Administracinė byla Nr. eA-930-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07943-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2., 8.3.3, 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2023 m. liepos 14 d. sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi Nr. 22S109229 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) bei Migracijos departamentą įpareigoti nagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo A. S.; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą uždrausti atvykti Nr. 23S122846 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2023 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą neišduoti jam leidimo nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 22S109229 (Sprendimas Nr. 1). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 23S122846, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo datos 60 mėnesių (5 metus). Pareiškėjas nesutiko su minėtais sprendimais ir teigė, kad jie nepagrįsti, neteisėti, priimti, neįvertinus individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių bei jo situacijos, jo nurodytoms aplinkybėms suteikus visiškai priešingą reikšmę bei prasmę, todėl jie yra naikintini.
2.2. Sprendime Nr. 1 nustatyta, kad, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, pareiškėjas nurodė, jog nuo 2013 m. dirba Rusijos Federacijoje, Kaliningrado mieste, banke (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu. Sprendime Nr. 1 teigiama, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje reiškia, kad asmuo privalo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 pateikiamas vertinimas tiek Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD), tiek Migracijos departamento, kuris iš esmės yra identiškas, o pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui grindžiama vien jo darbiniais santykiais su juridiniu asmeniui – banku (duomenys neskelbtini), kuriam dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) sankcijos.
2.3. VSD bei Migracijos departamento išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra nepagrįstos. Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 24 d. nebedirba Banke – savo iniciatyva nutraukė darbinius santykius su šiuo subjektu. Pareiškėjas nenori būti siejamas su subjektu, teikiančiu pagalbą Rusijos Federacijai, vykdančiai agresiją Ukrainoje, todėl, siekdamas kreiptis pakartotinai dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, pareiškėjas nutraukė darbinius santykius su Banku. Be kita ko, Bankui taikomos ES bei JAV sankcijos, yra taikomos Bankui kaip juridiniam vienetui, bet ne jo atskiriems darbuotojams ar su šiuo subjektui susijusiems asmenims. Pareiškėjas neįtrauktas į fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta ir teisinga konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui vien tuo pagrindu, kad jis dirba / dirbo verslo subjekte, kuriam taikomos sankcijos, atskirai nenustačius individualios jo keliamos realios grėsmės valstybės saugumui.
2.4. Pareiškėjas, neiškreipdamas faktų, sąžiningai ir atvirai klausimyne nurodė apie savo darbovietę. Jo nurodyti duomenys buvo panaudoti prieš jį, nenustačius jokio realaus jo keliamo pavojaus valstybės saugumui, vadovaujantis vien formaliai jo darbo santykiais su Banku. Su pareiškėju nebuvo atliktas joks individualus pokalbis, siekiant išsiaiškinti jo asmenines pažiūras, susijusias su Bankui taikomomis sankcijomis, dėl jo pritarimo / nepritarimo Banko teikiamai paramai Rusijos Federacijai dėl vykdomos agresijos, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, taip pat gero viešojo administravimo principas.
2.5. Pildydamas klausimyną, į jo 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“, o į 11 klausimą – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pareiškėjas atsakė, kad „Ukrainos Respublikai“. Šiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, vienareikšmiškai pažymėdamas, kad jai nepritaria bei jos nepalaiko. Vien formaliai, neatlikus jokio papildomo aplinkybių tyrimo, nesuteikus pareiškėjui galimybės duoti išsamesnius paaiškinimus dėl jo darbo Banke, jis buvo deklaratyviai pripažintas lojaliu Rusijos Federacijos režimui. Sprendžiant apie pareiškėjo pavojingumą, reikia atsižvelgti ir į jo atliekamas darbines funkcijas, užimamas pareigas, jo kompetenciją, įtaką priimamiems sprendimams, galimybę valdyti bei įtakoti vykdomą Banko politiką. Pareiškėjo kaip vyriausiojo informacinio saugumo specialisto funkcijos buvo techninės, jis tik vykdė savo tiesiogines darbines funkcijas, susijusias su Banko kasdienine veikla, neatlikdamas jokių politinę reikšmę turinčių veiksmų. Pareiškėjas nėra gavęs jokių nurodymų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą, o jeigu tokių būtų gavęs, jis neabejotinai būtų atsisakęs atlikti tokius veiksmus. Kai pareiškėjas pamatė, kad jo darbiniai santykiai Banke įtakoja jo teisinę padėtį, jį pripažįstant keliančiu pavojų valstybės saugumui, jis iš karto nutraukė darbinius santykius su Banku.
2.6. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota vadovaujantis tik hipotetiniais, bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjo galimą, tikėtiną ryšį su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Minėtas teiginys nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis apie pareiškėjo realiai turimus ryšius su minėtomis tarnybomis bei apie jo turimus ketinimus bei realią galimybę atlikti kontržvalgybinius veiksmus Lietuvoje. Tai tėra prielaidos, kurių pagrindu negali būti daroma išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
2.7. Šiuo atveju nebuvo nustatytas pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, akivaizdumas, objektyvumas, išvada padaryta vadovaujantis vien jo darbo santykiais, kurie šiai dienai jau yra nutrūkę dėl pareiškėjo vertybinių bei ideologinių įsitikinimų netiriant, nenustatant kitų aplinkybių, identifikuojančių šio pavojaus realumą.
2.8. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi tik VSD pateikta informacija. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo tik su jo nurodyta aplinkybe, kad jis dirba Banke, kuriam taikomos ES bei JAV sankcijos, tačiau jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepatvirtina jokie kiti duomenys bei įrodymai. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes. Šiuo atveju toks pareiškėjo vertinimas nebuvo atliktas. Šiuo atveju nenustatytos jokios aplinkybės apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti, priimant skundžiamus sprendimus. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia, nepagrįsta.
2.9. Lietuvos administracinių teismų praktika patvirtina, kad sprendimą priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, o ne VSD. Nors Sprendime Nr. 1 formaliai išskirta dalis „Migracijos departamento vertinimas“, tačiau iš šios dalies turinio matyti, kad atsakovas išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžia vien VSD padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę. Migracijos departamentas tik formaliai nurodė, kad pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbiniais santykiais.
2.10. Atsakovas atliko tik formalų vertinimą, kai kurių svarbių aplinkybių iš viso nevertino bei dėl jų nepasisakė. Pavyzdžiui, atsakovo teiginys, kad pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, yra nepagrįstas, nes būtent atsakymai į šiuos klausius – apie (ne)pritarimą Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainoje, aiškiausiai parodo asmens poziciją, todėl nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo darbinius santykius privalėjo būti vertinamos visumoje su jo išreikšta pozicija, o darant išvadą apie jo pavojingumą, turėtų būti ne vien formaliai nurodoma, o išsamiai motyvuojama, kodėl jo nepritarimas vykdomai agresijai nusveriamas jo darbiniais santykiais grėsmės valstybės saugumui vertinimo kontekste.
2.11. Nors atsakovas nurodė, jog pareiškėjas iki šiol dirba Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje tik sustiprina rizikas dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad Banke nebedirba nuo 2023 m. liepos 24 d.
2.12. Atsakovas nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, turintis atsakovo 2023 m. kovo 1 d. išduotą jam Lietuvių kilmės pažymėjimą ir kad pareiškėjas šiuo pagrindu turi jam 2023 m. gegužės 1 d. net penkeriems metams išduotą nacionalinę D vizą. Ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė pateikė prašymus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje (sutuoktinė – kaip atvykstanti kartu su pareiškėju gyventi į Lietuvą). Lietuvoje leidimo nuolat gyventi pagrindu gyvena pareiškėjo sesuo – J. B. (toliau – ir sesuo). Atsakovas nenustatė jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas kelia ar galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pareiškėjas yra neteistas, nenustatyta, kad jis ketintų padaryti teisės pažeidimų, kad turi ryšių su pavojingais asmenimis. Pareiškėjas yra vedęs, jo profesija yra Informacinių technologijų specialistas duomenų apsaugos srityje, Lietuvoje jis lankosi, siekdamas bendrauti bei palaikyti ryšį su savo seserimi. Šios aplinkybės parodo jo glaudų ryšį su Lietuva bei iš jų visumos negali būti daroma išvada, kad pareiškėjas pavojingas Lietuvos valstybei, o kaip tik priešingai.
2.13. Šiuo atveju ne tik nebuvo nustatyta pareiškėjo realiai egzistuojanti grėsmė valstybės saugumui, bet ir atsakovas, perkeldamas VSD išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę, vadovaujantis vien jo darbiniais santykiais, neatliko individualaus vertinimo, išvadą padarė vadovaudamasis ne aplinkybių visuma, o vieninteliu izoliuotu, išimtu iš konteksto faktu, neįvertinęs sprendimų proporcingumo.
3. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti.
4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
4.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Rusijos Federacijoje, Kaliningrado mieste, banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu.
4.3. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvoje lankydavosi su trumpalaikiais vienos ar kelių dienų vizitais, turėdamas 2018 m. ir 2023 m Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas.
4.4. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi grindžiamas tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (senelė yra lietuvių kilmės). Prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pareiškėjas, įvardydamas Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių, nurodė seserį, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, jai yra išduotas leidimas gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui. Prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pareiškėjas pažymėjo, kad yra vedęs, nurodė savo sutuoktinės, Rusijos Federacijos pilietės, asmens duomenis. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą išduoti jai leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad ji atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.
4.5. VSD 2023 m. liepos 3 d. pateikė išvadą Nr. 18-7288 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodė, kad užsienietis nuo 2013 metų iki šiol dirba Rusijos banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu. Banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Bankas vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Kryme. Banko stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. Bankui dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Banke, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
4.6. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
4.7. VSD prašė uždrausti pareiškėjui 5 metams atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, jis niekada nebuvo įdarbintas Lietuvoje, Lietuvoje pareiškėjas lankydavosi su trumpalaikiais vienos ar kelių dienų vizitais, turėdamas 2018 m. ir 2023 m. Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas. 2023 m. gegužės 29 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (kilmę grindžia savo senelės lietuvių kilme). Prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pareiškėjas, įvardydamas Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių, nurodė tik seserį, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėjo sesei yra išduotas leidimas nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui. Minėtos aplinkybės negali būti svarbesnės už valstybės saugumą, todėl vadovaujantis teisės aktų nuostatomis yra pagrindas pareiškėjui nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris vertintinas kaip proporcingas.
4.8. Nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
4.9. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėjas, dirbdamas Banke vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu nuo 2013 m. iki 2023 m., suvokė kokią poziciją ir politiką palaiko Bankas. Be to, nors savo skunde pareiškėjas teigė, kad neturėjo jokios galimybės pakeisti ar kaip nors paveikti, įtakoti savo darbovietės politikos, tačiau kaip matyti iš paties pareiškėjo skundo, kad tik po to, kai pamatė, jog jo darbiniai santykiai Banke įtakoja jo teisinę padėtį, t. y. tik po Sprendimo Nr. 1 priėmimo, pareiškėjas išėjo iš darbo 2023 m. liepos 24 d. Taigi pareiškėjo išėjimas iš darbo tikrai nepatvirtina, kad jis nepalaiko savo darbdavio politikos, kuri susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika. Pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą ir dirbo Banke vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu, tad mažai tikėtina, jog jam nebuvo žinoma apie Banko vykdomą politiką ir tai, kad Bankui taikomos ES ir JAV sankcijos dėl Banko vykdomos paramos Rusijos Federacijos agresyviai politikai, tačiau minėtos aplinkybės netrukdė pareiškėjui ir toliau dirbti minėtame Banke. Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nelojalumas Rusijos Federacijos vykdomai politikai ar atitinkantis šiuo metu Lietuvos kaip valstybės poziciją, t. y. kategoriškas nepritarimas Rusijos Federacijos vykdomai agresyviai politikai. Tad lieka nepaneigta galimybė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, naudodamos savo metodus, mėgins pasinaudoti pareiškėju vykdyti veiklas nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Pareiškėjas nepagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jam išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir nacionalinė D viza, nėra įtrauktas į fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, nes tai nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui. Minėtas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad asmuo yra lietuvių kilmės, ir palengvinantis Lietuvos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrų, bet jis niekaip nepatvirtina asmens lojalumo Lietuvai ar tai, kad jis jau yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjui iš tiesų buvo išduota Šengeno viza, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos vizos, ji išduota Kaliningrade 2023 m. gegužės 1 d., t. y. dar prieš priimant ginčijamus sprendimus. Tad vien tik jos išdavimas taip pat nepaneigia nustatytos galimos grėsmės valstybės saugumui.
4.10. Ginčijamame sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
4.11. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jo galimus veiksmus, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
4.12. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus buvo įvertinti ginčijamame sprendime, t. y. minėti atsakymai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2013 metų iki sprendimo priėmimo dirbo Banke vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos režimo jėgos struktūroms. Visa tai duoda pagrįstą manymą, kad jo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas atliko nustatytų aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.
4.13. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę ir toks vertinimas niekaip nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad jie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.
4.14. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimai yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma.
4.15. Pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamento nustatyti duomenys ir VSD išvada leido daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos. Sprendimai pagrįsti teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, taip pat nenustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Apie galimus savo šeiminius ryšius su seserimi pareiškėjas nurodė savo prašyme, tačiau Migracijos departamentui nepateikė dokumentų patvirtinančius jo giminystės ryšius su minėtu asmeniu. O jei minėti duomenys būtų pateikti, jie niekaip nepaneigtų ir nenusvertų jo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiami sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
6.2. VSD 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 18-7288 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (VSD išvada) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2013 metų iki šiol (VSD išvados priėmimo momentu) dirba Rusijos banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu. Banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Bankas vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Kryme. Banko stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. Dėl Banko paramos Rusijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, jam taikomos ES ir JAV sankcijos.
6.3. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Banke, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
6.4. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.
6.5. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, o tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
6.6. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas.
6.7. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos banku (duomenys neskelbtini), kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2023 m. liepos 24 d. Banke nebedirba, tačiau tai neužkerta kelio Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms verbuoti pareiškėją ir išnaudoti jį kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
6.8. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones pačiam asmeniui ar Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Lietuvos – Rusijos valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių. Toks VSD vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją.
6.9. Tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
6.10. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra paviršutiniški, nes pareiškėjas juos grindžia tik sesers lankymu. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jo sesuo galėtų būti neįleista į Rusijos Federaciją ar kitaip jai būtų užkirstas kelias aplankyti pareiškėją, taigi vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Šiuo atveju ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika pareiškėjas apskritai neturi, nes jo ekonominių interesų centras vienareikšmiškai yra Rusijos Federacija.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.
8. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad:
8.1. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S2109229 (Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (Įstatymo 53 str. 1 d. 2 p.). Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Rusijos Federacijoje, Kaliningrado m., banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu.
8.2. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. gavo VSD išvadą Nr. 19-7288, kurioje nurodyta, jog VSD duomenimis, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas turi ryšių, nesuderinamų su nacionalinio saugumo interesais, todėl jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi nuo 2013 m. iki šiol dirba Rusijos banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu. Banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos Vyriausybė. Bankas vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Kryme. Banko stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. Bankui dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Banke, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
9. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra Įstatymu įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjo teisė būti išklausyta yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su Sprendimu Nr. 1 susijusių aplinkybių.
10. Teismo vertinimu, VSD nurodytos aplinkybės pagrįstai buvo pripažintos svarbiomis sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pareiškėjui. Pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2013 – 2023 m. dirbo Rusijos banke (duomenys neskelbtini), kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Bankas vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Kryme. Banko stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. Bankui taikomos tarptautinės sankcijos dėl teikiamos paramos Rusijai prieš vykdomą agresiją Ukrainoje. Pareiškėjo darbas Banke kelia kontržvalgybinių rizikų. Yra grėsmė, kad jis gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad VSD ir Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
12. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu, Rusija buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.
13. Teismas sprendė, kad neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą, o pareiškėjo interesas nuolat gyventi Lietuvoje negali būti svarbesnis už valstybės saugumo interesą.
14. Teismas sprendė, kad nors iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad esminis pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius), todėl nėra pagrindo teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Sprendimas Nr. 1 buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime Nr. 1 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
15. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122846 (Sprendimas Nr. 2), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos penkerius metus, teisėtumo ir pagrįstumo, teismas konstatavo, kad jis atitinka Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, nes Sprendime Nr. 2 buvo vertinta tiek VSD išvadoje siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai.
16. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas Nr. 2 pagrįstas prielaidomis, tačiau kaip ir Sprendimo Nr. 1, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, atveju, atsakovas vadovavosi turimais duomenimis ir nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą, įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius.
17. Teismas darė išvadą, kad atsakovo priimti sprendimai nelemia pareiškėjo šeiminio gyvenimo ribojimo. Lietuvos Respublikoje laikinai gyvena tik pareiškėjo sesuo, darbine veikla ankstesniu laikotarpiu jis užsiėmė būdamas Rusijoje, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui skirti ribojimai nelaikytini neproporcingais. Vien tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų, nėra pagrindas netaikyti jam ribojimų paneigiant valstybės saugumo interesus.
18. Teismas pažymėjo, kad nenustatė savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui.
19. Teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais.
20. Teismas taip pat sprendė, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1. Teismui konstatavus, kad Sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
III.
21. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neišnagrinėjus reikšmingų skundo argumentų, nesivadovaujant naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, pažeidžiant įrodymų vertinimo procesą, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nepagrįstas bei nemotyvuotas.
22.2. Pirmosios instancijos teismas skundo neišnagrinėjo, nes nepasisakė dėl daugumos pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jų nevertino, nepateikė argumentų, kodėl su pareiškėjo asmeniu susijusios individualios aplinkybės, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje vertinamos užsieniečio naudai (eliminuojant jam inkriminuotos grėsmės realumą), šiuo atveju vertintinos priešingai, nepateikė jokių tokio vertinimo argumentų bei motyvų, nenurodė pareiškėjo įrodymų atmetimo argumentų, vieniems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, o kitus atmesdamas, to niekaip nemotyvuodamas.
22.3. Pareiškėjui inkriminuojamas pavojus valstybės saugumui nėra grindžiamas su pareiškėju susijusių įvertintų individualių aplinkybių visuma. Tokia išvada grindžiama vieninteliu praeities jo biografiniu faktu – jo darbine veikla subjekte, kuriam taikomos ES bei JAV ekonominės sankcijos, kai toks vertinimas, vadovaujantis naujausia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra laikomas keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2315-602/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2388-821/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, o ne grindžiama pavieniu jo praeities faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti ar įtakoti nebegali.
22.4. Šioje byloje nei iš VSD išvados, nei iš ginčijamų sprendimų, nei iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, o, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio vertinimo neatlikimas sudaro tokių nepagrįstų sprendimų panaikinimo pagrindą. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad be VSD išvados yra dar kelios ar net keliolika aplinkybių, kurios privalo būti vertinamos kartu su tokia išvada ir tik atlikus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos įvertinimą, galima daryti išvadą apie jam inkriminuojamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą, realumą, tikrumą (atliktos tarnybos / darbo pobūdis, pareigos, darbo / tarnybos trukmė, tarnybos / darbo pasibaigimo pagrindas, praėjęs laiko tarpas nuo darbo pabaigos, duomenys apie asmens darbą (tarnybą) įvairiose valdžios institucijose, asmens ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, pareiškėjo politinės pažiūros, pareiškėjo ir / ar jo šeimos narių ryšiai su Lietuva; pareiškėjo ekonominiai, socialiniai ryšiai su Lietuva, nustatoma, kad užsienietis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan.). Neatlikus minėtų aplinkybių visumos įvertinimo, padaryta išvada nėra laikoma pagrįsta (nepriklausomai nuo to kokia išvada padaryta).
22.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas Banke dirbo informacinių technologijų saugos specialistu, jo darbo funkcijos susijusios išimtinai su technologijomis, jis nepriiminėjo strateginių valdymo sprendimų, jis nepažįstamas ir niekaip nesusijęs su vadovaujančiais asmenimis, iš darbo išėjo 2023 m. liepos 24 d. savo iniciatyva, jokiose valdžios / valstybės įstaigose nedirbo, neturi ryšių su ten dirbančiais asmenimis, pareiškėjas nepritaria Rusijos Federacijos politikai, klausimyne pažymėjo, kad nepritaria kariniams veiksmams bei agresijai prieš Ukrainą, teisminio nagrinėjimo metu išreiškė savo poziciją dėl vykdomos agresijos bei Rusijos Federacijos politikos, ją kritikuodamas, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų atlikęs ar atlieka valstybės saugumui pavojų keliančius veiksmus, visiškai neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, turintis lietuvių kilmės pažymėjimą, neįvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvoje gyvenančiai žmonėmis (seserimi).
