Civilinė byla Nr. 2-449-241/2018

Proceso Nr. 2-56-3-00818-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

3.4.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2431-264/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ direktoriaus A. B. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, J. K., L. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriame prašė iškelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą ir paskirti įmonės restruktūrizavimo administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Costum“ pagrindinė veikla – statyba ir projektavimas. Priežastys, lėmusios ženklų apyvartos sumažėjimą bei laikinus finansinius sunkumus – 2016 m. rugsėjo mėn. Danske Bank A/S Lietuvos filialo pradėtas vykdyti išieškojimas iš UAB „Costum“ nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas už BUAB „Šeba“ kreditinius įsipareigojimus Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Tai paveikė UAB „Costum“ kredito informaciją duomenų bazėje „Creditinfo“, todėl draudimo bendrovės pabrangino savo paslaugas ir neteikia draudimo garantijų, kurios privalomos vykdant daugiabučių namų renovacijos darbus. UAB „Costum“, nepateikdama draudimo sutarčių, neturi galimybių atgauti savo lėšas už jau atliktus darbus užbaigtuose objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Todėl negalima laiku atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais bei tinkamai vykdyti esamų užsakymų. Taip pat sunkumus lėmė UAB „Visas Labas“ pareiškimas teismui dėl UAB „Costum“ bankroto bylos iškėlimo. Kai UAB „Costum“ 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. pasirašė daugiabučių namų renovacijos sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už 556 943,5 Eur, AB „Šiaulių bankas“ atsisakė finansuoti užsakovus. Bankas parašė laišką, kuriuo paaiškino, kad tai daroma dėl blogos kredito informacijos bei paaiškino, kad vykdoma bankroto inicijavimo procedūra papildomai apsunkina įmonės būklę. Kadangi UAB „Costum“ nebuvo ir nėra nemoki ir tai įrodė pateikdama teismui dokumentus, UAB „Visas Labas“ atsisakė pareiškimo ir Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2041-343/2017 nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Visas Labas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti. UAB „Costum“ dėl sumažėjusios apyvartos per pirmą 2017 m. pusmetį patyrė 126 767 Eur nuostolį. 2016 m. ženkliai sumažėjo daugiabučių namų renovacijos mastai Lietuvoje, todėl įmonės apyvarta 2016 m. nukrito iki 961 343 Eur, tuo tarpu 2015 m. apyvarta buvo 2 380 475 Eur, t. y. 2,5 karto didesnė. Todėl įmonė per 2016 m. patyrė nuostolių už 196 522 Eur. 2016 m.–2017 m. žiemos laikotarpiais įmonė ne tik dėl renovacijos darbų trūkumo, bet ir dėl to, kad daugiabučių namų apšiltinimo, stogų tvarkymo, langų keitimo darbas yra sezoninis, patyrė papildomus nuostolius. UAB „Costum“ veikla tapo nuostolinga ir dėl išorinių, nuo bendrovės nepriklausančių, priežasčių – ženklus rinkos sąlygų statybos sektoriuje pasikeitimas, sustojusi daugiabučių namų modernizavimo programa, mažas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas, emigracija ir kt.
3. Pagrindinis UAB „Costum“ tikslas restruktūrizavimo laikotarpiu – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei išlikti konkurencinga įmone. Siekiant šio tikslo, įmonė restruktūrizavimo procese kelia uždavinius – išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, sukurti naujas darbo vietas dirbantiesiems, išvengti bankroto, įgyvendinti bendrovės pertvarkymą ir uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, padidinti pardavimo apimtis, padidinti bendrovės vertę ir ateityje uždirbti pelną savininkams. UAB „Costum“ siekdama išsikelto tikslo ir uždavinių jau ėmėsi įvairių priemonių. Pirmiausiai įmonė toliau vykdo veiklą statybos srityje bei realizuoja turimus projektus, dalyvauja konkursuose. UAB „Costum“ turi ilgalaikių skolų tiekėjams bei paskolų, kurias numatoma arba kapitalizuoti, arba gražinti pardavus įmonės turtą, nereikalingas gamybos priemones, automobilius. UAB „Costum“ planuoja atsiimti skolas už jau atliktus darbus bei už jas padengti visus turimus pradelstus ir nepradelstus įsiskolinimus įmonės tiekėjams bei darbuotojams. UAB „Costum“ planuoja gauti pelną iš veiklos ir jį panaudoti palūkanų dengimui arba reinvestavimui į naujus kompiuterius, sąmatines programas, verslo valdymo sistemą, darbuotojų mokymus bei gamybos priemones. Norėdama išgryninti veiklą ir užsiiminėti tik statybos valdymo–projektavimo darbais, įmonė per restruktūrizacijos laikotarpi iki 2020 m. planuoja parduoti dalį turimo turto, o gautas lėšas naudoti atsiskaitymui su hipotekos ir pirmos eilės kreditoriais. UAB „Costum“ planuoja atsisakyti ekonomiškai nenaudingų sutarčių, nutrauks darbo sutartis su 12 darbuotojų, dėl ko sumažės būtinosios išlaidos ir padidės bendrovės pelnas. Kadangi įmonėje restruktūrizavimo metu dirbs 12 žmonių, bus galima sudaryti 3 atskiras statybos projektų valdymo grupes, kurios savarankiškai vykdys statybos valdymo ir projektavimo darbus 9 skirtinguose objektuose vienu metu. Tai leis įmonei pasiekti dideles apyvartas bei didesnes pelno maržas. 2019-2021 m. planuojama grįžti į 2015 m. vykdytų apyvartų lygį, t. y. 3 000 000 Eur per metus. UAB „Costum“ neturi ilgalaikių, pradelstų skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Su įmonės darbuotojais UAB „Costum“ planuoja atsiskaityti pagal grafiką pirma eile per 2017 ir 2018 metus, mokėjimai bus vykdomi kas ketvirtį. Su kreditoriais, išskyrus kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ir/ar įkeitimu, įmonė planuoja atsiskaityti per trejus metus antra eile. Iškėlus UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą, įmonei būtų sudarytos galimybės tęsti savo veiklą bei generuoti pajamas, išlaikyti visus darbuotojus ir dar įdarbinti naujų, įmonė turėtų galimybę ne tik visiškai įvykdyti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą ir mokėti mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
5. Teismas, remdamasis 2017 m. spalio 2 d. įmonės balanso duomenimis, nustatė, kad įmonė iš viso turto turi už 1 422 276 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 607 723 Eur, trumpalaikis turtas – 814 553 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 472 914 Eur. Iš 2017 m. spalio 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad finansiniais metais įmonės grynasis pelnas sudarė 56 641 Eur. Iš 2017 m. spalio 2 d. kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 247 223,58 Eur.
6. Teismas, įvertinęs UAB „Costum“ vadovo 2017 m. spalio 9 d. rašytinius paaiškinimus, 2017 m. birželio 30 d. įmonės balansą, ilgalaikio turto sąrašą, konstatavo, kad reali viso atsakovės turto vertė – 1 147 743 Eur.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 2 d. balanse kaip trumpalaikis turtas nurodoma 391 534 Eur gautinos sumos, iš kurių – 386 631 Eur pirkėjų įsiskolinimas. Lyginant nurodytą gautiną sumą su 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, matyti, kad pirkėjų įsiskolinimo suma yra sumažėjusi nuo 419 449 Eur iki 386 631 Eur. Iš 2017 m. spalio 2 d. debitorių sąrašo teismas nustatė, kad debitoriniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 359 829,91 Eur. Tačiau įvertinęs galimybes atgauti debitorinius įsiskolinimus, teismas konstatavo, kad realiais pirkėjų įsiskolinimais laikytini 51 045,78 Eur. Teismas pažymėjo, kad, atėmus bankrutavusių debitorių debitorinius įsiskolinimus, 2017 m. spalio 2 d. balanse nurodomo turto vertė yra 1 086 690,78 Eur.
