Civilinė byla Nr. 3K-3-358/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1; 93.2.2; 97; 98.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S., V. R., A. R., A. P., G. L., J. B., D. Č., V. K. ir J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir R. V. ieškinį atsakovams G. S., V. R., A. R., A. P., G. L., J. B., D. Č., S. Z., V. K. ir J. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą patalpų rekonstrukcijai pripažinimo neteisėtu, teisės be atsakovų sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą buto rekonstrukcijai pakeičiant jo paskirtį ir teisės be atsakovų sutikimo pakeisti buto paskirtį pripažinimo; tretieji asmenys UAB „Žaidas“, A. S., S. L.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šias patalpas ieškovai įsigijo turėdami tikslą įsirengti notarų biurą. Tam būtina pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamųjų į administracines. Ieškovų projektiniuose pasiūlymuose numatomas atskiras įėjimas iš kiemo pusės esamo lango vietoje, o buvęs įėjimas į butą paliekamas kaip avarinis išėjimas. Įstatymo nustatyta tvarka ieškovai atliko du patalpų rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo viešus aptarimus, kuriuose dalyvavo ieškovai, projekto autorius ir atsakovai. Tretieji asmenys A. S. ir S. L. sutiko su ieškovų parengtu gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos planu; atsakovai su planu nesutiko, motyvuodami tuo, kad įvykdžius rekonstrukciją bus pažeistos namo gyventojų teisės ir teisėti interesai: projektiniame pasiūlyme neišspręstas automobilių parkavimo vietų klausimas, nes prie projektinių pasiūlymų nėra žemės sklypo sutvarkymo projekto, dėl padidėjusio automobilių skaičiaus padidės oro tarša ir triukšmas, kris gyvenamųjų patalpų vertė, ateityje gali atsirasti problemų dėl oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemų, jeigu jos bus įrengtos. Ieškovai, manydami, kad atsakovų atsisakymas duoti patalpų paskirties pakeitimo sutikimą yra nepagrįstas ir pažeidžia jų, kaip savininkų, teises naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, prašė pripažinti atsakovų atsisakymą duoti patalpų rekonstrukcijos sutikimą neteisėtu ir pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą buto rekonstrukcijai pakeičiant jo paskirtį bei teisę be atsakovų sutikimo pakeisti buto paskirtį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ieškovų prašymui dėl buto paskirties iš gyvenamųjų patalpų į administracines pakeitimo pripažino neteisėtu, kitus reikalavimus atmetė. Teismas pripažino atsakovų motyvus dėl atsisakymo duoti gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos į administracines patalpas sutikimą nepagrįstais ir neteisėtais, nes jie neįrodė, kad rekonstravus gyvenamąsias patalpas pagal ieškovų pageidavimą bus pažeisti galiojantys įstatymai bei jų teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis), priešingai, tokiu atsisakymu yra pažeidžiamos ieškovų teisės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu, todėl ieškovų reikalavimas pašalinti bet kokius jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra teisėtas (CK 4.98 straipsnis).
Teismas, remdamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad notarų biurams patalpos gali būti įrengiamos, pakeičiant jų paskirtį iš gyvenamųjų į negyvenamąsias, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams. Nustatęs, kad kiemo detalusis planas nepatvirtintas, teismas pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą, kad yra pažeidžiami įstatymai, reglamentuojantys kiemo išplanavimą ir sutvarkymą, nes šioje Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoje nurodoma apie esamus teritorijos planavimo dokumentus ir galimą jų pažeidimą rekonstruojant patalpas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju namo kiemas nepertvarkomas (jo nebūtų galima pertvarkyti dar ir dėl to, kad nėra jo detaliojo plano), todėl pripažino nepagrįstu atsakovų motyvą, kad, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, ieškovai turėjo pateikti namo aplinkos sutvarkymo schemą. Teismas, nustatęs, kad atidarinėjamos durys neužims didesnės kiemo erdvės, nei užimtų atidarinėjamas langas, pripažino nepagrįstu atsakovų motyvą dėl namo kiemo sumažėjimo po ieškovų rekonstrukcijos. Teismas taip pat rėmėsi trečiojo asmens UAB „Žaidas“ ((duomenys neskelbtini) namą administruojančios institucijos) paaiškinimais, kad 6-ojo buto rekonstrukcija jokios žalos namo bendrojo naudojimo objektams nepadarys.
Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl parkavimo vietų sumažėjimo kieme, nes atsakovai nepateikė įrodymų, koks yra bendras kiemo plotas, kiek butų naudojasi kiemu, kiek iš viso reikės vietų automobiliams – neįrodė šio savo atsiliepimo dalies (CPK 178 straipsnis). Pagal ieškovų pateiktas VĮ „Regitra“ pažymas teismas nustatė, kad ieškovai savo vardu transporto priemonių neturi, be to, notarų biurų darbo laikas yra nuo 8 iki 17 valandos, t. y. dienos metu, kai dauguma namo gyventojų su savo automobiliais išvyksta į darbus, kitus užsiėmimus; iš atsakovų pateiktų nuotraukų bei antstolės nuo 11.20 val. iki 12.30 val. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, kad kieme yra pakankamai laisvų vietų automobiliams statyti.
Teismas atmetė atsakovų pateiktą UAB „Inreal“ raštą dėl gyvenamųjų patalpų rinkos vertės sumažėjimo kaip neatitinkantį Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų, nes vertintojas A. Š. nenurodė savo kvalifikacinio pažymėjimo, įmonės kvalifikacijos atestato, todėl abejotina šios išvados oficialumu. Teismas laikė priimtinu rašytiniu įrodymu ieškovų pateiktą UAB „Vadasa“ Turto rinkos vertės pasikeitimo nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad įrengus notarų biurą kitų patalpų vertė nesumažės, ir nusprendė, kad Maironio g. 14 name įrengus notarų biurą, kitų gyvenamųjų patalpų vertė nesumažės.
Teismas atmetė atsakovų motyvus dėl būsimų šildymo ir vėdinimo sistemų, nes esamoje projektinės dokumentacijos rengimo stadijoje dar negalima nustatyti, kokios tos sistemos bus suprojektuotos, todėl atsakovų teisės nepažeistos.
Teismas nurodė, kad kiti ieškovų reikalavimai – dėl teisės be atsakovų sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą buto rekonstrukcijai pakeičiant jo paskirtį ir teisės be atsakovų sutikimo pakeisti buto paskirtį pripažinimo yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, kurį teismas patenkino. Pripažinus atsakovų atsisakymą leisti pakeisti patalpų paskirtį neteisėtu, viskas, kas susiję su šių patalpų paskirties keitimu, yra leidžiama be atsakovų sutikimo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovams iš atsakovų 20 Lt už antstolio paslaugas, įteikiant procesinius dokumentus (teisėjų kolegija pripažino, kad šios išlaidos nebūtinos ir nepagrįstos); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atmetė atsakovų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, nurodžiusi, kad atsakovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisėjos šališkumą, o aplinkybė, jog teisėja dirbo kartu su vienos iš šalių atstovu toje pačioje advokatų kontoroje, negali būti pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog namo aplinkos pakeitimo schema nereikalinga nagrinėjamu atveju, nes namo kiemo, jo aplinkos nenumatyta keisti, be to, aplinkos nebūtų galima keisti ir dėl to, kad nėra patvirtinto kiemo detaliojo plano. Taip pat teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nežymūs esamos teritorijos atžvilgiu pasikeitimai (durų ir laiptų atsiradimas vietoje lango) negali būti laikomi pažeidžiančiais atsakovų teises. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių, nes ieškovai nurodė, kad neplanuoja naudotis kiemu klientų automobiliams statyti, todėl nėra pagrindo iš jų reikalauti įrodymų dėl atsakovų teisių nepažeidimo; atsakovai tvirtina, jog dėl klientų atvykstančių automobilių gali būti pažeistos jų teisės ar teisės aktų reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prieštaravimus (CPK 178 straipsnis). Atmesdama atsakovų argumentą dėl automobilių skaičiaus namo kieme padidėjimo ir su tuo susijusio namo gyventojų gyvenimo sąlygų ir kokybės pablogėjimo, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad būsimo notarų biuro klientai nebūtinai naudosis namo kiemu, nes automobilius galima statyti Maironio gatvėje Kauno miesto savivaldybės įrengtose stovėjimo vietose, be to, įvažiavimą į kiemą galima uždaryti jau įrengtais kiemo vartais, galima pastatyti draudžiantį įvažiuoti ženklą, su tuo sutinka ieškovai. Teisėjų kolegija nustatė, kad namas, kuriame ketinama įrengti notarų biurą, yra miesto centre, prie kelio, kur yra intensyvus eismas, tai ir sukelia didelį triukšmą ir taršą šalia namo, todėl sprendė, kad įrengtas notarų biuras neturės įtakos automobilių srautui, o sustojęs prie namo kliento automobilis – triukšmo ir taršos lygiui. Spręsdama dėl turto vertės sumažėjimo, teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kodėl nesiremia atsakovų pateikta pažyma, pažymėjo, kad joje nurodomos turto vertės sumažėjimo priežastys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų turto vertė sumažės, o iš esančių byloje įrodymų viseto darytina išvada, kad atsakovų turto vertei patalpų pakeitimas iš gyvenamųjų į administracines (notarų biurą) neturės įtakos. Atmesdama atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar namo gyventojams dėl notarų biuro įrengimo atsirandantys nepatogumai yra būtini ir gali būti pateisinti, teisėjų kolegija nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad daugiabučio namo gyventojams asmeniškai, jų turtui ar bendro naudojimo patalpoms bei namo kiemui bus padaryta žalos ir kad notarų biuro įrengimas sukels nepatogumų, todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti, ar tam tikri nepatogumai yra būtini ir gali būti pateisinami.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jeigu teismas atmes kasatorių argumentus dėl bylą išnagrinėjusio neteisėtos sudėties teismo – skundžiamų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi kasacinėje instancijoje išlaidas kasatorių naudai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių teismo nešališkumą ir nepriklausomumą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė teisėjų nešališkumo reikalavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Šis procesinės teisės normos pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien tik tas faktas, kad teisėja yra dirbusi su ieškovų atstovu vienoje advokatų kontoroje, neįrodo, jog ji yra šališka. Kasatorių nuomone, tokie apeliacinio teismo argumentai yra nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti objektyviojo teisėjo nešališkumo klausimą (bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimą). Tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir ieškovų atstovas kartu dirbo toje pačioje advokatų kontoroje apie penkerius metus, laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo nešališkumu. Dėl to, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjos nusišalinimo ar nušalinimo instituto CPK 66 straipsnio pagrindu, buvo pažeista kasatorių teisė į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Kasatorių nuomone, absoliučiai negaliojanti yra ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pažeidžiant įstatymų nustatytą bylų paskirstymo teismuose tvarką (CPK 319 straipsnis). Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Teisėjų kolegija, nagrinėjusi kasatorių apeliacinį skundą, buvo sudaryta ir byla paskirta ne naudojantis kompiuterine programa, kaip nustatyta Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos laikinųjų taisyklių, bet vadovaujantis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įsakymu patvirtinta Civilinių bylų paskirstymo teisėjams tvarka, remiantis 2009 m. pirmajam pusmečiui sudarytų teisėjų kolegijų grafiku. Taigi, tokiu būdu apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija buvo sudaryta neteisėtai ir pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą (CPK 21 straipsnis). Remiantis tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra naikintini ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
- Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų paskirties keitimą bei dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, pažeidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai netaikė CK 4.75 straipsnio, aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ bei 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nenustatyta išimčių, kada namo aplinkos pakeitimo schema gali būti nepateikiama. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokia schema nereikalinga, yra nepagrįsta. Be to, nagrinėjamu atveju namo aplinkos sutvarkymo (pakeitimo) schema yra reikalinga, nes namo kiemo, kuriuo naudojasi namo gyventojai (atsakovai), plotas dėl ieškovų planuojamos vykdyti patalpų rekonstrukcijos sumažės, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad namo kiemo naudojimosi galimybės sumažėjimas dėl ieškovų vykdomos rekonstrukcijos nepažeidžia kasatorių teisių, yra taip pat nepagrįsta. Kadangi prie ieškovų projektinių pasiūlymų nebuvo pridėta namo aplinkos pakeitimo schemos, kasatoriai nebuvo informuoti, kaip bus laikomasi STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatytų reikalavimų dėl minimalių automobilių parkavimo vietų (notarų biurui – 4 vietos) ir kokie minimalūs atstumai nuo gyvenamojo namo iki automobilių stovėjimo aikštelės. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nustatyti skirtingi oro judrumo ir tiekiamo lauko oro kiekio reikalavimai gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpoms, taigi, keičiant patalpų paskirtį iš gyvenamųjų į notarų biuro, atitinkamai turės būti užtikrinti ir aukštesni vėdinimo bei kondicionavimo reikalavimai, todėl ieškovai privalėjo atsakovams pateikti informaciją, kaip planuoja notarų biure įrengti vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistemą, nes, siekiant laikytis Reglamente nurodytų reikalavimų, gali būti reikalinga papildomai įrengti atskirą vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistemą, kertant išorinę namo sieną, statant kondicionierių patalpose ar namo išorėje, prijungiant biuro vėdinimo sistemą prie gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemos ir pan., tai reikštų bendrojo naudojimo objekto rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus. Teismai nesiaiškino, ar ieškovai tinkamai įgyvendino savo pareigą parengti ir pateikti kasatoriams visą reikalingą informaciją apie planuojamą patalpų paskirties keitimą. Pagal CK 4.75 straipsnį ieškovai, planuodami gyvenamųjų patalpų paskirties keitimą, privalėjo bendradarbiauti su kasatoriais, perduoti jiems visą įstatymų nurodytą informaciją apie planuojamą patalpų paskirties keitimą, t. y. įvykdyti savo esminę pareigą derinant interesus su kaimynais. Kadangi tokia pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta (projektiniai pasiūlymai buvo neišsamūs, trūko namo aplinkos pakeitimo schemos, informacijos apie vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistemą), todėl kasatoriai pagrįstai atsisakė duoti sutikimus keisti ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų paskirtį į administracines (notarų biuro).
- Dėl įrodinėjimo procesą reguliuojančių proceso teisės normų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai vertino kasatorių pateiktus argumentus, dėl to neatskleidė bylos esmės, ir taip pažeidė CPK 185, 263, 265 straipsnius. Teismų išvados, kuriomis atmetami kasatorių argumentai dėl automobilių skaičiaus namo kieme padidėjimo, su tuo susijusio namo gyventojų gyvenimo sąlygų ir kokybės pablogėjimo, yra padarytos pažeidžiant įrodinėjimo procesą reguliuojančias teisės normas. Teismai, darydami išvadą, kad namo gyventojų gyvenimo sąlygos ir kokybė nepasikeis, rėmėsi tik ieškovų pateikta argumentacija. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai visiškai nevertino ir neanalizavo kasatorių pateiktų argumentų, patvirtinančių, jog pakeitus ieškovams priklausančių patalpų paskirtį į notarų biuro atsakovų ir kitų namo gyventojų gyvenimo sąlygos ir kokybė pablogės: biuro darbuotojai bei klientai neišvengiamai naudosis namo kiemu, nes jame už stovėjimą mokėti nereikia, o darbo dienomis Maironio g. Kauno m. savivaldybės įrengtos mokamose stovėjimo vietose dažnai nebūna laisvų vietų; vertindamas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir darydamas išvadą, kad kieme yra pakankamai laisvų vietų automobiliams statyti, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatorių argumentą, jog namo kiemas negali būti sutapatinamas su automobilių stovėjimo aikštele, jame turi likti vietos ir gyventojų vaikų žaidimų aikštelei, želdiniams, pensinio amžiaus gyventojų poilsiui; įkūrus notarų biurą, padidėjęs biuro lankytojų automobilių skaičius dar labiau padidins oro taršą ir triukšmą ties Maironio g. 14 bei namo kieme, dėl to pablogės gyventojų gyvenimo sąlygos ir bus pažeisti jų teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorių turto vertei patalpų pakeitimas iš gyvenamųjų į administracines neturės įtakos, padaryta nepagrįstai, pažeidžiant CPK 263 straipsnį, nes teismas nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais vadovavosi darydamas šią išvadą. Pažymėtina, kad ieškovų pateikta Turto rinkos vertės nustatymo pažyma (kurioje yra išvada apie tai, jog įrengus notarų biurą, gyvenamųjų patalpų vertė nesumažės) neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, nes joje nenurodyti vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai, kuriais remiantis buvo atliktas vertinimas. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik tuo atveju, jeigu ji atitinka 23 straipsnio reikalavimus, taigi neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą dėl nekilnojamo turto vertės nekintamumo. Žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, neatsižvelgė i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažeidė CPK 4 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „gyventojų teisė reikalauti, kad nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama, kaip pagrindinė žmogaus teisė (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Šios teisės apimtis demokratinėje visuomenėje gali būti susiaurinama, jeigu tai būtina, teisėta ir reikalinga“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. DNSB Vilniaus g. 213 (Šiauliai), bylos Nr. 3K-3-604/2004). Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, ar namo gyventojams atsiradę nepatogumai dėl notarų biuro įrengimo bus būtini ir teisėti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. V. ir R. V. prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad kasatoriai savo kasacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodę apeliaciniame skunde ir dėl kurių pagrįstumo išsamiai bei argumentuotai pasisakė Kauno apygardos teismas. Ieškovų manymu, kasacinio skundo teiginiai dėl bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo yra labiau deklaratyvaus pobūdžio nei patvirtinantys, kad tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos, atsakovų teisės ar teisėti interesai, tą netiesiogiai patvirtina ir alternatyvūs kasacinio skundo reikalavimai. Kauno advokatų kontora, kurioje kažkada dirbo bylą nagrinėjusi teisėja, yra didžiausia advokatų kontora Kaune, kurioje dirba apie 30 advokatų, šios kontoros advokatai dažniausiai teikia teisinę pagalbą Kauno m. apylinkės teismo nagrinėjamose, todėl vadovaujantis atsakovų išdėstyta pozicija reikėtų daryti išvadą, jog bylą nagrinėjusi teisėja bei kiti jos kolegos, kada nors dirbę Kauno advokatų kontoroje, negalėtų atlikti jiems pavestų funkcijų, nes daugelyje procesų, vykstančių Kauno m. apylinkės teisme, dalyvauja būtent Kauno advokatų kontoros advokatai. Tai, kokiu būdu buvo sudaryta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, buvo žinoma arba negalėjo būti nežinoma kasatoriams ir jų atstovui teismo posėdžio metu, tačiau nei kasatoriai, nei jų atstovas nereiškė nušalinimų, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kasatoriai, keldami šį klausimą tik savo kasaciniame skunde iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir akivaizdžiai siekia užvilkinti procesą, prašydami grąžinti šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neva neteisėtos sudėties teismo. Kasatoriai nepagrįstai savo skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs dėl CK 4.37, 4.75 straipsnių ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies taikymo, sprendžiant analogiškus ginčus, nes šis klausimas yra svarstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimant nutartis civilinėse bylose D. G. v. N. L., bylos Nr. 3K-3-1377/2000, T. B. v. T. T., bylos Nr. 3K-3-72/2003 ir K. K. v. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-143/2005, kuriose buvo sprendžiami analogiški ginčai dėl gyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimo į negyvenamąsias ir juose yra suformuota vienoda nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika: „Daugiabučio gyvenamojo namo butu ir patalpų savininkai gali neduoti sutikimo keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamąsias tik tuo atveju, jeigu toks patalpų naudojimo paskirties pakeitimas pažeistų jų kaip nekilnojamojo turto savininkų teises, tai yra pablogintų jų gyvenimo sąlygas. Kitais atvejais gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų atsisakymas duoti nurodytą sutikimą gyvenamųjų patalpų naudojimo paskirties keitimui laikomas piktnaudžiavimu savo teisėmis“. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. DNSB Vilniaus g. 213 (Šiauliai), bylos Nr. 3K-3-604/2004, suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes nurodyta nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas visai kitokio pobūdžio ginčas ir kuri iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos ir jos dalyko. Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, o kasatoriai piktnaudžiauja savo teisėmis ir bando klaidinti teismą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į nešališką teismą
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas).
a) dėl bendro bylą nagrinėjusios teisėjos ir ieškovų advokato darbo advokatų kontoroje
Kasatoriai savo teiginį, kad buvo pažeista jų teisė į nešališką teismą, motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja Ona Valentukevičiūtė ir ieškovų atstovas advokatas Aidas Venckus apie penkerius metus (iki 2005 metų) dirbo toje pačioje Kauno advokatų kontoroje. Ši aplinkybė, kasatorių teigimu, yra pagrindas svarstyti objektyviojo teisėjo nešališkumo kriterijaus klausimą. Kasatorių nurodomu bendro teisėjos ir advokato darbo Kauno advokatų kontoroje laikotarpiu (2000–2005 metai) advokatų veiklą reglamentavo dvi Advokatūros įstatymo redakcijos. Pagal iki 2004 m. balandžio 6 d. galiojusio 1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21 straipsnį advokatas galėjo verstis advokato praktika įsteigęs kontorą arba jau veikiančioje advokatų kontoroje partnerystės sutarties arba sutarties dėl darbo vietos pagrindu. Nuo 2004 m. balandžio 6 d. galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad advokatai gali veikti trimis veiklos formomis – individualiai; parterystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens; įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją. Kauno advokatų kontora nėra advokatų profesinė bendrija, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatyta, kad Kauno advokatų kontoros darbuotojų niekada nesiejo partnerystės ryšiai. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad Aidas Venckus bei Ona Valentukevičiūtė Kauno advokatų kontoroje dirbo individualiai, juos vienijo advokatų kontora kaip teisinė advokatų veiklos forma, kurios pagrindinė paskirtis – užtikrinti tinkamas advokatų darbo vietos sąlygas. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad nuo teisėjos darbo Kauno advokatų kontoroje pabaigos (2005 metų sausis) iki bylos nagrinėjimo pradžios (2008 m. balandis) praėjo daugiau kaip treji metai, nenustatyta kitų faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis CPK 360 straipsniu.
b) dėl teisėjų kolegijų sudarymą bei bylų skirstymą reglamentuojančių įstatyminių normų pažeidimo pasekmių
CPK 319 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo paskirta ir ją nagrinėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta ne naudojantis kompiuterine programa, kaip nustatyta įstatyme, bet Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įsakymu Nr. VI-40 patvirtinta Civilinių bylų paskirstymo teisėjams tvarka, o kolegija sudaryta bei byla paskirta remiantis 2009 metų pirmajam pusmečiui sudarytų teisėjų kolegijų grafiku. Kasatorių teigimu, CPK ir Teismų įstatymo nustatytos teisėjų kolegijų sudarymo ir bylų skyrimo nagrinėti tvarkos pažeidimas turi būti laikomas teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą (CPK 21 straipsnis) reglamentuojančių normų pažeidimu, kuris yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija buvo sudaryta ir jai byla paskirta pažeidžiant CPK 319 straipsnį bei Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalį, tačiau sprendžia, kad kasacijos pagrindą nagrinėjamoje byloje sudaro tik kasatorių keliamas teisės klausimas dėl šių teisės normų pažeidimų kaip lemiančių teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą (CPK 21 straipsnis) reglamentuojančių normų pažeidimą, t. y. absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis), todėl dėl nurodytų pažeidimų pasisako tik šiuo aspektu.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymu Nr. X-1685, įsigaliojusiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis įstatymo normomis taikant teleologinį (įstatymo tikslo) metodą; normos prasmės atskleidimui reikšmingi įstatymo leidėjo ketinimai, nustatomi inter alia naudojant ir įstatymo travaux préparatoires (parengiamąją medžiagą). Aiškinamos normos tikslai atskleisti Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje ir aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7, 10, 33, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 63, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 85, 86, 90, 98, 101 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128 ir 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 109, 110, 111, 112 ir 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu ir 1001 įstatymo projekto, kur nustatyta, kad bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, jog bylos teisėjams būtų paskirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjų ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos ar komandiruotės atvejus Taigi kompiuterinės programos naudojimu sudarant teisėjų kolegijas bei skiriant bylas siekiama įvairių tikslų. Kompiuterinės programos naudojimas yra viena iš papildomų priemonių asmens teisei į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinti, nustatyta greta CPK 64, 65, 66 bei kituose straipsniuose įtvirtintų pagrindinių nešališko teismo garantijų. Ši papildoma (antraeilė) tokios priemonės reikšmė lemia ir atitinkamą CPK 319 straipsnyje bei Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyto reikalavimo skirti teisėjų kolegijas bei bylas teisėjams paskirstyti naudojant kompiuterinę programą pažeidimo reikšmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusių apeliacinės instancijos teismo teisėjų nešališkumu, kasatorius nenurodo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 319 straipsnio bei Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies pažeidimai, nesant kitų apeliacinės instancijos teismo teisėjų nešališkumu leidžiančių abejoti aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir buvo pažeisti nešališkumo reikalavimai (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties kasatorių argumentas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 360 straipsnio taikymo laikomas nepagrįstu.
Dėl daugiabučių namų gyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimo
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams. Byloje nenustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas į administracines patalpas, įrengiant jose notarų biurą, prieštarautų teritorijos planavimo dokumentams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, keičiant patalpų paskirtį, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus. Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi būti pateikta viešai aptarti. Viešo aptarimo išvados ir pasiūlymai, kurie neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, turi būti įrašyti į patalpų paskirties keitimo projektavimo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad įstatyme nenustatyta išimčių, kada namo aplinkos pakeitimo schema gali būti nepateikiama. Atskiro įėjimo iš lauko įrengimas neišvengiamai keičia gyvenamojo namo aplinką, kuri yra sudėtinė žmonių gyvenamosios erdvės dalis. Dėl įrengiamų laiptų, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali kisti tiek pėsčiųjų, tiek ir automobilių judėjimo ir stovėjimo zonos. Visa daugiabučio gyvenamojo namo aplinka (automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų zonos, žaliosios juostos ir pan.) yra būtina, kad daugiabutis namas būtų tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – žmonių gyvenimui jame. Bet kuris įsikišimas į gyvenamąją aplinką tiesiogiai turi įtakos ir daugiabučio namo gyventojams, tačiau ar pažeidžia gyventojų teises, galima nustatyti tik žinant jo apimtis ir pobūdį. Būtent tuo tikslu ir gyventojų interesais kartu su gyvenamųjų patalpų pertvarkymo schema viešam svarstymui turi būti pateikta ir namo aplinkos pakeitimo schema. Kartu namo aplinkos pakeitimo schema reikalinga teismui siekiant įvertinti gyventojų atsisakymo leisti pakeisti patalpų paskirtį pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog notarų biuro darbas lemia didesnį automobilių srautą prie jo nei naudojant patalpas gyvenimui, yra visiems žinoma, todėl neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad ieškovai viešo svarstymo metu turi pasiūlyti tokį projekto sprendinį, kuris leistų išvengti padidėsiančio automobilių srauto vidiniame kieme ir taip nepažeisti gyventojų teisės į nusistovėjusią gyvenamąją aplinką. Toks sprendinys inter alia turėtų atsispindėti ir viešajam svarstymui teikiamoje namo aplinkos pakeitimo schemoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešam svarstymui teikiama gyvenamųjų patalpų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi būti tiek išsami ir detali, kiek kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra būtina atliekamos patalpos paskirties pakeitimo įtakai trečiųjų asmenų teisėms įvertinti.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta privaloma gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo viešo aptarimo tvarka. Nurodytas pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, tai teikia pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys). Nustačiusi, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių jų priimti procesiniai sprendimai naikinami, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi reikšmės skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priimtas sprendimas neužkerta kelio ieškovams ateityje įgyvendinant savo kaip gyvenamųjų patalpų savininkų teises keisti šių patalpų paskirtį įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovų kasacinį skundą ir priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taip pat paskirstomos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė D. Č. pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 4-5). Atmetus ieškinį, nurodyta išlaidų suma priteistina atsakovei D. Č. iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už apeliacinį skundą atsakovų atstovas sumokėjo 354 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 148), už kasacinį skundą kasatorių atstovas sumokėjo 396 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 1), šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Atmetus ieškinį, ieškovams neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (71,85 Lt), priteistinos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 182,30 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei D. Č.
Priteisti iš ieškovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis atsakovams G. S., V. R., A. R., A. P., G. L., J. B., D. Č., S. Z., V. K. ir J. M. 354 Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis atsakovams G. S., V. R., A. R., A. P., G. L., J. B., D. Č., V. K. ir J. M. 396 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovų V. V. ir R. V. lygiomis dalimis 254,15 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teisme, valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Juozas Šerkšnas