Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-300/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04261-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

nuteistojo M. M. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieniems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, M. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su neatlikta bausme pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį, ir M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas M. M. suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 19 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       M. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. 16.55 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 7.40 val. įsibrovė į UAB „F.“, Gamybos g. 5, Šiauliuose, darbo kabinetą, iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. J. priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, kurio vertė 700 eurų, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, išdaužęs administracinio pastato lango stiklinį paketą, įsibrovė į UAB „T.“ patalpas, esančias Gamybos g. 5, Šiauliuose, iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą: automagnetolą „Sony“, kurios vertė 50 eurų, automagnetolą „Panasonic“, kurios vertė 50 eurų, žvejybinius įrankius „Karpiniai kotai“, kurių vertė 150 eurų, žvejybinius įrankius „Diamond“, kurių vertė 150 eurų, komplektą signalizatorių su įdėklu, kurio vertė 170 eurų, karpinės meškerės stovą „Traper“, kurio vertė 150 eurų, smūginį pneumatinį veržliasukį, kurio vertė 120 eurų, iš viso turto už 840 eurų, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 700 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. K. 840 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę iki faktiškai atliktos bausmės dalies. Skunde nurodoma, kad nuo 2019 m. vasario 2 d. jis buvo suimtas, buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. griežtesnėmis sąlygomis nei pataisos namuose, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės (du kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes nepavyko informuoti nukentėjusiojo apie bylos nagrinėjimą), kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl įvykdytos vagystės, gailėjosi. Nors nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, jis jaučiasi kaltas ir skolingas, nori kuo greičiau atlyginti jam padarytą žalą.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. M. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5.       Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

6.       Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. M., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis, baustas administracine tvarka, šešiolika kartų teistas, praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė M. M. nuo nusikalstamų veikų darymo. Visa tai rodo, kad M. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas M. M. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas artimą sankcijos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaudamasis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, taigi aplinkybė, kad jis nuo 2019 m. vasario 2 d. yra suimtas buvo įvertinta skiriant bausmę. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 641 straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimą. Teiginiai, kad nuteistasis jaučiasi kaltas ir norėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą laikytini deklaratyviais, nes iki šiol nuteistasis neatlygino nė dalies savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos: nepadėjo iš lombardo išpirkti užstatyto nešiojamojo kompiuterio, negrąžino pavogtų daiktų, dalį jų pardavė nepažįstamiems asmenims, o kitus kažkur paslėpė parke (nors nuteistasis kartu su policija šių daiktų ieškojo, tačiau jie nebuvo rasti).

8.       Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. M. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. M. M. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.