(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. S.,

jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas N. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.                      Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas A. B. 2020 m. spalio 22 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00.40 val., Širvintų r. sav., Pakalniškių km. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumas (po paklaidos 1,47 promilės). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu N. S. paskirta nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. N. S., nesutikdamas su nutarimu jį apskundė teismui, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi N. S. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad N. S. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00 val. 40 min., Pakalniškių k., Širvintų r. sav., neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilių girtumas (po paklaidos 1,47 promilės) vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.                      N. S., nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmų 2021 m. vasario 17 d.  nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad nutartis yra neteisinga, neteisėta ir neobjektyvi. Apeliantas nurodo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė, jog automobilio nevairavo, tačiau jo niekas nenorėjo klausytis ir išsiaiškinti visas faktines įvykio aplinkybes. Jis nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. svečiavosi pas seserį D. Š., (duomenys neskelbtini). Nesutapus jų nuomonėms, apie 23.20 val. jis paprašė sesers vyro V. Š. nuvežti jį į Vilnių jo automobiliu „Toyota“. Automobilį vairavo V. Š.. Bevažiuojant apeliantas pareikalavo paleisti jį kavinėje. Susiginčijus V. Š. sustojo apie 2 metrus už atvirų vartų, nes automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna. Po to V. Š. išėjo atgal į savo sodybą, kuri yra apytiksliai už 1,5 kilometro, o apeliantas liko prie automobilio. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo tamsu, nes artimiausias šviestuvas įrengtas apytiksliai už 35 m. Apeliantui likus vienam, jis nuėjo prie pastato, kuris buvo už 70 m. Pamatęs lauke staliuką, jis prisėdo, įsipylė taurę vyno, po to prie jo priėjo nepažįstamas vyras. Pasak apelianto, jis nuėjo link savo automobilio, norėdamas surasti telefoną, tačiau prie jo priėjo žmonės, manydami, kad jis vairavo, būdamas neblaivus. Nurodo, kad atvykę pareigūnai iš jo kišenių ištraukė automobilio raktus, kad nesuteikė galimybės jam paaiškinti, kas vairavo automobilį. Nurodoma, kad sesuo su kaimynais atvažiavo jo ieškoti, kai pastebėjo, kad jis paliko telefoną pas ją.

3.2.                      Toliau teigiama, kad visos įvykio aplinkybės buvo filmuojamos policijos automobilio ir pareigūnų „body“ kameromis, o, norėdamas įrodyti savo parodymų teisingumą ir kitas susijusias aplinkybes, apeliantas siuntė prašymus pateikti visą filmuotą įvykio medžiagą, tačiau ji pateikta nebuvo. Jis nurodo, kad įvykio vietoje telefonu nufotografavo pareigūną, o iš nuotraukos matosi, kad „body“ kamera veikia.

3.3.                      Taip pat nurodoma, kad liudytojas M. P. nėra užtikrintas savo parodymais, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip išsamūs ir patikimi, nes apklausos, atliktos įvykio vietoje policijos pareigūnų, metu parodymai nesutampa su teisme duotais parodymais, jie yra prieštaringi ir klaidingi. Apeliantas nurodo, kad buvo naktis, sodyba buvo neapšviesta, todėl tokiu atstumu liudytojas negalėjo matyti, kas vairavo. Be to, liudytojas teigė, kad automobilio raktelius paėmė žmonės, tačiau, pasak apelianto, raktelius ištraukė jam iš kišenių policijos pareigūnai. Pasak apelianto, liudytojas M. P. davė klaidingus parodymus, sakydamas, kad buvo lauke ir matė automobilį įsukantį į kiemą. Nurodoma, jog apelianto ir V. Š. parodymai paneigia liudytojo parodymus.

4.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. S. skundo netenkinti. Nurodoma, kad prie skundo pridėtos nuotraukos yra neinformatyvios, nes darytos visiškai kitu paros laiku, nevykstant jokiam renginiui. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu liudytojas M. P. ne tik nepakeitė savo pirminių parodymų, tačiau, atsižvelgiant į jam pateiktus klausimus, juos detalizavo. Toliau nurodoma, kad N. S. nebuvo toks girtas ir turėjo visas galimybes nurodyti asmenį, kuris, pasak jo, vairavo automobilį, atvežė jį į sodybą ir ten paliko, tačiau apeliantas to nepadarė, taip užkirsdamas pareigūnams galimybę šią informaciją operatyviai patikrinti.

5.                      Teismo posėdžio metu N. S. ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, Institucijos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

N. S. apeliacinis skundas atmetamas

6.                      Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliantas ginčija, jog vairavo automobilį neblaivus, t. y. jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, tikrinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

7.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoją D. Š. (N. S. seserį), kuri parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.40 val., jos vyras V. Š. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė brolį, t. y. ji matė, kaip vyras įsėdo į automobilį ir jį vairavo. Paaiškino, kad ji matė, kad išvažiavo jos vyras, tačiau nematė, kas vairavo, bet, logiškai mąstant, vairavo jos vyras. Pasak liudytojos, vyras grįžęs apie 0.30 val. pasakė, kad nuvežė N. S. ir paliko. Liudytoja paaiškino, kad brolis niekada nesėda prie vairo išgėręs, o vyras buvo negėręs. Pasak jos, vyras grįžęs pasakė, kad brolis buvo labai supykęs ir užsispyrė, kad vyras sustotų, nes brolis norėjo į kavinę. Paaiškino, kad vyras sustojo, paliko brolį mašinoje ir išėjo namo. Paaiškino, kad vieta, kurioje paliko vyras brolį, yra apie 3 km nuo jų namų. Taip pat nurodė, kad ji tą dieną su broliu susipyko, todėl, jo pageidavimu, ji pažadino vyrą, kuris turėjo N. S. nuvežti į Vilnių. Toliau paaiškino, kad, kadangi žinojo, kur tiksliai brolis paliktas, apie 01.30 val. nuėjo pas savo draugę ir paprašė, kad ją pavežtų. Nuvažiavus prie sodybos pamatė, kad policijos mašinoje sėdi brolis.

8.                      Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas informuoti, ar įvykio vietoje policijos pareigūnai darė vaizdo ir (ar) garso įrašus, bei juos pateikti. Buvo gautas atsakymas, kad vaizdo ir garso įrašų nerasta (b. l. 112). Taip pat Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydamas pateikti garso įrašą, kuriame fiksuotas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas garso įrašas (b. l. 113, 119-121), kuris perklausytas teismo posėdžio metu.

9.                      N. S. atstovas advokatas Giedrius Baziulis pateikė duomenis apie saulės ir mėnulio teką ir laidą bei nuotraukas (b. l. 126-137), tačiau šie duomenys įrodymais nepripažįstami ir jais nėra grindžiamas teismo sprendimas. Nuotraukos nėra informatyvios, jos nei patvirtina, nei pagrindžia, kad liudytojas galėjo matyti vairuojantį N. S., be to, įvykis buvo vasarą, tuo tarpu pateiktos  nuotraukos darytos pavasarį. Atitinkamai nėra pagrindo įrodymais pripažinti ir saulės bei mėnulio teką ir laidą.

10.                      2020 m. spalio 22 d. nutarime ir 2020 m. rugpjūčio 30 d., 01.00 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole matyti, kad N. S. vairavo neblaivus 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00.40 val. Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 21-24) matyti, kad įvykis įvyko ne 00.40 val., o 23.40 val., todėl admiūistracinio nusižengimo padarymo laikas tikslinamas. Į šią aplinkybę dėmesį baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme atkreipė ir atstovas advokatas.

11.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-50-303/2018). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikslina laiko aplinkybę – vietoje 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00.40 val., nurodant 2020 m. rugpjūčio 29 d., 23.40 val., atsižvelgiant į tai, kad tai nurodė ir N. S. gynėjas, o ši aplinkybė buvo žinoma ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

12.                      Nagrinėjamu atveju N. S. neigia, jog jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Administracinio nusižengimo protokole 2020 m. rugpjūčio 30 d. N. S. nurodė, kad automobilio nevairavo, kad jį atvežė, o jis išlipęs priėjo prie sodybos ir jam iškvietė policiją (b. l. 10), tos pačios dienos sprendime nušalinti jį nuo transporto priemonių vairavimo jis nurodė, kad transporto priemonės nevairavo (b. l. 13), ant alkotesterio šaknelių N. S. taip pat nurodė, kad nevairavo (b. l. 20). Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 21-24) matyti, kad, susipažįstant su dokumentacija, į įvykio vietą atvyko N. S. giminaičiai, po ko N. S. atvykusiems pareigūnams aiškino, kad jį atvežė moteris ir paliko. Nors atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į identišką tarnybinių pranešimų turinį, tačiau tai jų nedaro negaliojančiais ar neteisėtais, kadangi abu policijos pareigūnai atvyko į iškvietimą ir abu buvo įvykio vietoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareigūnai apklausiami pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš tiesų N. S. paaiškino, kad vairavo moteris, tačiau į įvykio vietą atvykusi D. Š. tai paneigė. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad įvykio vietoje N. S. neįvardijo, kas vairavo automobilį, todėl nebuvo galima patikrinti, ar automobilį galėjo vairuoti V. Š., kur jis tuo metu buvo, ar buvo blaivus. Be to, įvykio vietoje jis policijos pareigūnams aiškino, kad vairavo moteris, o netikėti policijos pareigūnais, atlikusiems savo tarnybines funkcijas, nėra jokio pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kad policijos pareigūnai turėtų pagrindą apkalbėti N. S.. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2020 m. rugsėjo 17 d., tačiau nagrinėjimas buvo perkeltas į 2020 m. spalio 22 d., atsižvelgiant į N. S. ir jo atstovės prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Prašymai buvo tenkinti – buvo leista susipažinti su medžiaga, o nagrinėjimas buvo perkeltas. Visgi vėliau buvo paprašyta nutarimą priimti asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka, todėl 2020 m. spalio 22 d. nutarimas buvo priimtas N. S. nedalyvaujant. Pastebėtina, kad iki nutarimo priėmimo nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys ir papildoma informacija, reikšminga situacijos išsprendimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui kartu su skundu buvo pateiktas V. Š. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad tarp N. S. ir sesers kilus konfliktui, N. S. paprašė jo jį nuvežti į Vilnių, pastarasis sutiko, nes buvo blaivus. Nurodyta, kad bevažiuojant N. S. užsimanė į kavinę, jie susipyko, todėl V. Š., užsukęs į sodybą pro atvirus vartus, paliko N. S. ir išėjo namo. Pasak jo, jie susitarė, kad N. S. paskambins V. Š. ir jis pastarąjį parveš (b. l. 8). Šias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Taigi tik pirmosios instancijos teisme N. S. iškėlė versiją, jog jį iki sodybos jo automobiliu atvežė ir paliko sesers vyras V. Š..

13.                      Visgi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog N. S. versija vertinama kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad tokią išvadą pagrindžia tarpusavyje N. S., D. Š. ir V. Š. parodymų prieštaringumas: pirma, V. Š. teigia, jog pats N. S. paprašė jo jį pavežti, tuo tarpu D. Š. parodė, kad ji pažadino sutuoktinį ir paprašė N. S. nuvežti į Vilnių, antra, nors V. Š. ir N. S. teigia, kad N. S. turėjo paskambinti V. Š., kad jį pasiimtų (po to, kai, pasak abiejų, V. Š. supykęs apie kelis kilometrus naktį pėsčiomis išėjo namo), tačiau į sodybą atvažiavo D. Š. su, pasak jos, drauge, tuo tarpu V. Š., pažadėjęs N. S. paimti, nebuvo atvažiavęs. Be kita ko, D. Š. nebuvo prašoma apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teisme ne tik buvo prašoma apklausti šią liudytoją, tačiau buvo pateikta papildoma versija, įrodinėjant, kokiu būdu ji atsirado įvykio vietoje. N. S. versija, kad sesuo žinojo iš sutuoktinio, kur jis yra, todėl jam nakties metu vežė mobilųjį telefoną, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Nors nenustatyta, kokiu būdu D. Š. sužinojo, kur yra N. S., tačiau keliama versija laikytina gynybine dar ir todėl, kad N. S. su D. Š. tą vakarą susipyko, dėl ko jis ir išvažiavo iš sesers sodybos. Todėl D. Š. nurodytos aplinkybės, kad ji nakties metu su kaimyne važiavo broliui perduoti telefono ir paimti brolio kartu su jo automobiliu, yra vertinamos kaip siekis padėti broliui išvengti atsakomybės, tuo labiau, kad jų nepatvirtina kiti bylos duomenys.  Be to, svarbu ir tai, kad N. S. teigia, jog kartu su seserimi, kuri tą vakarą vartojo alkoholį, buvo atvykęs žmogus, galintis paimti jo automobilį (nors pats teigia taręsis su V. Š.). 

14.                      Pasisakant dėl liudytojo M. P. parodymų patikimumo, pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apklaustas liudytoju M. P. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. sodyboje vyko vestuvės, kuriose jis dalyvavo. Apie 00.40 val., jam būnant lauke, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, į ją atvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras ir priėjo prie jo. Minėtam vyrui priėjus pastebėjo, kad jis yra galimai neblaivus. Paaiškino, kad vyras automobiliu atvažiavo vienas, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Jam vyras nurodė, kad susipyko su seserimi, todėl išvažiavo iš jos būdamas neblaivus (b. l. 15-16). Iš esmės tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, detalizuodamas įvykio aplinkybes. Nenustatyta, kad M. P. būtų suinteresuotas apkalbėti N. S., to neginčija ir pats N. S., taip pat nenustatyta, kad jis įvykio metu būtų buvęs neblaivus (jis teigė nevartojęs alkoholio, policijos pareigūnas A. J. parodė, kad liudytojas jam pasirodė blaivus). Svarbu ir tai, kad iš tiesų įvykio dieną N. S. susipyko su seserimi D. Š. (tai patvirtina tiek jų abiejų parodymai, tiek V. Š. paaiškinimas bei parodymai). Šią aplinkybę nurodė ir liudytojas M. P., teigdamas, kad jam taip nurodė N. S.. Taigi tai tik sustiprina liudytojo parodymų patikimumą.

15.                      Pastebėtina, kad apeliacinio skundo priedai (rašyti prašymai ir gauti atsakymai dėl filmuotos medžiagos įvykio vietoje, taip pat įvykio vietos fotonuotraukos, įskaitant policijos pareigūno nuotrauką) galėjo būti teikiami ir apylinkės teismui, kadangi šie duomenys egzistavo ir skundo padavimo apylinkės teismui metu (b. l. 81-93), tačiau jie savalaikiai pateikti nebuvo. Visgi šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą N. S. veiksmuose, kadangi jį vairuojantį automobilį matė tik liudytojas M. P.. Be to, tai, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams jis teigė, jog nevairavo automobilio, yra užfiksuota abiejuose 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 21-24). Tai, kad N. S., tiek teikdamas skundą apylinkės teismui, tiek teikdamas apeliacinį skundą, vis pateikia naujus duomenis, laikytina jo pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal N. S. apeliacinį skundą, sprendžia, kad jis pagrįstai yra nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., 23.40 val., Širvintų r. sav., Pakalniškių km. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumas (po paklaidos 1,47 promilės).

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo netenkinti;

patikslinti administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybę – vietoje 2020 m. rugpjūčio 29 d., 00.40 val., nurodyti 2020 m. rugpjūčio 29 d., 23.40 val.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                Nida Vigelienė