Byla Nr. 1S-16-658/2022

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.6, 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. D. (A. D.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       A. D. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 6 straipsnį ir 234 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį ir 105 straipsnio 2, 8, 12 punktus, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Nuteistojo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d.

2.       Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi šis pataisos įstaigos teikimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pataisos proceso metu dedamų elgesio korekcijos pastangų nepakanka jam paskirtos bausmės rūšiai pakeisti.

II. Skundo argumentai bei prašymai

3.       Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą ir pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistojo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.                      Priimant skundžiamą nutartį buvo tik formaliai įvertinta bausmės rūšies pakeitimo klausimui spręsti reikšminga informacija bei nuteistojo jau atliktos bausmės dalis.

3.2.                      Teismas neatsižvelgė į nuteistojo prašymą išanalizuoti medžiagą, susijusią su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kreipimusi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir perdavimo tirti iš naujo, ir nepagrįstai akcentavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinusios G. N. nuomonę, išdėstytą pataisos įstaigos teikime. Vertinimo metu buvo nepagrįstai padidintas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, nepaisant to, kad jis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dalyvavo visose pozityvaus užimtumo programose, nebuvo baustas drausmine tvarka, užsiima individualia veikla, jam leidžiama dirbti su tokiais įrankiais kaip peiliai, kaltai, pjūklai ir pan. Analogiškai nuteistasis elgėsi ir atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur išmoko megzti, nerti, drožinėti, įgijo kompiuterinio raštingumo žinių, išmoko groti muzikos instrumentais, buvo ne kartą skatintas.

3.3.                      Žemesnės instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad A. D. yra nuteistas tik remiantis priklausomybę turinčio asmens parodymais bei neteisingai iš rusų kalbos išverstais dviejų liudytojų parodymais. Kadangi nusikalstamų veikų A. D. nepadarė, negali būti vertinama ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jokių kitų nusikalstamų veikų, išskyrus 1993 m. bandymą duoti kyšį, už kurį buvo nuteistas, jis taip pat nėra įvykdęs, iki įkalinimo mokėsi, dirbo, gyveno su šeima. Dirbdamas kitų asmenų namuose, jokių nusikalstamų veikų nuosavybei ar gyvybei nėra įvykdęs.

3.4.                      Atlikdamas bausmę, nuteistasis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kenksmingomis sąlygomis, tačiau siekė pozityvaus užimtumo nuo pat jo patalpinimo įkalinimo įstaigoje pradžios, dalyvavo daugelyje visuomeninių, sportinių renginių, užėmė prizines vietas. Jis drausmine tvarka baustas 40 kartų, tačiau 34 nuobaudos jam buvo skirtos laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio iki 2009 m. vasario mėn. Visi šie pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, tai lėmė juos konstatavusių pareigūnų atleidimą iš pareigų. Tuo tarpu nuteistajam skirtų paskatinimų kiekį teismas nurodė neteisingai, jų A. D. turi ne 5, o mažiausiai 12, paskutinį kartą buvo skatintas 2021 m. gruodžio 13 d. Be to, jis dvejus metus dirbo neapmokamą darbą.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1671 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės interesą į saugią aplinką. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

6.       Svarstant nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę klausimą, visų pirma pažymėtina, kad jis bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 17 d., taigi ilgiau kaip 20 metų, todėl atitinka formalųjį BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšies pakeitimo kriterijų, tačiau, kaip minėta, vien šio formalaus pagrindo buvimo nepakanka priimti nuteistojo lūkesčius atitinkantį sprendimą ir pakeisti jam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti ir materialiuosius minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesnės instancijos teismo nutartyje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir jis, pakeitus jam skirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu, ateityje išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

7.       Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pataisos įstaigos parengtoje 2021 m. liepos 28 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriami tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys veiksniai. Dinaminiams veiksniams, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę pakeisti, priskiriama maža, nestabili A. D. darbo istorija, lėšų valdymo sunkumai. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis nusikalstamas veikas trijų asmenų gyvybei įvykdė siekdamas turtinės naudos, ši aplinkybė reikšminga svarstant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu. Analizuojant socialinio tyrimo išvadoje pateikiamą informaciją apie nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas matyti, kad jis pataisos įstaigoje nedirba, yra išlaikomas artimųjų, kreipiasi dėl socialinių išmokų skyrimo. Nors darbinės veiklos, kuri padėtų užsitikrinti stabilų bei legalų pragyvenimo šaltinį, nuteistasis bausmės atlikimo metu nevykdė pataisos įstaigoje nesant laisvų darbo vietų, tačiau pastangų padidinti savo galimybes įsidarbinti A. D. taip pat pakankamai nededa. Turėdamas profesinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, pataisos įstaigose nuteistasis nesimokė, naujų profesijų įgyti nesiekė, užsiėmė kūrybine veikla (drožinėjimu, mezgimu, nėrimu ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant nuteistojo aukštos motyvacijos siekiant įsidarbinti, jo dedamos pastangos užsitikrinti pragyvenimo šaltinį nebuvo efektyviai realizuotos, kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą eliminuojant galimas turtines naujų nusikalstamų veikų darymo paskatas.

8.       Be to, socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami ir kiti kriminogeniniai veiksniai, susiję su jo žalingu alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis priklausomybę šiai psichiką veikiančiai medžiagai neigia, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu sąlygojo A. D. pakartotinį bausmės atlikimo vietos tvarkai prieštaraujantį elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis dažnai užsiima veikla, skatinančia jo nusikalstamumą, jam būdingas pavojingas, rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei smurtinis elgesys jo pavartojus. Atsižvelgiant į tai, kad antrąjį nusikaltimą dviejų žmonių gyvybei, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aptariamas dinaminis kriminogeninis veiksnys vertinamas itin neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog jau šiuo metu pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelnesne bausmės rūšimi, tolesniam jo elgesiui neturės įtakos žalingas alkoholio vartojimas. Nuteistajam neigiant priklausomybę alkoholiui, vis dėlto matyti, kad jis iki 2006 m. bausmės atlikimo metu buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, taip pat dar 2019 m. gegužės 27 d. dėl to buvo svarstytas drausmės komisijoje. Nors svarstymo metu buvo priimtas sprendimas jam neskirti drausminės nuobaudos, tačiau iki šiol tolerantišką nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje patvirtina taip pat ir tai, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo ne kartą rasta alkoholinių gėrimų bei jų surogatų. Paties nuteistojo teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimas pataisos įstaigoje nėra problema, o kasdienybės praskaidrinimas, jis buvo nutaręs sau leisti bent kartą per metus jų pasigaminti. Tai rodo ne tik nepakankamus nuteistojo elgesio pokyčius eliminuojant jo teisei priešingo elgesio riziką, susijusią su žalingu alkoholio vartojimu, tačiau ir sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis iki šiol pataisos įstaigoje numatytą tvarką bei priežiūrą vertina su išlygomis ir negeba laikytis visiems nustatyto bendro režimo, ką pagrįstai akcentavo ir žemesnės instancijos teismas.

9.       Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys ir į nepakankamus nuteistojo emocijų bei streso valdymo įgūdžius, taip pat stebimas jo pernelyg geras, nepagrįstas savęs vaizdas, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti probleminių sričių bei problemų sprendimo įgūdžių neturėjimas, nelankstus mąstymas, empatijos stoka, elgesio pasekmių neįvertinimas, diskriminacinės nuostatos, kurios, kaip matyti iš išvados turinio, išreiškiamos ir į tam tikras socialines grupes nukreiptomis frazėmis, susijusiomis su gyvybės atėmimu kankinant, ir kt. Pagrindžiant kriminogeninių veiksnių, susijusių su nuteistojo emocine gerove, mąstymu bei elgesiu, egzistavimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. D. siekia save pateikti palankiau, sudaryti įspūdį, tačiau jo turimas savivaizdis neatitinka elgesio laisvės atėmimo vietoje, kadangi nuteistasis yra konfliktavęs su pareigūnais, o šiuo metu stebima netiesioginė, pasyvi agresija įstaigos darbuotojų atžvilgiu (bandymas pašiepti, sumenkinti), kitų žmonių kaltinimas dėl savo nesėkmių. Šios aplinkybės stebimos ir susipažinus su nuteistojo skundu, kuriame jis, nesutikdamas su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, jį atlikusios specialistės išvadas apibūdina įžeidžiančio pobūdžio sąvokomis. Bausmės atlikimo metu stebėtas ne vienas atvejis, kai nuteistasis, praradęs savitvardą, elgėsi pykčio įtakojamas, keturis kartus atliko agresyvius veiksmus pareigūnų atžvilgiu, o iš linkusių užpulti įskaitos buvo išbrauktas tik 2011 metais, tai yra atlikęs keturiolika metų laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo elgesys didelę dalį bausmės atlikimo laiko šiuo aspektu nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Tai, kad agresyvaus elgesio rizika išlieka iki šiol, patvirtino ir pats nuteistasis pokalbio su socialinio tyrimo išvados rengėja metu, teigdamas, kad pajutęs neteisybę, provokuojamas, jis gali pasielgti spontaniškai, agresyviai, panaudoti fizinę jėgą. Dar 2015 m. nuteistojo asmens byloje pažymima apie psichologinės tarnybos išvadoje akcentuotą vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio riziką, teigiama, kad esant alkoholio vartojimo problemoms, grįžus į ankstesnę aplinką, neturint asmeninės paramos, destruktyvaus ir smurtinio elgesio rizika gali būti aukšta. Nepaisant to, nuteistojo savęs vertinimas nėra kritiškas, jis įžvelgia tik asmenines neigiamas bausmės atlikimo pasekmes, o savo atsakomybę už teisei priešingus veiksmus minimizuoja. Tai, priešingai nei teigiama skunde, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo lankytos pozityvaus užimtumo bei resocializacijos programos, kūrybinė, sporto veikla bei dalyvavimas visuomeniniuose renginiuose reikšmingo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mąstymui nepadarė. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad šiuo metu nuteistasis deda pastangas ir aptariamų veiksnių poveikis jo elgesiui išreikštas kiek mažiau, tačiau tai vis dar nesudaro pagrindo spręsti apie galimybę nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10.       Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai atitinka vidutinį rizikos lygį ir jis reikšmingai skiriasi nuo ankstesniojo 2018 m. atlikto vertinimo metu nustatytu rezultatų, stebint jo padidėjimą. Žemesnės instancijos teismo posėdyje apklausta vertinimą atlikusi specialistė paaiškino, kad tokį pokytį lėmė ne nuteistojo elgesys, o vertintojų akcentuotų nuteistąjį charakterizuojančių aspektų skirtumai. Dėl šios priežasties pagrindo vertinti A. D. elgesio pokytį ir dinamiką nuo paskutinio vertinimo šiuo metu galimybės nėra. Tačiau jau aptarti nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai, juos vertinant ryšium su aplinkybe, kad iki šiol nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimų įvykdymo nepripažįsta bei teigia esantis nekaltas, neapibūdina jo elgesio kryptingumo teigiama linkme. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, asmeniui neprisiimant atsakomybės už savo destruktyvius veiksmus, resocializacijos procesas gali tapti sunkesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui negebant įsisąmoninti neigiamų savo teisei priešingų veiksmų pasekmių aplinkiniams, visuomenei, tokiu būdu užkertamas kelias taikyti tikslingą intervencinį jo elgesio korekcijos planą, siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir smurto riziką, o jau aptarti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia manyti, jog jo elgesio pokytis šioje A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankamas tenkinti prašymą dėl jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju nepakanka bausmės rūšiai pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (72 balai), o dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių svertinių taškų kiekis itin reikšmingas – 52 balai, kuriuos nuteistasis, siekdamas švelnesnės rūšies bausmės, savo kryptingu elgesiu turi siekti sumažinti, šių aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

11.       Nors skunde ginčijamas nuteistojo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kvestionuojant vertintojos kompetenciją jį atlikti bei remiantis anksčiau nuteistajam nustatytu rizikos balų kiekiu, tačiau šios aplinkybės apygardos teismo buvo tiriamos itin kruopščiai, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis. Žemesnės instancijos teisme apklausta vertinimą atlikusi specialistė argumentuotai paaiškino rizikos balų pokytį bei nurodė objektyvias jį nulėmusias aplinkybes, jog vertinimas atliktas patobulinta vertinimo sistema, pasikeitus vertinimų atlikimo tvarkai, išsamiau atsižvelgiant į nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje, remiantis minėtos specialistės atliktu vertinimu, A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo pagrįstai įvertinta kaip vidutinė.

12.       Be to, nuteistojo polinkį nepaisyti visuomenėje nustatytos tvarkos bei elgesio normų pagrindžia ir tai, kad pataisos proceso metu jis 43 kartus buvo baustas drausmine tvarka, be kita ko, ir už itin šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Todėl teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors vien nuobaudų paskyrimo faktas nėra kliūtis taikyti BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau įvertinus pažeidimų kiekį, jų turinį ir santykinai trumpesnį laiką, kuomet nuteistasis pažeidimų nedaro (paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2013 m., jau atlikus daugiau kaip 16 metų laisvės atėmimo bausmės), šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Vertinant nuteistojo turimų nuobaudų ir paskatinimų santykį (bylos duomenimis, skatintas 5 kartus, tačiau, nuteistojo teigimu, skatintas ir 2021 m. gruodžio 13 d.), jis leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos elgesio korekcijai išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos, todėl šiuo metu tenkinti prašymą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesnės rūšies bausme vis dar būtų per anksti. Be to, pažymėtina, kad nors nuteistasis pateiktame skunde neigia jam skirtų drausminių nuobaudų kiekį, teigdamas, kad 34 nuobaudos, skirtos iki 2009 metų, jam buvo panaikintos, o skatintas jis buvo bent 12 kartų, tačiau byloje nėra jokių tokius jo argumentus patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu nuteistojo nurodomo dar vieno paskatinimo, gauto jau po skundžiamos nutarties priėmimo, faktas iš esmės nekeičia santykinio nuteistojo turimų nuobaudų bei paskatinimų vertinimo.

13.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra akivaizdi, o ją lėmė išimtinai su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (artimų socialinių ryšių palaikymas, kūrybinės veiklos, nemokamų darbų atlikimas ir dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse), kaip ir jo pateikiamų retrospektyvių duomenų apie iki bausmės atlikimo vykdytą darbo veiklą, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. D. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

14.       Pažymėtina, kad nuteistasis skunde akcentuoja ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tačiau ši aplinkybė, esant nepanaikintam, įsiteisėjusiam bei vykdomam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiui, įtakos svarstant klausimą dėl paskirtos bausmės rūšies pakeitimo neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. D. (A. D.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Albinas Bielskis

Nerijus Meilutis

Regina Pocienė