Civilinė byla Nr. e2-36-545/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38070-2016-6

  Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.4.2.9.1;

 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2021 m. gegužės 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovams E. V., J. V., ieškovų atstovei advokatei Virginijai Žukienei,

atsakovų A. Š. ir J. Š. atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui,

atsakovo M. B. atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V., J. V. ieškinį atsakovams B. P. teisių perėmėjams A. Š., J. Š., M. B. dėl servitutų nustatymo, –

n u s t a t ė:

ieškovai E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:

1. pagal 2016-10-10 UAB „Ginteka“ parengtą Siūlomų nustatyti servitutų planą nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) ieškovams E. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešpataujantys daiktai) servitutus:

1.1. S1 indeksu pažymėtą 52 m2 servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

1.2. S2 indeksu pažymėtą 233 m2 servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (tarnaujantis daiktas);

1.3. S3 indeksu pažymėtą 763 m2 servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas);

1.4. S4 indeksu pažymėtą 160 m2 servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

1.5. S4 indeksu pažymėtą 160 m2 servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas);

2. priteisti ieškovams E. V. ir J. V. iš atsakovų M. B., A. Š. ir J. Š. visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas- 155 Eur žyminio mokesčio, 1399,30 Eur advokatės išlaidų bei 200 Eur antstolio išlaidų (b.l.92-95, dok-20277, b.l. 105, dok-33067; b.l.131, dok-86871).

Patikslintame ieškinyje (b.l. 92-95) bei ieškovai, jų atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, VĮ „Registrų Centras duomenis“ 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir gretimybėje esantis 0,10000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuoti tuo pačiu metu. Viešajame registre kadastro duomenų nustatymo abiem sklypams data - 1995-10-25 d. Tarp minėtų žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, sklypų suformavimo metu buvo įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Privažiavimas prie gyvenamųjų namų buvo galimas tik per valstybinę žemę.

Žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vienu gyvenamojo namo projektu 1996 metais buvo projektuoti du tarpusavyje garažais susiję gyvenamieji namai su bendrais inžineriniais tinklais.

Žemės sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir gyvenamųjų namų savininkų susisiekimas su viešaisiais keliais, t.y. su (duomenys neskelbtini) gatve buvo įteisintas Vilniaus AVA 2007-09-20 d. sprendimu Nr.2.4.-01-5260, kuomet formuojant žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) numatytas 0,0414 ha kelio servitutas.

Ieškovams E. V. ir J. V. nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo teritorija pilnai užstatyta gyvenamuoju namu.

Atsakovams A. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo teritorija pilnai užstatyta gyvenamuoju namu.

Žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje – aplink dalį gyvenamojo namo ir tarp gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės buvo suprojektuotas 0,4365 ha žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio pateikimo teismui metu sklypas nuosavybės teise priklausė A. Š. ir J. Š. (1317/4365 dalys), B. P. ( 3048/4365 dalys). Viešajame registre yra įrašas, kad sklypas pilnai užstatytas. Į civilinę bylą pateiktas antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ( T.1, b/l 37-63) faktą patvirtina.

Bylos nagrinėjimo metu VĮ Registrų Centro duomenis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso:

-        E. V. ir J. V. (nuo 2019-01-17) – 508/1455 dalys (1524 kv.m);

-        M. B. ( nuo 2019-08-28) - 508/1455 dalys (1524 kv.m);

-        A. Š. ir J. Š. – 1317/ 4365 dalys ( 1317 kv.m);

Žemės sklypas suprojektuotas ir įteisintas pagal 2005-07-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1169. Sklypo suformavimo metu pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patvirtintą 1998-12-19 sprendimu Nr. 292, sklypas buvo rekreacinėje ir gyvenamųjų mažaaukščių statinių teritorijoje. Šį įsakymą lydintieji dokumentai – sklypo planas, kadastro duomenų lentelės; eksplikacijoje nurodyti žemės naudmenys – užstatyta teritorija – visas sklypas, nors sklype nėra jokių statinių, to nepatvirtina ir VĮ RC nekilnojamojo turto duomenų bankas.

 Pagal buvusį ir esamą faktą žemės sklypas niekuomet nebuvo ir nėra užstatytas.

Žemės sklypui nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, registruota viešajame registre:

Sklypo dalimis, pažymėtomis plane: A (599 kv.m ir 718 kv.m ) naudojasi A. ir J. Š., B (3047 kv. m.) naudojasi E. ir J. V. ir M. B.. Šios sklypo dalies naudojimosi tvarka nedetalizuota.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950 patvirtintas: (t.1 , b.l 21-22) 1000 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 4365 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo siekiama sujungti du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti jį į tris sklypus bei nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Įsakymu aptartame sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,0414 ha kelio servitutas, kuris buvo nustatytas VAVA 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260. Kelias skirtas privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Pertvarkymo projekte kelio servitutas padalintas į dvi dalis, liekančias sklype indeksu „B“ ir „A 718).

 Sklypų performavimo procedūra nebaigta, jie įsakymo pagrindu nesuformuoti ir viešajame registre neįregistruoti.

Minėtas 1000 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 4365 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950, ginčytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir šio teismo 2021-02-04 sprendimu adm. byloje Nr. I2-16-789/2021 atmestas, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme E. V., J. V. apeliacinis skundas byloje A-2915-520/21 neišnagrinėtas.

Įvažiavimas į ieškovams ir atsakovams A. ir J. Š. priklausančius gyvenamuosius namus yra per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  – Kelio servituto plotas 414 kv.m. - išgrįstas šaligatvio trinkelėmis.

Įėjimas į ieškovams priklausantį namą (pėsčiųjų takas), neįskaičiuotas į kelio servituto plotą, išgrįstas šaligatvio trinkelėmis, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, įrengtos laistymo ir vandens nutekėjimo sistemos, ties įvažiavimo Keliu ir pėsčiųjų taku yra sumontuoti 46 lauko šviestuvai. Visi darbai atlikti pagal patvirtintą gyvenamojo namo projektą ir teritorijos užstatymo planą.

Iki ieškovams 2005-05-25 įsigyjant Žemės Sklypą su Namu, jau buvo įrengti gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis. Visos išvardintos požeminės ir antžeminės komunikacijos yra įrengtos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir neįskaičiuotos į kelio servituto plotą. (Tai patvirtina ir pridėtas 2016-10-05 antstolio R. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0179/16/24.)

1996 m. Topografiniame plane pažymėtas įvažiavimas į garažą (Kelias) ir pėsčiųjų takas - įėjimas į namą. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius atliko ieškovams priklausančio namo su infrastruktūra projekto ekspertizę. Planas suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriumi, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriumi, Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamentu, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Magistralė“, Vilniaus miesto elektros tinklais, firma „Vilniaus Dujos“, VĮ „Lietuvos telekomas“, UAB „Urbanistika“, Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus Kompleksine inžinerinių tinklų komisija. ( t.1, b.l. 16-20).

2005-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyrius patvirtino Sklypo planą, kuriuo buvo suprojektuotas Kelio ir pėsčiųjų tako įrengimas, išgrindžiant jį trinkelių danga.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950 (t 1, b.l 30-31) patvirtintas žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo siekiama „sujungti du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti bei nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą“, suformuojant tris atskirus žemės sklypus, o būtent:

(1) suformuoti naują žemės sklypą - Projekte šis žemės sklypas pažymėtas Nr. 216-1 – 3048 kv.m (toliau - Sklypas Nr. 216-1); (t.1, b.l 21-22)

(2) pagal naudojimosi tvarką, nustatytą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , A (599 kv.m.) dalį, kuria naudojasi A. Š. ir J. Š. sujungti su jiems nuosavybės teise priklausančiu 0,1000 ha sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir suformuoti 1599 kv.m sklypą Nr. 216-2 (toliau - Sklypas Nr. 216-2);

(3) pagal naudojimosi tvarką, nustatytą žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A (718 kv.m.) dalį, kuria naudojasi A. Š. ir J. Š., atidalinti ir suformuoti naują žemės sklypą - Projekte šis žemės sklypas pažymėtas Nr. 216-3 (toliau - Sklypas Nr. 216-3).

(4) sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  nustatytas 414 kv.m įvažiavimo prie gyvenamųjų namų kelio servitutas numatomas padalinti į dvi dalis, t. y. Sklype Nr. 216-1 yra nustatomas 208 m2 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) patekti į ieškovų gyvenamąjį namą, o Sklype Nr. 216-3 nustatomas 206 m2 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) patekti į Sklypą Nr. 216-2.

Ieškovai pažymi, kad atsakovai, inicijavę įsakymo priėmimą, apie žemės sklypo projektavimą ir pertvarkymą neinformavo ieškovų ir projekto nederino, nors iš vieno sklypo projektuojant atskirus sklypus, turėjo būti sprendžiamas servitutų klausimas ne tik dėl kelio servituto - privažiuoti prie gyvenamojo namo, bet ir dėl servitutų, skirtų gyvenamojo namo eksploatacijai (inžinerinių tinklų eksploatacijos servitutai).

Ieškovams aktualu nustatyti gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingus servitutus:

(1) teisę naudotis pėsčiųjų takais;

(2) teisę aptarnauti ir naudoti Požemines ir antžemines komunikacijas.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai nėra tik jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau lieka atsakovams A. Š. ir J. Š. formuojamuose žemės sklypuose Sklypas Nr.216-3. Šioje žemės sklypo dalyje yra nuotekų inžineriniai tinklai, požeminių komunikacijų šuliniai, požeminis žemos įtampos kabelis, elektros energijos tiekimo apskaitos prietaisas ir priėjimas prie nurodytų inžinerinių tinklų galimas tik leidžiant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Atsakovai Š. kelis metus gyvenamąjį namą pardavinėja ir nenustačius inžinerinių tinklų ir komunikacijų servitutų, liks toks pačios problemos. Ieškovai neturi galimybės prieiti prie elektros energijos apskaitos prietaisų, kurie yra atsakovų A. Š. ir J. Š. žemės sklypo dalyje, kuri aptverta tvora, atsakovai šiame name negyvena, statinius ir sklypą nuomoja. Į užklausą dėl apskaitos įrenginio buvimo vietos AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad jų turimais duomenimis, objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje AS-3562, kuri sumontuota prie transformatorinės KT-1452. Elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta apskaitos spintoje AS-3562, tinklas nuo AS-3562 iki vartotojo nepriklauso ESO.

   Prašomų nustatyti servitutų projektinis planas ( t.1, b.l 23-24) numato servitutus žemės sklypo dalyse A599 ir A718, kurios pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950 patvirtintą žemės sklypo pertvarkymo projektą pagal dabartiniu metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, priklauso A. Š. ir J. Š.. (t.1, b.l 21-22).

  Servitutų nustatymo plane nurodoma, kad tarp žemės savininkų (naudotojų) yra B. P. (C). Ši plane nurodyta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)   3048 kv.m dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams E. ir J. V. ir atsakovui M. B.

Ieškovai neturi galimybės pagal poreikį prieiti prie elektros energijos tiekimo apskaitos įrenginių, nes jie yra atsakovų A. Š. ir J. Š. naudojamoje aptvertoje žemės sklypo dalyje, o jiems priklausančiame gyvenamajame name jie negyvena. Dėl šios priežasties susidaro skolos. 2020-09-15 ieškovai už elektros energiją mokėjo įsiskolinimą, kuris sudarė - 1651,67 Eur, nes ieškovai mokėjo už naudojamą elektros energiją savo nuožiūra, neturėdami elektros energijos prietaiso rodmenų. Į užklausimą 2021-01-06 AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad turimais duomenimis, objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje AS-3562, kuri sumontuota prie transformatorinės KT-1452. Elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta apskaitos spintoje AS-3562, tinklas nuo AS-3562 iki vartotojo nepriklauso ESO.

UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtina informaciją tiek atsakovams, tiek ieškovams apie tai, kad vandens ir kanalizacijos tinklai, aptarnaujantys abu gyvenamuosius namus, yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) .

Pagal viešai skelbiamą informaciją apie inžinerinius tinklus, dujotiekio įvadas yra per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , per atsakovų A. Š. ir J. Š. naudojamą sklypo dalį ir formuojamą sklypą 216-3 ( pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką sklypo dalis A 718).

Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti servitutus, nes:

(1) neturi galimybės jokiu kitu būdu tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą, naudojantis ir prižiūrint inžinerinius tinklus, būtinus namo eksploatacijai, nes paslaugos tiekėjo atsakomybės riba baigiasi nuo įvado savininkų žemės sklypą. Šalys, siekdamos nustatyti jų interesams aktualius servitutus, galėtų tai padaryti savo bendru susitarimu (CK 1.425 str.);

(2) į civilinę bylą pateiktas Planas, iš kurio matyti, kad visos Požemines ir antžemines komunikacijos yra nutiestos po (duomenys neskelbtini) g. einančiu asfaltuotu keliu, todėl šių komunikacijų nutiesimas į ieškovų žemės sklypą ir gyvenamąjį namą yra padarytas išimtinai per Žemės Sklypą Nr. 216, pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką A 718, per projektuojamą Sklypą 216-3;

(3) servitutų nustatymas Sklype Nr. 216-3 atitiktų susiklosčiusią ilgametę praktiką, kai ieškovai beveik 12 metų formuojamo Sklypo Nr.216-3 dalyje naudojosi ir aptarnavo Požemines ir antžemines komunikacijas dar iki šio sklypo perėjimo atsakovų nuosavybėn 2007 m., ir naudojasi jais iki šiol. Servitutų nustatymas užtikrintų proporcingumo ir ekonomiškumo principą, t .y. tik minimaliai ribotų atsakovų teises, kadangi atsakovai patys ta pačia apimtimi naudojasi inžineriniais tinklais, esančiais sklype Nr. 216-3;

(4) ieškovų užsakymu geodezines paslaugas teikianti UAB „Ginteka“, atsižvelgdama į galiojančių teisės aktų reikalavimus, 2016-10-10 parengė Planą Servitutų nustatymui, t.y.:

1.       S1 indeksu pažymėtas 52 m2 servitutas tarnautų ieškovų teisei pėsčiųjų taku patekti į jų Žemės Sklypą ir Namą;

2.       S2 indeksu pažymėtas 233 m2 servitutas tarnautų ieškovų teisei pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti patekti į jų Žemės Sklypą ir Namą;

3.       S3 indeksu pažymėtas 763 m2 servitutas tarnautų ieškovų teisei aptarnauti ir naudoti Požemines ir antžemines komunikacijas;

4.       S4 indeksu pažymėtas 160 m2 servitutas tarnautų ieškovų teisei pėsčiųjų taku patekti į jų Žemės Sklypą;

5.       S4 indeksu pažymėtas 160 m2 servitutas tarnautų ieškovų teisei aptarnauti ir naudoti Požemines ir antžemines komunikacijas.

Ieškovų prašomi nustatyti Kelių servitutai (pažymėti indeksais SI, S2 ir S4), kurie tarnautų ieškovų teisei naudotis pėsčiųjų takais ir įvažiavimu į jų Namo garažą (Keliu), savo ribomis visiškai patenka į prašomų nustatyti servitutų ribas, kurie tarnautų ieškovų teisei aptarnauti ir naudoti Požemines ir antžemines komunikacijas (pažymėti indeksais S3 ir S4). Kadangi Požeminių ir antžeminių komunikacijų aptarnavimas ir naudojimas savaime suponuoja šios teritorijos neužstatymą statiniais ir pan., ieškovų teisė praeiti Požeminių ir antžeminių komunikacijų naudojimui ir aptarnavimui skirta teritorijos dalimi iki jiems priklausančio Žemės Sklypo ir Namo niekaip papildomai nesuvaržys atsakovų teisių. Todėl, ieškovų nuomone, nustačius Tarnaujančius Servitutus pagal pridedamą Planą, būtų geriausiai užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir atsakovų teisės nebūtų ribojamos daugiau nei būtina.

Atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašo jų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų jo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas- 1800 Eur advokato išlaidų (b.l. 98-100, 112).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l.) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019-08-28 Mainų sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įgijo 508/1455 dalį Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

VI „Registrų Centras“ duomenis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės teise priklauso:

- E. V. ir J. V. (nuo 2019-01-17) - 508/1455 dalys (1524 k v. m);

- M. B. ( nuo 2019-08-28) - 508/1455 dalys (1524 kv.m);

- A. Š. ir J. Š. - 1317/ 4365 dalys (1317 kv.m);

2008-05-13 Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp B. P. ir A. Š., buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka.

Ieškovai nurodo, jog jiems aktualu nustatyti gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingus servitutus:

- teisę naudotis pėsčiųjų takais;

- teisę aptarnauti ir naudoti Požemines ir antžemines komunikacijas;

Grįsdami savo reikalavimus ieškovai nurodo, kad įvažiavimas į ieškovams ir atsakovams A. ir J. Š. priklausančius gyvenamuosius namus yra per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - Kelio servituto plotas 414 kv.m. - išgrįstas šaligatvio trinkelėmis. Įėjimas į ieškovams priklausantį namą (pėsčiųjų takas), neįskaičiuotas į kelio servituto plotą, išgrįstas šaligatvio trinkelėmis, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, įrengtos laistymo ir vandens nutekėjimo sistemos, ties įvažiavimo Keliu ir pėsčiųjų taku yra sumontuoti 46 lauko šviestuvai. Visi darbai atlikti pagal patvirtintą gyvenamojo namo projektą ir teritorijos užstatymo planą.

Taip pat, kad ieškovams 2005-05-25 d. įsigyjant Žemės Sklypą su Namu, jau buvo įrengti gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis. Visos išvardintos požeminės ir antžeminės komunikacijos yra įrengtos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ir neįskaičiuotos į kelio servituto plotą.

Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (LAT 2012-10-23 d. nutartis civ.bylje Nr. 3K-3-433/2012; 2014-05-05 d. nutartis civ.bylje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (LAT 2016-02-12 d. nutartis civ.bylje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent ieškovai, o ne atsakovai inicijuoja įvairius nepagrįstus teisminius ginčus (dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950 - 2021-02-04 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Ieškovų skundas atmestas (adm.byla Nr. 12-16-789/2021); atsakovui pareikšto ieškinio dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovams), t.y. ieškovai yra visų ginčų iniciatoriai, tačiau dėl servitutų nustatymo į atsakovą nesikreipė.

Visų pirma, kiek tai susiję M. B. priklausančia ginčo žemės sklypo dalimi, akivaizdu, kad nesutarimo su ieškovais nėra, kadangi dar 2020 m. gruodžio mėnesio pradžioje tiek ieškovams, tiek ir atsakovams A. ir J. Š. buvo pateiktas pasiūlymas ginčą spręsti taikiai, bendrasavininkiams sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovai neatsakė.

Antra, ieškinyje nenurodoma jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojančių prašomų servitutų nustatymo pagrįstumą. Priešingai, iš dėstomų argumentų galima suprasti, jog ieškovai tiek pėsčiųjų taku, tiek ir komunikacijomis nuolat naudojosi ir šiuo metu naudojasi netrukdomai.

Atsakovo nuomone, ieškovai nepateikė ir nepagrindė CK 4.126 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu, t.y. nenurodoma pagrįstų argumentų esant savininkų nesutarimams bei kad ieškovai negali naudoti daikto - pėsčiųjų tako ir komunikacijų pagal paskirtį ir kad būtina tam nustatyti servitutą.

Taip pat svarbu pažymėti, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Be to,  nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, įstatymais, sutartimis, teisme sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami.

Pagal CK 4.129 str. turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ. Nr. 3K-3-225-611/2016 17 p.).

Patikslintu ieškiniu ieškovai net nenurodo, jog už ieškiniu prašomus nustatyti servitutus (bendras plotas 1208 m2) jie sutinka atlyginti atsakovams, išmokant kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad dalyje ginčo žemės sklypo yra nustatyta naudojimosi tvarka pagal 2008-05-13 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl mano, kad ieškovų reiškiami reikalavimai galėtų būti išspręsti ne nustatant servitutus, o sudarant kitos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką arba atidalinant žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovai A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį dėl servitutų nustatymo atmesti, iš ieškovų priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas- 5160 Eur advokato išlaidų (b.l. 101—104, 111).

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, kad su gyvenamojo namo eksploatacija yra susiję tokie daiktai/objektai, esantys Žemės sklype Nr. 1:

1) šaligatvio trinkelėmis išgrįstas įvažiavimas iki ieškovams priklausančio gyvenamojo namo (Kelias);

2) šaligatvio trinkelėmis išgrįstas įėjimas į ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą (pėsčiųjų takas);

3) po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui;

4) laistymo ir vandens nutekėjimo sistemos;

5) ties Keliu ir pėsčiųjų taku įrengti 46 lauko šviestuvai;

6) lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai/vamzdynas su šuliniais;

7) dujotiekio tinklai;

8) vandentiekio tinklai;

9) požeminis žemos įtampos elektros kabelis.

Servitutą S 1 ieškovai prašo nustatyti motyvuodami tuo, kad jie, naudodamiesi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi (tarnaujančiu daiktu), kurioje yra įrengtas šaligatvio trinkelėmis grįstas takas, juo iš (duomenys neskelbtini) gatvės turi patekti į savo gyvenamąjį namą;

Servitutą S 2 ieškovai prašo nustatyti motyvuodami tuo, kad jie, naudodamiesi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi (tarnaujančiu daiktu), kurioje yra įrengtas šaligatvio trinkelėmis grįstas įvažiavimas, juo turi privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki gyvenamojo namo;

Servitutą S 3 ieškovai prašo nustatyti motyvuodami tuo, kad jie, naudodamiesi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi (tarnaujančiu daiktu), kurioje yra įrengta lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai/vamzdynas su šuliniais, esant reikalui turėtų teisę/galimybę juos aptarnauti ir naudoti;

Servitutą S 4 ieškovai prašo nustatyti motyvuodami tuo, kad jie, naudodamiesi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi (tarnaujančiu daiktu), galėtų pėsčiųjų taku patekti į savo žemės sklypą ir turėtų teisę/galimybę aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra būtinas, t.y. teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (LAT nutartis civ.bylose Nr. 3K-3- 549-695/2015, Nr. 3K-3-94-248/2017, Nr. 3K-3-916/2017, Nr. e3K-3-49-248/2019).

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiškia, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas ne bet kada, o tik tam tikroms sąlygoms esant, o būtent:

1) asmuo, kuris siekia servituto nustatymo turi būti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, savininkas (CK 4.111 str.);

2) turi būti teisėto savininko nuosavybės teisių suvaržymo faktas, kas reiškia, kad turto savininkui yra trukdoma (jis neturi galimybių tinkamai) naudotis savo turtu (CK 4.98 str.);

3) prieš kreipiantis į teismą turto savininkas turi išnaudoti galimybę su kitu - tarnaujančio daikto savininku tartis dėl servituto nustatymo ir tik, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 126 str.).

Atsakovai konstatuoja, kad ieškovų prašymas teismo sprendimu nustatyti servitutus neatitinka nei įstatymu numatytų servituto priverstinio nustatymo sąlygų, nei teismų praktikos.

Ieškovai servitutą S 1 prašo nustatyti, siekdami naudotis betoninėmis trinkelėmis grįstu taku, servitutą S 2 - betoninėmis trinkelėmis grįstu įvažiavimu - Keliu, servitutą S 3 - įrengta lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais/vamzdynu su šuliniais, servitutą S 4 - patekti į savo žemės sklypą ir turėtų teisę/galimybę aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas.

Šių ieškovams priklausančių daiktų buvimą jie grindžia 1996 metais parengtame Topografiniame plane (Genplane) (el. bylos t. 1, b. l. 16 - 18) ir Sklypo plane (el. bylos t. 1, b. l. 19 - 20) pažymėtais inžinerinių tinklų ir žemės sklypo gerbūvio bei infrastruktūros sprendiniais. Pažymėtina, kad Genplanas ir Sklypo planas yra tik projektiniai dokumentai, kuriuose nurodyti dar tik numatomi įrengti inžineriniai tinklai, komunikacijos ir atitinkami gerbūvio bei infrastruktūros elementai. Šie projektiniai dokumentai nepatvirtina, kad Žemės sklype Nr. 1 šiuo metu esami daiktai - inžineriniai tinklai, komunikacijos, gerbūvio bei infrastruktūros elementai yra būtent tie ir tokie kokie buvo numatyti projektiniuose dokumentuose.

Ieškovai į bylą nėra pateikę įrodymų, kad jie yra prašomų nustatyti servitutus viešpataujančių daiktų savininkai. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. bylos 1 t., b. l. 12 -13) matyti, kad ieškovų gyvenamojo namo baigtumas yra tik 61 procentas, kas leidžia daryti išvadą, kad gyvenamasis namas nėra baigtas statyti ir jo eksploatavimui reikalingi daiktai, kurių naudojimui ir aptarnavimui ieškovai prašo nustatyti servitutus, ieškovams nuosavybės teise nepriklauso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu ieškovai valdo daiktus, kuriems prašo nustatyti servitutus (viešpataujančius daiktus), nėra duomenų, kad šie daiktai yra inventorizuoti ir teisiškai registruoti jų vardu. Patikslintame ieškinyje (patikslinto ieškinio dalies „Dėl ieškovams priklausančio gyvenamojo namo eksploatacijos“ 2 p.) ieškovai patys nurodo, kad gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis buvo įrengti dar iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Pažymėtina, kad šias ir kitas komunikacijas bei inžinerinius tinklus iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą įrengė atsakovai. Ieškovai teismui įrodymų, kad pirkdami gyvenamąjį namą ir žemės sklypą kartu pirko ir gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingus daiktus, kurių naudojimui dabar prašo nustatyti servitutus, nepateikė.

Ieškovai servitutus prašo nustatyti motyvuodami ir tuo, kad jie tinkamai negali naudotis savo turtu. Jau minėta, kad ieškovai nėra savininkai tų daiktų, kurių naudojimuisi reikia nustatyti servitutus, savininkai. Tačiau, jeigu ieškovai įrodytų, kad jie yra šių daiktų savininkais, tuomet būtina pažymėti, kad jie šiais daiktais gali netrukdomai naudotis. Ieškovai teismui nėra pateikę įrodymų, kad jiems yra trukdoma naudotis tais daiktais dėl ko yra būtina teismo sprendimu nustatyti prašomus servitutus. Atvirkščiai, patys ieškovai pradiniame ieškinyje nurodo, kad šiais daiktais jie netrukdomai naudojasi nuo gyvenamojo namo įsigijimo iki šiol (pradinio ieškinio 32 p.). Tai reiškia, kad ieškovai nevaržomai gali naudotis ir šiuo metu naudojasi privažiavimo prie gyvenamojo namo Keliu, pėsčiųjų taku, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, laistymo ir vandens nutekėjimo sistema, ties Keliu ir pėsčiųjų taku įrengtais 46 lauko šviestuvais, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, dujotiekio ir vandentiekio tinklais bei požeminiu žemos įtampos elektros kabeliu.

Šios aplinkybės parodo, kad ieškovų, kaip teisėto savininko (jeigu jis tokiu yra) nuosavybės teisės naudotis daiktais, kuriems prašomas nustatyti servitutas, nėra suvaržytos.

Esant servituto būtinybei, servitutas gali būti nustatytas sandoriu, t. y. savininkams susitarus. Atsakovai nurodė, kad esant servitutų nustatymo būtinybei, jie buvo pasiruošę svarstyti atlygintino servituto nustatymą sandoriu, t. y. savininkų – šalių sudarytu susitarimu - sandoriu. Ieškovai nekliudomai naudodamiesi savo turtu nuo 2005 metų klausimo dėl jų nuosavybės teisių suvaržymo ir būtinybės nustatyti servitutus nekėlė. Pirmą kartą apie tai atsakovai sužinojo tik iš teismo gavę ieškovų ieškinį. Jeigu ieškovai manė, kad teismo sprendimu prašomi nustatyti servitutai yra pagrįsti ir būtini, tokiu atveju jie turėjo kreiptis į Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčius su konkrečiu prašymu ir pasiūlymu sandoriu nustatyti reikalingus servitutus. Tačiau tokio prašymo ar pasiūlymo ieškovai atsakovams neteikė.

Atsakovų nuomone, ieškovų ieškinys dėl servitutų nustatymo neturi būti tenkinamas, nes ieškovai nesiekė servitutų nustatyti sandoriu.

Patikslinto ieškinio dalies „Dėl faktinių aplinkybių“ 7 p. ieškovai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-12 įsakymu Nr. 30-1950 (el. bylos t. 1, b. l. 30 - 31, toliau - Įsakymas) buvo patvirtintas Žemės sklypo Nr. 1 ir atsakovams priklausančio 1 000 kv. m. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Įsakymu buvo patvirtintas ieškovams nuosavybės teise nepriklausančių, su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančių kitų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Juo buvo suformuoti tokie žemės sklypai:

1) naujas 3048 kv. m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-1 (toliau - Sklypas Nr. 216-1), kuris nuosavybės teise paliekamas naudotis Žemės sklypo bendraturtei B. P.;

2) 1599 kv. m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-2 (toliau - Sklypas Nr. 216-2), kuris nuosavybės teise paliekamas naudotis A. Š. ir J. Š.;

3) 718 kv. m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-3 (toliau - Sklypas Nr. 216-3), kuris nuosavybės teise paliekamas naudotis A. Š. ir J. Š.

Projekto tikslas ir esmė buvo atsakovams priklausančią 1317 kv. m. ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalį atskirti/atidalinti nuo jiems ir kitam šio žemės sklypo bendraturčiui B. P. bendros nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 1. Tai buvo praktiškai ir teisiškai pagrįstas sprendimas tiek atsakovams, tiek kitam Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiui - B. P., suteikiantis teisė ir galimybę tinkamai naudotis kiekvienam iš jų priklausančia Žemės sklypo Nr. 1 dalimi. Tokio teisėto ir racionalaus naudojimosi Žemės sklypu Nr. 1 sprendimo siekė abu tuometiniai Žemės sklypo bendraturčiai A. ir J. Š. bei B. P. Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių inicijuotas Projektas ir buvo patvirtintas Įsakymu. Ieškovai Projekto rengimo ir Įsakymo priėmimo metu nebuvo Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai, todėl ieškovus informuoti apie Projekto rengimą ir jį derinti su ieškovais, priešingai nei jie teigia patikslintame ieškinyje, nebuvo būtina, nes ieškovai nebuvo Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai. Todėl Įsakymu patvirtintas Projektas ir jo sprendiniai niekaip nepažeidė ieškovų teisių.

Tačiau nežiūrint to, ieškovai dar 2016-09-08 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Įsakymo dalį. Ieškovai (administracinėje byloje - pareiškėjai) savo teisių pažeidimą grindė ir tuo, kad Projekte nėra numatyti ir patvirtinti servitutai visai pareiškėjams reikalingai infrastruktūrai, nesutiko su tuo, kad Projekte numatytas tik 208 kv. m. ploto Kelio servitutas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-02-04 sprendimu adm. ibyloje Nr. I2-16-789/2021 ieškovų (adm. byloje - pareiškėjų) skundą atmetė, o jų apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byloje A-2915-520/21 dar neišnagrinėtas.

Teismo sprendime nurodyta, kad 208 kv. m. Kelio servitutas buvo nustatytas ir patvirtintas dar Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260 ir į Įsakymą šis servitutas buvo tik perkeltas iš Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimo.

Patikslinto ieškinio dalies „Dėl faktinių aplinkybių“ 7 p. ieškovai taip pat nurodo, kad Žemės sklypas Nr. 1 šiuo metu dalinės nuosavybės teise priklauso jau trims bendraturčiams. Tai yra nauja ir ieškinio (ne)pagrįstumui esminę reikšmę turinti aplinkybė.

Sutiktina, kad pradinio ieškinio padavimo metu, 2016-10-19 d., kai Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai buvo atsakovai ir B. P. ir ieškovų nurodyti su jų gyvenamojo namo eksploatavimu susiję daiktai/objektai yra ne jų, o kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (Žemės sklype Nr. 1), ieškovai galimai turėjo pagrindą kelti prašomų nustatyti servitutų klausimą.

Tačiau šiuo metu Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių situacija yra pasikeitusi, Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai yra visos šalys.

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu Nr. 1 tvarka, registruota viešajame registre. Pagal naudojimosi Žemės sklypu Nr. 1 nustatytą tvarką atsakovai naudojasi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi Žemės sklypo plane pažymėta indeksu A (toliau - Žemės sklypo dalis A), o ieškovai ir atsakovas M. B. naudojasi Žemės sklypo Nr. 1 dalimi Žemės sklypo plane pažymėta indeksu B (toliau - Žemės sklypo dalis B). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-02-04 sprendimu adm.byloje Nr. I2-16-789/2021 buvo paliktas galioti Įsakymu patvirtintą Projektas, pagal kurį atsakovams nuosavybės teisė priskiriama į Žemės sklypo dalį A. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistravus atsakovams nuosavybės teise (šiuo metu naudojimosi Žemės sklypu Nr. 1 teisė) priklausančią Žemės sklypo dalį A, jie tampa Žemės sklypo dalies A savininkais, o Žemės sklypo dalies B bendraturčiais lieka ieškovai ir atsakovas M. B. Tokiu atveju, ieškovų prašomų nustatyti servitutų klausimas gali būti išspręstas ieškovams ir atsakovui M. B. atitinkamai nusistačius jiems priklausančios Žemės sklypo B dalies naudojimosi tvarką arba atsidalijus jiems priklausančias šio žemės sklypo dalis.

Patikslinto ieškinio dalies „Dėl Atsakovų veiksmų“ 3 p. nurodyta, kad „ieškovų prašomi nustatyti servitutai nėra tik jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, tačiau lieka atsakovams A. S. ir J. Š. formuojamuose žemės sklypuose Sklypas Nr. 216-3. Šioje žemės sklypo dalyje yra nuotekų inžineriniai tinklai, požeminių komunikacijų šuliniai, požeminis žemos įtampos kabelis, elektros energijos tiekimo apskaitos prietaisas“.

Ieškovai, teigdami, jog „prašomi nustatyti servitutai nėra tik jų naudojamoje žemės sklypo dalyje“ pripažįsta, kad dalis gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi daiktai, kuriems prašoma nustatyti servitutus S 1, S 2 ir S 4, t. y. Kelias, pėsčiųjų takas, servituto S 4 esantys inžineriniai tinklai yra ieškovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje, o ne atsakovams priklausančiame Projekte pažymėtame Sklype Nr. 216-3. Iš to seka, kad daiktams, kurie yra Ieškovų naudojamoje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje, nustatyti servitutus (S 1, S 2 ir S 4) nėra objektyvios būtinybės.

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovams suformuotame žemės sklype Nr. 2 yra „nuotekų inžineriniai tinklai, požeminių komunikacijų šuliniai, požeminis žemos įtampos kabelis, elektros energijos tiekimo apskaitos prietaisas ir priėjimas prie nurodytų inžinerinių tinklų galimas tik leidžiant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkams“. Minėta, kad priėjimui prie nurodytų ieškovams nepriklausančių daiktų yra visos galimybės. Tai visada galima padaryti atsakovus įspėjus, kad tokia būtinybė yra ir paprašius sudaryti galimybę įeiti į Žemės sklypo Nr. 1 dalį, kurioje šie daiktai yra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovams buvo trukdyta ar neleista prieiti prie minėtų daiktų. Tokių duomenų ir negali būti, nes ieškovams niekada nebuvo trukdoma to padaryti. Jau vien dėlto servituto S 3 nustatyti teismo sprendimu nėra pagrindo.

Patikslinto ieškinio dalies „Dėl Atsakovų veiksmų“ 3 p. ir dalies „Teisinis ieškinio pagrindas“ 5 p. ieškovai nurodo, kad atsakovams suformuotame Sklype Nr. 216-3 yra ieškovų elektros energijos apskaitos prietaisas ir jie „neturi galimybės pagal poreikį prieiti prie elektros energijos tiekimo apskaitos įrenginių, nes jie yra atsakovų A. S. ir J. Š. naudojamoje aptvertoje žemės sklypo dalyje, o jiems priklausančiame gyvenamajame name jie negyvena“.

Šiuo teiginiu ieškovai klaidina teismą, nes, kaip nurodo patys patikslintame ieškinyje „objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje AS-3562, kuri sumontuota prie transformatorinės KT-1452“, o transformatorinė KT-1452 yra ne atsakovų suformuotame Sklype Nr. 216-3, o už atsakovų žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje. Priėjimas prie apskaitos spintos AS-3562 ir elektros apskaitos taško (elektros skaitiklio) yra laisvas ir nuo atsakovų nepriklausomas. Atsakovai taip pat naudojasi šalia ieškovų elektros apskaitos spintos taip pat valstybiniame žemės sklype esančia elektros apskaitos spinta, kurioje yra atsakovų elektros apskaitos taškas (elektros skaitiklis).

Šio patikslinto ieškinio dalies 6 punkto papunktyje (3) Ieškovai prašo nustatyti servitutus, nes servitutų nustatymas Sklype Nr. 216-3 „atitiktų susiklosčiusią ilgametę praktiką, kai Ieškovai beveik 12 metų formuojamo Sklypo Nr. 216-3 dalyje naudojosi ir aptarnavo Požemines ir antžemines komunikacijas dar iki šio sklypo parėjimo Atsakovų nuosavybės 2007 m., ir naudojasi jais iki šiol“.

Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovai dabar jau beveik 16 metų netrukdomai naudojasi ir aptarnauja atsakovų Sklype Nr. 216-3 esančiomis komunikacijomis, jomis nekliudomai gali naudotis ir toliau, dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti servitutą S 3.

Tuo atveju, kai atsakovų nuosavybės teisės bus įregistruotos į Nekilnojamojo turto registrą ir būsimi kiti šio žemės sklypo savininkai neleis ieškovams naudotis jame esančiais ieškovams priklausančiais daiktais (jeigu jie bus šių daiktų savininkai), tuomet galimai ir atsiras pagrindas nustatyti servitutą ir jis galės būti nustatytas sandoriu, savininkams susitarus, o jiems nesusitarus, teismo sprendimu. Tokia situacija dar kartą parodo, kad šiuo metu nustatyti servituto S 3 nėra pagrindo.

Atsakovų nuomone, ieškovų reikalavimas teismo sprendimu nustatyti prašomus servitutus yra nepagrįstas, nes:

1. ieškovai nėra daiktų, kurių aptarnavimui ir naudojimui prašo nustatyti servitutus, savininkai;

2. jeigu daryti prielaidą, kad ieškovai yra šių daiktų savininkai, konstatuotina, kad jie turi galimybę nevaržomai aptarnauti ir naudoti daiktus dėl kurių aptarnavimo ir naudojimo prašo nustatyti servitutus;

3. ieškovai nėra atsakovams pateikę prašymo ir pasiūlymo dėl servitutų nustatymo susitarimu – sandoriu;

4. ieškovai turi galimybę išspręsti naudojimosi gyvenamąjį namą eksploatuoti reikalingais daiktais galimybę su atsakovu M. B. atitinkamai atsidalinę jiems priklausantį Žemės sklypą Nr. 1 (Projekte po žemės sklypų pertvarkymo šis 3 048 kv. m. žemės sklypas pažymėtas Sklypas Nr.216-1);

5. nustatyti prašomą 52 kv. m. servitutą S 1 nėra pagrindo, nes: pirma - nėra įrodymų, kad pėsčiųjų takas yra ieškovų nuosavybė ir antra - įrodžius, kad pėsčiųjų takas yra ieškovų nuosavybė, juo naudotis Ieškovai turi galimybę kaip žemės sklypo, kurio bendraturčiais jie yra, savininkai;

6. nustatyti prašomą 233 kv. m. servitutą S 2 nėra pagrindo, nes: pirma - nėra įrodymų, kad šaligatvio trinkelėmis išgrįstas įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ieškovams priklausančio gyvenamojo namo yra ieškovų nuosavybė; antra - įrodžius, kad pėsčiųjų takas yra ieškovų nuosavybė, juo naudotis ieškovai turi galimybę kaip žemės sklypo, kurio bendraturčiais jie yra, savininkai; trečia - šiuo metu ieškovų įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki gyvenamojo namo Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260 yra nustatytas 208 kv. m. Kelio servitutas, kuris yra perkeltas į Įsakymą ir kuriuo ieškovai nekliudomai naudojasi ir dabar;

7. nustatyti prašomą 763 kv. m. servitutą S 3 nėra pagrindo, nes: pirma - nėra įrodymų, kad požeminės ir antžeminės komunikacijos, kurių aptarnavimui ir naudojimui yra ieškovų nuosavybė; antra - įrodžius, kad šios požeminės ir antžeminės komunikacijos yra ieškovų nuosavybė, jomis naudotis ieškovai turi galimybę kaip žemės sklypo, kurio bendraturčiais jie yra, savininkai; trečia - ieškinyje nėra nurodyta (išvardinta) ir pagrįsta kokioms konkrečiai požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms aptarnauti ir naudoti prašomas nustatyti servitutas; ketvirta - nepagrįsta kodėl šioms komunikacijoms aptarnauti ir naudoti prašoma nustatyti net 763 kv. m. Servitutą;

8. nustatyti prašomą 160 kv. m. servitutą S 4 Kelio servituto - teisę naudotis pėsčiųjų taku nėra pagrindo, nes ieškovai yra Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai ir turi teisę ir galimybę naudotis Žemės sklypu Nr. 1 ir juo patekti į savo žemės sklypą;

9. nustatyti prašomą 160 kv. m. servitutą S 4 - teisę aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas nėra pagrindo, nes ieškovai nenurodo kokios konkrečiai požeminės ir antžeminės komunikacijos yra šioje Žemės sklypo Nr. 1 dalyje, kam jos yra naudojamos ir koks šių komunikacijų aptarnavimas yra reikalingas.

Ieškinys atmestinas

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 0,1000 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šalia esantis 0,10000 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuoti tuo pačiu metu- 1995-10-25 d., 1996 metais buvo projektuoti du tarpusavyje garažais susiję gyvenamieji namai su bendrais inžineriniais tinklais.

Tarp šių žemės sklypų buvo įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Privažiavimas prie gyvenamųjų namų buvo galimas tik per valstybinę žemę.

Be to, šių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų susisiekimas su viešaisiais keliais, t.y. su (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 d. sprendimu Nr.2.4.-01-5260, formuojant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas 0,0414 ha kelio servitutas.

Ieškovams E. V. ir J. V. nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis 679,66 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Šio žemės sklypo užstatyta teritorija- 0,1000 ha.

Atsakovams A. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1000 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis 802,68 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo užstatyta teritorija- 0,1000 ha.

Šalia ieškovams ir atsakovams Š. priklausančių žemės sklypų, t.y. aplink dalį gyvenamojo namo ir tarp gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės buvo suprojektuotas pagal 2005-07-18 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.30-1169 0,4365 ha žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kuris ir yra ginčo objektas.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis 0,4365 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso:

-        E. V. ir J. V. (nuo 2019-01-17) – 508/1455 dalys (1524 kv.m);

-        M. B. ( nuo 2019-08-28) - 508/1455 dalys (1524 kv.m);

-        A. Š. ir J. Š. – 1317/ 4365 dalys ( 1317 kv.m);

Žemės sklypui nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, registruota viešajame registre: sklypo dalimis, pažymėtomis plane: A (599 kv.m ir 718 kv.m ) naudojasi A.  ir J. Š., B (3047 kv. m.) naudojasi E. ir J. V. ir M. B.. Šios sklypo dalies naudojimosi tvarka nedetalizuota.

Byloje nustatyta, kad 2020-07-21 d. pareiškėjai E. V. ir J. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-06-23 d. sprendimą Nr. 2D-8362 „Dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo į pasiūlymus“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-05-15 d. atsakymo Nr. A51-65286/20(2.14.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalį, kurioje atmestas pareiškėjų siūlymas ir prašymas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną Nr. RUK-3-5 sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nurodytą pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-10-26 d. sprendimu adm.byloje Nr. eI3-4434-816/2020 pareiškėjų E. V. ir J. V. skundas buvo atmestas. Pareiškėjų E.ir J. V. apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme adm.byloje eA-2295-438/2021 neišnagrinėtas.

2016-09-12 d. pareiškėjai E. V. ir J. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-08-12 d. įsakymo Nr. 30-1950 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria suformuotam žemės sklypui Nr. 216-1 nustatytas 208 kv. m ploto servitutas; suformuotiems žemės sklypams Nr. 216-1, Nr. 216-2, Nr. 216-3 nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-02-04 d. sprendimu adm.byloje Nr. eI3-16-789/2021 pareiškėjų E. V. ir J. V. skundas buvo atmestas. Pareiškėjų E.ir J. V. apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme adm.byloje A-2915-520/2021 neišnagrinėtas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-02-04 d. sprendime adm.byloje Nr. eI3-16-789/2021 buvo konstatuota, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad V. į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turi galimybę patekti per žemės sklypą, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso nuosavybės teise šalims. Šis žemės sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kuriuo  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir atsakovams Š. priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Š. ir J. Š. kartu su B. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)d.) inicijavo Žemės sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti du besiribojančius sklypus į vieną sklypą ir jį padalinti į tris atskirus sklypus (Nr. 216-1, Nr. 216-2, Nr. 216-3), nustatant ir atitinkamą šių žemės sklypų naudojimo būdą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-19 d. įsakymu Nr. A30-3420 buvo leista pradėti rengti šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti du besiribojančius tos pačios paskirties sklypus į vieną sklypą, sklypus padalinti bei sklypams nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą.

Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjai V. į teismą kreipėsi, prašydami panaikinti įsakymo dalį, kurioje suformuotam žemės sklypui Nr. 216-1 yra nustatytas 208 kv. m ploto servitutas, ir dalį, kurioje suformuotiems žemės sklypams Nr. 216-1, Nr. 216-2 ir Nr. 216-3 nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėjų teisės, nustatant administraciniu aktu servitutą, buvo pažeistos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-19 d. įsakymas Nr. A30-3420, kuriuo leista pradėti rengti šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį galimas sujungimas dvejus sklypus į vieną sklypą ir padalinimas į tris sklypus, neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.    

Naujas 3048 kv.m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-1 nuosavybės teise paliekamas naudotis Žemės sklypo bendraturtei B. P.; 1599 kv.m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-2 nuosavybės teise paliekamas naudotis A. Š. ir J. Š.; 718 kv. m. žemės sklypas Projekto žemės sklypo plane pažymėtas sklypas Nr. 216-3 nuosavybės teise paliekamas naudotis A. Š. ir J. Š.

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pagal 2016-10-10 UAB „Ginteka“ parengtą Siūlomų nustatyti servitutų planą nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutus. Atsakovai su ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko.

Teismas, svarstydamas šalių ginčą, atsižvelgia į tai, kad CK 4.111 str. 1 dalyje numatyta servituto sąvoka, t. y. servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 str. 1 d. reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.126 str. 1 d. reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 str. 1 d. servituto turinys - tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą.

Nagrinėjamu atveju pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad 0,4365 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso šalims : ieškovams 508/1455 dalys ( 1524 kv.m), atsakovui M. B. 508/1455 dalys (1524 kv.m), atsakovams A.  ir J. Š. – 1317/ 4365 dalys ( 1317 kv.m).

Kaip teisingai nurodė procesiniuose dokumentuose šalys, faktiškai, šio žemės sklypo, pažymėtomis plane A (599 kv.m ir 718 kv.m ) naudojasi A. ir J. Š., B (3047 kv. m.) bendrai naudojasi E. ir J. V. ir M. B. 

Taigi, šalys yra 0,4365 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, dalinė nuosavybė realiai neatidalinta, nenustatyta ir bendro žemės sklypo nustatyta tvarka naudojimosi tvarka.

Tokiu būdu, iš esmės nagrinėjamoje byloje taikyti servituto institutą nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju šalys yra ginčo žemės sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai/bendraturčiai, jų dalys bendroje dalinėje nuosavybėje nors ir nustatytos VĮ „Registro centras“ (idealiosios dalys), tačiau neatidalintos (t.y. realiosios dalys nenustatytos), nenustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovai siekia nustatyti servitutus į bendraturčių nekilnojamąjį turtą- bendrą žemės sklypą, o ne į svetimą nekilnojamąjį daiktą, o tai neatitinka CK 4.111 str. 1 dalyje numatyta servituto sąvoką.

Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 4.126 straipsnio taikymą laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (LAT 2012-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012-10-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-433/2012: 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (LAT 2017-05-04 d. nutarties civ.byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 26 p.).

Nagrinėjamu atveju teismo vertintina, kad būtent ieškovai turi teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių ginimo būdą. Servitutas nustatomas tik tais atvejais, kai nėra kito būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovai gali apginti savo galimai pažeistas teises ir kitais būdais, t.y. teikiant ieškinį kitais pagrindais, o būtent, dėl bendru žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdymo pažeidimo pašalinimo ir pan. Taigi, nagrinėjamoje byloje taikyti servitutą nėra pagrindo, kai yra kiti ieškovų galimai pažeistų teisių ginimo būdai.

Be to, servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai atlygintinumo klausimo nekelia.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (LAT  nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

Be to, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti, o jei būtinumo nėra, vadinasi nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan., t. y. taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai (LAT 2007-06-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3234/2007).

Teismų praktikoje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-784-345/2010). 

Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2012-05-10 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012). 

Nagrinėjamu atveju ieškovai servitutą S 1 prašo nustatyti, siekdami naudotis betoninėmis trinkelėmis grįstu taku, servitutą S 2 - betoninėmis trinkelėmis grįstu įvažiavimu - keliu, servitutą S 3 - įrengta lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais/vamzdynu su šuliniais, servitutą S 4 - patekti į savo žemės sklypą ir turėtų teisę/galimybę aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. bylos 1 t., b. l. 12 -13) matyti, kad ieškovų gyvenamojo namo baigtumas yra 61 proc., t.y. jis nebaigtas statyti, o duomenų, kurie patvirtintų kokiu pagrindu ieškovai valdo daiktus, kuriems prašo nustatyti servitutus (viešpataujančius daiktus), nėra, nes šie daiktai nėra inventorizuoti ir teisiškai registruoti jų vardu. Ieškovai patys nurodo, kad gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai su šuliniais, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos kabelis buvo įrengti dar iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Šioje civilinėje byloje atsakovai Š. teigia, kad komunikacijas bei inžinerinius tinklus iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą įrengė atsakovai, t.y. dėl to (dėl komunikacijų ir inžinierinių tinklų nuosavybės) yra ginčas, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovai teismui įrodymų, kad pirkdami gyvenamąjį namą ir žemės sklypą kartu pirko ir gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingus daiktus, kurių naudojimui dabar prašo nustatyti servitutus, nepateikė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, ieškovai teismui nėra pateikę įrodymų, kad jiems yra trukdoma naudotis tais daiktais, ir tokia apimtimi, dėl ko yra būtina teismo sprendimu nustatyti prašomus servitutus, todėl egzistuoja galimybė užtikrinti ieškovams priklausančio žemės sklypo tinkamą naudojimą nevaržant atsakovų nuosavybės teisių nustatytu servitutu (CPK 178 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad gali nevaržomai naudotis ir šiuo metu naudojasi privažiavimo prie gyvenamojo namo keliu, pėsčiųjų taku, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, laistymo ir vandens nutekėjimo sistema, ties keliu ir pėsčiųjų taku įrengtais 46 lauko šviestuvais, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, dujotiekio ir vandentiekio tinklais bei požeminiu žemos įtampos elektros kabeliu. Taigi, ieškovų teisės nėra suvaržytos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad privažiavimas prie gyvenamojo namo keliu, pėsčiųjų takas, po pėsčiųjų taku įrengta elektros linija šio tako apšvietimui ir įvažiavimo vartų atidarymui, laistymo ir vandens nutekėjimo sistema, ties keliu ir pėsčiųjų taku įrengti 46 lauko šviestuvai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, dujotiekio ir vandentiekio tinklai bei požeminis žemos įtampos elektros kabelis yra šalių nuosavybė.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad negali nurašyti elektros skaitiklio parodymų, nes el. spinta yra atsakovų Š. žemės sklypo dalyje, jie gyvenamajame name negyvena, siekia jį parduoti, o gyvenamajame name gyvena nuomininkai. Priėjimas prie el. spintos užstatytas šiukšlių konteineriais, ką patvirtina antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo 2021-05-06 d. protokolas (b.l. 120, dok-86526).

Procesiniame dokumente ieškovai nurodo: „objekto apskaitos taškas įrengtas komercinėje apskaitos spintoje AS-3562, kuri sumontuota prie transformatorinės KT-1452“. Atsakovų Š. teiginys, kad  transformatorinė KT-1452 yra ne jų suformuotame sklype Nr. 216-3, o už atsakovų žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje bei priėjimas prie apskaitos spintos AS-3562 ir elektros apskaitos taško (elektros skaitiklio) yra laisvas ir nuo atsakovų nepriklausomas, nepaneigtas.

Teismas sutinka su atsakovų A. ir J. Š. teiginiais, kad dalis gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingi daiktai, kuriems prašoma nustatyti servitutus S 1, S 2 ir S 4, t. y. kelias, pėsčiųjų takas, servituto S 4 esantys inžineriniai tinklai yra ieškovų naudojamoje žemės sklypo Nr. 1 dalyje, o ne atsakovams priklausančiame Projekte pažymėtame žemės sklype Nr. 216-3, todėl nustatyti servitutus (S 1, S 2 ir S 4) nėra objektyvios būtinybės. Be to, šiuo metu ieškovų įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki gyvenamojo namo Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260 yra nustatytas 208 kv. m. kelio servitutas, kuriuo ieškovai nekliudomai naudojasi ir dabar.

Be to, sutiktina su ieškovų teiginiu, kad atsakovams suformuotame žemės sklype Nr. 2 yra „nuotekų inžineriniai tinklai, požeminių komunikacijų šuliniai, požeminis žemos įtampos kabelis, elektros energijos tiekimo apskaitos prietaisas ir priėjimas prie nurodytų inžinerinių tinklų galimas tik leidžiant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkams“, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovams buvo trukdyta ar neleista prieiti prie minėtų daiktų, nurodyti tinklai yra bendri 2 gyvenamiesiems namams, todėl servituto S 3, S 4 nustatyti teismo sprendimu nėra pagrindo. Ieškovai nenurodo, kokioms konkrečiai požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms aptarnauti ir naudoti prašomas nustatyti servitutas; neaiškus tiek  763 kv. m., tiek 160 kv.m. (S 4 ) servituto plotas.

Dėl šių įrodymų visumos spręstina, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atmetus ieškinį ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (155 Eur žyminio mokesčio, 1399,30 Eur advokatės išlaidų bei 200 Eur antstolio išlaidų)  neatlyginamos.

Atsakovai A. Š., J. Š. patyrė 5160 Eur advokato išlaidų. (b.l. 111).

Atsakovas M. B. patyrė 1800 Eur advokato išlaidų (b.l 112).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla sudėtinga, yra keturių elektroninės bylos tomų, bylos trukmę, byla gauta 2016-10-19 d. ir nagrinėjama iki šiol, į tai, kad atsakovų Š.  advokato išlaidos susidarė už procesinių dokumentų/atsiliepimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, įvairaus pobūdžio procesinių dokumentų pateikimą nuo 2016 metų (b.l. 111), taip pat byloje buvo daug posėdžių, kuriuose atsakovus atstovavo advokatas, ieškinys atmestas, priteisia iš ieškovų lygiomis dalimis  5160 Eur advokato išlaidų atsakovų A. ir J. Š. naudai bei 1800 Eur atsakovo M. B. naudai,  advokato pagalbai apmokėti, išlaidų dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,55 Eur.

Atmetus ieškinį išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 262--270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5160 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt Eur) advokato išlaidų atsakovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai,  1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur) advokato išlaidų atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovų E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 46,55 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                        R.Bražinskienė