Civilinė byla Nr. 3K-3-405/2010 (S)

         Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 126.5               

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 25 d.

     Vilnius              

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,SVP namai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. atskirasis skundas, panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis ir BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. įtraukti į UAB ,,SVP“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių kreditorių įtraukimą į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, aiškinimo ir taikymo klausimas.

BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami iškelti UAB ,,Lokys“  bankroto bylą.

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi UAB ,,Lokys“ iškelta bankroto byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2010 m. sausio 14 d. atsakovo pavadinimas iš UAB ,,Lokys“ pakeistas į pavadinimą UAB ,,SVP namai“.

UAB ,,Remila“ 2010 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB ,,SVP namai“ bankroto bylą.

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi UAB ,,SVP namai“ iškelta bankroto byla.

BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami įtraukti juos į UAB ,,SVP namai“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, ir pateikė atskirąjį skundą dėl 2010 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo ir ieškovo UAB ,,Remila“ pareiškimo palikimo nenagrinėto. Pateiktas prašymas motyvuotas tuo, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. yra UAB ,,SVP namai“ kreditoriai, jau yra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo ir jų pareiškimas nagrinėjamas teisme. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB ,,Daliktos statyba“ prašymą atmetė, atskirojo skundo priėmimo klausimo svarstymą atidėjo iki teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismas sprendė, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ pateiktų procesinių dokumentų tikslas – ginčyti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį, t. y. būti įtrauktam į pirmąjį bankroto bylos nagrinėjimo etapą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad, priėmus 2010 m. sausio 27 d. nutartį, šis bankroto bylos nagrinėjimo etapas yra baigtas, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme yra išspręstas, todėl naujų proceso dalyvių įtraukimas į procesą nebegalimas. Teismas pažymėjo, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio BUAB ,,Daliktos statyba“, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarčiai dėl bankroto bylos UAB ,,SVP namai“ iškėlimo, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka reikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje ir būti įtrauktam į antrąjį bankroto bylos nagrinėjimo etapą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (kreditoriumi). Teismas nurodė, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ teisė skųsti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį priklauso nuo jos procesinės padėties byloje (CPK 305, 338 straipsniai), todėl atskirojo skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. atskirąjį skundą, 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir įtraukė BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis; priėmė BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo ir kartu su byla perdavė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui; vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi paskyrė UAB ,,SVP namai“ vadovui K. K. 5000 Lt baudą už tai, kad jis civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam teismui nepateikė informacijos, kad tame pačiame teisme jau yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pagal kitų kreditorių  pareiškimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Lokys“ (dabar – UAB ,,SVP namai“) iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškimas buvo patenkintas ir atsakovui iškelta bankroto byla, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ši nutartis panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintas Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nustatė, kad, remiantis neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, 2010 m. sausio 14 d. UAB ,,Lokys“ pavadinimas pakeistas į ,,SVP namai“, įmonės kodas (132421542) išliko toks pat. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos tuo pačiu klausimu – dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai bendrovei. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo spręsti klausimą dėl atsisakymo priimti UAB ,,Remila“ pareiškimą, jį palikti nenagrinėtą arba perduoti bankroto bylą Nr. B2-517-173/2010 (Nr. B2-1412-173/2009) teismui, kuris jau nagrinėja bankroto bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir remdamasi CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendė, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. turi teisinį suinteresuotumą dalyvauti nagrinėjamoje byloje, sietiną su procesine galimybe prieštarauti, kad bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas būtų nagrinėjamas dviejose skirtingose civilinėse bylose (CPK 178 straipsnis) ir kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti jų prašymo įtraukti juos į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis ir atidėti atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą (CPK 47 straipsnis).

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,SVP namai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. atskirasis skundas, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. atskirąjį skundą, nes jie nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. neinicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje ir šioje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė, ieškovo ar atsakovo pusėje BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovas UAB ,,Remila“ yra atsakovo kreditorius, įstatymo nustatyta tvarka įspėjęs apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedalyvavo jokiose kitose bylose su atsakovu, todėl nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad teisme jau buvo nagrinėjamas ieškinys tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad BUAB ,,Daliktos statyba“ vienašališkai surašyti atliktų darbų aktai yra ginčijami Kauno apygardos teisme atskiroje byloje, J. J. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nesiaiškino, ar šie asmenys apskritai turi reikalavimo teisę į atsakovą, kurios pagrindu galėtų reikšti reikalavimus, remdamiesi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, ir taip pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią kreditoriai, iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo nepareiškę savarankiško prašymo iškelti skolininkui bankroto bylą, į bankroto procesą gali būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, po bankroto bylos iškėlimo atsakovui, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dalis skundžiamoje nutartyje pateiktų išvadų yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principų, nes suteikė galimybę šaliai, kurios finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nepatvirtinti, bankroto byloje naudotis proceso šalių teisėmis; nesivadovavo savo priimtose nutartyse nurodytais bankroto bylų nagrinėjimo ypatumais, t. y. kad bankroto bylos iškėlimas yra siejamas su viešuoju interesu ir teismas privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti bankroto bylos iškėlimo tikslai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2009).

Atsiliepime į kasacinį skundą BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J., prašydami įtraukti juos trečiaisiais asmenimis į nagrinėjamą bankroto bylą, nesiekė prisidėti prie šioje byloje pareikšto prašymo iškelti bankroto bylą, taip pat kad būtų patvirtinti jų finansiniai reikalavimai; savo suinteresuotumą dalyvauti šiame procese jie sieja su procesine galimybe prieštarauti, kad bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas būtų nagrinėjamas dviejose skirtingose civilinėse bylose vienu metu ir tame pačiame teisme. Kasatoriaus nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti taikomos šioje byloje, nes BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. yra UAB ,,Lokys“ (dabar - ,,SVP namai“) bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, todėl priimta nutartis iškelti atsakovui ,,SVP namai“ bankroto bylą turi įtakos jų teisėms ir pareigoms.

2. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisės peržengti CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto bylų nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso gynimu, siekiant apsaugoti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teisės bei teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2008). Dėl to skundo ribų gali būti nepaisoma (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, pažeidė dispozityvumo ir betarpiškumo principus. Kasatorius ne tik nesiekia apsaugoti savo kreditorių nuo dar ilgesnio delsimo su jais atsiskaityti, bet ir vilkina bankroto bylos, inicijuotos BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. pareiškimu, nagrinėjimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl bankroto byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų

 

        Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad  bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Daisotra“ v. UAB „Eurazijos logistika“, bylos Nr. 3K-3-91-2009). Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų ŽUB, bylos Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbH v. UAB ,,Filipolis, bylos Nr.3K-3-81/2004). Dažniausiai trečiųjų asmenų teisėmis bankroto byloje dalyvauja bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Pagal pirmiau aptartus kriterijus kreditoriai, nepareiškę savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir į procesą įstoję pareikšdami finansinius reikalavimus, naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad skirtingai negu dėl teisės pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatyme netvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, taip pat koks teisinis materialinis suinteresuotumas yra pagrindas įtraukti asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai, be to, įmonės kreditorių teisinis suinteresuotumas bankroto byla gali reikštis ne tik finansinio reikalavimo pateikimu. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB ,,Žaibo ratas”, bylos Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010).

 

Dėl galimybės nagrinėti bylą kasacine tvarka

 

CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

CPK neįtvirtina nuostatų, pagal kurias atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria į procesą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios, minėta, laikytinos specialiomis bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, atskiruoju skundu galima skųsti nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių, taikyti supaprastintą bankroto procesą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalis, 13⁽¹⁾ straipsnio 10 dalis), t. y. taip pat nenustatyta galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį dėl trečių asmenų į bankroto bylą įtraukimo. Nutartis, kuria į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, neatima ir nesuvaržo byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, įstatyme nėra specialiai įtvirtinta galimybė skųsti tokią teismo nutartį. Dėl išvardytų priežasčių laikytina, kad nutartis, kuria į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu neskundžiama.

CPK 341 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintas apribojimų pateikti kasacinį skundą sąrašas yra nebaigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad be šiame straipsnyje nurodytų kasacijos negalimumo atvejų, kasacija yra negalima ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. F. S. v. Palangos miesto 1-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2009). Kasacine tvarka skundžiami apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis), todėl teismo nutartis, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, negali būti kasacijos objektu. Sistemiškai aiškinant bylų procesą kasacinės instancijos teisme ir atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neskundžiama kasacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria BUAB ,,Daliktos statyba“ ir J. J. įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma kasacinio nagrinėjimo objektu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant galimybės skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 n u t a r i a :

                     

Kasacinį procesą pagal atsakovo UAB ,,SVP namai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutarties nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                           

 Sigitas Gurevičius

 

 

 Sigita Rudėnaitė