22.6. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas dalį klausimyno apie buvusią darbovietę priima kaip įrodymą, o dalį apie nepritarimą Rusijos agresijai ir Krymo priklausomybę vadina deklaratyviu pareiškimu.
22.7. Pirmosios instancijos teismas net nevertino daugumos pareiškėjo bei jo atstovo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, dėl jų nepasisakė, juos tiesiog ignoravo sprendime, nenurodė, kodėl jie atmestini (jeigu būtų nustatytas jų pagrįstas atmetimo pagrindas). Pirmosios instancijos teismas sprendimu tik formaliai pripažino, kad skundžiami sprendimai pagrįsti bei teisėti, nenurodęs, kodėl pareiškėjo bei jo atstovo argumentai, kad sprendimuose neįvertintos aplinkybės, kurias, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas privalėjo įvertinti, yra atmestini. Akivaizdu, kad negali būti pripažinta, jog teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus bei juos motyvuotai atmetė, nes pagrindinis akcentas buvo dedamas būtent į visapusišką aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmeniu, neįvertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas.
22.8. Labai svarbi bei išsami skundo argumentų grupė liečia pareiškėjo lietuvių kilmę, jo ryšį su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, taip pat pareiškėjo pažiūros dėl vykstančio karo, jam nepritarimas ir pan. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo buvo visiškai ignoruoti, nebuvo vertinamos kitos akcentuotos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbo specifika, su jo ryšių su valdžios institucijomis neturėjimu, jo darbo pabaigos priežastimi ir aplinkybėmis. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas tiesiog nepasisakė, todėl negali būti laikoma, kad skundas išnagrinėtas tinkamai.
22.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nepadarė išvados, kad bet kokie ryšiai su užsienio juridinio asmenimis savaime pripažintini nepašalinama grėsme valstybės saugumui. Tokia išvada būtų nelogiška, kadangi užsieniečiai negali neturėti ryšių su savo kilmės valstybės fiziniais arba juridiniais asmenimis, todėl vadovaujantis šia logika visi užsieniečiai turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ryšiai su užsienio juridinio asmenimis savaime nekelia grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų pobūdis turi būti ištirtas, o nustačius iš šių ryšių kylančią grėsmę, turi būti pritaikyta proporcingumo reikalavimus atitinkanti priemonė. Šis nutarimas patvirtina pareiškėjo poziciją, po jo išėjimo iš darbo ryšiai su Banku buvo nutraukti, kas nesudaro pakankamo pagrindo grėsmei konstatuoti, tačiau reikalauja papildomo ir detalesnio šio ryšio ištyrimo, kas nebuvo padaryta. Plečiamai aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, dirbintai didindamas asmenų, kurie dėl formalių priežasčių gali būti pripažinti keliančiais grėsmę valstybės saugumui, ratą, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo esmės ir dvasios.
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
24.1. Jau yra suformuota nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
24.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.
24.3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, be to šis teismas jau yra suformavęs praktiką dėl darbo bankuose (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2400-821/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023, 2023 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2039-442/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-1047/2023).
24.4. Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu, nuo 2013 m. iki 2023 m. suvokė kokią poziciją ir politiką palaiko Bankas. Be to, nors savo skunde pareiškėjas teigia, kad neturėjo jokios galimybės pakeisti ar kaip nors paveikti, įtakoti savo darbovietės politikos, tačiau kaip matyti iš paties pareiškėjo skundo, kad tik po to, kai pamatė, jog jo darbiniai santykiai Banke įtakoja jo teisinę padėtį, t. y. tik po Sprendimo Nr. 1 priėmimo, pareiškėjas išėjo iš darbo 2023 m. liepos 24 d. Taigi jo išėjimas iš darbo tikrai nepatvirtina, kad jis nepalaiko savo darbdavio politikos, kuri susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika. Pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą ir dirbo Banke vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu, tad mažai tikėtina, jog jam nebuvo žinoma apie Banko vykdomą politiką ir tai, kad Bankui taikomos ES ir JAV sankcijos dėl Banko vykdomos paramos Rusijos Federacijos agresyviai politikai. Tačiau minėtos aplinkybės netrukdė pareiškėjui ir toliau dirbti minėtame Banke. Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nelojalumas Rusijos Federacijos vykdomai politikai ar atitinkantis šiuo metu Lietuvos kaip valstybės poziciją, t. y. kategoriškas nepritarimas Rusijos Federacijos vykdomai agresyviai politikai. Tad lieka nepaneigta galimybė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, naudodamos savo metodus, mėgins panaudoti pareiškėją vykdyti veiklas nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Pareiškėjas nepagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad jam išduotas Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ir nacionalinė D viza, nėra įtrauktas į fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, nes tai nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui. Minėtas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad asmuo yra lietuvių kilmės, ir palengvinantis Lietuvos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrų, bet jis niekaip nepatvirtina asmens lojalumo Lietuvai ar tai, kad jis jau yra Lietuvos Respublikos pilietis.
24.5. Atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus buvo įvertinti ginčijamame Sprendime Nr. 1, t. y. minėti atsakymai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2013 metų iki sprendimo priėmimo dirbo Rusijos banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos režimo jėgos struktūroms. Migracijos departamentas atliko nustatytų aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ginčijamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.
24.6. Ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos Federacijos piliečio teisėms ir interesams. Pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas Banke pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.). VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl ginčijamuose sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. VSD pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. VSD atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjas darbą Rusijos banke (duomenys neskelbtini) paliko ne dėl vertybinių / moralinių įsitikinimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sprendimų neteisėtais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimo neišduoti leidimo nuolat gyventi Nr. 22S109229 bei Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo uždrausti atvykti Nr. 23S122846 teisėtumo ir pagrįstumo bei Migracijos departamento įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo prašymą pagrįstumo.
27. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
29. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
30. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).
31. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, kad nuo 2013 m. dirba Rusijos Federacijoje, Kaliningrado mieste, banke (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju informacinio saugumo specialistu. VSD išvadoje nurodoma, kad Banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Bankas vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Kryme. Banko stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. Bankui dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, VSD priėjo išvadą, kad tikėtina, jog A. S., dirbdamas Banke, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Nors iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, jog Migracijos departamentas daugiausiai rėmėsi VSD išvada, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Be VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, protingumo bei teisingumo kriterijais, nėra jokio pagrindo atmesti VSD ir Migracijos departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
34. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas Banke, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė bei kuriam taikomos ES ir JAV sankcijos dėl paramos Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti gyventi į Lietuvą, nepaisant to, jog jo senelė yra kilusi iš Lietuvos, o jo sesuo Lietuvos Respublikoje turi leidimą nuolat gyventi, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nors, kaip teigia pareiškėjas, jis nuo 2023 m. liepos 24 d. nebedirba Banke, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad Rusijos žvalgybos tarnybos gali daryti įtaką pareiškėjui. Mažai tikėtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma Banko vykdoma politika ir tai, kad Bankui taikomos ES ir JAV sankcijos, tačiau pareiškėjas ir toliau dirbo minėtame Banke. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti įrodymai yra pagrindas išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą panašaus pobūdžio bylose, yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, tik vienai ar kelioms dienoms atvykdavo į Lietuvą, turėdamas 2018 m. ir 2023 m. Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas; pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentui pateiktą prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi grindė tuo, jog jis yra lietuvių kilmės asmuo (kilmę grindžia savo senelės lietuviška kilme); prašyme, įvardydamas Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių, nurodė seserį, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė ir kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui; prašymą Migracijos departamentui pateikė ir jo sutuoktinė. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, šiuo atveju, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
38. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, nustačius reikšmingas aplinkybes, o priimti sprendimai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir uždrausti atvykti į Lietuvą remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
42. Sprendimu Nr. 2 Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias Sprendimo Nr. 1 (atsisakymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) priėmimą, t. y. kad VSD duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas Nr. 2 yra proporcingas ir atitinka Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo darbinės veiklos vertinimas vadovaujantis naujausia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra laikomas keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2315-602/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2388-821/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šios bylos ir apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios.
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
45. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis