Administracinė byla Nr. eAS-403-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01347-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 194 227,02 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, 194 227,02 Eur dydžio sumai. NMA pažymėjo, kad yra prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 jau yra patvirtinęs NMA Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Be to NMA nurodė, kad susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, atsakovas elgėsi nesąžiningai – ne tik, kad teikė NMA neteisingą informaciją, nevykdė projekto, kaip buvo numatyta paraiškoje, bet ir klastojo dokumentus, kuriuos panaudojo ir apgaule savo naudai gavo subsidiją. Dėl šių faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas. NMA taip pat pažymėjo, kad prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštavo atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai leido iš areštuoto turto atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio reguliavimą, šiuo aspektu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 194 227,02 Eur skolos priteisimo,  pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, t. y. pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49 (toliau – ir NMA sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta atsakovui (paramos gavėjui) taikyti 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją, kuriame konkrečiai nurodė ir aprašė atsakovo galimus padarytus pažeidimus, minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau A. S. skundas buvo atmestas ir NMA sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, todėl vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 194 227,02 Eur sumai (ABTĮ 70 str. 3 d. 4 p.).

III.

Atsakovas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas nurodo, kad teismas turėtų atsisakyti priimti NMA prašymą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nutraukė administracinę bylą. Taigi atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis. Bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat išaiškino NMA, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti atsisakytas priimti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad nėra įgyvendintos visos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos, t. y. pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo. Be to, atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų galinčių pagrįsti atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas papildomai nurodo, kad 2022 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad jis elgiasi sąžiningai ir neketina slapstytis.

Atsakovas pažymi, kad turi nepilnametę dukrą, kuria turi rūpintis ir išlaikyti (skirti ne mažiau 250 Eur per mėnesį), taip pat turi nemažai išlaidų skirti ūkininkavimui, todėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sukelia didelius finansinius nepatogumus atsakovui.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti. Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

NMA nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad NMA prašymas turi būti atmestas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu. NMA pažymi, kad 2019 m. spalio 11 d. NMA Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“ ir prašė priteisti iš atsakovo NMA naudai – 194 227,02 Eur susidariusią skolą, pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuriuo panaikintas NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas ir NMA įpareigota iš naujo atlikti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą, todėl 2021 m. balandžio 8 d. NMA atsisakė 2019 m. spalio 11 d. pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. SKP-49, NMA, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 ir 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytus motyvus, iš naujo atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu, nustačiusi pažeidimus, priėmė naują NMA sprendimą (2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49). Taigi, NMA sprendimas priimtas po naujai atlikto pažeidimo tyrimo, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, todėl priimtas remiantis nauju pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – areštas atsakovo A. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 194 227,02 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštas piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo NMA prašymą priteisti iš atsakovo A. S. 194 227,02 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos skolą. Skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi, teismas konstatavęs reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindus ir aplinkybes, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas priėjo išvadą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, be to, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas neteko teisės kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko, taigi pareiškėjo prašymas turėjo būti atsisakytas priimti. Be to, taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia jam didelius finansinius nepatogumus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023, vertindamas NMA sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad „atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Bylos medžiagos duomenimis, pats pareiškėjas Projekto nevykdė, Projekto įgyvendinimo vietoje buvo vykdoma veikla, susijusi su žvakių gamyba, sandėliuojama pagaminta produkcija ir žaliava žvakėms gaminti. Be to, iš Projekto įgyvendinimo vietoje darytų nuotraukų matyti, kad įranga, kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudojama, t. y. nebuvo jokių požymių, jog kažkas realiai dirba su šia įranga. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad A. Savičius taip pat neturėjo reikiamo skaičiaus darbuotojų gamybinei veiklai vykdyti. Taip pat ši faktinė aplinkybė konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021.“. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, todėl nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių išvadų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kreipiasi į teismą dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nutrauktoje administracinėje byloje, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties turinio skolos reikalavimas buvo kildinamas iš NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SKP-26, o nagrinėjamu atveju skolos reikalavimas kildinamas iš 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SKP-49, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023, todėl nėra pagrindo konstatuoti skundo pagrindo tapatumo, todėl taip pat nėra prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) aplinkybių patvirtinančių, kad skundo reikalavimas nepagrįstas.

Atsakovas taip pat nurodo argumentus, jog taikyta reikalavimo priemonė jam sukelia didelius finansinius nepatogumus. Teisėjų kolegija pastebi, kad šių argumentų atsakovas niekaip nepagrindė, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl, atsižvelgiant į atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas