trūkumais teismas laikė tai, kad atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas. Pareiškėjo atstovas, vykdydamas minėtą nutartį ir siekdamas pašalinti nurodytus trūkumus, pateikė per EPP atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, pirmiausiai akcentuoja tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nepagrįstai yra nurodyta, jog pareiškėjas per EPP pateikė atskirąjį skundą 2022 m. balandžio 14 d., kadangi įvertinus bylos duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko matyti, jog pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą teismui pateikė ir el. parašu pasirašė 2022 m. balandžio 13 d. 22 val. 13 min., taigi nepraleidęs nutartyje nustatyto 7 dienų termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Analogiška nuostata, reglamentuojanti apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) padavimą įtvirtinta ir ABTĮ 134 straipsnio 5 dalyje.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2022 m. vasario 1 d. galiojančios Aprašo redakcijos 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad, jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo atskirasis skundas, vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, pateiktas per EPP, naudojantis Liteko VEP posistemiu ir jame sukurta pareiškėjo atstovo advokato P. V. paskyra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų. Toks parašas yra elektroninis parašas ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia jį identifikuoti ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas iš esmės negali būti kvalifikuotas. Taigi, programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Tačiau dėl nurodytų priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas elektroninis dokumentas yra patikimas (šalys šiuo parašu pasikliauja) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėse byloje Nr. AS-413-492-2022, AS-415-552/2022, AS-416-556-2022). Taigi sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog tokiu būdu teikiant dokumentus (per EPP), nėra prievolės juos papildomai pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kadangi pasirašantis asmuo pakankamai identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai EPP priemonėmis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pareiškėjo atstovas, prisijungdamas prie EPP, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atstovas dokumentą pasirašė netinkamai. Be to, iš Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, pareiškėjo atstovo vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu. Taigi pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė, laikydamasis nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos, nepraleidęs termino, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačiusi, jog pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, mano, kad siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, klausimas spręstinas iš esmės ir atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. K. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjo R. A. K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo ir nagrinėti jį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.