Civilinė byla Nr. e3K-3-61-313/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01414-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4, 3.2.8.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sodų g., Lazdijai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lazdijų šiluma“, Lazdijų rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje įvertinant daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ieškiniu pareikštus reikalavimus sprendžiama dėl jų galėjimo būti teisminio nagrinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje bei dėl šiuos reikalavimus pareiškusios daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos teisinio suinteresuotumo.
2. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Sodų g., Lazdijai“ (toliau – DNSB „Sodų g., Lazdijai“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinusi jo reikalavimus, prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpų, esančių Lazdijuose, Sodų g. 10, šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos, ir įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos.
3. Nurodė, kad DNSB „Sodų g., Lazdijai“ daugiabučiam namui, esančiam Lazdijuose, Sodų g. 10, teikia administravimo paslaugas. Namo pirmame aukšte yra komercinės patalpos, jas 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsigijo atsakovė UAB „Baltisches Haus“. Kituose keturiuose namo aukštuose yra 24 gyventojų butai. Buvęs komercinių patalpų savininkas 1998 m. vykdė atsijungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų, tačiau neįgyvendino visų jam išduotų techninių sąlygų, jam nebuvo išduota pažyma dėl atsijungimo nuo namo centralizuotų šildymo sistemų. Atsakovė, kaip nauja komercinių patalpų savininkė, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą, tačiau nėra duomenų, kad ji tai padarė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus bei priteisė atsakovei UAB „Baltisches Haus“ iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad patalpų šildymo centralizuotu būdu nutraukimą dar 1998 m. inicijavo tuometinis patalpų savininkas D. P.. UAB „Baltisches Haus“, įsigijusi patalpas nuosavybės teise, atliko patalpų bei jos esančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbus. Statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis 2003 m. kovo 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu. Tarp kitų statybos rekonstrukcijos darbų buvo numatyta atlikti patalpų elektros tinklų rekonstrukciją. Elektros tinklų rekonstrukcijos projekte buvo nurodytas patalpų šildymas naudojant elektrinius šildytuvus. Statybos darbų, tarp jų ir elektros tinklų rekonstrukcijos, užbaigtumą bei atliktų statybos darbų tinkamumą patvirtina 2003 m. liepos 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nei UAB „Lazdijų šiluma“, nei Lazdijų rajono savivaldybė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų, o UAB „Lazdijų šiluma“ neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą. Daugiabučio namo butų savininkai taip pat neprieštaravo, jog būtų atlikta patalpų rekonstrukcija ir patalpos būtų šildomos elektra, nes davė raštišką sutikimą dėl atsakovės parengto patalpų rekonstrukcijos projekto.
6. Teismas UAB „Lazdijų šiluma“ 2015 m. sausio 22 d. raštą Nr. 29-S, kuriame UAB „Lazdijų šiluma“ pripažino, jog neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, nes atsakovė centralizuota šildymo sistema nesinaudoja, laikė vienu iš įrodymų, patvirtinančių patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės įsigytų patalpų šildymo sistema buvo atjungta nuo šilumos tinklų, o UAB „Lazdijų šiluma“, Lazdijų rajono savivaldybė ir namo gyventojai neprieštaravo, jog patalpos būtų šildomos kitais būdais (elektriniais šildytuvais), sprendė nesant pagrindo pripažinti atsakovės UAB „Baltisches Haus“ neteisėtus veiksmus, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą. Teisė kreiptis į teismą atsirado namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, gyventojams 2003 m. sužinojus apie tai, kad patalpos bus šildomos ne iš centralizuotų šilumos tinklų, o elektriniais šildytuvais, duodant rašytinius sutikimus dėl patalpų rekonstrukcijos.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovei UAB „Baltisches Haus“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Lazdijuose, Sodų g. 10, šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, centrinės šildymo sistemos procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka; priteisė atsakovei UAB „Baltisches Haus“ iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ 300,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Teismas nustatė, kad ankstesnis pirmame aukšte esančių patalpų savininkas D. P. 1998 m. organizavo patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos darbus, jam buvo išduotos techninės sąlygos, tačiau jis visų reikalavimų neįvykdė. Kadangi atjungimas nebuvo įvykdytas 1998 metais, D. P. buvo įpareigotas šildymo sistemos atjungimo darbus atlikti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios įsigaliojo nuo 2000 m. sausio mėnesio.
11. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 14.4 punktu, nustatančiu, jog rekonstruoto objekto šilumos įrenginiai nuo šilumos tinklų laikomi atjungtais, kada jų savininkas pateikia šilumos tiekėjui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą nustatytos formos pažymą, sprendė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad buvusiam ginčo patalpų savininkui buvo išduota minėta pažyma ir kad ši pažyma buvo pateikta šilumos tiekėjui.
12. Teismas nurodė, kad iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 27 d. išduoto statybos leidimo ir paties ginčo patalpų rekonstrukcijos projekto turinio negalima spręsti, jog projektas buvo parengtas ir leidimas buvo išduotas, be kita ko, ginčo patalpų vartojimo šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos procedūrai pabaigti. Tai, jog maisto prekių parduotuvės rekonstrukcijos projekte nurodyta, kad parduotuvės patalpos šildomos elektriniais šildymo prietaisais, suteikia informaciją, kokiu būdu yra šildomos patalpos, tačiau nepatvirtina nei ginčo patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo fakto, nei aplinkybės, jog atsakovė parengtu projektu siekė įteisinti šį atsijungimą. Todėl ir daugiabučio namo gyventojų duotas sutikimas dėl tokio projekto negali būti traktuojamas kaip atsakovei duotas sutikimas atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos (Taisyklių 9.1 punktas) ar kaip patalpų šildymo įrenginių atjungimo įteisinimas (to neįrodo ir 2003 m. liepos 4 d. rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas).
13. Kadangi atsakovė neįrodė, jog atjungimo procedūra buvo pabaigta teisės aktų nustatyta tvarka (įskaitant ir tai, kad atjungimas atitinka techninius reikalavimus), ji laikoma daugiabučiam namui tiekiamos šilumos vartotoja. Norėdama paneigti savo, kaip šilumos vartotojos, pareigų egzistavimą, atsakovė, įsigijusi ginčo patalpas, privalėjo imtis priemonių, kad įteisintų ginčo patalpų vartojimo šilumos įrenginių atjungimą nuo daugiabučio namo šilumos tiekimo įrenginių įteisinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Taisykles). To nepadarius anksčiau, jai išlieka galimybė įteisinti atsijungimo faktą pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, laikantis nustatytų techninių, dokumentacijos ir kitokių reikalavimų bei nepažeidžiant kitų gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, butų savininkų teisių ir interesų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo namo šildymo sistemos tinklų procedūrą inicijavo buvęs šių patalpų savininkas ir jos buvo pradėtos teisėtai (jam buvo išduotos techninės atsijungimo sąlygos), tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo užbaigtos norminių teisės aktų nustatyta tvarka nei buvusio savininko, nei atsakovės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, bendros šildymo sistemos procedūros nėra baigtos teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi ieškovė savo galimai pažeistas teises (permokėjimą už suteiktas namui šildymo paslaugas) įrodinėjo tuo, kad atsakovei priklausančių komercinių patalpų šildymo sistema nuo namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o toks pažeidimas laikytinas tęstiniu.
III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
16. Atsakovė UAB „Baltisches Haus“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Teisingas atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos datos nustatymas turėjo lemti, kokie konkrečiu laikotarpiu galioję teisės aktai turi būti taikomi, vertinant tuometinio patalpų savininko veiksmų teisėtumą. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog D. P. patalpų rekonstrukcijos darbus užbaigė 1998 m. gruodžio 23 d., nes ta data buvo surašytas Statinio priėmimo naudoti aktas. Be to, UAB „Lazdijų šiluma“ 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 445-S yra minimas faktas, jog daugiabučiame name esanti parduotuvė atsijungė nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos 1998 m. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti buto šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų tvarką, galiojusią 1998 m.
16.2. 1998 m., kai tuometinis patalpų savininkas D. P. vykdė šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 „Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo“, kurio 3 punktas nustatė, jog keisti ar perprojektuoti šiose patalpose inžinerinę įrangą bei tinklus (dujotiekio, vandentiekio, šildymo, elektros) galima tik pagal nustatytąja tvarka miesto (rajono) valdybos patvirtintą projektą, suderintą su atitinkamomis tarnybomis. 1998 m. Lazdijų miesto savivaldybė tuo klausimu nebuvo priėmusi jokio lokalinio norminio teisės akto. Todėl 1998 metais nebuvo tokių teisės normų ar tokios tvarkos, kuria vadovaudamasis Lietuvos apeliacinis teismas būtų galėjęs daryti išvadą apie tai, kad 1998 metais atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros nebuvo visiškai įgyvendintos.
16.3. 1998 m. gruodžio 23 d. parengto Statinio priėmimo naudoti akto buvimas patvirtina faktą, jog 1998 m. vykę rekonstrukcijos darbai, o rekonstruojant turėjo vykti ir patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai, buvo užbaigti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas neteisingas išvadas dėl atjungimo procedūros neužbaigimo 1998 metais, pažeidė 1998 m. gruodžio 23 d. surašyto Statinio priėmimo naudoti akto teisėtumo prezumpciją, kuri reiškia, kad teisės aktas laikomas teisėtu ir galiojančiu, kol atitinkamos institucijos nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).
16.5. Atsakovė 2003 m. atliko patalpų bei patalpose esančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbus. Statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis 2003 m. kovo 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu. Tarp kitų statybos rekonstrukcijos darbų buvo planuoti atlikti patalpų elektros tinklų rekonstrukciją. Elektros tinklų rekonstrukcijos projekte buvo įtvirtintas patalpų šildymas naudojant elektrinius šildytuvus. Atsakovei priklausančių patalpų rekonstrukcijos projektavimo sąlygas parengė Lazdijų rajono savivaldybė, o jas derino, be kitų institucijų, ir UAB „Lazdijų šiluma“. Nė viena institucija, derinusi atsakovės rekonstrukcijos projektą ir leidusi vykdyti statybos darbus, neinformavo atsakovės apie tai, kad ankstesnis patalpų savininkas D. P. būtų pradėjęs atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūras ir jų neužbaigęs. Atsakovė patalpų rekonstrukcijos darbus užbaigė ir 2003 m. liepos 4 d. buvo surašytas parduotuvės rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
16.6. Vien tos aplinkybės, kad tiek UAB „Lazdijų šiluma“, tiek Lazdijų rajono savivaldybės administracija pritarė atsakovės inicijuotiems patalpų rekonstrukcijos darbams ir patalpų šildymui elektros prietaisais bei nereiškė jokių pretenzijų dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų, o vėliau pripažino, kad neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, sudaro pagrindą atsakovei neabejoti valstybės institucijų sprendimais. Dėl tokių institucijų veiksmų atsakovė visiškai objektyviai ir pagrįstai įgijo teisėtus lūkesčius, jog ankstesnio patalpų savininko D. P. atsijungimo procedūra vyko įstatymų nustatyta tvarka ir šiuo atsijungimu nebuvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai. Priešingu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Nr. 32457/05 Gashi v. Croatia, 40 p., 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Nr. 25545/14 Tumeliai v. Lithuania).
16.7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nepagrįstai „neteisėtą atsijungimą“ laikė tęstiniu pažeidimu. Priešingai nei nurodė teismas, tai yra faktas – konkrečiu metu įvykęs įvykis. Kadangi patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai buvo užbaigti 1998 m. gruodžio 23 d., surašant Statinio perdavimo naudoti aktą, nuo tos datos turėtų būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės UAB „Baltisches Haus“ 2003 metais atliktos patalpų rekonstrukcijos projektui pritarė visi namo Sodų g. 10 gyventojai, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybę bent jau nuo 2003 m. reikšti pretenzijas dėl įvykusio patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškinio senaties termino netaikymas nagrinėjamoje byloje iš esmės pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo principą.
16.8. Apeliacinės instancijos teismas priimtu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų. Teismas turėjo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti taip, kaip ieškinį formulavo ir ieškinio bei apeliacinio skundo ribas apibrėžė pati ieškovė.
16.9. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas:
16.9.1. Ieškinyje nurodant, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpų šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti šį teiginį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
16.9.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, nes sprendė, kad atsakovei teko papildoma pareiga įrodinėti patalpų atsijungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų teisėtumą. Atsakovė pateikė jai išduotą statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, juose esantys duomenys patvirtino atsakovės atliktų darbų teisėtumo prezumpciją. Todėl atsakovė neturėjo nei pagrindo, nei pareigos papildomai įrodinėti atsijungimo nuo centralizuotų šildymo sistemos tinklų teisėtumą.
16.9.3. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus, be Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodyta, kad atsakovei priklausančios patalpos yra su centriniu šildymu iš centralizuotų šildymo sistemų, ir SP UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ 1999 m. bei 2001 m. pretenzijų dėl tinkamai nesutvarkyto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, kitokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Šie įrodymai yra nuginčyti ir paneigti vėlesniais atsakovės į bylą pateiktais įrodymais.
16.9.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančias 1998 m. gegužės 18 d. D. P. personalinei įmonei išduotas technines sąlygas Nr. L-006, šio dokumento nepagrįstai nesiejo su 1998 m. gruodžio 23 d. Statinio pridavimo naudoti aktu, t. y. vieninteliu byloje minimu dokumentu, kuris patvirtina 1998 metais vykusios patalpų rekonstrukcijos, kartu ir atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbų, užbaigimą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, susijusius su atsijungimu nuo centralizuotų šildymo sistemų ir nesinaudojimu centralizuota šildymo sistema.
16.10. Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovei už apeliacinį skundą nesumokėjus žyminio mokesčio, t. y. išnagrinėjo apeliacinį skundą, neatitinkantį apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnis).
17. Ieškovė DNSB „Sodų g. 10, Lazdijai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Baltisch Haus“ kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovės turėtų bylinėjimosi kasaciniame procese išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Esant neteisėtam atsijungimui, žalą patyrė kiti namo gyventojai, kuriems kilo pareiga papildomai sumokėti už gautą šilumos energiją, suteiktą namui, bet paskirstytą mažesniam patalpų plotui. Be to, per pirmo aukšto ir rūsio patalpas nutiestas visas centralizuoto šildymo namo vamzdynas. Kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų namo patalpų techniškai neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimo namui, netiekiant jos daliai atsakovės patalpų.
17.2. Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas negalėjo ir neturėjo remtis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20, kadangi vien tai, kad buvęs savininkas neįgyvendino nustatytų sąlygų, reiškia, jog naujasis savininkas, įsigijęs patalpas 2002 m. rugpjūčio 23 d., turėjo tai įgyvendinti pagal tuo metu galiojančius reikalavimus.
17.3. SP UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ 1999 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 165 ir 2001 m. gegužės 25 d. raštais Nr. 100 bei Nr. 1010 reiškė susirūpinimą bei pretenzijas dėl tinkamai nesutvarkyto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Šiais raštais informuojama, jog objekto atsijungimas nebuvo galutinai įvykdytas 1998 m. ir, pasikeitus įstatymų bazei, tai turėtų būti atliekama, vadovaujantis naujomis 2000 m. sausio mėnesį įsigaliojusiomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. SP UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ 2001 m. sausio 22 d. raštu Nr. 18 pabrėžė, jog ne visi techninių sąlygų punktai įvykdyti, todėl SP UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ nedavė pažymos dėl patalpų rekonstrukcijos galutinio priėmimo. Objekto priėmimo akte turi pasirašyti visų suinteresuotų organizacijų atstovai.
17.4. Buvęs patalpų savininkas D. P. tiek faktiškai, tiek teisiškai neužbaigė atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai pradėti 1998 m., tačiau SP UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ 1999 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 165 minima, jog iki šiol neperduotos D. P. priklausančios parduotuvės patalpos; techninės sąlygos šių patalpų atsijungimui neįvykdytos iki galo. 1998 m. gegužės 18 d. išduotose techninėse šių patalpų šildymo sistemos atjungimo sąlygose L-006 nustatyta, kad pareiškėjas, be kita ko, privalo: apskaičiuoti naują kitos pastato dalies šilumos ir karšto vandens poreikį; papildomai izoliuoti parduotuvės sienas, kurios ribojasi su gyvenamosiomis patalpomis; gauti visų namo gyventojų raštišką sutikimą dėl visiško atsijungimo nuo pastato šildymo sistemos. Įrodymų, kad tai buvo padaryta, nepateikta. Nesant namo gyventojų raštiško sutikimo dėl visiško atsijungimo nuo pastato šildymo sistemos, negalėjo būti išduotas ir statybos leidimas atlikti minėtus atsijungimo darbus. Tad negalimas ir šių darbų tapatinimas su patalpų rekonstrukcija. Vykę patalpų remonto (rekonstrukcijos) darbai, patvirtinti 1998 m. gruodžio 23 d. Statinio pridavimo naudoti aktu, nebuvo susiję su patalpų šildymo sistemos atjungimu nuo centrinės šildymo sistemos. Tai patvirtina ir tie faktai, jog, įregistravus statinio perdavimo aktą, grafoje „Šildymas“ išliko įrašas „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.
17.5. Atsakovė nepateikė elektros tinklų rekonstrukcijos projekto, pagal kurį jai 2003 metais atliekant rekonstrukcijos darbus 2003 m. kovo 27 d. buvo išduotas statybos leidimas. Pagal parengtą projektą nebuvo numatyti jokie patalpose esančių šildymo inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai, o gyventojų duotas sutikimas neapėmė šių darbų atlikimo. 2001 m. gegužės 25 d. raštai Nr. 100 bei Nr. 101 parodo, kad įmonei buvo žinoma apie tinkamai nesutvarkytą name esančių patalpų šildymo sistemos atjungimą nuo centrinio šildymo.
17.6. Atsakovė, įsigydama patalpas, žinojo, kad jose nėra šildymo įrenginių, todėl, būdama socialiai atsakinga įmonė, privalėjo įsitikinti, ar šildymo įrenginių atjungimas atliktas teisėtai, ar tai nepažeidžia kitų namo butų savininkų teisių.
17.7. Apeliacinės instancijos teismas teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, kadangi nustatytas patalpų šildymo sistemos atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-k44/2012). Esant neteisėtam atsijungimui, žalą patiria kiti namo gyventojai, kuriems kilo pareiga papildomai sumokėti už gautą šilumos energiją, kuri buvo suteikta namui, bet paskirstyta mažesniam patalpų plotui.
17.8. Kasacinio skundo argumentas dėl ieškinio ir apeliacinio skundo ribų peržengimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitokių aplinkybių, kuriomis reikšdama reikalavimą nesirėmė ieškovė, tačiau nustatytas aplinkybes įvertino kitaip, nei nurodė ieškovė. Teismas, nustatęs, kad procedūros buvo pradėtos, bet nebaigtos, ieškinį tenkino mažesne apimtimi.
17.9. Atsakovė iš esmės visiškai nepagrindė, kodėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, taip pat nepagrindė byloje esančių įrodymų neteisėtumo ar duomenų trūkumo:
17.9.1. byloje surinkti įrodymai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus;
17.9.2. atsakovė nepagrįstai nurodė dėl UAB „Lazdijų šiluma“ pretenzijų nebuvimo, kadangi ji pati nurodė, kad joks dokumentas, kuris patvirtintų tinkamą patalpų šildymo sistemos atjungimą, nebuvo išduotas;
17.9.3. nors atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktame pakeistame Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodoma, kad šildymo būdas yra „vietinis centrinis šildymas“, tačiau šis įrašas nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad subjektas teisėtai ir tinkamai atsijungė nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Registro administratoriui nėra suteikta teisė spręsti apie subjekto pateiktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą.
17.10. Ieškovės atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje.
18. Trečiasis asmuo UAB „Lazdijų šiluma“ atsiliepimu į kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi kvalifikavo kaip prisidėjimą prie kasacinio skundo, prašo civilinę bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų bei netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, yra teisėti ir pagrįsti:
18.1.1. nagrinėjamu atveju ieškinio dalyko pakeitimas reiškia ne formalų reikalavimo tekstinės išraiškos pakeitimą, o būtent reikalavimo esmės pakeitimą, nes sukuria iš esmės skirtingas pasekmes;
18.1.2. ieškinio senaties termino taikymo klausimas ginčo atveju turėjo būti vertinamas, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės patalpų šildymo sistemos atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas ieškinio ribas, motyvuodamas tai pažeidimu, kurio net nenustatė (kuris apskritai nebuvo šios bylos dalykas), sukūrė visiško teisinio nestabilumo ir neapibrėžtumo situaciją, kad dėl vėliausiai 2003 m. įvykusio fakto, kuris buvo toleruojamas mažiausiai 12 metų, pretenzijos gali būti reiškiamos neribotą laiką;
18.1.3. kasacinis teismas, spręsdamas, ar tam tikro juridinio fakto formalus neįteisinimas yra tęstinis pažeidimas, yra išaiškinęs, kad kai pažeidimas yra konkretus ir akivaizdus, toks pažeidimas nėra laikomas trunkamuoju, jis įvyksta konkrečiu momentu, o ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
18.2. Ieškovės reikalavimas apskritai negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla turi būti nutraukta. Ieškovė pareikštu ieškiniu nereikalavo jai pripažinti kokios nors teisės, o priimdamas sprendimą apeliacinės instancijos teismas pripažino ne ieškovės teisę, o juridinį faktą. Reikalavimo, kuriuo pripažįstamas veiksmų neteisėtumas, patenkinimas nėra teisėtas ir įstatymo įtvirtintas materialiųjų civilinių teisių gynimo būdas, o jo nustatymas sukuria tik galimai civilinius procesinius padarinius, kadangi toks faktas galėtų būti panaudotas kaip prejudicinis faktas kitame ginče. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CPK XXVI skyriaus normomis.
18.3. Ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip pareikštas asmens, neturinčio teisinio intereso dėl ginčo dalyko. Ieškovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos, veiklos tikslas yra įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Atsakovės faktinis atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos neturėjo jokios įtakos jos, kaip bendro naudojimo patalpų bendraturtės, pareigų vykdymui (atsakovė tinkamai vykdo pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą), taip pat pastato bendrojo naudojimo objektų būklei, jų valdymui, naudojimui ir pan.
18.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, atjungus atsakovės patalpų šildymo sistemą nuo pastato šildymo sistemos, gyventojams tiekiamos šilumos energijos sąnaudos galėjo tik sumažėti, kadangi, šildant prekybos centro patalpas, kuriose yra nuolat atidarinėjamos durys, sumontuoti dideli langai, sunaudojamos šilumos kiekis tik didėtų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas
19. CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
20. Pažymėtina, kad toks bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimas yra pamatinio civilinio proceso principo, t. y. dispozityvumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio, jog bylos šalys savo reikalavimais ir atsikirtimais nustato teisminio nagrinėjimo dalyką, išraiška. Kita vertus, aptariama (bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimo) taisyklė nėra absoliuti. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
21. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir gali lemti tiek materialųjį, tiek procesinį teisinį rezultatą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ex officio formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas ir minėtų kasacinio teismo funkcijų tinkamas įgyvendinimas yra viešojo intereso dalykas.
22. Būtinoji kasacinio skundo ribų peržengimo sąlyga (lot. conditio sine qua non), kuri išplaukia ir iš CPK 353 straipsnio 2 dalies, yra pranešimas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą imtis tokio procesinio veiksmo, t. y. peržengti skundo ribas. Tokio pranešimo paskirtis – eliminuoti ar minimizuoti procesinės staigmenos kilimo ir kartu teisės į teisingą teismą pažeidimo galimybę.
23. Teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, išaiškino jiems teisę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl teisės klausimų, dėl kurių ketinama pasisakyti peržengiant kasacinio skundo ribas, ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Lazdijų šiluma“ savo atsiliepime į kasacinį skundą, kurį kasacinis teismas laikė prisidėjimu prie kasacinio skundo, taip pat nurodė teisinius argumentus, kurie savo esme yra susiję su ieškovės teisinio suinteresuotumo vertinimu ir ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų galėjimu būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vadinasi, šių klausimų išsprendimas nesukels dalyvaujantiems byloje asmenims procesinės staigmenos.
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės patalpų atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos neteisėtu vertinimo
24. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
25. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
26. Ieškovė DNSB „Sodų g., Lazdijai“ vienu iš pareikštų ieškinio reikalavimų prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė jai priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, jį tenkino iš dalies, pripažindamas, kad atsakovei UAB „Baltisches Haus“ nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Pripažinimu, kad atsakovė neteisėtai atjungė jai priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos, asmuo siekia, kad faktinio pobūdžio aplinkybės – patalpų atjungimas nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos – teisiškai būtų kvalifikuotos tam tikru būdu, kurį nurodė ieškovė. Kadangi toks ieškinio dalykas nėra atsakovei nukreiptas reikalavimas, kurio tenkinimas šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, teismai neturėjo dėl jo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymėtina, kad toks reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas, ir nagrinėjamos bylos kontekste turėjo būti vertinamas kaip antrojo ieškiniu pareikšto reikalavimo (įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos) faktinis pagrindas.
28. Vertinant, kad ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama sukelti padarinius ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, pažymėtina, jog ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atjungė jai priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos, patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto (neteisėtų veiksmų) kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, o tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti, kad atsakovei priklausančių patalpų šildymo sistema nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungta neteisėtai, negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, daro išvadą, kad ši civilinės bylos dalis turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismo rezoliucinėje dalyje buvo nuspręsta dėl atsakovei priklausančių patalpų atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos teisinio vertinimo, pripažįstant, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka, keistina, nutraukiant šią civilinės bylos dalį tuo pagrindu, kad ja buvo nuspręsta dėl reikalavimo, kuris negali būti savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas ir yra nenagrinėtinas teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos, ieškiniu reiškiančios reikalavimą įpareigoti atsakovę prisijungti prie centrinės šildymo sistemos, teisinio suinteresuotumo vertinimo
30. Ieškovė antruoju ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo atmetimo teisiniu pagrindu nurodė tai, jog ginčo patalpų atjungimo nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos procedūra buvo pradėta teisėtai, bet nebaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl įpareigojimas prisijungti būtų neracionalus ir neproporcingas. Kadangi atsakovė vis dar gali pabaigti atsijungimo procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas manė nesant pagrindo tenkinti antrąjį ieškinio reikalavimą.
31. Nagrinėjamoje byloje procesiškai susiklostė situacija, jog ieškiniu pareikšto pirmojo reikalavimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant, kad atsijungimo procedūra buvo nebaigta teisės aktų nustatyta tvarka, yra kartu ir antrojo reikalavimo atmetimo teisinis pagrindas. Todėl, nutraukus civilinės bylos dalį dėl pirmojo reikalavimo, aktualūs lieka apeliacinės instancijos teismo argumentai (motyvai), kurių pagrindu teismas, atlikęs atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisinį įvertinimą, atmetė antrąjį ieškiniu pareikštą reikalavimą. Kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties padavusi atsakovė neskundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti antrąjį ieškinio reikalavimą (įpareigoti atsakovę prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos). Tačiau tai, jog kasaciniu skundu yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas pačios atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūros teisėtumo vertinimas, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai pasisakyti ir dėl tos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta dėl antrojo ieškinio reikalavimo atmetimo, teisėtumo ir pagrįstumo, inter alia įvertinant ieškovės teisinį suinteresuotumą reikšti šį ieškinio reikalavimą.
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Tam, kad būtų galima atjungti namo patalpų dalį nuo bendros sistemos, reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti derinamas su šilumos tiekėjo, kitų namo šilumos vartotojų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012 ir kt.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai, kuriuos ieškovai nurodo kaip savo reikalavimų pagrindą, yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Buto šilumos įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūra šiuo metu yra apibrėžta statybą reglamentuojančiais teisės aktais bei šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovei UAB „Baltisches Haus“ priklausančių patalpų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos metu (1998 metais) gyvenamojo namo buto ar kitų patalpų savininkų teisė atjungti patalpų šildymo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuojama šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 („Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“) dalinio pakeitimo“, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtinta Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka. Šiuose teisės aktuose buvo nustatytos specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto ar patalpų savininkas daugiabučiame name.
34. Minėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, bet tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
35. Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susijęs su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015).
36. Ieškovė DNSB „Sodų g., Lazdijai“ pareikštu ieškiniu, prašydama teismą įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos, nurodė, kad pareikštu ieškiniu ji gina daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, savininkų teises. Atsižvelgdama į ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris suformuluotas ieškinio reikalavimuose kaip ieškinio dalykas, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ir galimybės ginti daugiabučio namo savininkų teises pareiškiant ieškinį dėl įpareigojimo prijungti atsakovei priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos, pripažįsta esant pagrindą įvertinti, kokį materialųjį teisinį interesą ji gina ir kaip atsakovei priklausančių patalpų neprijungimas prie daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos pažeistų jos ginamų subjektų teises ar teisėtus interesus.
37. Ieškovė savo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis Sodų g. 10, Lazdijuose, yra vienas iš daugiausiai už šildymą mokančių daugiabučių namų Lazdijų mieste. Ieškovės manymu, to priežastis yra atsakovei priklausančių patalpų neteisėtas atjungimas nuo daugiabučio gyvenamojo namo centrinės šildymo sistemos. Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, „esant neteisėtam atsijungimui, žalą patyrė kiti namo gyventojai, kuriems kilo pareiga papildomai sumokėti už gautą šilumos energiją, suteiktą namui, bet paskirstytą mažesniam patalpų plotui, taip suteikta galimybė pažeidinėti įstatymų reikalavimus, toleruojamas piktnaudžiavimas teise ir pažeistos kitų patalpų savininkų teisės į teisingą pagal teisės aktus atliktą šilumos energijos paskirstymą, vienodą visiems vartotojams paslaugų gavimo sąlygų užtikrinimą“ (4 t., b. l. 64, 139). Ieškovė taip pat nurodė, kad pareikštu ieškiniu, inter alia, gina daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, savininkų teisę ateityje siekti dalies savo išlaidų, turėtų dėl netinkamo šilumos kiekio paskirstymo ir mokesčių skaičiavimo, atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovei UAB „Baltisches Haus“ priklausančias patalpas neteisėtai atjungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, atsakovė išliko šilumos energijos vartotoja, turinti pareigą mokėti už šilumos energiją. Pažymėtina, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, jomis nebuvo grindžiamas ieškinio dalykas, o jų paminėjimas procesiniuose dokumentuose vertintinas kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui).
38. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl nepagrįstai išaugusių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, Sodų g. 10, savininkų išlaidų už namui tiekiamą šilumos energiją, kurių priežastis yra tariamai neteisėtas atsakovei priklausančių patalpų atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos, tėra grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos tenkinimas nagrinėjamu atveju lemtų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų išlaidų už šiam namui tiekiamą šilumos energiją sumažėjimą ar kitokių materialiųjų teisinių padarinių atsiradimą. Net ir darant prielaidą, kad atsakovei priklausančių patalpų atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos yra neteisėtas, ieškovė turėjo pareigą įrodymais pagrįsti, kaip konkrečiai šiuo atsijungimu buvo pažeistos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų subjektinės teisės, kurias ji gina ieškinyje nurodytu būdu, ir kokius materialiuosius teisinius padarinius daugiabučio gyvenamojo namo savininkams sukeltų ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę prisijungti prie centrinės šildymo sistemos tenkinimas.
39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, savo suinteresuotumą grįsdama gyventojų patiriamais nuostoliais dėl atsakovei priklausančių patalpų neteisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, nereiškė savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Be to, pažymėtina, kad reikalavimo teisės subjektai dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų turėtų išlaidų, šilumos tiekėjui netinkamai paskirsčius sunaudotą šilumą, atlyginimo galėtų būti tik patys šias išlaidas patyrę asmenys. Ieškovė nėra šilumos pirkimo ir pardavimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų, dalyvė.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad ieškovė nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, ir neįrodė savo atstovaujamų subjektų materialiojo teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos. Materialiojo suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia nepasisakyti dėl kitų kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, kadangi, konstatavus savarankiško antrojo ieškinio reikalavimo atmetimo teisinio pagrindo buvimą, jie pripažintini neturinčiais teisinės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
42. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas antrasis ieškinio reikalavimas (įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos), palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos procesinis rezultatas savo esme lėmė, jog nei vienas iš ieškiniu pareikštų reikalavimų nebuvo patenkintas, pripažįsta, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
44. Atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą sumokėjo 4114 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), atsakovei iš ieškovės priteistina 1946,56 Eur šioms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,06 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į išnagrinėtos civilinės bylos procesinį rezultatą, šios išlaidos valstybei turėtų būti priteistinos iš ieškovės, kuri nėra atleista nuo jų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpų, esančių Lazdijuose, Sodų g. 10, šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.“
Priteisti iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ (j. a. k. 304033762) atsakovei UAB „Baltisches Haus“ (j. a. k. 111543781) 1946,56 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 56 ct) išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ (j. a. k. 304033762) valstybei 7,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė