Civilinė byla Nr. 2S-219-232/2014

Teisminio proceso Nr.2-68-3-26977-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.2.;122.4.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 18 d.

        Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., AB DnB bankas, AB Citadele bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir UAB „Būsto renovacijos agentūra“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas (skolininkas) R. V. kreipėsi su skundu prašydamas panaikinti antstolio I. G. 2013-07-09 patvarkymą dalyje, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įkeisto turto perkainojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02110, ir priimti patvarkymą perkainoti areštuotą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Antakalnio g., Vilnius. Nurodė, jog ginčijamame patvarkyme antstolis nurodo, kad nustatinėdamas įkeisto turto vertę rėmėsi tiek subjektyviais, tiek objektyviais turto vertinimo kriterijais. Pagal LR Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 p., turto rinkos vertė yra nustatinėjama naudojant lyginamąjį metodą. Šio metodo esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos vertinimą atliekančiam asmeniui. Antstolis ginčijamame patvarkyme pateikia duomenis apie įvykusius butų, esančių gretimuose namuose, pardavimo sandorius, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tų butų būklę ir analogiškumą ar panašumą su įkeistu turtu. Ginčijamame patvarkyme nurodytų įvykusių sandorių metu pardavimo kainos už kvadratinį metrą skiriasi beveik dvigubai, todėl parduoti butai nėra tarpusavyje analogiški ar panašūs, taip pat nėra duomenų, kad minėti butai būtų analogiški įkeistam turtui ar panašūs į įkeistą turtą.

A. I. G. 2013-08-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2012-07-25 areštuojant įkeistą butą, jis buvo įkainotas nustatant 338 000 Lt vertę, t.y. po 4368,61 Lt už 1 kv.m. Įkainojant įkeistą turtą, buvo vadovaujamasi tiek objektyviais, tiek subjektyviais turto vertinimo kriterijais, t.y. įkainojant įkeistą butą buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centras pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, skelbimus internetiniuose tinklapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, hipotekinio kreditoriaus nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės. Skolininkas savo nuomonės dėl įkeisto turto vertės, prieštaravimų dėl nustatytos įkeisto turto rinkos vertės neteikė. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. 2013-03-22 patvarkymu buvo nutarta, kad nėra tikslinga perkainoti įkeistą turtą bei paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į visus faktorius, įtakojančius buto vertę, t.y. buto būklę, VĮ Registrų centas pateikiamą įkeisto buto vertę, skelbimus internetiniuose tinklapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, buto dislokaciją, patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje. 2013-07-09 patvarkyme, nagrinėjant skolininko pateiktą skundą, buvo peržiūrėti realiai įvykdyti nekilnojamojo turto sandoriai. Sandoriai buvo peržiūrėti ne visoje Antakalnio gatvėje, o tik namuose nuo Antakalnio g. 40 iki Antakalnio g. 60, t.y. toje vietoje, kurioje yra skolininko butas. Realiai įvykusių sandorių kainos – 3205,86 Lt už 1 kv.m, 4415,88 Lt už 1 kv.m, 3654,33 Lt už 1 kv.m, 3489,94 Lt už 1 kv.m, 3556,18 Lt už 1 km, 2524,77 Lt už 1 kv.m, 2925,11 Lt už 1 kv.m. Realiai įvykusių sandorių kainos buvo apžvelgtos siekiant įsitikinti, kad turtas įkainotas ne per maža suma ir tai nepažeis skolininko siekio maksimaliai padengti įsiskolinimą. Skunde skolininkas pateikia tik abstrakčius teiginius ir prielaidas, kad įkeisto turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, kad lyginimui parinkti objektai nėra analogiški ar panašūs, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti kitokią, nei antstolio nustatyta įkeisto turto rinkos vertę. Skolininkas laiku nepasinaudojo savo teisėmis reikšti nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės, prieštarauti nustatytai įkeisto turto rinkos vertei, neprašė atnaujinti terminų ir nepateikė įrodymų, kas kliudė šiomis teisėmis pasinaudoti anksčiau.

Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie tikslingumą perkainoti butą yra deklaratyvūs. Vykdymo veiksmai negali būti vilkinami vien dėl skolininko nesutikimo su areštuoto turto verte. Pareiškėjas teise pateikti prieštaravimus dėl buto įkainojimo nesinaudojo ir nei buto 2013-07-25 arešto akto, nei 2013-03-22 patvarkymo neskundė, nuomonės dėl buto vertės neteikė, tokiais faktiniais veiksmais (neveikimu) sutikdamas su antstolio nustatyta buto verte. Pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Tuo atveju, jei parduodant turtą iš varžytinių, bus jį norinčių įsigyti pirkėjų, turto pardavimo kaina gali išaugti. Šiuo atveju buto įsigyti per pirmąsias varžytynes nepanoro nė vienas pirkėjas, todėl butas per antrąsias varžytines pardavinėtas už kainą, numatytą CPK 722 str.

                                           II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis, abu kartus spręsdamas areštuoto turto įkainojimo klausimą, išsamiai įvertino reikšmingas aplinkybes ir, priimdamas atitinkamus sprendimus, rėmėsi ne tik išieškotojo nuomone, bet ir kitais objektyviais duomenimis – tiek VĮ Registrų centras duomenimis apie turto vertę, tiek duomenimis apie turto būklę, tiek viešais skelbimais apie panašius parduodamus objektus ir jų kainas. Tiek VĮ Registrų centras nurodyta buto vertė, tiek viešuose skelbimuose nurodomos panašių butų pardavimo kainos yra mažesnės, nei įkeistą turtą įkainojo antstolis. Skolininkas, nustatant buto rinkos vertę, nebuvo aktyvus ir su antstoliu visiškai nebendradarbiavo, nors jam buvo sudaryta galimybė tiek nurodyti, jo manymu, teisingą rinkos vertę, tiek prieštarauti dėl antstolio nustatytos rinkos vertės, tiek prašyti skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkas neatsiliepė į antstolio 2012-06-28 ir 2013-03-01 patvarkymus pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės, neprieštaravo antstolio 2012-07-25, 2013-03-22 patvarkymuose nurodytai turto vertei, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Skolininkas nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti antstolio nustatyta įkeisto turto verte, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo antstolio patvarkymo dalyje dėl įkeisto turto perkainavimo.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

         Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti antstolio I. G. 2013-07-09 patvarkymą dėl varžytynių, priimtą vyk.b. Nr.008/12/02110 ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą perkainuoti areštuotą pareiškėjui R. V. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį Antakalnio g. 50-36, Vilniaus m. Nurodė, kad teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas nepateikė argumentų dėl kurių, jo manymu, tuto vertė buvo nustatyta netinkamai. Antstolis areštuoto turto rinkos vertę nustatė remdamasis tik VĮ Registrų centras duomenimis apie turto rinkos vertę ir skelbimais internetiniuose tinklapiuose apie parduodamų būtų kainas Antakalnio g., Vilniuje, tačiau nesivadovavo LR Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintu Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 p. įtvirtintu lyginamuoju turto rinkos verės nustatymo metodu. Tam, kad būtų nustatyta areštuoto turto rinkos vertė, buvo būtina šį turtą palyginti su analogiško ar panašaus turto kainomis. Antstolis nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad areštuotas turtas ir kiti Antakalnio g. Vilniuje, esantys butai, kurių pagrindu nustatė areštuotino buto vertę, yra analogiški ar panašūs. Pareiškėjas negali nurodyti kokia jo manymu yra areštuoto turto rinkos vertė, nes neturi kompetencijos reikalingos tinkamam turto rinkos vertės nustatymui. Pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas turto įkainojimo procese nubuvo aktyvus nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertė antstolio buvo nustatyta tinkamai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepriklausomai nuo to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

        Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį. Nurodė, jog apelianto argumentai dėl lyginamojo turto rinkos vertės nustatymo metodo pažeidimo yra neįrodyti, o antstolis pagrįstai lygino panašių parduodamų objektų ir realiai įvykusių sandorių kainas Antakalnio g., todėl teigti, kad buvo pažeista Turto ir verslo vertinimo metodika nėra jokio teisinio pagrindo. Atlikti buto perkainavimą po neįvykusių pirmųjų varžytynių nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundai stabdo vykdymo procesą ir turto pardavimo procedūrą, dėl ko yra pažeidžiamas vykdymo proceso ekonomiškumo principas bei banko kaip išieškotojo teisė į skolos atgavimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė CPK 185 str., 263 str., 270 str., reikalavimus atitinkantį teismo sprendimą (nutartį).

        Suinteresuotas asmuo antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. atsiliepimu prašė pareiškėjo R. V. skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013-09-11 nutarties netenkinti. Nurodė, kad įkainojant įkeistą turtą, tiek nusprendus jo neperkainuoti buvo atsižvelgta į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nustatant įkeisto turto rinkos vertę buvo vadovaujamasi LR CPK nuostatomis reglamentuojančimis areštuoto turto vertės nustatymą, atsižvelgta į Turto vertinimo metodikoje įtvirtintus principus, buvo naudojamasi lyginamuoju metodu, surinkta visa informacija apie įkeistą turtą ir veiksnius, galinčius turėti įtakos jo vertei. Apeliantas manydamas, kad jo turto vertė yra didesnė nei nustatyta antstolio galėjo pasinaudoti LR CPK įtvirtinta teise surasti pirkėją.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal vykdomosios bylos Nr. 0008/12/02110 medžiagą nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. I-1051V/2010 išieškoti iš skolininko R. V. išieškotojo AB DnB bankas naudai 129 608,61 Eur, 132 Lt žyminio mokesčio ir 5,9 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2010-10-04 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius R. V.. Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, esantį Kairėnų g. gyv. namų kvartale, Vilniaus m. (dabar – Pienių g. 36, Vilnius), ir butą, esantį Antakalnio g., Vilnius, nuosavybės teise priklausančius R. V.. 2012-07-25 areštuojant įkeistą butą, jis buvo įkainotas nustatant 338 000 Lt vertę, t.y. po 4 368,61 Lt už 1 kv.m. 2013-03-01 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, kad nuo įkeisto turto įkainavimo praėjo ilgas laikotarpis, skolininkui ir išieškotojui nustatytas treminas pateikti antstoliui nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės. Išieškotojas pareiškė savo nuomonę, nurodė, jog įkeisto turto vertė nepasikeitė ir yra 338 000 Lt. 2013-03-22 antstolio patvarkymu paskelbtos minėto turto pirmosios varžytynės, antstolis atsižvelgęs, į skelbimus internetiniuose puslapiuose apie parduodamų butų kainas Antakalnio g., VĮ Registrų centras pateikiamą galiojančią įkeisto buto būklę, padarė išvadą, kad žymių buto rinkos vertės pokyčių nėra, todėl sprendė, kad nėra tikslinga vykdymo procese perkainuoti įkeistą butą. Pradinę pardavimo kainą nurodė 270 400 Lt. Varžytynėms neįvykus (nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis) 2013-06-12 antstolio patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 202 800 Lt.

           Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog pareiškėjui priklausančio areštuoto turto vertė buvo nustatyta netinkamai.

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-604/2008).

           LR CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

          Byloje nagrinėjamu atveju skolininko turto vertė buvo nustatyta 2012-07-25 turto arešto aktu. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal vykdomosios bylos duomenis, antstolis, prieš įkainodamas butą, atsižvelgė į VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos buto vertė buvo 256 000 Lt, įvertino skelbimus interneto tinklapyje aruodas.lt apie septynis parduodamus butus Antakalnio mikrorajone, iš kurių vienas buvo tame pačiame name, t.y. Antakalnio g. 50, Vilnius, kurių 1 kv. m ploto pardavimo kaina svyravo nuo 3 094 Lt iki 4 230 Lt. 2013-03-01 patvarkymu, antstolis, atsižvelgęs į tai, kad nuo įkeisto turto įkainavimo praėjo ilgas laikotarpis, skolininkui ir išieškotojui nustatė treminą pateikti nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės. Kreditorius savo nuomonę pareiškė, kad esamo turto kaina paliktina. Byloje duomenų, jog skolininkas būtų išreiškęs savo nuomonę šiuo klausimu, nėra. 2013-03-22 patvarkymu antstolis paskelbė minėto turto pirmąsias varžytynes. Prieš priimdamas šį patvarkymą, antstolis dar kartą įvertino buto būklę, užklausė VĮ Registrų centras apie buto vertę, kurios duomenimis buto vidutinė rinkos vertė - 284 000 Lt, peržiūrėjo skelbimus interneto tinklapyje aruodas.lt apie aštuonis parduodamus butus Antakalnio mikrorajone, kurių 1 kv. m. ploto pardavimo kaina svyravo nuo 3 016 Lt iki 4 278 Lt, atsižvelgė į išieškotojo nuomonę. Todėl 2013-03-22 patvarkyme padarė išvadą, kad žymių buto rinkos vertės pokyčių nėra ir sprendė, kad nėra tikslinga vykdymo procese perkainuoti įkeistą butą. Kaip matyti iš paminėto, antstolis nenustatė esminių rinkos vertės pokyčių, kurie galėjo įtakoti įkeisto turto rinkos vertę, antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertės. Skolinikas nustatinėjant buto rinkos vertę savo nuomonės nepareiškė. Taip pat skolininkas neprieštaravo ir neskundė 2012-07-25 turto arešto aktu, 2013-03-22 patvarkymu nustatytos įkeisto buto rinkos vertės, taip pat neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Todėl iš paminėto seka, jog iš esmės skolininkas tuo metu sutiko su antstolio turto įkainavimu. Skundą dėl netinkamai nustatytos turto vertės pateikė tik paskelbus antrąsias įkeisto buto varžytynes. Apeliantas turėjo visas procesines teises bei galimybes nurodyti, jo manymu teisingą kainą bei prašyti skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolis abu kartus spręsdamas areštuoto turto įkainojimo klausimą, išsamiai įvetino reikšmingas bylai aplinkybes, priimdamas atitinkamus sprendimus rėmėsi ne tik išieškotojo nuomone, bet ir kitais objektyviais duomenimis t.y. VĮ Registrų centras duomenimis apie turto vertę, duomenimis apie turto būklę, viešais skelbimais apie panašius parduodamus objektus ir jų kainas. Be to VĮ Registrų centras duomenimis nurodyta tokio buto kaina yra mažesnė, nei jį įkainojo antstolis, taip pat mažesnės ir viešuose skelbimuose nurodytos buto kainos. Todėl šių aplinkybių visuma patvirtina, jog antstolio turto įvertinimas atliktas tinkamai, atitinka įstatymo reikalavimus ir nepaisant to, kad skolininkas vykdymo procese nebuvo aktyvus ir nebendradarbiavo su antstoliu.

           Apelianto argumentas, kad antstolis netinkami pritaikė lyginamąjį turto rinkos vertės nustatymo metodą, pagal kurį turtas turi būti lyginamas su analogišku ar panašiu turtu, atmestinas, kaip nepagrįstas. Atskirajame skunde apeliantas šiuo klausimu iš esmės pateikia tik abstrakčius teiginius ir prielaidas. Minėta, jog antstolis įkainuodamas butą, įvertino viešuose skelbimuose nurodytas butų, esančių toje pačioje gatvėje ir netgi tame pačiame name, kainas, t.y. rėmėsi duomenimis apie panašius parduodamus objektus ir jų kainas t.y. naudojosi lyginamuoju metodu. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, jog šie butai nėra panašūs į antstolio įkainuotą. Be to kaip matyti iš bylos medžagos, antstolis nagrinėdamas skolininko skundą papildomai peržiūrėjo 2012 m. gruodžio – 2013 birželio mėnesio sandorius dėl butų pardavimo, esančių gretimuose namuose, iš kurių matyti, jog iš esmės antstolio turto įkainavimas yra realus. Skolininkas byloje nėra nurodęs ir pateikęs objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti įkeisto turto verte. Todėl antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakęs perkainuoti pareiškėjo butą nepažeidė skolininko interesų ir teisių.  Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Šiuo nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pirmosios varžytinės neįvyko, nes neatsirado pirkėjų, taip pat įrodo, jog kaina nustatyta ne per maža. Be to, jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.    

          Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

         Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Liuda Uckienė