Civilinė byla Nr. e2S-439-1092/2022
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00144-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
(S)
3.1.18.2.12
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. L., I. L., F. S. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės ieškinį atsakovams K. L., I. L., F. S. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kretingos rajono savivaldybė (toliau – ir ieškovė, Savivaldybė) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovams I. L., K. L. ir F. S. (toliau kartu – atsakovai) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas), nustatyti 0,380 m ilgio, 6,75 m pločio, 0,0214 ha ploto servitutą pagal pateiktą Kelio servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus bei iš atsakovų priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos pašalinti visas Ginčo sklype ar ties įvažiavimu į sklypą esančias kelio (duomenys neskelbtini) kliūtis, trukdančias tretiesiems asmenims naudotis sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį; 2) uždrausti atsakovams bet kokiu būdu kliudyti tretiesiems asmenims naudotis Ginčo sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį, t. y. važiuoti bet kokiomis transporto priemonėmis bei naudotis pėstiesiems; 3) uždrausti atsakovams bet kokiu būdu bloginti Ginčo sklype esančios 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpos būklę, atlikti bet kokius šio kelio ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų kelio būklė; 4) įpareigoti atsakovus sustabdyti bet kokius Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus.
3. Ieškovė nurodė, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus galima laikinai sureguliuoti susiklosčiusią komplikuotą situaciją. Pažymėjo, kad Jokūbavo ir jo apylinkių gyventojai dėl atsakovų veiksmų negali naudotis šiuo nuo seno naudotu keliu, daugiau nei 30 ūkininkų yra pasunkėjęs patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Prašymą įpareigoti atsakovus sustabdyti bet kokius sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus motyvuojamas tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu padalijus sklypą į dvi ar daugiau dalių, sklypą kertanti vietinės reikšmės viešojo kelio dalis po sklypo padalijimo patektų jau ne į vieno, o į kelių sklypų sudėtį, todėl pasunkėtų arba pasidarytų visiškai neįmanomas galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigojo atsakovus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos pašalinti visas Ginčo sklype ar ties įvažiavimu į sklypą esančias kelio (duomenys neskelbtini) kliūtis, trukdančias tretiesiems asmenims naudotis sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį; 2) uždraudė atsakovams bet kokiu būdu kliudyti tretiesiems asmenims naudotis Ginčo sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį, t. y. važiuoti bet kokiomis transporto priemonėmis bei naudotis pėstiesiems; 3) uždraudė atsakovams bet kokiu būdu bloginti Ginčo sklype esančios 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpos būklę, atlikti bet kokius šio kelio ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų kelio būklė; 4 ) įpareigojo atsakovus sustabdyti bet kokius Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovų atlikti veiksmai, kai jie, žinodami ginčo situaciją, ėmėsi priemonių ir sudarė kliūtis naudotis jų sklypą kertančia kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa, gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes egzistuoja objektyvi, reali ir akivaizdi grėsmė, jog vėlesnis pareikšto ieškinio tenkinimas visa apimtimi gali neužtikrinti ieškovės, kuri, be kita ko, gina viešąjį interesą, teisių.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai I. L. ir K. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Šioje byloje neegzistavo ir neegzistuoja būtinumas taikyti skundžiama nutartimi pritaikytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, šio būtinumo nepagrindė ir Savivaldybė.
6.2. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo galimas tik, be kita ko, Savivaldybei įrodžius ir teismui nustačius, jog naudotis Ginčo sklypo dalimi, kurioje siekiama servituto nustatymo, yra objektyviai būtina, siekiant patekti į konkrečius žemės sklypus. Tačiau toks objektyvus būtinumas naudotis atitinkama Ginčo sklypo dalimi įrodytas ir teismo nebuvo nustatytas. Į visus žemės sklypus, į kuriuos potencialiai būtų galima patekti naudojantis Ginčo sklype esančia kelio atkarpa, be jokių kliūčių ir apribojimų galima patekti viešaisiais keliais per Babrūnės g. iš Raguviškių g. arba per Babrūnės g. iš J. J. g.
6.3. Savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T2-178 Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitime (toliau – Bendrasis planas) yra numatyta, jog Savivaldybei priklausančios (duomenys neskelbtini) kelio atkarpos, kurios atsiremia į Ginčo sklypo ribas, bus apjungtos tarpusavyje per su Ginčo sklypu besiribojančią laisvą valstybinę žemę.
6.4. Ginčo sklype nėra jokio kelio ar kelio atkarpos, kuris priklausytų keliui (duomenys neskelbtini). Savivaldybė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Ginčo sklype būtų buvęs įrengtas kelias. Remiantis atsakovų pasitelkto teismo eksperto N. B. išvada, Ginčo sklype esantis ruožas neatitinka kelio sampratos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – KĮ) ir kituose teisės aktuose, ir nėra laikytinas keliu. Nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, 0,380 km ilgio Ginčo sklype esantis ruožas – tariamo kelio atkarpa, kuri yra priskirta keliui (duomenys neskelbtini), – į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą buvo įtraukta tik Savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo pakeitimo. Savivaldybė nuslėpė, kad dar iki minėto Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo neegzistavo jokia kelio (duomenys neskelbtini) atkarpų jungtis per Ginčo sklypą.
6.5. Savivaldybė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindė, kad atsakovai yra atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus ar juos ketintų atlikti ateityje. Ta aplinkybė, kad Ginčo sklypo dalyje, kurioje Savivaldybė pageidauja kelio servituto nustatymo, auga medžiai ir (ar) yra kokių kitų objektų, nepagrindžia jokio atsakovų nesąžiningumo ar to, kad atsakovai gali imtis kokių nors veiksmų, dėl kurių Savivaldybei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
6.6. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu. Tokiu būdu teismui tenkinus ieškovės prašymą iš karto buvo sukeltos teisinės pasekmės, kurios galėjo būti sukeltos tik teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės.
6.7. Atsakovų įsitikinimu, teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus nedelsiant sustabdyti bet kokius Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus. Teismas nemotyvavo, o Savivaldybė neįrodė visų šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų. Be to, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarauja ir neatitinka ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Nutartimi atsakovams taikytas įpareigojimas nedelsiant sustabdyti bet kokius Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus yra nesusijęs su bylos dalyku ir nedaro jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra akivaizdžiai perteklinis.
7. Atsiliepimu į atsakovų I. L. ir K. L. atskirąjį skundą ieškovė Kretingos rajono savivaldybė prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Patys atsakovai su skundu pateikė kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurios akivaizdžiai matyti, į kokius konkrečiai sklypus patekimas yra pasunkėjęs. Galiausiai kelio atkarpos, kaip vietinės reikšmės viešojo kelio, statusas suponuoja poreikį šiuo keliu netrukdomai naudotis ne tik konkrečių prie kelio atkarpos esančių sklypų savininkams, tačiau ir visiems Jokūbavo kaimo ir aplinkinių kaimų gyventojams.
7.2. Atsakovų nurodomi Bendrojo plano pakeitimai buvo atlikti atsižvelgiant į pačių atsakovų ir ankstesnių Ginčo sklypo savininkų prašymus: tuometinė Ginčo sklypo savininkė 2008 m. birželio 26 d. prašymu prašė leisti esančią kelio atkarpą perkelti į Ginčo sklypo pakraštį; tuometinis Ginčo sklypo savininkas A. P. 2019 m. birželio 19 d. informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyrių, kad bus užbaiginėjama Ginčo sklype esančio kelio perkėlimo procedūra; Savivaldybės administracija 2019 m. liepos 18 d. raštu informavo, kad Savivaldybės administracija neprieštarauja dėl vietinės reikšmės kelio iškėlimo savininkų lėšomis; atsakovas K. L. 2020 m. liepos 14 d. prašymu prašė pakeisti teritorijų planavimo dokumentą, atsižvelgiant į atsakovo prie prašymo pridėtus kadastrinius matavimus, kuriuose kelio atkarpa perkelta į Ginčo sklypo kraštą; NŽT 2019 m. liepos 29 d. raštu Ginčo sklypo savininkams suteikta teisė savo lėšomis perkelti kelio atkarpą į sklypo pakraštį; Savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu sutiko su atsakovo K. L. prašyme nurodytais pasiūlymais dėl Bendrojo plano pakeitimo. Vis dėlto atsakovai jokių veiksmų dėl kelio atkarpos perkėlimo į Ginčo sklypo pakraštį savo sąskaita nesiėmė. Atsakovams nesiimant jokių pačių prašymuose nurodytų veiksmų dėl kelio atkarpos savo lėšomis perkėlimo, Bendrojo plano pakeitimai, akivaizdu, nebus įgyvendinti.
7.3. Savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašas, į kurį patenka ir ginčo kelio atkarpa, kaip pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-672-968/2021, yra norminis administracinis aktas. Šis norminis administracinis aktas yra galiojantis, šiuo norminiu administraciniu aktu per Ginčo sklypą einanti kelio atkarpa yra įtraukta į vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, todėl atsakovų teiginiai dėl tariamo kelio atkarpos neatitikties KĮ įtvirtintam kelio apibrėžimui yra niekiniai ir prieštaraujantys galiojančiam norminiam administraciniam aktui.
7.4. Kelio atkarpa per Ginčo sklypą ėjo dar iki nuosavybės teisių į jį atkūrimo, tai aiškiai patvirtina kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, todėl nekyla jokių abejonių ne tik dėl kelio atkarpos egzistavimo, tačiau ir dėl jo konkrečios vietos.
8. Atskiruoju skundu atsakovė F. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Savivaldybės pareikšti reikalavimai atsakovei F. S. yra akivaizdžiai nepagrįsti. Tarp Ginčo sklypo bendraturčių, t. y. atsakovų I. L., K. L. ir atsakovės F. S., yra nustatyta ir galioja Nekilnojamojo turo registre įregistruota naudojimosi Ginčo sklypu tvarka. Ši naudojimosi Ginčo sklypu tvarka buvo nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turo registre dar 2012 metais. Pagal šią tvarką atsakovai I. L. ir K. L. naudojasi ir valdo Ginčo sklypo dalį, sklypo plane pažymėta raide A, o atsakovė F. S. – Ginčo sklypo dalimi, plane pažymėta raide B. Savivaldybės nurodoma 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa patenka tik į atsakovų I. L., K. L. valdomą ir naudojamą Ginčo sklypo dalį. Ieškiniu nėra prašoma nustatyti jokio kelio servituto per atsakovės F. S. valdomą Ginčo sklypo dalį. Vadinasi, ieškinys atsakovei F. S. yra pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai.
8.2. Ieškinyje nėra nurodytas nė vienas viešpataujantis daiktas, todėl nebuvo ir nėra jokios galimybės įvertinti ir nustatyti objektyvaus būtinumo ir poreikio naudotis atitinkama Ginčo sklypo dalimi susisiekimo tikslais, iki bus išnagrinėtas ginčas civilinėje byloje. Savivaldybė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuslėpė aplinkybę, jog į visus žemės sklypus, į kuriuos potencialiai būtų galima patekti naudojantis 0,380 km ilgio kelio atkarpa, be jokių kliūčių ir apribojimų galima patekti viešaisiais keliais per (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g. arba per (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g.
8.3. Ginčo sklype nėra jokio kelio ar kelio atkarpos, kuris priklausytų keliui (duomenys neskelbtini). Savivaldybė kartu su ieškiniu nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
8.4. Nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovai buvo įpareigoti atlikti konkrečius aktyvius veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų objektui, t. y. tariamai Ginčo sklype esančios 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpai, kuri faktiškai neegzistavo ir neegzistuoja. Tokiomis pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovams iš esmės buvo sukurtos pareigos, kurių nėra įmanoma įvykdyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atsakovų atskirieji skundai tenkinami iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Tiek atsakovai K. L., I. L., tiek atsakovė F. S. kartu su atskiraisiais skundais pateikė naujus įrodymus – kadastro žemėlapių ištrauką, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą, N. B. 2021 m. spalio 28 d. eksperto (specialisto) išvadą ir situacijos schemą. Atsakovė F. S. taip pat pateikė nustatytos naudojimosi Ginčo sklypu tvarkos schemą. Atsakovai nurodė, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta jų neinformavus, todėl jie negalėjo šių naujų įrodymų pateikti anksčiau.
13. Kartu su atsiliepimu į atsakovų K. L. ir I. L. atskirąjį skundą ieškovė Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat pateikė naujus įrodymus – 2020 m. liepos 14 d. prašymo dėl Kretingos r. sav. teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių nesutikimo ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto dėl pasiūlymo Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimui kopijas. Ieškovė nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su atskiruoju skundu, kuriame, dėstant argumentus dėl bendrojo plano pakeitimų, dalis esminių aplinkybių apie tai, kieno iniciatyva bendrajame plane tokie pakeitimai numatyti ir kas yra atsakingas už šių pakeitimų įgyvendinimą, nutylėta.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių teikiamais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, be to, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas neinformavus atsakovų, todėl sutiktina su atsakovų argumentu, kad jie teikiamų naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas šalių pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu paprastai siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovei), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
16. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
18. Pasisakydamas dėl atsakovų atskirųjų skundų esmės apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nors šioje nutartyje teismas vartoja sąvoką „kelias“, „kelio atkarpa“, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu nevertina ir nepasisako, ar tai yra kelias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme. Šio klausimo išsprendimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, neturi reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Ar Ginčo sklype esantis ruožas atitinka įstatyminę kelio sąvoką, esant reikalui, turės įvertinti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.
19. Antra, nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo Ginčo sklype nustatyti servitutą pagal pateiktą Kelio servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus, ir iš atsakovų priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos pašalinti visas Ginčo sklype ar ties įvažiavimu į sklypą esančias kelio (duomenys neskelbtini) kliūtis, trukdančias tretiesiems asmenims naudotis sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 19 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė iš principo išeina už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, nes Savivaldybė pareikštu ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl esančių kliūčių pašalinimo nuo Ginčo sklypo. Ieškovės prašomo servituto nustatymas teismo sprendimu taip pat automatiškai nesuponuotų atsakovų pareigos kažką pašalinti iš Ginčo sklypo ar įvažiavimo į jį. Vadinasi, aptariamos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nėra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia realios grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Juolab kad iš bylos medžiagos matyti (tą pripažino pati ieškovė), kad dalis kelio, kurį egzistuojant nurodo ieškovė, šiuo metu faktiškai yra ne(be)pravažiuojama (užtverta akmenimis, apsodinta). Vadinasi, ieškovė, prašydama taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia ne užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo pagal šiuo metu pareikštą ieškovės ieškinį vykdymą, bet išspręsti kitą tikėtiną materialiojo teisinio pobūdžio ginčą su atsakovais, t. y. priversti juos atkurti anksčiau buvusią situaciją ir atstatyti (atlaisvinti) anksčiau buvusią kelio atkarpą (kad toks kelias (kai kuriuose dokumentuose vadinamas pravažiavimu) buvo rodo visuma bylos dokumentų). Tačiau tokie klausimai turi būti sprendžiami ne prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet visų pirma reiškiant atitinkamus materialiuosius teisinius reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad iš ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad dėl esamos situacijos kitiems asmenims tik apsunkinamas judėjimas (patekimas prie atitinkamų objektų). Todėl aptariamos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcingos siekiamiems tikslams, turint omenyje, kad dėl jų atsakovams savo sąskaita tektų, be kita ko, šalinti pasodintus medžius, nors tokia pareiga iš būsimo teismo sprendimo jiems, tikėtina, nekiltų (pagal ieškovės reikalavimus, kurie pareikšti šiuo metu). Dėl visumos nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad aptariamos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
21. Trečia, Savivaldybė taip pat prašė uždrausti atsakovams bet kokiu būdu kliudyti tretiesiems asmenims naudotis Ginčo sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį, t. y. važiuoti bet kokiomis transporto priemonėmis ir naudotis pėstiesiems. Vis dėlto, kaip minėta, dalis kelio, kurį egzistuojant nurodo ieškovė, šiuo metu faktiškai yra ne(be)pravažiuojama (užtverta akmenimis, apsodinta). Šią aplinkybę byloje patvirtino ir pati ieškovė. Vadinasi, Ginčo sklype buvusi 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa iš dalies nėra išlikusi ir ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti bet kokiu būdu kliudyti tretiesiems asmenims naudotis Ginčo sklype esančia 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa pagal paskirtį – negali būti įgyvendinamas, neatkūrus (neatlaisvinus) anksčiau egzistavusio kelio (pravažiavimo). Tačiau, kaip minėta, ieškovė ieškiniu nereikalauja, kad atsakovai atkurtų anksčiau buvusią situaciją, t. y. atstatytų (atlaisvintų) anksčiau buvusią kelio atkarpą. Tai lemia, kad ir nagrinėjama ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės nėra susijusi su ieškovės pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia realios grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė, prašydama taikyti aptariamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia ne užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo pagal šiuo metu pareikštą ieškovės ieškinį vykdymą, bet išspręsti kitą tikėtiną materialiojo teisinio pobūdžio ginčą su atsakovais (priversti juos atstatyti (atlaisvinti) anksčiau buvusią kelio atkarpą), nors tai turi būti daroma visų pirma pareiškiant atitinkamus materialiuosius teisinius reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad iš ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog dėl esamos situacijos kitiems asmenims tik apsunkinamas judėjimas (patekimas prie atitinkamų objektų). Todėl aptariamos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcingos siekiamiems tikslams, turint omenyje, kad dėl jų atsakovams savo sąskaita tektų, be kita ko, šalinti pasodintus medžius, nors tokia pareiga iš būsimo teismo sprendimo jiems, tikėtina, nekiltų (pagal ieškovės reikalavimus, kurie pareikšti šiuo metu). Dėl visumos nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad aptariamos laikinosios apsaugos priemonės taip pat buvo pritaikytos nepagrįstai.
22. Ketvirta, ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą atsakovams bet kokiu būdu bloginti Ginčo sklype esančios 0,380 km ilgio kelio (duomenys neskelbtini) atkarpos būklę, atlikti bet kokius šio kelio ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų kelio būklė. Skirtingai nei anksčiau analizuotomis priemonėmis, šiame nutarties punkte aptariamomis priemonėmis ieškovė iš esmės siekia tiesiog išsaugoti esamą situaciją. Nors pagal bylos duomenis dalis Ginčo sklype buvusios kelio atkarpos faktiškai šiuo metu nėra išlikusi, tačiau iš Savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtintos naujos Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo redakcijos matyti, kad Ginčo sklype buvusi kelio atkarpa buvo patvirtina kaip vietinės reikšmės kelias. Iš viešai prieinamų ortofoto žemėlapių maps.lt interneto svetainėje matyti, kad Ginčo sklype 2018–2020 m. laikotarpiu pravažiavimas buvo per visą sklypą. Sklype buvęs ir per visą sklypą ėjęs pravažiavimas fiksuotas ir kituose byloje esančiuose dokumentuose (pvz., sklypo plane). Kadangi Ginčo žemės sklype buvusios kelio atkarpos dalis yra užversta akmenimis ir užsodinta medžiais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja grėsmė, kad Ginčo žemės sklype šiuo metu dar išlikusi kelio (pravažiavimo) dalis taip pat gali būti visiškai ar iš dalies užtverta ar išardyta, t. y. šiuo aspektu egzistuoja reali grėsmė ir būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Netaikius aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovams panaikinus likusią kelio (pravažiavimo) atkarpą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei jis būtų palankus ieškovei, būtų labai apsunkintas, nes teismo nustatyto servituto teisių įgyvendinimas iš esmės pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę dėl Ginčo sklype išlikusios kelio (pravažiavimo) atkarpos dalies, uždraudžiant bet kokiu būdu bloginti jos būklę, atlikti bet kokius šios kelio dalies ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų šios kelio dalies būklė.
23. Kiek tai susiję su ta ieškovės nurodomo kelio atkarpa, kuri šiuo metu yra nebepravažiuojama, teismo manymu, taip pat tikslinga iš esmės palikti galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jas modifikuojant pagal esamą situaciją, nes aptariamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš principo prašo tik išsaugoti esamą situaciją. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad anksčiau buvęs kelias (pravažiavimas) iš dalies buvo panaikintas (padarytas nebepravažiuojamu), egzistuoja reali grėsmė, kad esama situacija gali būti dar labiau bloginama (pvz., teritorija, kurioje prašoma nustatyti servitutą, gali būti papildomai apstatyta, apsodinta ar pan.), taip apsunkinant ir būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo realų vykdymą, nes tokiu būdu ieškovei būtų dar sunkiau įgyvendinti ieškovės prašomo servituto teises. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga uždrausti atsakovams Latakams kurti naujas kliūtis ar kitaip apsunkinti (užsodinti, užsėti, užversti, perkasti, užstatyti ir pan.) Ginčo sklypo dalį, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės F. S. argumentais, kad jai buvo nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip matyti iš pateiktos Ginčo sklypo naudojimosi tvarkos, tarp Ginčo sklypo bendraturčių, t. y. atsakovų I. L., K. L. ir atsakovės F. S., yra nustatyta naudojimosi Ginčo sklypu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turo registre. Pagal šią tvarką atsakovai I. L. ir K. L. naudojasi ir valdo Ginčo sklypo dalį, sklypo plane pažymėta raide A, o atsakovė F. S. – Ginčo sklypo dalimi, plane pažymėta raide B. Savivaldybės nurodoma kelio atkarpa patenka tik į atsakovų I. L., K. L. valdomą ir naudojamą Ginčo sklypo dalį. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės atsakovei F. S. buvo pritaikytos nepagrįstai.
25. Kiek tai susiję su šios nutarties 22–23 punktuose nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 p.).
26. Įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Vadinasi, sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovų reikalavimai atsakovams L. yra tikėtinai pagrįsti. Atsakovų L. atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia, o jų iškelti materialiojo teisinio pobūdžio argumentai bus iš esmės išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
27. Savivaldybė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų įpareigojimą sustabdyti bet kokius Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus. Savivaldybė tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą grindė tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu padalijus sklypą į dvi ar daugiau dalių, sklypą kertanti vietinės reikšmės viešojo kelio dalis po sklypo padalijimo patektų jau ne į vieno, o į kelių sklypų sudėtį, todėl tai sunkintų arba padarytų visiškai neįmanomą galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo Savivaldybė, neįžvelgia Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmų grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovės administracijos direktorius tvirtina sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, dėl šios priežasties ginčo dėl servituto nustatymo nagrinėjimo teisme laikotarpiu Savivaldybė turi teisę netvirtinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančių projektų. Be to, ieškovė galės patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus net ir patvirtinus minimus Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, apimant naujai suformuotus sklypus (jei tokie bus suformuoti). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamos prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis. Šiuo atveju patys atsakovai, nusprendę toliau tęsti minėtus darbus, savo sąskaita rizikuoja, kad parengtas projektas gali būti nepatvirtintas arba būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali turėti esminės įtakos minėtu projektu projektuojamiems sklypams.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies yra neproporcingos siekiamiems tikslams ir (arba) pareikštiems reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, patikslinant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo manymu į esminius šalių argumentus atsakyta, todėl dėl kitų jų argumentų teismas plačiau nepasisakys.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies pirmą ir antrą pastraipas išdėstyti taip:
„Prašymą tenkinti iš dalies.
Ieškovės Kretingos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106657, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurti naujas kliūtis ar kitaip apsunkinti (užsodinti, užsėti, užversti, perkasti, užstatyti ir pan.) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje ieškovė Kretingos rajono savivaldybė prašo nustatyti servitutą (pagal teismui pateiktą kelio servituto nustatymo planą), taip pat bet kokiu būdu bloginti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) išlikusios kelio (pravažiavimo) dalies būklę, atlikti bet kokius šios kelio dalies ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų šios kelio dalies būklė.
Kitą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.“
Teisėjas Aurimas Brazdeikis