Civilinė byla Nr. e3K-3-172-421/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00497-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 2.1.1.3.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo  2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „Best Fert“, uždarajai akcinei bendrovei „LITAGRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Šešupės ūkis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 951 straipsnyje nustatytą procedūrą ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutą, atsakovui pateikus prašymą taikyti tokią procedūrą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „UHB AGRO“ kreipėsi į teismą su patikslintu actio Pauliana (Pauliano ieškinys), prašydama pripažinti tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai:

2.1.                      atsakovių UAB „Litagros prekyba“, UAB „Šešupės ūkis“, likviduojamos dėl bankroto UAB  „Arvi fertis“, UAB „Arvi cukrus“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, skolos perkėlimo ir įskaitymo Nr. 1;

2.2.                      atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/07;

2.3.                      atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Best fert“ 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įskaitos aktą;

2.4.                      atsakovių UAB „Best fert“, LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. gruodžio 31 d. trišalės įskaitos sutartį; 

2.5.                      taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė UAB ,,Belor“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą (toliau – anti-SLAPP procedūra), argumentuodama, kad pareikštas ieškinys yra strateginis ieškinys prieš visuomenės dalyvavimą (angl. strategic lawsuit against public participation).

4.       Nurodė, jog ji yra aktyviausia LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, siekia, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, patenkinti jų reikalavimai, skaidriai vykdomos nemokumo procedūros. Atsižvelgdama į tai, atsakovė inicijavo bylas dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atliktų tarpusavio įskaitų su susijusiais asmenimis pripažinimo negaliojančiomis. Tačiau LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nesiima veiksmų bendrovės kreditorių teisėms apsaugoti, todėl kartu su LUAB „Arvi fertis“ ėmėsi bauginančių veiksmų prieš UAB „Belor“ ir pateikė tris ieškinius. LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus ir „UHB“ įmonių grupės nesąžiningi veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022. Be to, atsakovės UAB „Belor“ veikla susijusi su viešuoju interesu, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovė juo siekia įbauginti UAB „Belor“ ir pakenkti jos vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai, yra pagrindas taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Belor“ prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad CPK 951 straipsnio, reglamentuojančio anti-SLAPP procedūrą, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. CPK 951 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį. Iš esmės tapatūs kriterijai įtvirtinti ir 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos (ES) direktyvoje Nr. 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą) (toliau – anti-SLAPP direktyva).

7.       Anti-SLAPP direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo intereso klausimas – bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis tokiose srityse kaip: a) pagrindinės teisės, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas; b) fizinio ar juridinio asmens, kuris yra viešas asmuo, veikla viešajame ar privačiajame sektoriuje; c) klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese; d) įtarimai korupcija, sukčiavimu ar įtarimai bet kokia kita nusikalstama veika arba įtarimai dėl su tokiais klausimais susijusių administracinių pažeidimų; e) veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant demokratinių procesų apsaugą nuo nederamo kišimosi, visų pirma, kovojant su dezinformacija. Atsakovė teigia, kad jos vykdoma veikla yra susijusi su viešojo intereso gynimu ir todėl patenka į anti-SLAPP procedūros taikymo sritį, tačiau, nors bankroto bylos ir yra susijusios su viešojo intereso gynimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, būtent teismas turi veikti aktyviai, o nemokumo administratorius – užtikrinti tokio viešojo intereso gynimą. 

8.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad UAB „Belor“ negali būti laikoma visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą vykdančiu asmeniu, kadangi anti-SLAPP procedūra siekiama apsaugoti asmenis, užsiimančius visuomenės informavimo ir panašaus pobūdžio veikla, o ne apskritai viešąjį interesą ginančius asmenis. Atsakovės argumentas, kad ji aktyviai dalyvauja LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji gina viešąjį interesą: atsakovė naudojasi savo, kaip kreditorės, teisių gynimo priemonėmis, tačiau jų neturi daugiau nei kiti kreditoriai ir nėra įpareigota ginti viešąjį interesą. Todėl prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą anti-SLAPP procedūrą atmestinas kaip nepagrįstas. 

9.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB ,,Belor“ atskirąjį skundą, 2025 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą, ieškovės prašymu paskyrė atsakovei UAB ,,Belor“ 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 951 straipsnio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tais atvejais, kai, atsakovo manymu, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, galėtų būti taikoma operatyvi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūra. Visuomenės informavimo sritis atskirai išskirta kaip demokratinėje visuomenėje itin reikšminga sritis, kurioje gali pasireikšti kritikuojamų asmenų siekis nutildyti kritiką, sukelti visuomenę informuojantiems subjektams neigiamų pasekmių (įskaitant turtines pasekmes). Ši procedūra galės būti taikoma ir kitose (tiesiogiai neapibrėžtose) srityse, susijusiose su viešojo intereso tenkinimu. CPK 951 straipsnio tikslas – atgrasyti potencialius ieškovus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų inicijavimo ir užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams, kuriais siekiama ne apginti pažeistus ieškovo interesus, o pakenkti atsakovo vykdomai veiklai.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad anti-SLAPP direktyva įsigaliojo 2024 m. gegužės 6 d. Ji Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra taikoma tiesiogiai. Tam, kad būtų taikoma kiekvienoje valstybėje narėje, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę, o jos taikymo apimtis yra ribota – ji taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio byloms. Lietuvos Respublika dar nėra perkėlusi anti-SLAPP direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę ir suderinusi nacionalinės teisės aktų su jos nuostatomis, tačiau į jas iš esmės gali būti atsižvelgiama sprendžiant CPK 951 straipsnio taikymo klausimą, kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus tiek prieš direktyvos priėmimą, tiek po jo, nacionalinis teismas privalo juos aiškinti kuo labiau remdamasis direktyvos formuluote ir atsižvelgdamas į joje nustatytą tikslą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-91/92, Paola Faccini Dori prieš Recreb Srl, 30 punktas).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad anti-SLAPP direktyvos konstatuojamosios dalies 6 punkte nurodytas tikslas – šalinti kliūtis tinkamam civilinio proceso veikimui, kartu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų, kurie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, įskaitant žurnalistus, leidėjus, žiniasklaidos organizacijas, pranešėjus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas, menininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius, apsaugą nuo prieš juos pradėtų teismo procesų, kuriais siekiama juos atgrasyti nuo visuomenės dalyvavimo veiklos.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB ,,Belor“ veikla nėra susijusi su viešuoju interesu. Ji bankroto procese aktyviai naudojasi savo teisėmis, bet tai nereiškia, kad ji gina tokį viešąjį interesą, kuris atitinka CPK 951 straipsnyje įtvirtinto intereso esmę. Pagal anti-SLAPP direktyvos 4 straipsnio 2 papunktį, viešojo intereso klausimas – tai bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis tokiose srityse kaip: a) pagrindinės teisės, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas; b) fizinio ar juridinio asmens, kuris yra viešas asmuo, veikla viešajame ar privačiajame sektoriuje; c) klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese; d) įtarimai korupcija, sukčiavimu ar įtarimai bet kokia kita nusikalstama veika arba įtarimai dėl su tokiais klausimais susijusių administracinių pažeidimų; e) veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant demokratinių procesų apsaugą nuo nederamo kišimosi, visų pirma, kovojant su dezinformacija.

14.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra tiriamosios žurnalistikos atstovė ir žiniasklaidos organizacija, žmogaus teisių gynėja. Apsaugos priemonės turėtų būti taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai užsiimantiems visuomenės dalyvavimo veikla. Jomis taip pat turėtų būti apsaugomi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl profesinių sumetimų arba asmeniškai remia kitą asmenį, jam padeda arba jam tiekia prekes ar teikia paslaugas tiesiogiai su visuomenės dalyvavimu sprendžiant viešojo intereso klausimus susijusiais tikslais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų negalima konstatuoti, kad atsakovei galėtų būti taikomos apsaugos priemonės.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės bankroto procese priimti sprendimai pagal kreditorių iniciatyvas turi reikšmės tik tai bendrovei ir su ja susijusiems asmenims: jos kreditoriams, debitoriams, valdymo organams ir dalyviams. Kreditorės veikla bankroto procese, t. y. jos naudojimasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ)  ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, nevertintina kaip su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusi veikla CPK 951 straipsnio prasme.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Belor“ neteisingai interpretuoja kitas CPK 951 straipsnyje nustatytas anti-SLAPP procedūros taikymo sąlygas, teigdama, kad teismas turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą, kada sudaryti ginčijami sandoriai, taip pat aplinkybes, jog, jos nuomone, ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kadangi nurodytas aplinkybes teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus. Sprendžiant anti-SLAPP instituto taikymo klausimą, byla nenagrinėjama iš esmės.

17.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad per trumpą laikotarpį UAB ,,Belor“ buvo pareikšti keturi ieškiniai, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji yra anti-SLAPP procedūros taikymo subjektas, o pareikštais ieškiniais LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius siekia ją įbauginti, kadangi kiti kreditoriai, nemokumo administratorius, kaip ir UAB ,,Belor“, ginčydami sudarytus sandorius, naudojasi savo teisėmis LUAB „Arvi fertis“ nemokumo procese.

18.       Ieškovė 2025 m. kovo 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti UAB ,,Belor“ 5000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisti ieškovei. Nurodė, kad atsakovė jau anksčiau kitose bylose prašė taikyti anti-SLAPP procedūrą, o teismai netenkino šių prašymų, išaiškino, kad atsakovė nelaikytina SLAPP subjektu (Vilniaus apygardos civilinės bylos Nr. e2-2087-779/2024, e2-2042-580/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-2775-370/2024). Taigi, ji suprato, kad yra netinkamas subjektas, neginantis viešojo intereso, tačiau vis tiek pateikė atskirąjį skundą. UAB ,,Belor“ siekia vilkinti bankroto procedūras, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 įvertino, kad UAB „Belor“ procesinis elgesys, kai ji teikia skundus, neatsižvelgdama į ankstesnius teismų išaiškinimus tais pačiais klausimais, turi piktnaudžiavimo procesu požymių.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovė ne pirmą kartą teikė prašymą taikyti anti-SLAPP institutą, o teismai netenkino atsakovės, atstovaujamos profesionalaus teisininko, prašymo, nurodydami, kad ji – netinkamas subjektas, nes nevykdo visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-580/2025; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2087-779/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-464/2025). Dar vienoje civilinėje byloje atsakovei atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas, 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje prieštaraudamas ieškovės UAB „UHB AGRO“ prašymui priimti patikslintą ieškinį, nurodė, kad ,,teismai pasisako, kad atsakovė neatitinka anti-SLAPP sąlygų, kad ne visuomeninė organizacija, mes suprantame tą“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-881-656/2025).

20.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad UAB ,,Belor“, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo ir suprato, kad ji neatitinka anti-SLAPP procedūros subjekto požymių, bet vis tiek prašė taikyti CPK 951 straipsnį, o kitose bylose įsiteisėjus nutartims, kuriomis netenkintas toks atsakovės prašymas, ji neatsiėmė atskirojo skundo. Dėl to pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą. Toks atsakovės elgesys nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, negali būti pateisinamas, nes eikvojamas teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų laikas. Nustatęs, kad atsakovė nesąžiningai prašė taikyti anti-SLAPP procedūrą, pateikė atskirąjį skundą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirti jai baudą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Belor“ anksčiau būtų paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas skyrė jai 1000 Eur dydžio baudą. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB ,,Belor“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis panaikinti, perduoti klausimą dėl anti-SLAPP procedūros taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                       Teismai klaidingai aiškino anti-SLAPP direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes anti-SLAPP procedūra gali būti taikoma ir kitose viešojo intereso gynimo srityse, ne tik vykdant žurnalistikos veiklą. UAB ,,Belor“ vykdoma veikla akivaizdžiai susijusi su viešuoju interesu, siekiant užtikrinti teisėtą bankroto procesą. Priešingas aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo, anti-SLAPP direktyvoje nurodytiems tikslams.

21.2.                       Tai, kad turėjo būti taikoma anti-SLAPP procedūra, patvirtina tokios aplinkybės: 1) ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, neįrodydama pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais ir praleidusi ieškinio senaties terminą; 2) ieškinyje pareikšti reikalavimai yra neproporcingi ir pertekliniai; 3) ieškovė ir su ja išvien veikiantis nemokumo administratorius tuo pačiu metu UAB ,,Belor“ atžvilgiu inicijavo net keturis teisminius procesus (civilinės bylos: Nr. e2-829-562/2025; Nr. e2-881-656/2025; Nr. e2-2087-779/2024; Nr. e2-819-580/2025, pastarieji du procesai jau užbaigti, ieškiniai atmesti); 4) ieškiniai UAB ,,Belor“atžvilgiu buvo pareikšti tik po to, kai ji ėmėsi aktyvių veiksmų, gindama UAB ,,Arvi fertis“ kreditorių interesus, t. y. inicijuodama tyčinio bankroto bylos iškėlimą, teisminius procesus dėl neteisėtai sudarytų sandorių panaikinimo; 5) nesąžiningi nemokumo administratoriaus ir ,,UHB“ įmonių grupės veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais; 6) UAB ,,Belor“ veikla yra susijusi su viešuoju interesu, aktyviai siekiant užtikrinti kreditorių interesų apsaugą.

21.3.                       Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konkrečiai nenustatęs akivaizdaus ir sąmoningo UAB ,,Belor“ nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kadangi anti-SLAPP procedūra yra naujas teisinis reguliavimas, dėl kurio dar nėra pateikta aktualių kasacinio teismo išaiškinimų. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 951 straipsnio 2 dalimi, išsiuntė UAB ,,Belor“ prašymą dėl anti-SLAPP procedūros taikymo ieškovei, taip konstatuodamas preliminarų jos pagrįstumą.

22.       Ieškovė UAB ,,UHB AGRO“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės UAB ,,Belor“ kasacinį skundą atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                       Atsakovė UAB ,,Belor“ teigia, kad gina daugumos kreditorių interesus, tačiau būtent dėl jos veiksmų yra vilkinama nemokumo procedūra ir didinamos proceso administravimo išlaidos, dėl to bus patenkinta mažiau LUAB ,,Arvis fertis“ kreditorių reikalavimų. UAB ,,Belor“ buvo apskundusi visus LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau skundai buvo atmesti. Taip pat yra inicijavusi iš viso 47 teismo procesus.

22.2.                      Atsakovė ne tik klaidingai interpretuoja anti-SLAPP procedūros taikymo tikslus, bet ir nedetalizuoja, kokį poveikį visuomenei daro jos naudojimasis JANĮ nustatytomis teisėmis bankroto byloje. Ieškovės vertinimu, bendrovės bankroto procese priimti sprendimai pagal kreditorių iniciatyvas turi reikšmės tik tai bendrovei ir su ja susijusiems asmenims, o ne visai visuomenei.

23.       Atsakovė LUAB ,,Arvi fertis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės UAB ,,Belor“ kasacinį skundą atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       Teismai tinkamai aiškino anti-SLAPP procedūros taikymo tikslus, nes atsakovė UAB ,,Belor“ nėra asmuo, užsiimantis visuomenės informavimo veikla, nėra žurnalistas, leidėjas, žiniasklaidos organizacija, pranešėjas ar žmogaus teisių gynėjas, pilietinės visuomenės organizacija, menininkas, akademinės bendruomenės narys ir nevykdo jokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos. UAB ,,Belor“ siekis gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą inicijuojant teisminius procesus bankroto procese neatitinka jokių viešojo intereso gynimo kriterijų.

23.2.                       UAB ,,Belor“ teigia, kad jos inicijuojami teisminiai procesai yra nukreipti į daugumos kreditorių teisių apsaugą, tačiau LUAB ,,Arvi fertis“ nemokumo procesas patvirtina priešingai – atsakovė veikia prieš daugumos kreditorių valią ir savo privačius interesus iškelia aukščiau už nemokumo proceso efektyvumą ir operatyvumą.

23.3.                       Apeliacinės instancijos teismas UAB ,,Belor“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė pagrįstai, nes analogiški UAB ,,Belor“ prašymai su analogiškais argumentais taikyti anti-SLAPP procedūrą buvo teikti keturiuose procesuose, visuose buvo pažymėta, kad UAB ,,Belor“ nėra anti-SLAPP subjektas, tačiau atsakovė nepaiso teismų išaiškinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 951 straipsnyje įtvirtintos procedūros taikymo

24.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl CPK 951 straipsnyje įtvirtintos procedūros taikymo. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamam klausimui yra taikytinos tik minėtame CPK 951 straipsnyje įtvirtintos nuostatos ir neturėtų būti taikomos 2024 m. balandžio 11 d. anti-SLAPP direktyvos nuostatos, kuriomis šioje byloje rėmėsi tiek šalys, tiek ir teismai. Minėta direktyva nors ir gali būti pasitelkiama aiškinant anti-SLAPP procedūros tikslus bei prasmę, yra taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio ginčams (anti-SLAPP direktyvos konstatuojamosios dalies 17 punktas, 1 straipsnis) ir dar nėra perkelta į nacionalinę Lietuvos teisę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nagrinėjamo ginčo kontekste, toliau pasisakys tik dėl šiuo metu galiojančios CPK 951 straipsnyje įtvirtintos procedūros aiškinimo ir taikymo.

25.       CPK 951 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Atitinkamai CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, gavęs nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes.

26.       Jeigu ieškovas per nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, jog ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos. Šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka (CPK 951 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ar įvertinęs ieškovo pateiktus atsikirtimus, priima nutartį atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 951 straipsnio 4 dalis).

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 951 straipsnyje įtvirtintas institutas prisideda prie tinkamo civilinio proceso tikslų įgyvendinimo ir sąžiningos proceso šalies apsaugos nuo persekiojimo, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir reiškiant nepagrįstus ieškinius teisme, o jame įtvirtintos procedūros esmė – teisė ieškinį palikti nenagrinėtą pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, kai teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą prašymą ir CPK 951 straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius ir įvertinęs kitas svarbias aplinkybes, nustato, jog ieškovas pareikštu ieškiniu siekia ne apginti savo pažeistus interesus, bet pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, ar siekia atgrasyti atsakovą nuo tokios veiklos vykdymo. Teismas, prieš vertindamas minėtus požymius, pirmiausia turi įvertinti, ar atsakovas yra subjektas, patenkantis į šio specialaus instituto reguliavimą, kadangi, analogiškai kaip ir taikant CPK 95 straipsnyje nurodytas pasekmes, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pirmiausia turi būti nustatyta, kad atsakovas turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. kad šis straipsnis suteikia jam galimybę gintis nuo nepagrįsto persekiojimo specialiu būdu.

28.       Taigi, CPK 951 straipsnis yra skirtas tik konkrečių minėtą veiklą vykdančių asmenų apsaugai ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę bet kuriam atsakovui reikšti tokius prašymus neįvertinus jo vykdomos veiklos specifikos. Klaidingai nustačius CPK 951 straipsnyje įtvirtintos procedūros taikymo subjektus, kiltų grėsmė nepagrįstai pažeisti ieškovo teisę į teisminę gynybą. Prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nustatęs, kad atsakovas yra netinkamas, t. y. nevykdantis visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos, subjektas, teismas turi priimti nutartį atmesti atsakovo prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje nustatytą procedūrą kaip nepagrįstą. 

29.       Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pastarajame straipsnyje nustatytą procedūrą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodė, jog siekia užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams, kuriais siekiama ne apginti pažeistus ieškovo interesus, o pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, pabrėžiant, jog visuomenės informavimo sritis atskirai išskirta kaip demokratinėje visuomenėje itin reikšminga sritis, kurioje gali pasireikšti kritikuojamų asmenų siekis nutildyti kritiką, sukelti visuomenę informuojantiems subjektams neigiamų pasekmių (įskaitant turtines pasekmes). Kita vertus, šio instituto nesusiejo vien su atsakovo vykdoma visuomenės informavimo veikla, tačiau priešingai – susiejo ir su kitomis tiesiogiai neapibrėžtomis sritimis, susijusiomis su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu.

30.       Nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos bendros viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas ir tai būtina motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06).

31.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens kreditoriaus, ginančio savo teises nemokumo procese, pareikštas ieškinys galėtų būti kvalifikuojamas kaip strateginis ieškinys prieš visuomenės dalyvavimą ir tokiu pagrindu taikoma CPK 951 straipsnyje įtvirtinta procedūra, ieškovės pareikštą ieškinį paliekant nenagrinėtą. Atsakovė teigia, kad vykdo su viešuoju interesu susijusią veiklą – atstovauja kreditorių interesams LUAB ,,Arvi fertis“ nemokumo procese, o ieškovė siekia ją nuo šios veiklos atgrasyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia kasaciniame skunde dėstoma pozicija.

32.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė, kaip LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorė, kreipėsi į teismą su patikslintu actio Pauliana, prašydama pripažinti tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai: atsakovių UAB „Litagros prekyba“, UAB „Šešupės ūkis“, LUAB „Arvi fertis“, UAB „Arvi cukrus“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, skolos perkėlimo ir įskaitymo Nr. 1; atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/07; atsakovių LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Best fert“ 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įskaitos aktą; atsakovių UAB „Best fert“, LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Belor“ 2015 m. gruodžio 31 d. trišalės įskaitos sutartį. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad, jos vertinimu, ginčijami sandoriai buvo fiktyvūs, o tikrasis šių sandorių tikslas – dirbtinai UAB „Belor“ naudai sukurti reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“, panaikinti UAB „Arvi fertis“ reikalavimo teises į mokų (susijusį) skolininką – UAB „Belor“ ar prioritetiškai dengti išimtinai UAB „Belor“ reikalavimus, ignoruojant kitus ankstesnius kreditorius. Ieškovė pateiktame ieškinyje teigia, jog ieškinį atsakovams ji pareiškė, siekdama apginti savo, o kartu ir visų UAB „Arvi fertis“ kreditorių teises ir interesus, kurie buvo pažeisti, siekiant išvengti sąžiningo kreditorių reikalavimų tenkinimo.

33.       Taigi, pareikštas ieškinys yra susijęs su LUAB ,,Arvi fertis“ bankroto procesu, kuriame kaip kreditorės, suinteresuotos savo reikalavimų patenkinimu, dalyvauja tiek UAB ,,UHB AGRO“, tiek UAB ,,Belor“. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ne tik ieškovė, bet ir atsakovė UAB ,,Belor“ aktyviai dalyvauja LUAB „Arvi fertis“ nemokumo procese – nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2024 m. liepos 29 d. atsakovė ir su ja susijusi kita atsakovė UAB „Best fert“ inicijavo 47 teismo procesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių duomenų pakankamai akivaizdu, jog tarp kreditorių yra kilęs ginčas dėl tinkamo kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto byloje, o ieškovė naudojasi įstatymo jai suteikta teise ginčyti sudarytus sandorius, siekdama kuo didesnio savo pareikštų reikalavimų patenkinimo (JANĮ 43 straipsnio 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė yra suinteresuota savo asmeninių turtinių interesų gynimu.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, jog atsakovė vykdo su viešuoju interesu susijusią veiklą, nes veikia kaip kreditorių atstovė LUAB ,,Arvi fertis“ bankroto procese, todėl pagrįstai prašo taikyti CPK 951 straipsnyje nustatytą procedūrą. Viena vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju UAB ,,Belor“ būtų įgaliota veikti kitų kreditorių vardu, bet, kita vertus, šiuo atveju tai ir nėra reikšmingas argumentas sprendžiant dėl CPK 951 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog viešasis interesas nemokumo procese yra susijęs su aktyviu teismo vaidmeniu, siekiant efektyvios nemokumo procedūros, t. y. per kuo trumpesnį laiką patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų (JANĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktai), tačiau CPK 951 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo kontekste tai vis dėlto turėtų būti suprantama kaip labiau privačios, siauros asmenų grupės procesas, kurio metu tenkinami patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditoriaus asmeninių teisių gynimas negali būti suprantamas kaip veikla, kurios vykdymu ir dalyvavimu jame yra suinteresuota visa plačioji visuomenė. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad UAB ,,Belor“ vykdytų veiklą, susijusią su konkrečiu viešojo intereso gynimu ar jo tenkinimu (pavyzdžiui, aplinkosaugos, vartotojų, žmogaus teisių apsaugos ar kitose srityse). Apeliacinės instancijos teismui tinkamai nustačius, jog atsakovė nėra tinkamas subjektas CPK 951 straipsnio taikymo kontekste, kasacinis teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškovės pareikštas ieškinys atitinka CPK 951 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius.

  Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto taikymo, atsakovui pareiškus nepagrįstą prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą

35.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymu atsakovei 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė nepagrįstai, nenustatęs akivaizdaus ir sąmoningo UAB ,,Belor“ nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kadangi CPK 951 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra naujas teisinis reguliavimas, be to, teismas, vadovaudamasis CPK 951 straipsnio 2 dalimi, UAB ,,Belor“ prašymą dėl jos taikymo išsiuntė ieškovei, taip konstatuodamas preliminarų tokio prašymo pagrįstumą.

36.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

37.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

38.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasaciniame skunde dėstomais argumentais dėl nepagrįsto baudos skyrimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, iš esmės įvertino tokias svarbias aplinkybes, kaip tai, jog: pirma, atsakovė jau ne pirmą kartą teikia prašymą taikyti anti-SLAPP procedūrą, tokie prašymai buvo teikiami ir kitose bylose, kuriose teismas įsiteisėjusiose nutartyse konstatavo, jog ji nėra tinkamas anti-SLAPP subjektas, ir, antra, atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, suprato, kad prašymas dėl anti-SLAPP procedūros taikymo buvo nepagrįstas, tačiau vis tiek pateikė atskirąjį skundą, taip sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis (žr. skundžiamos nutarties 35 ir 36 punktus). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, nustatė ne tik sąmoningą šalies veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, bet ir nepagrįsto dokumento – atskirojo skundo teikimą, aiškiai suvokiant, jog toks prašymas bus atmestas, jai nesant tinkamu subjektu CPK 951  straipsnyje įtvirtintos procedūros prasme. Be to, šiuo atveju argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 951 straipsnio 2 dalimi, UAB ,,Belor“ prašymą dėl anti-SLAPP procedūros taikymo išsiuntė ieškovei, taip konstatuodamas preliminarų tokio prašymo pagrįstumą, nėra aktualus, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė atsiliepimą į atsakovės prašymą taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą pateikė iš esmės savo iniciatyva. 

39.       Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovei pagrįstai pritaikė CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisines pasekmes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria UAB ,,Belor“ paskirta 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 24 punktas).

42.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 13 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Taigi, tiek pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tiek pagal kasacinio teismo praktiką, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 17 punktas). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-933/2025, 20 punktas).

44.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme bus tęsiamas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, bylą išnagrinėjus iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė

        Eglė Zemlytė