Civilinė byla Nr. eB2-735-924/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00058-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Provectus compositus“, 

n u s t a t ė :

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas, VSDFV Kauno skyrius) teismui pateiktu pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Provectus compositus“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, įmonė). Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. sausio 29 d. sudaro 11 898,72 Eur, iš jų 11 474,55 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 424,17 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. sausio 29 d. duomenimis, UAB „Provectus compositus“ yra 4 apdraustieji asmenys. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos 2024 m. sausio 25 d. duomenimis, antstoliai iš atsakovės vykdo išieškojimą pagal 7 vykdomąsias bylas 30 535,28 Eur sumai. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovės vardu registruota 1 transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai. UAB „Provectus compositus“ finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė už 2022 metus. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 88 160 Eur, įsipareigojimai sudarė 102 943 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostoliai siekė 29 291 Eur. Atsakovė 2024 m. sausio 3 d. rašte nustatytu terminu įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsakovė įsiskolinimo fondo biudžetui nesumokėjo, jos įsipareigojimai gerokai viršija įmonės turtą, todėl bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Atsakovės UAB „Provectus compositus“ vadovas M. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad bendrovė vykdė gaminių gamybos iš kompozitinių medžiagų veiklą. 2022 m. liepos mėn. pagrindinis užsakovas staiga nutraukė užsakymus, kadangi jo pagrindinis užsakovas Olandijoje patyrė gaisrą ir sustabdė užsakymus. 2023 m. pradžioje paaiškėjo, kad užsakymai dar atidedami. UAB „Provectus compositus“ veikla pradėjo smukti, buvo atleista dalis darbuotojų. Išaugo nuomos skola, nes ji buvo didelė, skolos už žaliavas, trūko lėšų išmokėti atlyginimus, mokesčius. Buvo parduota dalis bendrovės turto, kad būtų galima padengti dalį VSDFV Kauno skyriaus skolos, tačiau likę užsakymai nebepadengė einamųjų išlaidų. Nuo 2024 m. sausio bendrovė jokių užsakymų nebevykdo ir nebegali toliau pelningai tęsti veiklos dėl priverstiniu būdu išieškomų įsiskolinimų ir areštuotų banko sąskaitų.

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei UAB „Provectus compositus“ keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. 

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Provectus compositus“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2017 m. spalio 12 d., įmonės vadovu nuo 2017 m. spalio 12 d. paskirtas M. K.. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius teismui kartu su pareiškimu pateikė duomenis apie atsakovės įsiskolinimą ieškovei, jos turtinę padėtį. 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, bendrovės turtas siekė 88 160 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 33 035 Eur, trumpalaikis – 55 073 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 102 943 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė 2022 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 29 291 Eur. Bendrovės vadovo kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikto 2024 m. vasario 29 d. bendrovės balanso duomenimis, bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. sumažėjo iki 47 598 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 6 534 Eur, trumpalaikis – 41 064 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 98 821 Eur. 2024 m. vasario 29 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. vasario 24 d. patyrė 7 961 Eur nuostolius.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu registruota 1 transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdomos 7 vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma yra 24 978,13 Eur. Iš viešų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 2 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė turi 5 114,44 Eur sumos deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Viešais 2024 m. balandžio 2 d. draudėjų duomenimis, atsakovė turi 13 269,44 Eur sumos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bendrovėje yra 4 socialiniu draudimu apdrausti asmenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Provectus compositus“ nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, turi skolinių įsipareigojimų, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotai transporto priemonei taikomi apribojimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, taip pat nepateikta. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Provectus compositus“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalį teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis). Byloje administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina nemokumo administratorė Regina Aukščionienė, atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa ir kuri pareiškė sutikimą teikti administravimo paslaugas bankroto procese. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio nuostatoms, nenustatyta. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratorei nustatytinas 4 620 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25–26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Provectus compositus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti Reginą Aukščionienę (asmens kodas (duomenys neskelbtini), Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0061, tel.: 8 646 42456, 8 685 42456, el. paštas: regina.aukscioniene@gmail.com). 

Nustatyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Provectus compositus“ nemokumo administratorei Reginai Aukščionienei 4 620 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Provectus compositus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas