Administracinė byla Nr. eAS-633-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02837-2022-9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio mėn. sprendimą „Dėl D. K. bausmės atlikimo vietos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą nurodyti Pravieniškių pataisos namų direktoriui, kad pareiškėjas turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas 6 mėnesiai, atvirojoje kolonijoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apskundė teismui Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 6 dalimi ir 183 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022), kurioje akcentuojama, jog administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ir Sprendimas yra siejami su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, ir nustatė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas, konstatavęs, jog su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais santykiais susiję ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo (t. y. ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad su skundu jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir juo pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Departamento ir Pravieniškių pataisos namų administracijos sprendimu jis buvo nukreiptas į Pravieniškių pataisos namų 1 sektorių atlikti bausmę bendromis sąlygomis. Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 90 straipsniu, 2022 m. birželio 15 d. padavė Departamentui prašymą, prašydamas perkelti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją. Pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir vadovaudamasis jame nurodyta jo apskundimo tvarka, kreipėsi į teismą su skundu. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai įvertino ginčo esmę ir teisinį reguliavimą ir dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 50 straipsnio pakeitimas, dėl kurio teismai, skirdami nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, nebeparenka pataisos įstaigos arba jos rūšies. Atitinkamai Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nenurodė pataisos įstaigos rūšies. Tai reiškia, kad pataisos įstaigos rūšies pasirinkimą teismas perdavė Departamentui. Šiuo atveju teismas rėmėsi teismų praktika, kuri aiškino nebegaliojantį teisinį reglamentavimą, nustatytą BK 50 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodyta teisinga jo apskundimo tvarka, nes pagal teisinio reglamentavimo pakeitimus, būtent Departamentui yra perduoti įgaliojimai nustatyti laisvės atėmimo vietos bausmės įstaigos rūšį, priimant dėl to vienašališką ir savarankišką sprendimą. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nustatyta, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, pareiškėjas nebuvo paskirtas laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas paskirti jį į atvirąją koloniją atlikti laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, jog jis atitinka BVK 90 straipsnyje nustatytus kriterijus tam, kad būtų paskirtas į atvirąją koloniją. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame vadovaudamasis BVK 71 ir 90 straipsniais ir remdamasis tuo, jog pareiškėjui teismo sprendimu paskirta didesnė nei vienų metų laisvės atėmimo bausmė, atsisakė pareiškėją paskirti į atvirąją koloniją. Sprendime nurodyta, kad pagal BVK 183 straipsnio nuostatas Sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas dėsto argumentus, kuriais iš esmės nesutinka su Departamento atliktu BVK 90 straipsnio aiškinimu dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą BVK ir BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinis teismas neturi kompetencijos nagrinėti bylą dėl Sprendimo panaikinimo, ir laikosi nuostatos, kad pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Sprendimas skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad BVK 183 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) nustato, jog Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, įvertinusi pasikeitusį BK ir BVK teisinį reguliavimą, teismų praktiką, taikant BVK ir ABTĮ nuostatas, kilo abejonių dėl nagrinėjamos administracinės bylos rūšinio teismingumo. 

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; kt.).

Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra nagrinėjusi klausimą dėl bylos, kurioje buvo ginčijamas Departamento direktoriaus nutarimas, kuriuo nutarta pareiškėją (nuteistąjį) iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimą, rūšinio teismingumo (2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-49/2019) ir konstatavo, kad ginče dėl Departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą atitikties teisės aktų reikalavimams vyrauja (dominuoja) administraciniai teisiniai santykiai, todėl jis teismingas administraciniams teismams. Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vadovavosi savo praktikoje pateiktu BVK 183 straipsnio aiškinimu, pagal kurį ne visais atvejais Departamento direktoriaus veiksmų ir sprendimų teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Akcentuota, kad bylos rūšinis teismingumas administraciniam teismui nustatomas aiškinantis, ar keliamas ginčas yra susijęs su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika.

Iš Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos taip pat matyti, kad bausmes vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla nėra laikomi atvejai, kai bausmes vykdančios institucijos priima sprendimus (veiksmus), kurie susiję su BPK 360, 362 straipsniuose, BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis (žr., pvz., 2018 m. vasario 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2018; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016; 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (nuteistasis) siekia, jog būtų perkeltas tolesniam bausmės atlikimui vykdyti į (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl jam paskirtos bausmės tolesnio atlikimo vietos (šalies), t. y. Departamento raštas iš esmės yra susijęs su pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymu, o tai yra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, todėl keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės buvo įvertintos, kaip nesusijusios su viešojo administravimo sritimi, o susijusios su Departamento veikla baudžiamojo proceso srityje, konstatuota, kad pagal BVK 183 straipsnį administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr. 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-481-575/2022).

Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pagal pasikeitusį BK ir BVK teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundas priskirtinas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui, nustatyta, jog nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad: „Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.“

Nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. galiojo BVK 90 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad: „1. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka.; 2. Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys.“

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo, be kita ko, netekusia galios pripažinta BK 50 straipsnio 3 dalis.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2264, kuriuo, be kita ko, pakeistas BVK 90 straipsnis, nustatant, kad: „Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka.“

BVK 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką.

Aptartą sprendimą Departamento nustatyta kardomojo kalinimo vietos administracija priima, vadovaudamasi ir Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad, skiriant nuteistuosius į konkrečias laisvės atėmimo vietų įstaigas pagal Tvarkos aprašą, atsižvelgiama į BVK 65 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laisvas vietas pataisos įstaigose ir, esant galimybei, į nuteistojo gyvenamąją vietą, taip pat į kriminalinę žvalgybą, įskaitą, resocializaciją, psichologinę bei sveikatos priežiūrą vykdančių darbuotojų rašytinę rekomendaciją „Dėl nuteistojo skyrimo į pataisos įstaigą arba perkėlimo į kalėjimą“, patvirtintą skiriančiosios įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto darbuotojo, kuri įdedama į nuteistojo asmens bylą. Galutinį sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo vietų įstaigos priima skiriančiosios įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas.

Tiek pagal aptartą teisinį reguliavimą, tiek pagal formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 65, 71 ir 90 straipsniuose, ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija (šiuo aspektu žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-307/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-178-875/2022; kt.).

Klaipėdos apygardos teismas byloje, kurioje pareiškėjas (nuteistasis) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu leisti bausmę toliau atlikti pataisos namuose, į kuriuos buvo nusiųstas iš pat pradžių, 2022 m. kovo 14 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-21-651/2022) nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, jog Departamento direktoriaus sprendimas perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi būti skundžiamas ne teismui, priėmusiam nuosprendį, o apygardos administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo nuteistojo skundą ir 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-99-626/2022), atsižvelgęs į pasikeitusį nuo 2020 m. liepos 1 d. teisinį reglamentavimą, į tai, kad nustatant bausmės atlikimo vietą nuteistiesiems taikomos BVK nuostatos, pagal kurias bausmės atlikimo vieta nustatoma bausmę vykdančios institucijos, o pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Departamento veiksmai ir sprendimai skundžiami apygardos administraciniam teismui, konstatavo, kad atitinkamas Departamento direktoriaus sprendimas perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi būti skundžiamas ne teismui, priėmusiam nuosprendį, o apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija klausimo dėl bylų, kuriose ginčijamas sprendimas (veiksmai) nuteistąjį skirti į konkrečią pataisos įstaigą (t. y. dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo, vykdant teismo nuosprendį), rūšinio teismingumo, pasikeitus minėtam teisiniam reglamentavimui, dar nėra sprendusi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustačiusi, kad Specialioji teisėjų kolegija nėra sprendusi klausimo dėl nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo dėl pareiškėjo nepaskyrimo į atvirąją koloniją pagal BVK 90 straipsnį, t. y. sprendimo paskirti nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, rūšinio teismingumo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo.

Dėl nurodytų priežasčių klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas nagrinėti Specialiajai teisėjų kolegijai (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas ir atidedamas (ABTĮ 79 str., 81 str. 9 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 ir 79 straipsniais, 81 straipsnio 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėti bylos nagrinėjimą.

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu išspręsti, ar byla pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Jolanta Malijauskienė

        Dalia Višinskienė