8. Teismas pagal 2017 m. spalio 2 d. balanso duomenis nustatė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 472 914 Eur. Iš 2017 m. spalio 2 d. kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 247 223,58 Eur. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad net ir iš 2017 m. spalio 2 d. balansinės turto vertės 1 086 690,78 Eur atėmus Danske banko nurodomas turto vertes (247 000 Eur ir 196 000 Eur), atsakovės turto vertė sudarytų 643 690,78 Eur, t. y. net ir iš balansinės turto vertės atėmus bankui įkeisto turto vertę, pradelstų įsipareigojimų suma (247 223,58 Eur) neviršija pusės įmonės turto vertės (643 690,78 Eur/2 = 321 845,39 Eur). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovė nėra nemoki.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė vykdo veiklą. Teismo vertinimu, vien tai, kad įmonė susiduria su laikinais sunkumais, negali būti pagrindu abejoti įmonės galimybėmis tęsti veiklą. Teismas pažymėjo, kad įmonės valdymo organai, siekdami spręsti susidariusią situaciją, 2017 m. liepos 3 d. vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie įmonės valdymo organų veiksmai, teismo nuomone, rodo, kad buvo operatyviai sprendžiama problema, sąžiningai siekiama įmonės tolimesnio sėkmingo veikimo.
10. Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas konkrečias priemones, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, pagal preliminarius plano duomenis, siekia išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą. Teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui. Teismas padarė išvadą, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
11. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 1995 m., nėra ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir šio įstatymo 5 straipsnio pažeidimų. Bylos faktinės aplinkybės bei įmonės akcininkų sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą, teismo vertinimu, leidžia manyti, kad pradelstus įsiskolinimus atsakovė dengs per restruktūrizavimo terminą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai laikė, kad byloje dalyvavęs ir atsakovės vardu pagal byloje pateiktą įgaliojimą paaiškinimus teikęs atstovas M. Š. yra tinkamas atsakovės atstovas.
2. Teismas, konstatuodamas, kad nemokumo teisinis tyrimas restruktūrizavimo byloje yra siauresnės apimties nei bankroto byloje, neatsižvelgė į tai, jog tretieji asmenys (atsakovės darbuotojai) J. K. ir L. S. prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Tačiau teismas dėl šių trečiųjų asmenų reikalavimų nepasisakė, jų nenagrinėjo ir neišsprendė. Šios aplinkybės sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
3. Teismas, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su atsakovės nemokumo nustatymu, nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktais nepatikimais ir klaidinančiais duomenimis.
4. Bankas vykdo išieškojimą iš atsakovės bankui įkeisto turto. Išieškoma suma yra ženkliai didesnė, nei balanse nurodyta turto vertė. Realizavus bankui įkeistą turtą, visos gautos lėšos bus nukreiptos banko reikalavimų tenkinimui, todėl atsakovės balanse nurodyta turto reali vertė turėtų atitinkamai būti mažinama.
5. Atsakovės reali turto vertė sudaro ne daugiau kaip 423 425,78 Eur. Atsakovės balanse nurodyta turto vertė (1 422 276 Eur) mažintina 335 585,22 Eur suma, įvertinus realią pirkėjų įsiskolinimų sumą – 51 045,78 Eur; taip pat bankui įkeisto turto, iš kurio pradėtas išieškojimas, verte – 633 025 Eur; be to, 30 240 Eur suma, kurią sudaro skirtumas tarp balanse nurodytų mašinų ir įrengimų vertės bei kainos, kurią pagal metmenis atsakovė realiai tikisi gauti pardavusi šį turtą.
6. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės realiai pradelsti įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 3 880,77 Eur suma didesni nei nurodė atsakovė.
7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Hipotekos registro duomenimis, pagal kuriuos atsakovės prievolės kreditorei UAB „Lemora“ įvykdymo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma turėtų būti didinama 272 625,86 Eur.
8. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Atsakovė yra nemoki ir yra pagrindas jai kelti bankroto bylą. Atsakovė vėluoja išmokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
13. Pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. M. Š. yra UAB „Costum“ restruktūrizavimo metmenis rengusios UAB „Rangon“ direktorius, geriausiai žinantis apie visus metmenyse nurodytus duomenis, todėl jis dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime. Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su advokatu atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai.
2. Teismas neturėjo tokia pačia apimtimi nagrinėti įmonės nemokumo, kaip tai daroma sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Costum“ nėra nemoki ir jai gali būti iškelta restruktūrizavimo byla.
3. Teismas pagrįstai nenagrinėjo trečiųjų asmenų J. K. ir L. S. prašymuose įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis išdėstytų prašymų iškelti UAB „Costum“ bankroto bylą, nes nelaikė, jog tai yra ĮBĮ nustatyta forma ir tvarka pateikti pareiškimai iškelti bankroto bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš interneto tinklapio rekvizitai.lt, kuriame nurodyti duomenys apie UAB „Costum“ skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (3 t., b. l. 55-56). Pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2012 m. lapkričio 12 d. UAB „Rangon“ vienintelio akcininko sprendimą, 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. lėšų pervedimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodymus, 2017 m. gruodžio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (3 t., b. l. 64-68). Byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti apelianto atskirasis skundas ir pareiškėjo atsiliepimas į jį, todėl jie turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo ir vertinimo.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, įvertinęs viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos kitų bylos įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
16. Lietuvos apeliaciniam teismui trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikto prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir naujų įrodymų – UAB „Costum“ kreditorės UAB „Lemora“ rašto su priedais (2009 m. kovo 12 d. sutarties, 2016 m. birželio 16 d. priedo prie 2009 m. kovo 12 d. sutarties, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų) (3 t., b. l. 73-93) priėmimo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, kuria byloje dalyvaujantiems asmenims buvo nustatytas terminas pateikti nuomonę dėl apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų rašytinių įrodymų vertinimo (3 t., b. l. 94-95).

      Dėl bylos esmės

17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
18. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Costum“ (ne)mokumo, galimybės savarankiškai funkcionuoti (ĮRĮ 7 straipsnio 5 daleis 3 punktas), įvertinęs bendrovės finansinius dokumentus, kitus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės turto vertė – 643 690,78 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma (247 223,58 Eur) neviršija pusės įmonės turto vertės (321 845,39 Eur). Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens statuso (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
19. Trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirajame skunde nesutinkama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantas teigia, kad reali atsakovės turto vertė sudaro ne didesnę kaip 423 425,78 Eur sumą, o pradelstų įsipareigojimų suma – 519 849,44 Eur, todėl atsakovė yra nemoki.
20. Pagal 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (pvz. žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
21. Iš atsakovės 2017 m. spalio 2 d. balanso pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė iš viso turto turi už 1 422 276 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 607 723 Eur, trumpalaikis turtas – 814 553 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 472 914 Eur. Iš atsakovės 2017 m. spalio 2 d. kreditorių sąrašo, teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 247 223,58 Eur.
22. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis balanso duomenimis, nustatė, kad atsakovės trumpalaikį turtą sudaro, be kita ko, gautinos sumos – 391 534 Eur, iš kurių 386 631 Eur pirkėjų įsiskolinimas. Teismas, įvertinęs galimybes atgauti šiuos debitorių įsiskolinimus, konstatavo, kad realia pirkėjų įsiskolinimų suma laikytina 51 045,78 Eur suma, todėl 2017 m. spalio 2 d. balanse nurodomo turto verte laikytina 1 086 690,78 Eur suma, o ne 1 422 276 Eur.
23. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, yra atsakovės kreditorius, jo interesų atžvilgiu iš atsakovės vykdomi išieškojimai pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2017 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-689, kuris vykdymui pateiktas antstoliui R. B. (vykdomosios bylos Nr. 0085/17/00303), išieškomos sumos dydis – 1 446 430,36 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų. Pagal šį vykdomąjį įrašą išieškojimas vykdomas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat trečiojo asmens naudai yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės kaip subsidiarios skolininkės pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2013 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-9420, kuris vykdymui pateiktas antstoliui R. B. (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00221), išieškomos sumos dydis – 610 704,25 Eur ir 325,94 Eur notaro išlaidų. Pagal šį vykdomąjį įrašą išieškojimas vykdomas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis trečiojo asmens paaiškinimais dėl nurodyto nekilnojamojo turto vertės ((duomenys neskelbtini), vertė 247 000 Eur, (duomenys neskelbtini), vertė – 196 000 Eur), konstatavo, kad šio nekilnojamojo turto verte mažintina bendra atsakovės turto vertė. Tokiu būdu teismas nustatė atsakovės turto vertę – 643 690,78 Eur. Byloje nėra ginčo, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai turi būti eliminuojami skaičiuojant atsakovės turto vertę, nes jie yra apsunkinti hipoteka trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai ir jų vertė bus skiriama šio hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
24. Apeliantas teigia, kad ši teismo išvada yra nenuosekli. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas atsakovės turto vertę (1 422 276 Eur), nurodytą 2017 m. spalio 2 d. balanse, rėmėsi šio balanso duomenimis visa apimtimi, tuo tarpu vertindamas, kokia suma mažintina atsakovės turto vertės dėl hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į kitokią vertę, nei nurodyta šių nekilnojamojo turto objektų vertė 2017 m. spalio 2 d. balanse. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais. 2017 m. spalio 2 d. balanse nurodyta, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė – 381 023 Eur, o nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė – 252 002 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kitokią šio turto vertę, t. y. kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė – 247 000 Eur, (duomenys neskelbtini), vertė – 196 000 Eur, turėjo atitinkamai (190 025 Eur suma, iki 1 232 251 Eur sumos) mažinti ir balansinę atsakovės turto vertę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės turto vertė – 643 690,78 Eur, nes turėjo būti konstatuota, kad atsakovės turto vertė – 453 665,78 Eur.
25. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, viena vertus, nurodyta, kad anglių deginimo krosnių (4 vnt.) vertę patvirtina įsigijimo dokumentai. Kita vertus, teismas, skaičiuodamas atsakovės turto vertę, rėmėsi 2017 m. spalio 2 d. balanse nurodyta verte. Apeliantas mano, kad įsigijimo dokumentai nepatvirtina realios šio turto vertės. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šio turto rinkos arba aktualią bylos nagrinėjimo metu vertę. Taip pat apeliantas pažymi, kad pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. negalėjo paaiškinti šio turto panaudojimo. Apelianto nuomone, šio turto vertė turėtų būti mažinama 30 240 Eur suma, nes būtent tokio dydžio (mažesnė) suma buvo nurodyta atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse, palyginus su balanse nurodyta verte. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems apelianto argumentams.
26. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų skilties „Įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas“ dalyje „Mašinos ir įrenginiai“ nurodyta, kad už anglių deginimo krosnį „Coal & Coal Premium“ numatoma gauti 180 000 Eur sumą. Pagal 2017 m. spalio 2 d. balanso duomenis šio turto vertė 210 240 Eur. 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimuose pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. nurodė, kad įmonės turimų 4 krosnių įsigijimo kaina – 340 000 Eur. Šiai aplinkybei patvirtinti buvo pridėtos 4 sąskaitos, išrašytos Anglijos įmonės „C & C Trade Ltd.“ atsakovei, kurių kiekvienos suma – 85 000 Eur. Visose sąskaitose nurodyta viena ir ta pati prekė – anglių deginimo krosnis „Coal & Coal Premium“.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atsakovės turto vertę, nepagrįstai rėmėsi 2017 m. spalio 2 d. balanse nurodyta turto verte, nes restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta 30 240 Eur mažesnė šio turto pardavimo kaina. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų realią, dabartinę šio turto vertę. Taip pat į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad šis turtas apskritai egzistuoja atsakovės dispozicijoje. Pats pareiškėjas UAB „Costum“ direktorius A. B. 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad šio turto pardavimo UAB „Listas“ dokumentai (pateikti su paaiškinimais) įrodo turto vertę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant šiuos įrodymus kaip patikimus, turėtų būti daroma išvada, jog šis turtas buvo parduotas ir atsakovė juo nebedisponuoja. Pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjo UAB „Costum“ direktoriaus A. B. pateiktus įrodymus, kuriais grindžiama anglių deginimo krosnies vertė, suteikia ir tokios aplinkybės, kaip nurodomas įrenginio pavadinimas „Coal & Coal Premium“, neįvardinant jokių šį konkretų daiktą leidžiančių identifikuoti duomenų (pvz., modelio, kuris dažniausiai turi skaitmeninę arba skaitmeninę–raidinę išraišką, serijos numerio ir pan.). Priešingai, restruktūrizavimo plano metmenyse šis turtas įvardinamas vienaskaita – anglių deginimo krosnis „Coal & Coal Premium“. Tuo tarpu minėta Anglijos įmonė, pareiškėjo paaiškinimu, išrašė 4 sąskaitas už 4 krosnis. 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija COS Nr. 0000946, atsakovės išrašytoje įmonei UAB „Listas“, kuria buvo grindžiama krosnių vertė, apskritai nurodyta, kad parduodama segmentuota medžio anglies gamybos linija „Coal & Coal Premium“, irgi nenurodant jokių šį konkretų daiktą leidžiančių identifikuoti duomenų (pvz., modelio, serijos numerio ir pan.). Įvertinus šiuos argumentus, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog reali atsakovės turto vertė sudaro ne daugiau kaip 423 425,78 Eur, įskaitant anglių deginimo įrenginių vertę, nurodytą restruktūrizavimo plano metmenyse.
28. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, kad jis teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, atsakovės išrašytas įmonėms UAB „Atiltas“, UAB „Listeka“, UAB „Regnus“ ir UAB „Difera“, kurios patvirtina, kad tokie patys anglių deginimo įrenginiai buvo parduoti šioms įmonėms už 513 039,65 Eur kainą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui buvo pateiktos atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl segmentuotos medžio anglies gamybos linijos pardavimo: 2012 m. gruodžio 17 d. serija COS Nr. 0000681, išrašyta įmonei UAB „Atiltas“, 2013 m. liepos 22 d. serija COS Nr. 0000764, išrašyta įmonei UAB „Difera“, 2013 m. birželio 3 d. serija COS Nr. 0000741, išrašyta įmonei UAB „Regnus“ (3 t., b. l. 20-25). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje UAB „Listas“ bankroto byloje Nr. eB2-256-264/2018 bankroto administratorius 2017 m. kovo 20 d. teismui pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog jis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir prokuratūros gavo dokumentus, kurie patvirtina, kad UAB „Listas“ veikla buvo glaudžiai susijusi ir buvo vykdoma tais pačiais įrengimais ir tame pačiame žemės sklype, kaip ir kitų bankrutuojančių įmonių UAB „Atiltas“, UAB „Regnus“ ir UAB „Difera“. Taigi, be kita ko, ir šios nurodytos aplinkybės (visos pirkėjos šiuo metu yra likviduotos bankrutavus, tarpusavyje susijusios, vykdomi veiklos tyrimai) leidžia kritiškai vertinti pareiškėjo nurodomus anglių deginimo įrenginių pardavimo minėtoms įmonėms dokumentus.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma – 247 223,58 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šią sumą sudaro tokios pradelstos sumokėti sumos: su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 37 574,13 Eur, skolos tiekėjams – 197 097,38 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 552,07 Eur (2 t., b. l. 133-135). 268 745,09 Eur dydžio ilgalaikė skola tiekėjai UAB „Lemora“ į nurodytą bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą nebuvo įtraukta, nes bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo suėjęs atsiskaitymo terminas (2017 m. gruodžio 31 d.). 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir naujus įrodymus – UAB „Costum“ kreditorės UAB „Lemora“ raštą su priedais (2009 m. kovo 12 d. sutartimi, 2016 m. birželio 16 d. priedu prie 2009 m. kovo 12 d. sutarties, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus). Kreditorė UAB „Lemora“ šiame rašte nurodo, kad UAB „Costum“ pradelsta skola – 405 263,31 Eur (prievolės įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d.), ir pažymi, jog nepritaria UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma – 247 223,58 Eur, didintina 268 745,09 Eur, tokiu būdu gaunant bendrą 515 968,67 Eur dydžio atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Pažymėtina, kad atsakovės kreditorių sąraše nurodytų įsiskolinimų apmokėjimo terminai – vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. visi atsakovės įsipareigojimai šiuo metu yra pradelsti. Todėl konstatuotina, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma šiuo metu sudaro ne mažesnę kaip 515 968,67 Eur sumą.
30. Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2116-823/2016; kt.). Tiek Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tiek ir UAB „Lemora“, kurie laikytini didžiaisiais atsakovės UAB „Costum“ kreditoriais, nepritaria jos restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovės restruktūrizavimo procedūros galėtų būti sėkmingai įgyvendintos.
31. Apeliantas kvestionuoja teismo poziciją, kad byloje dalyvavęs ir atsakovės vardu pagal įgaliojimą paaiškinimus davęs jos atstovas M. Š. yra tinkamas atsakovės atstovas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantas nenurodo, kaip šis galimas civilinio proceso įstatymo pažeidimas lėmė neteisingo procesinio sprendimo byloje priėmimą. Kita vertus, CPK 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neteisinių sričių specialistai byloje juridiniam asmeniui atstovauti pagal pavedimą negali tik savarankiškai, o kartu su advokatais, taip pat su juridinio asmens vienasmeniais valdymo organais jie gali būti atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo ne tik M. Š., bet ir atsakovės direktorius A. B. bei atsakovės įgaliotas vesti bylą teisme advokatas.
32. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir neišsprendė trečiųjų asmenų J. K. ir L. S. prašymo iškelti atsakovei bankroto bylą. Su šiuo argumentų apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti.
33. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo skolininkui, jeigu pastarasis gali atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo neturi būti siurprizas skolininkui, o pastarasis turi būti įspėtas apie kreditoriaus ketinimus ir apie bankroto grėsmę. Tačiau, ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, išimtis, t. y. jei kreditoriaus pareiškimas grindžiamas tuo, kad priverstinio vykdymo procesas buvo nesėkmingas, skolininkui nebereikia priminti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, nes vykdymo procese jam raginimą įvykdyti prievolę siuntė antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1965-381/2017).
34. Tretieji asmenys J. K. ir L. S. savo prašymuose nurodė, kad aukščiau aptarta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo. Savo reikalavimus atsakovei tretieji asmenys grindė darbo ginčų komisijos sprendimais. Pagal CPK 587 straipsnio 9 punktą darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu gali būti atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Kreditoriui informuoti skolininko apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nebūtina tik nustačius ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas: pirma, skolininkas turi neturėti turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; antra, kreditorius (kreditoriai) turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka teikė vykdyti vykdomuosius dokumentus (darbo ginčų komisijos sprendimus) antstoliui.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės (ne)mokumą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju keltina atsakovės restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytas atsakovės nemokumo faktas, spręstina, jog dėl šios priežasties atsakovės restruktūrizavimo byla negali būti keliama (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina iškelti atsakovės UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. Apeliantas atskirajame skunde, o pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečiai nesuformulavo prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šie klausimai nesvarstytini.
38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 27,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2; 2 t., b. l. 2; 3 t., b. l. 2). Apeliacinės instancijos teismas tokių išlaidų patyrė už 5,19 Eur (3 t., b. l. 98). Šios išlaidos, kurių bendra suma – 32,31 Eur, priteistinos valstybei iš pareiškėjo UAB „Costum“ direktoriaus A. B., nes bylos išnagrinėjimo rezultatas jo atžvilgiu yra nepalankus – pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmestas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ restruktūrizavimo bylą.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ direktoriaus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,31 Eur (trisdešimt du Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė