Civilinė byla Nr. 2A-1338-324/2010;
(Proceso Nr. 2-05-3-19111-2009-4);
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 25 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič
ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Vilijai
Noreikienei, dalyvaujant ieškovei R. K., atsakovo atstovei
advokatei Rasai Užkuraitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo
K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3186-192/2010
pagal R. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo
priteisimo, tretieji asmenys – N. K., A.
K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyrius.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
ieškovė prašė nustatyti sūnaus A. K., gimusio (duomenys
neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo dukters N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d., bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir
atsakovo nutraukta 2005 m. rugsėjo 28 d., dukters N. K. gyvenamoji
vieta nustatyta su ja, sūnaus A. K. – su atsakovu.
Išlaikymas vaikams nebuvo priteistas, nes abu išlaikė po vieną vaiką. Sūnui
atėjus gyventi pas ieškovę, nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus. Kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymui reikia vidutiniškai po 1080 Lt. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro vidutiniškai 1300 Lt, atsakovo mėnesio pajamos ieškovės žiniomis yra apie 3000 Lt, todėl jis prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, t.y. po 600 Lt kiekvienam vaikui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Atsižvelgęs į A. K. norą,
nustatė jo gyvenamąją vietą kartu su motina R. K., iš
atsakovo priteisė vaikų N. K., A. K. išlaikymui
periodines išmokas kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės. Konstatavo, kad ieškovės vidutinės mėnesio
pajamos yra 2288,14 Lt, neatskaičius mokesčių, atsakovas dirba keliose darbovietėse ir jo praėjusių metų bendros pajamos buvo 30830,76 Lt. Padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas turi galimybę tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgęs į tai, jog šalių vaikai yra 13 ir 17 metų
amžiaus, jų poreikiai maistui, aprangai atitinka suaugusiųjų poreikius,
sprendė, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei 800 Lt per mėnesį, nors realiai ieškovė vaikų priežiūrai išleidžia ir daugiau.
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimo dalis dėl išlaikymo
priteisimo neteisėta ir nepagrįsta.
Netinkamai pritaikyta CK 3.192 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Atsižvelgta tik į vaikų poreikius, neatsižvelgta į atsakovo gaunamas pajamas.
Atsakovo gaunamos pajamos nuo 2010 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių yra 1000 Lt, atskaičius mokesčius – 839,5 Lt. Priteisus iš atsakovo 800 Lt, jam nepaliekama lėšų pragyventi, atimama teisė egzistuoti.
Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010 išaiškino, kad
„proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja
teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes
tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau,
negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju
nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas
privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą,
būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.“.
Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų
vertinimą. Pažeidžiant CPK 185 straipsnį, neįvertinta, kad išlaikymo priteisimo
metu 2010 m. balandžio mėn. atsakovo turtinė padėtis palyginus su 2009 metais
iš esmės pasikeitė – pablogėjo, nes 2009 metais pajamas jis gaudavo iš kelių
darboviečių, o nuo 2010 m. sausio mėn. – tik iš vienos. Teismo išvada, kad R.
ir K. K. turi galimybę tinkamai pasirūpinti savo
nepilnamečiais vaikais, padaryta pažeidžiant CPK 270 straipsnio 3 dalies 3
punktą, kadangi nenurodyta, kodėl nebuvo įvertinti duomenys apie atsakovo 2010
metais gaunamas pajamas. Ši teismo išvada taip pat prieštarauja civiliniuose
santykiuose įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nes
turi būti vertinama asmens turtinė padėtis išlaikymo priteisimo metu, o ne
buvusi praeityje. Tai, kad teismas turi vertinti asmens turtinę padėtį
išlaikymo priteisimo metu, išplaukia ir iš CK 3.201 straipsnio 1 dalies,
numatančios, kad gali būti keičiamas priteistas išlaikymo dydis atsižvelgiant į
pasikeitusią šalių turtinę padėtį.
Teismo išvada, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė
nei 800 Lt per mėnesį, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 nurodyta, kad kasacinio
teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu
kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti,
pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis
kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes.
Pažeista CK 3.192 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad materialinį
išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai
savo turtinei padėčiai. Teismas, nustatęs, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė
negali būti mažesnė nei 800 Lt per mėnesį, išlaikymo sumą atsakovui ir ieškovei padalino lygiomis dalimis po 400 Lt vienam vaikui, nekreipdamas dėmesio į tai, kad ieškovės pajamos yra 2288,14 Lt, neatskaičius mokesčių, o atsakovo tik 1000 Lt.
Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, sumažinant iš
atsakovo priteistą išlaikymą vaikams N. K., gimusiai (duomenys
neskelbtini), A. K., gimusiam (duomenys
neskelbtini), iki 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas į
apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje
asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose
dokumentuose.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame
skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra
absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį
interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose
reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320
straipsnio 2 dalis).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27
straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko
teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam,
doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo
sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines
galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo
vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai
proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad
įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo
principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų
turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi
būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo
principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas
sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko
interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti
būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas
vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005
m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio
27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų
turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą
teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės
padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo
turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad
gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų
teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje
esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikams išlaikyti, nustatė,
kad (duomenys neskelbtini) gimusios dukters išlaikymo išlaidos sudaro
995 Lt per mėnesį, (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus – 1132 Lt,
tačiau rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK
6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1
MMA, t. y. 800 Lt) ir sprendė, kad kas mėnesį vaikų išlaikymui reikia po 800 Lt
kiekvienam, nors realiai ieškovė jų priežiūrai išleidžia ir daugiau.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo
būtinomis kiekvienam vaikui išlaikyti pripažintomis 800 Lt išlaidomis, tačiau
pagrįstų argumentų dėl vaikų poreikių ir jų tenkinimui būtinų išlaidų apeliacinės
instancijos teismui nenurodo. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad
nustatytas vaikų išlaikymo dydis neproporcingas jo turtinei padėčiai. Šį
apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstą
ir sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo
CK 3.192 straipsnio aspektu.
Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija
nustatė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino vaikų poreikius
(vaikai yra 17 ir 14 metų amžiaus moksleiviai, abu turi regos sutrikimų, dukra
lanko renginių organizavimo studiją, sūnus – krepšinio treniruotes, jų
poreikiai maistui, rūbams atitinka suaugusiųjų poreikius) ir konstatavo, kad jų
išlaikymui kas mėnesį reikia po 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas,
išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė
padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl išlaikymo naštą
padalijo šalims per pusę. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos
teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas
turi po butą, atsakovas turi 1996 metų automobilį Honda Accord (b. l.
30-34), ieškovės vidutinės mėnesio pajamos sudaro 2288,14 Lt, neatskaičius
mokesčių, atsakovas dirba keliose darbovietėse ir praėjusių metų jo bendros
pajamos buvo 30830,76 Lt (b. l. 87-90). Atsakovas apeliaciniame skunde
nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo pajamos nuo 2010 m. sausio 1 d.
yra 1000 Lt, neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – 839,5 Lt, todėl jo
turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovės. 2010 m. gegužės 4 d. pažyma Nr.
027 (b. l. 129) patvirtina atsakovo teiginius apie šiuo metu jo gaunamas
1000 Lt mėnesines pajamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant
teiktino išlaikymo vaikams ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą,
tėvų turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus išlaikymo dydžiui nustatyti. Iš
2009 m. atsakovo gautų pajamų matyti, kad jis objektyviai pajėgus teikti
priteisto dydžio išlaikymą. Aplinkybė, jog, anot apelianto atstovės,
pageidaujant darbdaviams ir esant teisininkų pertekliui, K. K.
savo noru po civilinės bylos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams
priteisimo iškėlimo (2009 m. spalio 14 d.) nutraukė darbo sutartis su UAB
„Steel service“ (2009 m. spalio 27 d., b. l. 128) ir S.
V. įmone „Santera“ (2009 m. lapkričio 2 d., b. l. 127) ir neieško
papildomų pajamų šaltinių, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo
mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ši aplinkybė nepateisina pakankamų
pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Nustatant vieno iš tėvų turtinę
padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet
ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei
profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Darbo
sutarčių nutraukimą pačiam prašant po bylos iškėlimo teisėjų kolegija vertina
kaip sąmoningą pajamų mažinimą. Tėvai privalo imtis priemonių savo turtinei
padėčiai pagerinti, todėl darbo sutarčių nutraukimas minėtu pagrindu negali
būti vertinamas kaip atsakovo siekis ją pagerinti. Byloje nėra duomenų, kad dėl
sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali siekti susirasti geriau apmokamo
darbo. Ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu gauna didesnes pajamas, neturi
įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis
negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų
atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų,
bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog
šalių turtinė padėtis leidžia vaikams teikti vienodo dydžio išlaikymą,
nepažeidė proporcingumo ir vaikų interesų prioritetinės apsaugos principų,
todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,75 Lt
procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96
straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso
325-330 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį
skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini)) 6,75 Lt (šešis litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Virginija
Gudynienė
Kolegijos teisėjai Galina
Blaževič
Nijolia
Indreikienė