Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
129.2; 129.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Broniaus Pupkovo, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. K. ir antstolio Gintaro Matkevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal skolininkų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis Gintaras Matkevičius, A. K., G. L., AB „Ūkio bankas“, AB „Vilniaus bankas“, UAB „Fabeta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Skolininkai L. V. ir R. V. kreipėsi į teismą prašydami atsisakyti tvirtinti 2003 m. gruodžio 19 d. įvykusių varžytynių aktus, kuriais A. K. už 65 600 Lt parduotas R. V. nuosavybės teise priklausantis butas ir L. V. priklausantis automobilis Mazda 323, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki civiline ir baudžiamąja tvarka bus išspręstas įkeitimo sutarčių teisėtumo klausimas. Pareiškėjai nurodė, kad viena turto įkeitimo sutartis yra suklastota, vyksta ikiteisminis tyrimas. Kita sutartis nebuvo registruota turto registravimo įstaigoje, todėl ji taip pat ginčijama teisme. Pareiškėjai antstoliui įteikė pareikšimą, kad parduodamą turtą nupirks jų nurodytas pirkėjas, tačiau antstolis jį atmetė. Antstolis Gintaras Matkevičius prašė patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi skolininkų ir antstolio prašymus atmetė, atsisakė tvirtinti 2003 m. gruodžio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus ir varžytynes pripažino neįvykusiomis. Pareiškėjų nurodytus argumentus teismas atmetė, pažymėjęs, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkui suteikiama galimybė siūlyti savo pirkėją, tačiau jis iki varžytynių pradžios privalo sumokėti sumą, atitinkančią turto arešto akte nurodytą turto vertę, o tai nebuvo atlikta. Įkeitimo sutarties galiojimas teisme nenuginčytas. Teismas taip pat nurodė, kad ketinantys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių raštu patvirtinti, jog jiems nėra CPK 709 straipsnyje nurodytų kliūčių dalyvauti varžytynėse ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį. Nors buto ir automobilio varžytynių protokoluose be jas laimėjusių asmenų yra įvardinti ir kiti asmenys, tačiau jokių duomenų apie jų sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį nėra. Teismas padarė išvadą, kad kiekvienose varžytynėse dalyvavo tik po vieną pirkėją, o tai – esminis imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad nors antstolio atstovas su atskiruoju skundu pateikė CPK 709 straipsnyje nurodytų pareiškimų bei varžytynių dalyvių įmokų kvitų kopijas, tačiau šios kopijos nėra patvirtintos, nepareikštas prašymas dėl šių kopijų, kaip naujų įrodymų byloje, priėmimo, nenurodyta, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis), todėl šios kopijos nelaikytinos įrodymais byloje. Vykdomoji byla Nr. 2-300/97 nėra sunumeruota, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis teismui buvo pateikęs bylą su įrodymais apie varžytynių dalyvių sumokėtą mokestį. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos dokumentai yra visi duomenys, susiję su paskelbtomis varžytynėmis. CPK normos nereglamentuoja, kokie dokumentai turi būti privalomai pateikti teismui prieš tvirtinant varžytynių aktą, todėl teismas turi teisę pareikalauti pateikti vykdomąją bylą. Antstoliui šią bylą pateikus, teismas neturėjo pagrindo siūlyti antstoliui pateikti papildomus įrodymus, kurie turėjo būti, bet nebuvo vykdomoje byloje.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – patvirtinti 2003 m. gruodžio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad vykdomosios bylos dokumentai yra visi duomenys, susiję su paskelbtomis varžytynėmis. Tokios išvados nepagrįstos jokia proceso teisės norma. Nei Civilinio proceso kodekse, nei varžytynių metu galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nebuvo nustatyta, kokie dokumentai turi būti vykdomojoje byloje. Kadangi nė vienoje proceso normoje nėra imperatyviai nustatyta, kad visi dokumentai, susiję su išieškojimu, turi būti vykdomojoje byloje, darytina išvada, kad kvitai, patvirtinantys varžytynių dalyvio įmokos sumokėjimą ir pareiškimai, kad nėra kliūčių dalyvauti varžytynėse, neprivalo būti vykdomojoje byloje.
2. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismas neturėjo pagrindo siūlyti antstoliui pateikti papildomus įrodymus, kurie turėjo būti, bet nebuvo vykdomoje byloje, pažeidžia nurodytą teisės normą.
3. CPK 724 straipsnyje nurodyta, kad prie varžytynių akto turi būti pridedamas tik varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes. Antstolis šiuos dokumentus pateikė. Kadangi CPK 710 straipsnyje nurodytos dalyvavimo varžytynėse sąlygos buvo įvykdytos, rašytinių duomenų apie pradinio įnašo sumokėjimą nebuvimas vykdomojoje byloje negali būti pripažintas esminiu pažeidimu.
4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl atsisakymo priimti antstolio pateiktus įrodymus nepagrįsti. Būtinybė pateikti kvitus, patvirtinančius pradinio įnašo sumokėjimą ir pareiškimus, kad nėra kliūčių dalyvauti varžytynėse, atsirado tik po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nes teismo posėdyje šie klausiamai nebuvo aiškinami, tai nebuvo skundo nagrinėjimo dalykas. CPK 314 straipsnyje nenustatyta, kad teismui turi būti pateiktas atskiras prašymas priimti įrodymus, motyvuojant jų pateikimo būtinybės atsiradimą.
5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl atskirojo skundo motyvų, t. y. atskirasis skundas iš esmės neišnagrinėtas.
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. Matkevičius prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs priimti antstolio pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad varžytynėse dalyvavo ne vienas pirkėjas, netinkamai taikė CPK 314 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų priėmimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Antstolio procesinių veiksmų kontrolė atliekama ypatingosios teisenos tvarka, todėl būtina vadovautis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią teismas nėra suvaržytas šalių valios, t. y. turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas taip pat pažeidė CPK 724 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertinęs varžytynių protokolus, skelbimą apie būsimas varžytynes, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005 priimtoje nutartyje formuojamos praktikos. Šioje nutartyje išaiškintas teismo vaidmuo nagrinėjant civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo A. K. prašo patenkinti antstolio G. Matkevičiaus kasacinį skundą ir sutinka su šio kasatoriaus argumentais.
Atsiliepimu į kasacinius skundus pareiškėjai L. V. ir R. V. prašo skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, vykdė CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimus – jis pareikalavo ir išanalizavo vykdomosios bylos medžiagą. Nustatęs pažeidimus, teismas neprivalėjo pareikalauti pateikti byloje nebuvusių dokumentų, nes tokiu atveju teismas nagrinėtų skundą dėl antstolio veiksmų, prieš tai įpareigojęs pašalinti nustatytus pažeidimus. Taip būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat šalių lygiateisiškumo principai.
2. Vykdomąją bylą sudaro visi dokumentai, susiję su antstolio veiksmais, todėl duomenys apie CPK 709 ir 710 straipsnių reikalavimų įvykdymą privalo būti vykdomojoje byloje. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos antstoliui piktnaudžiauti, apsunkinta antstolio veiksmų kontrolė.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti antstolio pateiktus papildomus įrodymus, nes visi jie turėjo būti vykdomojoje byloje, todėl CPK 314 straipsnis nepažeistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 725 straipsnyje nustatytos varžytynių akto tvirtinimo sąlygos ir tvarka. Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytines pripažįsta neįvykusiomis (725 straipsnio 4 dalis). Prieš tvirtindamas varžytynių aktą jis patikrina, ar varžytynės buvo surengtos laikantis šią procedūrą nustatančių teisės normų. Esminis pažeidimas – vertinamoji kategorija. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto pardavimo aplinkybes ir jas įvertina. Varžytynes reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytynėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei pagal CPK 717 straipsnį paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Teismas turi diskrecijos teisę esminiu pažeidimu pripažinti ir kitokius faktus. Nutartyje dėl atsisakymo tvirtinti varžytynių aktą teisėjas turi nurodyti, kokį pažeidimą konkrečiu atveju pripažįsta esminiu, kieno teisės pažeidžiamos, kokios pažeidimo pasekmės ir galimybės tokius pažeidimus pašalinti, atsižvelgiant į būtinumą derinti proceso dalyvių teisių ir interesų gynimą, kad prievolės neįvykdęs skolininkas nebūtų ginamas nuo bet kokio pažeidimo, nors pats nevykdo prievolių. Nagrinėjamoje byloje teismas netvirtino skolininko 4 kambarių buto pardavimo iš varžytynių akto, nes esminiu pažeidimu pripažino faktą, kad varžytynėse parduodant butą dalyvavo tik vienas pirkėjas, įvykdęs CPK 710 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad asmenys, užsiregistravę varžytynių dalyviais, sumokėjo privalomą mokestį. Tokių duomenų, pateiktų su atskiruoju skundu šis teismas nepripažino įrodymais CPK 314 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir, nagrinėdamas bylą, tik patikrina, ar teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Pagal CPK 725 straipsnį teisėjas, kuris sprendžia varžytynių akto tvirtinimo klausimą, kilus abejonei dėl varžytynių teisėtumo ar gavus skundą dėl antstolio veiksmų, varžytynių akto tvirtinimo klausimą nagrinėja teismo posėdyje. Antstoliui apie tokio posėdžio vietą ir laiką pranešama kartu pareikalaujant pateikti vykdomąją bylą. Vykdomoje byloje turi būti dokumentai, patvirtinantys antstolio atliktus veiksmus, tarp jų – duomenys apie asmenis, ketinusius tapti varžytynių dalyviais pagal CPK 710 straipsnyje nustatytus kriterijus. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai vykdomojoje byloje, kurią pareikalavo pateikti teismas, nagrinėjantis antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, nėra dokumentų, reikšmingų sprendžiant apie atliktų veiksmų teisėtumą, teismas antstolio veiksmus vertina pagal tuos įrodymus, kurie yra pateikti. Kasatoriaus argumentas, kad šioje byloje teisėjas turėjo reikalauti papildomų įrodymų, duomenų apie pradinio įnašo sumokėjimą, atmestini. Esant skundui dėl antstolio veiksmų teisėtumo, visų savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą įrodinėja antstolis, pateikęs vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos duomenys turi atspindėti vykdymo proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktų veiksmų įforminamą vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka. Vykdomoji byla užvedama gavus vykdomąjį dokumentą ir negali būti prarasta. Už vykdomosios bylos vedimą atsako antstolis. Teismas išvadą apie varžytynių dalyvių skaičių, CPK 710 straipsnyje varžytynių dalyviui keliamų reikalavimų laikymąsi padarė, įvertinęs pateiktos vykdomosios bylos duomenis, todėl kolegija šią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisėta, atitinkančia įrodymų pateikimo, vertinimo tvarką ir antstolio pareigas nustatančias teisės normas.
Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Tais atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai vienu metu, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, įkeičiami keli tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausantys daiktai, toks įkeitimas yra jungtinis (CK 4.194 straipsnis). Jungtinės hipotekos atveju įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas (CK 4.194 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali būti pripažintas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatė, kad nagrinėjamos bylos skolininką ir kreditorių sieja įkeitimo santykiai pagal 1993 m. įkeitimo sutartį. Be buto buvo įkeisti du sodo namai ir du žemės sklypai, todėl ir jie gali būti parduodami varžytynėse, o jų pardavimo eilės tvarką nustato skolininkas CK 4.194 straipsnyje nurodytais pagrindais. Kolegija konstatuoja materialinės ir proceso teisės normų, nustatančių išieškojimo tvarką ir sąlygas, kai to paties kreditoriaus reikalavimo vykdymui užtikrinti įkeisti keli nekilnojamieji daiktai, pažeidimą. Teismas pagrįstai nepatvirtino buto pardavimo iš varžytynių akto, neatitikusio CK 4.194 straipsnio, CPK 710, 725 straipsnių reikalavimų, todėl priimti procesiniai sprendimai, kaip teisėti ir pagrįsti, paliktini galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Bronius Pupkovas
Janina Stripeikienė