Bylos Nr. 2A-1380-656/2015 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09121-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G. ir A. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir A. G. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., R. J., J. R., J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys – notarė L. Š. ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“.
n u s t a t ė :
I.Bylos esmė
Ieškovai L. G. ir A. G. teismo prašė:
1) panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R. (dalį dėl 20 kv. m);
2) pripažinti iš dalies negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduotas 930 kv. m žemės sklypas (dalį dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo);
3) pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, sudarytos V. J., R. J. bei R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl 20 kv. m;
4) pripažinus šiuos sandorius iš dalies negaliojančiais, pažeistoms teisėms atkurti taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 20 kv. m žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane M l:500 pažymėta skaičiais 1, 14, 13, 1;
5) pripažinti negaliojančiu namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1400 kv. m, ribų planą, pagal kurį ieškovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas;
6) pripažinti negaliojančiu namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1520 kv. m, ribų planą, pagal kurį V. J. ir J. R. buvo parduotas nurodyto dydžio sklypas;
7) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., ribas pagal žemės sklypo plane M l:500 pažymėtus taškus 1, 13, 15, 16, 17, 18, 1;
8) pripažinti ieškovams teisę į 123 kv. m dydžio (20+103) valstybinės žemės, kuria naudojasi nuo 1995 m. sausio 19 d., privatizavimą (pardavimą lengvatinėmis sąlygomis) pagal žemės sklypo plane M l:500 pažymėtus taškus 1, 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 1;
9) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais 123 kv. m valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį;
10) panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R.;
11) pripažinti negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduotas 930 kv. m žemės sklypas;
12) pripažinti negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12928, pagal kurią J. R. buvo parduotas 590 kv. m žemės sklypas;
13) pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį, sudarytą J. R. ir J. K. dėl 590 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
14) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 30-2564 dėl sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano tvirtinimo;
15) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 30-723 dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo;
16) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo;
17) pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, sudarytą V. J., R. J. ir R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
18) pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, pažeistoms teisėms atkurti taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 1520 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad ieškovai 1995 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora), esančius (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V ieškovei, kaip privačios namų valdos savininkei, buvo nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka teisėtai naudojamą 1440 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekeičiant valdų paskirties. Sklypo ribos buvo nustatytos preliminaraus derinimo plane, kurias patikrinęs vietoje nustatė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojas ir rekomendavo parduoti būtent tokio dydžio sklypą. 1995 m. balandžio mėnesį buvo atlikti geodeziniai žemės sklypo matavimai, nustatant sklypo ribų posūkio taškų koordinates, ir parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, kuris 1995 m. balandžio 26 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto vyriausiuoju žemėtvarkininku (t. I, b. l. 155). 1995 m. lapkričio 28 d. valstybinės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO1/96-9479 ieškovei buvo parduotas 1400 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo planas su gretimybėmis M 1:500 yra sudėtinė šios pirkimo–pardavimo sutarties dalis (t. I, b. l. 10-11, 15).
1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 221-01 buvo nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1520 kv. m ploto, ir įsakyta parduoti namų valdos bendraturčiams – atsakovams V. J. ir J. R. žemės sklypus pagal priedą. V. J. nurodyta parduoti 930 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o J. R. – 590 kv. m šio sklypo. 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovams J. R. bei V. J. kaip bendraturčiams buvo parduoti atitinkamai 590 kv. m ir 930 kv. m (iš viso – 1520 kv. m) namų valdos žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Sutarčių 9 punkte nurodyta, kad sklypo planas M 1:500 su gretimybėmis yra sudėtinė sutarčių dalis ir šalių pasirašomas. 2007 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo buvo suformuoti vietoje 1520 kv. m ploto kitos paskirties (individualiems namas ar statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. R. (590 kv. m.) ir V. J. (930 kv. m.), trys atskiri žemės sklypai: 590 kv. m ploto, 497 kv. m ploto ir 433 kv. m ploto. 2008 m. vasario 21 d. sutartimi V. J. ir R. J. padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,0433 ha bendrojo ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) R. J..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinio 8 ir 9 reikalavimus tenkino iš dalies: pripažino ieškovų teisę į 103 kv. m ploto valstybinės žemės privatizavimą, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovais nurodyto ploto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Likusioje dalyje 8 ir 9 reikalavimus atmetė.
Teismas 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 ieškinio reikalavimus atmetė. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 reikalavimus teismas vertino kaip nesusijusius su ieškovų teisių ir teisėtų interesų gynimu bei nenagrinėtinus teisme ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovams R. R. ir V. J. padavus prašymus parduoti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, buvo atlikta teisės aktuose numatyta šių sklypų pardavimo procedūra. Ieškovai, reikalaudami panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R., nenurodo, kokiu pagrindu jis turi būti panaikintas, kokius teisės aktus jis pažeidžia. Priimant šį teisės aktą, buvo įvertintos visos reikšmingos jo priėmimui aplinkybės, dėl nė vienos jų nebuvo suklysta, nes žemės sklypo pardavimas atsakovams V. J. ir J. R. vyko jau po to, kai sklypas buvo suformuotas ir parduotas ieškovams. Ieškovams buvo parduotas suformuotas 1400 kv. m dydžio sklypas, kurio geodeziniai matavimai buvo įregistruoti valstybiniame žemės kadastre, todėl formuojant atsakovams parduodamą sklypą buvo naudojamasi ir įregistruotais duomenimis apie ieškovams parduotą sklypą. Oficialiame registre įregistruoti duomenys apie ieškovų sklypą, kol jie nenuginčytini, laikytini teisingais, todėl ginčijamą administracinį aktą rengę subjektai negalėjo žinoti, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesne sklypo dalimi, ir priimti kitokio teisės akto. Teismas pažymėjo, kad ieškovai apie ginčijamą aktą turėjo sužinoti nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d., nuvykę pas detaliojo plano rengėjus, kai jiems paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovo R. J. sklypo riba kertasi su jų tvora užimama teritorija. Teismo manymu, nuo šios dienos prasidėjo senaties terminas nurodytam aktui apskųsti. Kadangi skundžiamas aktas yra administracinio pobūdžio, tai jo apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nurodytas 1 mėnesio terminas. Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2009 m. lapkričio 29 d. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą skundui dėl ginčijamo akto paduoti ir neprašo jo atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti senatį, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat negali būti tenkinamas.
Ieškovai, 1995 m. įsigiję tvora aptvertą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo netrukdomai naudojosi iki 2006 m., kai atsakovas R. J. pradėjo reikšti pretenzijas jiems dėl to, kad ieškovų tvora yra atsakovo sklype. Ieškovai 2006 m. rugpjūčio 21 d. atvyko pas detaliojo plano rengėjus ir jiems buvo parodytas pagrindinis detaliojo plano brėžinys bei išaiškinti statybos reglamentai. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai apie savo pažeistą teisę turėjo sužinoti nuo 1995 m. lapkričio 28 d., t. y. kai su ieškove buvo pasirašyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad sklypo planas su gretimybėmis M 1: 500 yra sutarties dalis. Šiame plane sklypo riba, dėl kurios byloje vyksta ginčas, nubrėžta tiesiai, o faktiškai tvora buvo pastatyta ne tiesiai, o su posūkiu. Geodezinius matavimus atlikęs V. A. paaiškino, kad dėl krūmų ir 3 metrų šlaito buvo sunku įžvelgti tvoros posūkį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai anksčiau nei 2006 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nuginčyti turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir nėra praleistas.
Žemės sklypo dalis žemės sklypo plane M 1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėta taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, priklauso valstybei nuosavybės teise. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ši sklypo dalis atskirta tvora, kuri juosia ir kitą ieškovų sklypo dalį, be to, šioje sklypo dalyje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis turtas – lauko tualetas. Iš byloje esančio preliminariojo žemės sklypo ribų plano matyti, kad jame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, šiuo metu skirianti valstybinę žemę ir R. J. sklypą nuo ieškovų sklypo, nubrėžta lenkta, o ne tiesi. Preliminariajame plane taip pat pažymėtas ieškovams priklausantis turtas ir matyti, kad lauko tualetas yra greta sklypo ribos, o plane, pagal kurį ieškovams buvo parduotas sklypas, ši sklypo riba nubrėžta tiesi ir kerta lauko tualetą. Iš V. A., apklausto kaip liudytojo, paaiškinimų matyti, kad 1995 m. balandžio mėn. ruošiant namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planą jis atliko matavimus vietoje ir neteisingai pamatavo nagrinėjamą sklypo kraštinę. Pamatuoti buvo sudėtinga dėl 3 metrų šlaito, apaugusio krūmais, todėl liudytojas neįžvelgė vieno posūkio, tvoros lūžio, jam atrodė, kad tvora tiesi. Dėl to buvo praleistas vienas taškas ir pamatuota neteisingai. Teismas padarė išvadą, kad sudarant 1995 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais iš tikrųjų nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkto ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir nuomos“ 4, 6 punkto reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovams buvo parduotas mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti. Teismas pripažino ieškovų teisę į 103 kv. m dydžio valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog formuojant ir parduodant sklypą atsakovams nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad matininkas V. A. neteisingai pamatavo ieškovų sklypą, padarė išvadą, jog 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo nėra pagrindo. Šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad atsakovas V. J., įsigijęs ginčijamą žemės sklypo dalį pagal įstatyme nustatytą procedūrą, kuri nebuvo pažeista, vertintinas kaip sąžiningas įgijėjas.
Ieškovų reikalavimų pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties dalį, taikyti restituciją natūra, valstybės nuosavybei grąžinant 20 kv. m žemės sklypo dalį, pripažinti negaliojančiais namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1400 kv. m, ribų planą, pagal kurį ieškovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas, ir namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1520 kv. m, ribų planą, nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., ribas pagal žemės sklypo plane M1:500 pažymėtus taškus 1, 13, 15, 16, 17, 18, 1, teismas netenkino kaip išvestinių iš pirmiau išnagrinėtų reikalavimų.
Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. J. ir J. R. su ieškovų interesais yra susijęs tik iš dalies. Ieškovai neturi teisės ginčyti minėto administracinio pobūdžio akto dalyje, kuri viršija 20 kv. m, nes tai nėra susiję su ieškovų teisių ir teisėtų interesų gynimu, nes jie neturi teisės gindami viešąjį interesą reikšti ieškinį. Teismas konstatavo, kad šis ieškovų reikalavimas toje dalyje, kuri viršija 20 kv. m, nenagrinėtinas teisme, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/97-12929 ir Nr. PO1/97-12928, 2008 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį, 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 30-2564 dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo, 2007 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 30-72, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2.3-11981-(01) ir reikalavimą taikyti restituciją teismas pripažino išvestiniais iš pirmiau nurodyto reikalavimo, todėl nenagrinėtinais teisme, ir sprendė, kad ši civilinės bylos dalis nutrauktina.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis), atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovais 103 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo sutartį. Ieškovai neįrodė, jog atliekant geodezinius matavimus 1995 m. pastatyta tvora buvo būtent toje pačioje vietoje, kurioje yra dabar, ir kad 1995 m. tvoros įlinkimas jau buvo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, tarp kurių yra ir kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora), kadastro duomenų nustatymo data yra 1997 m. rugsėjo 23 d. Ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie statiniai buvo toje pačioje vietoje ir 1995 m., kad iki 1997 m. rugsėjo 23 d. jų padėtis žemės sklype nebuvo pakeista, todėl teismas konstatavo, jog jie neįrodė savo teisės pažeidimo. Su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutiko ir sprendė, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Ieškovai kasaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti ir palikti nenagrinėti, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi kasacinį skundą patenkino, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui
Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovų turėjimą žinoti apie savo teisių pažeidimą būtų galima tvirtai konstatuoti, jei būtų nustatyta, kad sklypo, nubraižyto plane, konfigūracija visiškai neatitinka faktinės, kad egzistuoja aplinkybės, skatinančios asmenį būti dėmesingesnį, kruopščiai aiškintis visas pasirašomos sutarties ir jos priedų detales, kad asmuo, susipažinęs su planu, turi pakankamai žinių, sudarančių galimybę jam suprasti planą, pastebėti netikslumus. Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, vertintina, kokius teisėtus lūkesčius, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, turėjo ieškovai, su valstybės institucija sudarydami sutartį, parengtą šios institucijos darbuotojų, ar jie turėjo pagrindą nepasitikėti jų kompetencija, nešališkumu arba dėl kitų priežasčių kruopščiai tikrinti pateiktos pasirašyti sutarties, jos priedų turinį ir suvokti, kad perka mažesnį, negu, kaip jie teigia, aptvertas jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, žemės sklypą. Vertintina, ar ieškovai suvokė pateikto sklypo plano svarbą, galimus padarinius dėl klaidų jame, ar esantis tvoros išlinkimas yra aiškiai matomas vietovėje, kad būtų galima padaryti išvadą, kad plane sklypas nubraižytas klaidingai. Vertinant aplinkybių visumą, atsižvelgtina į tai, ar ieškovai po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo toliau nevaržomai naudojosi sklypu, kurio ribos atitinka preliminarųjį, o ne prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtą planą, ar ilgą laikotarpį dėl tokio naudojimosi nebuvo reiškiama pretenzijų, taip sudarant ieškovams įspūdį, kad jų teisės nėra ginčijamos ar pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovų skundžiamoje nutartyje nurodęs ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus, visapusiškai nesiaiškino visų šiuos kriterijus atitinkančių subjektyvių ir objektyvių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, todėl neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai ne vėliau kaip 1995 m. lapkričio 28 d. turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir jiems taikyti reikšmingų aplinkybių kasacinis teismas nurodė, kad CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis). Sprendžiant sandorio šalių ginčą dėl jų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys), nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas, bet vadovaujamasi prievolių teisės nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.152 straipsniai). Prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas yra restitucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir vykdant restituciją tarp jo šalių, sąžiningumo principas, o ne asmens sąžiningumas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją apskritai ir ar vykdyti ją natūra Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą kaip teisinės valstybės principo elementus, pažymėjo, kad dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai suteiktos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą Remiantis nurodytais išaiškinimais, teismai, konkrečioje byloje spręsdami dėl asmens (ginčo daikto įgijėjo) sąžiningumo reikšmės, turi atsižvelgti į prašomą taikyti pažeistų teisių gynimo būdą. Siekiant užtikrinti asmens teisėtų lūkesčių apsaugą, nustatinėtina, koks teisėtų lūkesčių turinys konkrečiu atveju buvo.
Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti atsakovų teisėtus lūkesčius įgyjant žemės sklypą, nepakanka konstatuoti jų sąžiningo veikimo atliekant nustatytas procedūras ir pasirašant žemės sklypo įgijimo sutartį, bet būtina nustatyti ir įvertinti jų buvusį suvokimą ir lūkesčius dėl konkrečios ginčo sklypo dalies, esančios už ieškovų tvoros, įgijimo, ar jie siekė įgyti šią konkrečią sklypo dalį, kada atsakovai sužinojo apie tai, kad pagal 1997 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas jie laikytini ginčo sklypo dalies, esančios už ieškovų tvoros, savininkais, ar tai sužinoję jie veikė sąžiningai ir siekė nustatyti savo ir ieškovų teises, galimus suklydimus dėl jų, ar šalys, spręsdamos kilusius klausimus, bendradarbiavo.
Duomenys apie šalių sklypus skiriančios tvoros buvimo vietos 1995 metais nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovų tvoros pusėje esančios sklypo dalies priskyrimo atsakovų sklypui ir administracinių aktų, kuriais nuspręsta parduoti šią sklypo dalį atsakovams, teisėtumo. Atsakovams žemės sklypą parduoti rengė tas pats subjektas kaip ir ieškovams – Vilniaus apskrities valdytojo administracija, privalėjęs vadovautis ta pačia teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad parduodamas faktiškas namų valdos žemės sklypas. Šis subjektas privalėjo užtikrinti tinkamą teisės normų nuostatų įgyvendinimą ir teisingai nustatyti sklypų faktines ribas. Tuo atveju, jei bus konstatuota, kad atsakovams suformuoto sklypo riba netiksliai nustatyta dėl to paties subjekto klaidos matuojant ieškovų sklypą, tai negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu, pateisinančiu kitos klaidos padarymą nustatant atsakovų žemės sklypo ribas ir teisės normų nuostatų pažeidimą.
IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovams teisę į 103 kv.m. ploto valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais 103 kv.m. ploto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimai būtų atmesti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią - nuo 2006-08-21. Su ieškove 1995-11-28 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO-96-9479, prie kurios buvo pridėtas ir žemės sklypo planas su aiškiai nurodytomis žemės sklypo ribomis. Ieškovai, pasirašydami valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, susipažino su parduodamo žemės sklypo planu, jo plotu ir ribomis, todėl ieškinio senaties termino pradžia patenkintų reikalavimų atžvilgiu turėtų būti skaičiuojama nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento, kai ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tai yra nuo 1995-11-28.
2) Teismas visiškai neįrodė ir nepaaiškino, kokiais įrodymais remdamasis darė išvadą, kad preliminariame žemės sklypo plane buvo pažymėtos ieškovų naudojamo žemės sklypo ribos, kurios sutapo su jų tvora. Ieškovams priklausančių pastatų, esančių žemės sklype, kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23. Statinių duomenys buvo nustatyti jau po 1400 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovei. Liudytojas V. A., atlikęs žemės sklypo geodezinius matavimus 1995 m., patvirtino, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo ribą prie taškų 2-8 nustatė pagal tvorą ir atlikdamas matavimus tvoros įlinkio nematęs. Praėjus beveik dvejiems metams, tai yra 1997 m., po valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nustatant tvoros kadastro duomenis įlinkis jau buvo. Ieškovai neįrodė, kad 1995 m. jau buvo tvoros įlinkis.
3) Ieškovė jau yra pasinaudojusi jai teisės aktų suteikta galimybe įsigyti jos naudojamą namų valdos žemės sklypą ir nebėra jokio pagrindo jai įgyti papildomą valstybinės žemės sklypą. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 12.4 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Nurodytas planas turi būti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo planas, pagal kurį teismas įpareigojo atsakovą parduoti ieškovams 103 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, neatitinka aukščiau nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl valstybinės žemės sklypo pardavimas, remiantis tokiu planu yra negalimas.
Apeliaciniu skundu ieškovai L. G. ir A. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1) Liudytojo V. A. parodymai patvirtino, kad atlikdamas ieškovams bei atsakovams rengiamų parduoti žemės sklypų geodezinius matavimus, jis savo pareigas atliko ne tik nerūpestingai ir aplaidžiai, bet ir pažeidė imperatyvias 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatas, kurių 2, 4 ir 7 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams buvo parduodami faktiškai jų naudojamos valdos dydžio, šių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Formuojant V. J. ir J. R. žemės sklypą buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sąlygos – faktinės valstybinio sklypo žemėnaudos. Toks sklypas negali būti ir tinkamu bei teisėtu pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Todėl ir ieškinio reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P0/97-12929, pagal kurią V. J. buvo parduotas 930 kv.m žemės sklypas, o taip pat dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškovai minėtus reikalavimus grindė ne tuo, jog ginčijami dokumentai buvo sudaryti suklydimo įtakoje, o tuo, jog buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Todėl teismas ieškovų reikalavimų iš esmės nenagrinėjo.
2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad V. A. neteisingai pamatavo ieškovams formuojamą žemės sklypą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo V. J. procedūrą organizavusioms ir ją vykdžiusioms institucijoms nebuvo žinoma. Matininko V. A. netinkamai parengti sklypų planai buvo patikrinti ir patvirtinti miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų. Todėl minėta tarnyba turi būti atsakinga už pasekmes, kurios atsirado patvirtinus imperatyvių teisės aktų neatitinkančių žemės sklypų planus.
3) Atsakovas V. J. nėra laikytinas sąžiningu įgijėju. V. J. yra iš valstybės įgijusio žemės sklypą R. J. sūnus. Sandorio sudarymo metu jam buvo 21 metai, jis visą laiką gyveno su tėvais name, esančiame privatizuotame žemės sklype. Dovanojimo sutartis, kuria V. J. dalį sklypo perleido R. J. buvo sudaryta tik 2008-02-12, tai yra po 11 metų. Būdamas tokio amžiaus ir tokį ilgą laiką gyvenęs vienoje vietoje, R. J. ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo šeimos poreikiams naudojamo žemės sklypo ribas bei tai, ar šio žemės sklypo ribose yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių.
4) Ieškovai nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimui dėl 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 221-01, kuriuo buvo leista V. J. ir J. R. parduoti 1520 kv.m ploto žemės sklypą, panaikinimo pareikšti yra praleistas įstatymų nustatytas 1 mėnesio terminas. Ieškovų reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir 1520 kv.m. ploto žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais gali būti tenkinami ir nenaikinat aukščiau minėto Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo. Ieškovai nurodė, kad gynė savo privatų, o ne viešą interesą.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovai R. J., V. J. ir R. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią nuo 2006-08-21, nes ieškovai jau nuo 1995-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą – mažesnio dydžio žemės sklypo bei kitomis ribomis pardavimą, negu buvo numatyta 1995-02-08 preliminariame plane, su kuriuo ieškovai buvo susipažinę.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skundą atmesti. Nurodo, jog tinkamam civilinių teisių įgyvendinimui žemėnaudos srityje nepakanka paprasto, su šia veikla nesusijusio asmens, žinių. Tam yra būtinos specialiosios žinios, reikiama kvalifikacija, įgūdžiai, prietaisai, tikslumas. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į faktines aplinkybes, lėmusias matininko V. A. klaidą (sudėtingas reljefas, 3 metrų aukščio krūmais apaugęs šlaitas), ir pripažino jas įtakojusias ieškovų galimybes spręsti dėl jų teisių pažeidimo ir laiku įgyvendinti savo teisių gynybą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškovų skundą atmesti ir priimti naują teismo sprendimą. Nurodė, jog atsižvelgiant į pačių ieškovų keliamų reikalavimų pobūdį ir jų pagrindimą bei pačių ieškovų užsakymu parengtą UAB “Inžineriniai tyrinėjimai” žemės sklypo planą M1:500, darytina išvada, kad ieškovai kelia pretenzijas tik dėl 20 kv.m ploto žemės sklypo dalies, priklausančios R. J.. Taigi, tuo atveju, jeigu privataus žemės sklypo formavimo individualūs admnistraciniai aktai bei perleidimo sandoriai būtų panaikinti, vadovaujantis pačių ieškovų nurodytais argumentais, jie pretenduotų tik į 20 kv.m. ploto teritoriją iš R. J. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai dalį reikalavimų paliko nenagrinėtais, o civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įsigijo 1995 m., o R. J. žemės sklypo savininku tapo 2008 m. Akivaizdu, kad nuo ieškovo žemės sklypo privatizavimo iki atsakovo nuosavybės teisių įgijimo žemės sklypą praėjo pakankamai ilgas laiko terminas, leidžiantis atidžiam ir rūpestingam asmeniui tikėtis civilinių santykių stabilumo. Ieškovai buvo supažindinti su jų įgyjamo namų valdos žemės sklypo ribomis ir su jomis sutiko. Todėl teismas pagrįstai taikė R. J. atžvilgiu sąžiningo įgijėjo institutą. Ieškovai niekaip nepagrindžia ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų naudojamą namų valdos žemės sklypą juosianti tvora buvo tos pačios konfigūracijos ir buvo toje pačioje vietoje privatizacijos momentu. Rašytiniai įrodymai civilinėje byloje patvirtina, kad ieškovams priklausančių pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23. V. A. patvirtino, kad 1995 m. atlikęs geodezinius matavimus, ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą ties taškais 2-8 nustatė pagal tvorą ir jos įlinkio nematęs.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimą nepakeistą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylą tik apeliaciniuose skunduose išdėstytais pagrindais.
Ieškovų L. G. ir A. G. bei atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas situacija įvertina taikant apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiančio asmens standartą. Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Kaip nurodė bylą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ieškovų turėjimą žinoti apie savo teisių pažeidimą būtų galima tvirtai konstatuoti, jei būtų nustatyta, kad sklypo, nubraižyto plane, konfigūracija visiškai neatitinka faktinės, kad egzistuoja aplinkybės, skatinančios asmenį būti dėmesingesnį, kruopščiai aiškintis visas pasirašomos sutarties ir jos priedų detales, kad asmuo, susipažinęs su planu, turi pakankamai žinių, sudarančių galimybę jam suprasti planą, pastebėti netikslumus.
Ieškovų perkamo valstybinės žemės sklypo ribų nustatymo kriterijai buvo įtvirtinti teisės aktuose – tuo metu galiojusiuose Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkte ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir nuomos“ 4 ir 6 punktuose. Pagal šių teisės normų nuostatas ieškovams turėjo būti parduotas jų faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą – sklypo planą rengė Vilniaus apskrities valdytojo administracijos darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai galėjo turėti teisėtus lūkesčius, kad jiems bus suformuotas, pažymėtas plane ir parduotas faktiškai naudojamas sklypas, kurio vakarinė riba sutaps su faktiškai naudojamo žemės sklypo riba. Ieškovai, su valstybės institucija sudarydami sutartį, parengtą šios institucijos darbuotojų, turėjo pagrindą pasitikėti jų kompetencija, nešališkumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių priežasčių ieškovams kruopščiai tikrinti pateiktos pasirašyti sutarties, jos priedų turinį ir suvokti, kad perka mažesnį, negu, kaip jie teigia, aptvertas jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, žemės sklypą, nebuvo. Vertintina, kad esantis tvoros išlinkimas yra nežymus ir galėjo būti aiškiai nematomas vietovėje, kad būtų galima padaryti išvadą, kad plane sklypas nubraižytas klaidingai. Teismas mano, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovai apie savo pažeistą teisę turėjo sužinoti nuo 1995-11-28, t. y. kai su ieškove L. G. buvo pasirašyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Nors sutarties 9 punkte numatyta, kad sklypo planas su gretimybėmis M1: 500 yra sutarties dalis, ir jame sklypo riba, dėl kurios byloje vyksta ginčas, yra nubrėžta tiesiai, o faktiškai tvora buvo pastatyta ne tiesiai, o su posūkiu, tačiau iš V. A. paaiškinimų seka, kad tuo metu, kai jis atliko geodezinius matavimus, šio sklypo kraštas buvo apaugęs krūmais, 3 metrų šlaitas, todėl buvo sunku įžvelgti tvoros posūkį, jo nematė netgi matininkas, t. y. žmogus, kuris atlieka geodezinius matavimus ir moka bei yra pripratęs vertinti tokius dalykus. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, jog ieškovai anksčiau nei 2006-08-21 negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nuginčyti turi būti skaičiuojamas nuo 2006-08-21 ir šiuo metu nėra praleistas. Net ir profesionalus asmuo - planą sudaręs matininkas R. A. pripažino, kad tvoros išlenkimo dėl sudėtingo reljefo (šlaito) nepastebėjo. Ieškovų turimo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tvorą žyminčiu sutartiniu ženklu. Objektyviai vertinant ieškovai galėjo nesuvokti, jog vietoje lenktos tvoros linijos plane yra pažymėta tiesi. Svarbu ir tai, kad ir 1995 m. balandžio mėnesio ieškovų namų valdos ribų plane (t.1 b.l.24) tarp taškų 2 ir 8 bei kadastrinių matavimų byloje esančiame 1997-09-23 plane (t.1 b.l.15) ieškovų ir atsakovų tarpusavio sklypu riba abiejuose planuose sutampa su tvora (vakarinė ieškovų sklypo riba pažymėta tvoros žymėjimo planuose sutartiniu ženklu „v v v“). Ieškovai po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir toliau virš dešimties metų iki 2006 metų nevaržomai naudojosi sklypu, kurio ribos atitinka preliminarųjį, o ne prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtą planą, ar ilgą laikotarpį dėl tokio naudojimosi nebuvo reiškiama pretenzijų, todėl, taikant vidutiniškai atidaus ir rūpestingo asmens standartą, galėjo susidaryti įspūdį, kad jų teisės nėra ginčijamos ar pažeistos.
Ginčų tarp jų ir kitų sklypų savininkų nekilo iki 2006 metų, kuomet atsakovas R. J. nepradėjo reikšti pretenzijų jiems dėl to, kad ieškovų tvora yra atsakovo R. J. sklype. Iš atsakovo R. J. paaiškinimų taip pat matyti, kad tėvams įsigijus sklypą ieškovams nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl sklypo ribų, tik pradėjus rengti detalųjį planą 2005-2006 metais, siekiant padalinti sklypą į tris dalis, buvo pastebėta, kad ieškovų tvora yra ant atsakovų sklypo. Ieškovai apie tai buvo informuoti 2006 metais, jie buvo kviesti į pas detaliojo plano rengėjus ir buvo atvykę . Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, jog ieškovai 2006-08-21 atvyko pas detaliojo plano rengėjus, ir jiems buvo parodytas pagrindinis detaliojo plano brėžinys ir išaiškinti planuojamų sklypų statybos reglamentai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai apie savo pažeistą teisę sužinojo 2006-08-21, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir nėra praleistas.
Dėl ginčijamos sklypo ribos konfigūracijos
Teisėjų kolegija vertindama įrodymų visumą ir, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad ieškovų ir atsakovų iki privatizavimo faktiškai naudotų žemės sklypų riba atitiko tvoros konfigūraciją. Rengiant ieškovams valstybinės žemės pardavimo sutartį 1995 metais vasario mėn. buvo atliktas faktiškai ieškovų naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimas bei sudarytas preliminarus parduodamo sklypo planas, jame nurodyti visi ieškovams priklausantys statiniai ir jų išsidėstymas, sklypo konfigūracija (t.1 b.l.12). Preliminariame plane nurodytos sklypo ribos sutapo su ieškovams priklausančio statinio - tvoros, ribomis, o statinys-lauko tualetas visas pateko į ieškovų naudojamo žemės ribas.
Atsakovų argumentas, kad ginčo nagrinėjimo metu esanti tvora galėjo būti po abiejų kaimyninių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nuo planuose nurodytos ribos perkelta į atsakovų sklypo pusę grindžiamas tik atsakovo R. J. paaiškinimais, jog 2006 metais rengiant detalų planą, jam tapo žinoma, jog ieškovų tvora yra jam priklausančiame žemė sklype. R. J. taip pat parodė, kad pagal jo tėvo (V. J.) paaiškinimus, ieškovų tvora buvo pastumta į jo žemė sklypo pusę, tvora yra nedidelė ir nelabai pastebimoje vietoje, todėl nedideliu atstumu ja perkėlus, tai būtų nepastebėta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į konfliktinį šalių santykių pobūdį ir sprendžia, kad atsakovų nepastebėtas tvoros perkėlimas į atsakovų pusę po žemės sklypų pirkimo sutarčių sudarymo 1995 ir 1997 metais laikotarpiu iki 2006 metų neįmanomas, nes atsakovai šią aplinkybę būtų konkrečiai užfiksavę ir ėmęsi priemonių tam užkirsti kelią. Be to, nėra įrodymų, kad buvo perkeltas ir ieškovų statinys-lauko tualetas. R. J. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvus patikimas duomenų šaltinis, o ieškovų pozicija pagrįsta objektyviu įrodymu – bešališkų asmenų sudarytu preliminariu planu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų argumentai apie galimą tvoros perkėlimą yra tik prielaidos nepatvirtintos konkrečiais įrodymais.
Dėl ginčo sutarčių negaliojimo
Žemės sklypo dalis žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėta taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, priklauso valstybei nuosavybės teise. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ši sklypo dalis atribota tvora, kuri juosia ir kitą A. ir L G. sklypo dalį, be to, šioje sklypo dalyje yra ieškovas A. ir L. G. nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. lauko tualetas (t. 3, b. l. 171). Iš byloje esančių dokumentų – preliminarių žemės sklypo ribų plano, matyti, kad jame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, šiuo metu skirianti valstybinę žemė ir R. J. sklypą nuo ieškovų sklypo, yra nubrėžta lenkta, o ne tiesi. Preliminariame plane taip pat pažymėtas ieškovams priklausantis turtas ir matyti, kad lauko tualetas yra greta sklypo ribos, tuo tarpu plane, pagal kurį ieškovams buvo parduotas sklypas, minėta sklypo riba nubrėžta tiesi ir kerta lauko tualetą (t. 1, b. l. 155, 167, t. 3, b. l. 171). Iš liudytoju apklausto V. A. paaiškinimų matyti, kad ruošiant 1995 balandžio mėn. namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planą liudytojas atliko matavimus vietoje ir neteisingai pamatavo nagrinėjamą sklypo kraštinę, nes ji buvo sudėtinga – trijų metrų šlaitas, apaugęs krūmais, todėl liudytojas neįžvelgė vieno posūkio, tvoros lūžio, jam atrodė, kad tvora tiesi. Dėl to buvo praleistas vienas taškas ir pamatuota neteisingai (t. 3, b. l. 152-155). Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, jog sudarant 1995-11-28 pirkimo pardavimo sutartį su ieškovais iš tikrųjų nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkto bei 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir nuomos“ 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų. Atsakovai turėjo teisę įsigyti ir tą dalį namų valdos žemės sklypo, kuria jie faktiškai naudojosi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ta faktiškai naudojama sklypo dalimi laikytina ta dalis sklypo, ant kurios buvo ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai (t. 1, b. l. 9), taip pat ir tvora, t. y. jiems turėjo būti parduota ta dalis sklypo, kurią juosė ieškovams priklausanti tvora. Tačiau nustatant parduodamo žemės sklypo planą (brėžinį), matininkas V. A. neteisingai pamatavo vietą sklypo kraštinę, dėl ko ji natūroje esanti lenkta, žemės sklypo plane buvo nubrėžta tiesi. Dėl šios priežasties ieškovams buvo parduota mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti.
2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, sklypas yra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, todėl ieškovų siekiamas įsigyti žemės sklypo išpirkimas neįtakos kito valstybinio žemės sklypo ribų. Kadangi ieškovai turėjo teisę įsigyti ir dalį sklypo, 2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, todėl įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas šis ieškinio reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – pripažintina ieškovams teisė į 103 kv. m. dydžio valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14.
Dėl restitucijos taikymo
Nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje išaiškino, kad prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas yra restitucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir vykdant restituciją tarp jo šalių, sąžiningumo principas, o ne asmens sąžiningumas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją apskritai ir ar vykdyti ją natūra. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą kaip teisinės valstybės principo elementus, pažymėjo, kad dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai suteiktos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Remiantis nurodytais išaiškinimais, teismai, konkrečioje byloje spręsdami dėl asmens (ginčo daikto įgijėjo) sąžiningumo reikšmės, turi atsižvelgti į prašomą taikyti pažeistų teisių gynimo būdą. Siekiant užtikrinti asmens teisėtų lūkesčių apsaugą, nustatinėtina, koks teisėtų lūkesčių turinys konkrečiu atveju buvo. Asmuo, sudarydamas sandorį, savo veiksmais išreiškia laisvą valią sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Galimi atvejai, kai asmuo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių klysta dėl įgyjamų teisių pobūdžio, apimties, kitų sąlygų. Kai valia išreiškiama sąžiningai klystant dėl sandorio turinio, taip klystantis asmuo paprastai turi lūkesčių, atitinkančių ne išreikštą valią, bet subjektyvų sandorio suvokimą. Jei šalis, sudarydama sandorį, neturėjo ar, sąžiningai veikdama, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti daikto (jo dalies), tai tokiu atveju taikant restituciją dėl nurodytos dalies šalys gali būti grąžintos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant jų teisėtų lūkesčių ir teisėtų interesų pusiausvyros.
Byloje nustatyta, kad atsakovo V. J. pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei ieškovė L. G. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Parduodant ieškovei žemės, buvo atliktas žemės sklypo geodeziniai matavimai ir sudarytas namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, kuriame ieškovei parduodamas žemės sklypo plotas nurodytas 1 400 kv. m., bei nurodytos konkrečios sklypo ribos su jo taškų posūkio koordinatėmis. Ieškove su šiuo planu sutiko ir jai parduotas sklypas buvo toks, koks nurodytas minėtame plane. Šis žemės sklypo planas buvo įregistruotas registrų centre ir žemės kadastrų žemėlapyje. Parduodant sklypą J. R. ir V. J. taip pat buvo atlikti geodeziniai matavimai ir sudarytas jiems parduodamo žemės sklypo planas M 1:500. Sudarant šį planą, viena jo kraštinė buvo nubrėžta prisirišant prie jau įregistruoto ieškovų žemės sklypo plano ribų. Todėl sudarant sutartį su atsakovais R. R. ir V. J. nebuvo galimybės nustatyti, kad ieškovams priklausanti tvora ir dalis sklypo, kuria jie faktiškai naudojasi, atsidurs atsakovų sklype. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad formuojant ieškovų žemės sklypą ir atsakovų V. J. bei J. R. žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatos, kurių 2, 4 ir 7 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privačių namų valdų savininkams buvo parduodami faktiškai jų naudojamos valdos dydžio, šių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Formuojant V. J. ir J. R. žemės sklypą buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sąlygos – faktinės valstybinio sklypo žemėnaudos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus ieškovų teisių pažeidimą yra pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškinio dalį, kurią sudaro 1 - 7 ieškinio reikalavimai, atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų ir atmesti ieškovų reikalavimus dėl restitucijos bei vindikacijos taikymo. Teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmenų teisų apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone, kurią taikant atimamas asmens turtas, siekiamo tikslo proporcingumo ryšys.
Civilinių santykių stabilumo principas reikalauja, kad ieškovai kaip rūpestingi savininkai veiktų greitai, rūpestingai ir nuosekliai. Byla pagal ieškovų ieškinį iškelta 2009 metais praėjus keliolikai metų po to, kai ieškovai nuosavybės teise žemės sklypą įsigijo 1995 metais, o atsakovai 1997 metais. Ieškovų poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią atsakovai įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos sprendimu. Ieškovų interesas faktiškai pasireiškia siekiu papildomai privatizuoti (nusipirkti) kelių metrų pločio žemės ruožą (iš viso 20 kv.m. ploto), kuriame yra daržas arba krūmai, o ieškovų pastatai yra kitoje ieškovų sklypo pusėje. Tuo tarpu atsakovams ginčo ruožas turi esminės reikšmės, nes atsakovai po žemės sklypų įsigijimo, atliko detaliojo planavimo procedūras ir pagal detaliojo plano sprendinius pastatė pastatus (t.1 b.l.223). Ieškinio patenkinimo atveju nustačius sklypų ribą pagal buvusią faktinę žemėnaudą, būtų iš esmės pažeisti detaliojo planavimo sprendiniai, atsakovų statiniai atsidurtų per arti ieškovų žemės sklypo ribos, t.y. būtų pažeisti imperatyviai nustatyti atstumai nuo sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede yra nurodyti besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai. Taip pat statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodyti žemės sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai) ir tuo pačiu atsirastu kita situacija, pažeidžianti subjektines ieškovų teises, kiltų galimybė naujiems teisminiams kaimynų ginčams.
Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnyba apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų teisę į 103 kv. m ploto valstybinės žemės privatizavimą, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovais nurodyto ploto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Teismas įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais L. G. ir A. G. 103 kv. m. ploto valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinio skunde teigia Žemės sklypo planas, pagal kurį teismas įpareigojo atsakovą parduoti ieškovams 103 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, neatitinka aukščiau nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl valstybinės žemės sklypo pardavimas, remiantis tokiu planu yra negalimas, nes pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 12.4 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodė, kad nurodytas planas turi būti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau konkrečių vykdytojo V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“, plano trūkumų nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis yra aiški tuo aspektu, kad pateiktame plane pažymėti ieškovų siekiamo įsigyti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, galimas plano neatitikimas kitiems teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama nurodant, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sudaroma Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi ieškovai turėjo teisę įsigyti ir dalį sklypo, 2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta taškais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, todėl įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas šis ieškinio reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – pripažintina ieškovams teisė į 103 kv. m. dydžio valstybinės žemės privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taškus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkinti 8 ir 9 ieškinio reikalavimai, paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d.
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Zita Smirnovienė
Asta Radzevičienė