Administracinė byla Nr. A-2790-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01744-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 1 d. raštas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 6 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 10 d. 9.00 val. pakvietė atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdyje išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Kvietime buvo nurodyta, kad sąraše V. V. Nr. 57. Iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašo (toliau – ir Sąrašas) pareiškėjas pasirinko 1 394 kv. m žemės sklypą teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kuris Sąraše buvo įtrauktas 280 eilės numeriu. Paaiškėjus, kad pasirinktas žemės sklypas yra grąžintas natūra kitiems asmenims, pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. lapkričio 14 d. protokolu Nr. 8PRT-35-(14.8.6.) nutarta jam, V. V. įpėdiniui, leisti rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste Sąrašo.
2.2. Išanalizavus Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) viešai skelbiamą informaciją apie Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, pastebėta, jog NŽT Kauno miesto skyriui pateikti dar ne visi žemės sklypai, skirti piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti, ar NŽT Kauno miesto skyriui bus pateikta naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 29 d. raštu informavo, kad naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, formavimo procedūrų nepradedama, o baigus įgyvendinti jau pradėtas naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūras, bus siūloma NŽT Kauno miesto skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą.
2.3. NŽT Kauno miesto skyriui 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Į 2020 m. vasario 27 d. pateiktą prašymą buvo gautas NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštas, kuriuo prašoma artimiausiu metu pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste, pateikiant rašytinį prašymą Kauno miesto skyriui. Jame taip pat buvo pažymėta, kad Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nauji žemės sklypai, kurie būtų pateikiami po įvykusio susirinkimo, negali būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatomis, nes visiems piliečių eilėje įrašytiems piliečiams vykusių susirinkimų metu pakako siūlomų naujų žemės sklypų.
2.4. Nesutikdamas su NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštu pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. pateikė skundą NŽT vadovui, tačiau buvo gautas NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštas, kuriuo skundas atmestas.
2.5. Priimti administraciniai aktai (NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštas ir NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštas, toliau abu kartu – ir Raštai) yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pasirinkimą pagal piliečių (pretendentų) eiliškumą, neužtikrinama pretendento teisė rinktis naują žemės sklypą pagal eiliškumą. Tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir teisingą, užtikrinantį piliečių lygiateisiškumą nuosavybės teisių atkūrimą. O šiuo atveju pareiškėjas yra kviečiamas rinktis naują žemės sklypą iš likusių nepasirinktų įvykusiame susirinkime žemės sklypų, nenustatant jokio eiliškumo, nepaisant jo turėto Nr. 57, jau pasirinkus daugiau nei dviem šimtams už pareiškėją žemesnės eilės pretendentams. Raštais pažeidžiamas pagrįstų lūkesčių principas, nes, pretendentus informavus apie nuosavybės teisėms atkurti Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas, o taip pat baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų. Pareiškėjas Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 70-2-333 buvo informuotas, kad yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, formavimo procedūros, po to minėti žemės sklypai bus pateikti NŽT Kauno miesto skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą. Nepaisant to, nors Administracijoje yra baigtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūros, NŽT Kauno miesto skyrius, kaip minėta, neleidžia pretendentams rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. NŽT Kauno miesto skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
3.2. NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę. T. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. lSD-3633-(7.22 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant naują žemės sklypą“ informavo Administraciją, kad Administracijos rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu naujų žemės sklypų pakanka visiems piliečiams įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę.
3.3. Nuo 2017 m. NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 8SD-2613-(l4.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 8SD-4590-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8SD-6466-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. 8SD-5208-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ ir 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-1110-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjas, kaip V. V. (mirusi, eiliškumo Nr. 57) įpėdinis, buvo kviečiamas atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdį (toliau – ir Komisijos posėdis) dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau neatvykdavo arba atvykdavo, bet nesirinkdavo iš siūlomų žemės sklypų. Taigi, pareiškėjas turėjo ne vieną galimybę rinktis norimą patrauklų sau naują žemės sklypą, tačiau to nepadarė, savo neveikimu vilkino atkūrimo procesą, siekdamas nesąžiningai išsirinkti tik jam vienam tinkamą žemės sklypą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, V. V. (eilės Nr. 57) įpėdinis, buvo kviečiamas atvykti į perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdį dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo. Iš Sąrašo pareiškėjas pasirinko 1 394 kv. m žemės sklypą teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kuris Sąraše buvo įtrauktas 280 eilės numeriu. Paaiškėjus, kad pasirinktas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), yra grąžintas natūra kitiems asmenims, pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. lapkričio 14 d. protokolu Nr. 8PRT-35-(14.8.6.) nutarta jam, V. V. įpėdiniui, leisti rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Sąraše.
6. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 37–38 punktus bei nurodė, kad minėtas teisinis reglamentavimas nustato, jog jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
7. Teismas nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1234-(14.8.2) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas), patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašas, kuriame V. V. numeris yra 9, iš viso yra 39 pretendentai. Įsakymu patvirtintas Sąrašas, kuriame yra 336 žemės sklypai. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas.
8. Teismas nurodė, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, todėl atmetė pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas kviečiamas rinktis naujo žemės sklypo iš likusių nepasirinktų susirinkime nesilaikant jokio eiliškumo. Teismas nepagrįsta pripažino ir kitą skunde nurodytą aplinkybę, jog tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį nuosavybės teisių atkūrimą, nes naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.
9. Dėl pagrįsto lūkesčio rinktis iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, teismas pažymėjo, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga, aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjo lūkesčiai, kad jis Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. 70-2-333 buvo informuotas, jog yra pradėtos naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, formavimo procedūros, po to minėti žemės sklypai bus pateikti NŽT Kauno miesto skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą, negali būti ginami. Teismas sprendė, kad Raštai nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.
10. Teismas pažymėjo, jog Raštais buvo atsisakyta organizuoti naują Komisijos posėdį, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Teismas nustatė, kad Raštai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir įvertinęs Raštų turinį sprendė, jog jie atitinka VAĮ reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
11. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir jį grindžia šiais argumentais:
12.1. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog konstitucinis proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos priemonės atitiktų siekiamus teisėtus tikslus. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių. VAĮ 3 straipsnio 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.
12.2. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, Tvarkos 37–38 punktai aiškintini vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. LVAT, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina, yra išaiškinęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų (2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1941-502/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, jog valstybės institucijos negali savo klaidų taisyti privataus asmens teisių ir teisėtų interesų sąskaita (EŽTT 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49426/09; 2018 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Beinarovič ir kt. v. Lietuvą, peticijų Nr. 70520/10, 21920/10 ir 41876/11).
12.3. Pareiškėjo 2020 m. vasario 27 d. prašymas NŽT Kauno miesto skyriui yra pagrįstas ir logiškai suprantamas, nes turint aukštesnį eilės numerį, žemės sklypas buvo išsirinktas, tačiau dėl atsakovo klaidų ar neapsižiūrėjimo buvo pateiktas pasirinkti sklypas, kuris jau buvo atkurtas natūra kitam žmogui. Paaiškėjus šiai klaidai, sklypų, kuriuos pareiškėjas būtų galėjęs rinktis, jau nėra, nes juos pasirinko kiti vėlesniais numeriais ėję pretendentai. Tai, kad vėliau leista rinktis naują sklypą iš likučių, neįtraukiant naujų parengtų žemės sklypų, iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises, nes dėl atsakovo kaltės pareiškėjas yra praradęs savo turėto eilės numerio pranašumą ir jam siūloma rinktis iš beverčių, nepaimtų sklypų likučių su įvairiais trūkumais (be įvažiavimų, tankiai apaugę krūmynais, dar kituose taikomos didelės apsaugos zonos, dėl ko mažėja jų statybinis plotas, o kartu ir panaudojimo galimybės, prie geležinkelių ir pan.). Teismo sprendime nepagrįstai pripažinta, kad sklypų pasirinkimo sumažinimas (t. y. pasirinkimas iš likusių žemės sklypų) nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
12.4. Teismas skundžiamą sprendimą grindė Tvarkos 38 punkto nuostata, tačiau ji nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma, nes reikšmingai skiriasi šios teisės normos turinys ir analizuojama faktinė situacija, t. y. teisės normoje yra aptariami atvejai, kai pilietis neatvyksta į susirinkimą ir / ar nepasirenka sklypo, tačiau į susirinkimą buvo atvykta ir žemės sklypas buvo pasirinktas. Teisės normose yra aptariami atvejai, dėl kurių nėra atsakovo kaltės, tačiau atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju įpareigoja jį pažeidimus ištaisyti. Todėl atsakovas privalo suteikti pareiškėjui galimybę rinktis ne tik iš žemės sklypų likučių, bet ir iš visų naujų, dar nesiūlytų sklypų. Pastebėtina, kad nauji sklypai yra parengti būtent nuosavybės teisėms atkurti.
12.5. Tvarkos 38 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad nuosavybės teisės piliečiams naujais žemės sklypais yra atkuriamos pagal patvirtintą piliečių eilę ir kad piliečiai, turintys aukštesnį eilės numerį žemės sklypą renkasi pirmiau nei piliečiai, turintys žemesnius eilės numerius. Taigi teismo išvada, jog Raštais pareiškėjo teisė nuosavybės teises atsikurti pagal piliečių eilę nebuvo pažeista, yra nepagrįsta. Teismas šią savo išvadą nepagrįstai motyvavo tuo, kad žemės sklypų buvo didesnis skaičius nei į eilę įrašytų piliečių. Pagal Tvarkos 38 punktą nuosavybės teisės pagal piliečių eilę turi būti atkuriamos visais atvejais – tiek tada, kai sklypų yra mažiau nei į eilę įrašytų piliečių, tiek ir tada, kai sklypų pakanka visiems į eilę įrašytiems piliečiams.
12.6. Tvarkos 38 punkte yra aiškiai atskirta, kad „susirinkimo etapas“ ir „naujas susirinkimas“ yra skirtingos sąvokos. Jei žemės sklypų yra mažiau nei patvirtintoje piliečių eilėje piliečių arba jei patvirtintoje piliečių eilėje piliečių yra tiek daug, kad jie netilptų patalpoje, susirinkimas yra organizuojamas etapais ir paskesniame etape yra siūlomi sklypai, likę nepasirinkti po ankstesniojo etapo. Keliais etapais organizuojamas susirinkimas laikytinas vienu (tuo pačiu) susirinkimu tol, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai. Taigi etapais vykdomas susirinkimas yra vienas ir tas pats susirinkimas. Naujas susirinkimas yra tuo atveju, kai piliečiams siūlomi ne tik ankstesniojo susirinkimo sklypų likučiai, bet ir nauji, t. y. anksčiau dar nesiūlyti žemės sklypai. Tai patvirtina, kad pagal Tvarkos 38 punktą atsakovas privalo kviesti pareiškėją į naują susirinkimą ir siūlyti ne tik ankstesniojo susirinkimo sklypų likučius, bet ir visus naujus, dar nesiūlytus sklypus.
12.7. NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštu pasiūlė pareiškėjui visus sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kurie priimti piliečiams, kurių numeriai buvo po V. V. (mirusi, eil. Nr. 57), t. y. žemesnio eiliškumo pretendentams, ir kurių yra virš 200, skųsti tiesiogiai teismui. Toks pasiūlymas yra viešojo administravimo institucijos viešas pasityčiojimas iš piliečio, jo teisių ir teisėtų interesų menkinimas, ignoravimas. Siūloma skųsti virš 200 Kauno miesto skyriaus priimtų sprendimų, kurie pareiškėjui nebuvo pateikti. Kreipimasis į teismą dėl minėtų sprendimų būtų neproporcinga ir perdėtai formali, biurokratiška priemonė, kadangi iš esmės tapatus rezultatas gali būti pasiekiamas atsakovui suteikiant galimybę pareiškėjui rinktis sklypą ne tik iš likučių, bet ir iš visų naujų, dar nesiūlytų sklypų.
12.8. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. LVAT 2015 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 yra išaiškinęs, kad asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiuos teisėtus lūkesčius papildomai formavo Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 29 d. raštas. Aptaręs Administracijos baigtas konkrečių naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, formavimo procedūras, pareiškėjas nurodo, kad turi teisėtą lūkestį rinktis sklypą iš apeliaciniame skunde paminėtų žemės sklypų. NŽT pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius sklypą rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų. Nors teismas teigė, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali būti ginami, tačiau nenurodė jokių konkrečių tokios išvados priežasčių, tik pacitavo Konstitucinio Teismo praktiką dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, nesusiejo jos su nagrinėjamos bylos faktine situacija.
12.9. Tiek atsakovas Raštuose, tiek teismas skundžiamame sprendime teisę aiškino stipresniosios šalies – viešojo administravimo subjekto, o ne silpnesniosios šalies – privataus asmens naudai. Atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, teisę aiškino perdėtai formaliai, biurokratiškai, o teismas skundžiamame sprendime į visa tai neatsižvelgė. Teismas priėmė sprendimą, kuris nėra teisingas, taigi teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų neįmanoma suprasti, kodėl teismas darė atitinkamas išvadas ir galiausiai, kodėl atmetė pareiškėjo skundą. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai, o skundas atmestas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
13. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, faktines bylos aplinkybes ir papildomai nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punktas, Tvarkos 37–38 punktai numato pretendentų eilės sudarymą, siekiant užtikrinti tvarką, o ne tikslu – pasirenkant „gerą“, „geresnį“ ar „geriausią“ žemės sklypą. Atkūrimu siekiama atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, tačiau ji nereiškia, kad asmuo turi teisę vilkinti procesą pasirinkdamas jam siūlomus žemės sklypus. Pareiškėjas neginčija teismo nustatyto fakto, kad siūlomų žemės sklypų skaičius buvo ženkliai didesnis nei pretendentų skaičius, tačiau, jis siekia įtikinti teismą, kad šiuo atveju, jam vienam būtų sudaryta galimybė rinktis iš papildomai, po paskutinio susirinkimo suprojektuotų žemės sklypų, kurie nebuvo pateikti pretendentams. Pažymėtina, kad tokia galimybė nėra įtvirtinta Atkūrimo įstatyme ar Tvarkoje, todėl sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas atmetė pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir NŽT 2020 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriais atsisakyta organizuoti naują pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – ir susirinkimas), sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, Raštuose pagrįstai atsisakyta organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pirmiausiai dėl to, kad, jo nuomone, teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, taikė materialiosios teisės normas.
16. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: pareiškėjas, V. V. (eilės Nr. 57) įpėdinis, 2019 m. spalio 18 d. vykusio Komisijos posėdžio metu, laikydamasis teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos pretendentų eilės, iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašo pasirinko 13,94 a žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjo pasirinktasis sklypas); Komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. posėdyje, paaiškėjus, kad pareiškėjo pasirinktasis sklypas negali būti jam perduodamas neatlygintinai, nes šis žemės sklypas turėjo būti grąžinamas natūra kitiems pretendentams, todėl jis į Sąrašą įtrauktas per klaidą, nutarta leisti pareiškėjui pasirinkti naują žemės sklypą iš į Sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti; pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų sudarytos sąlygos rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų Kauno mieste, o ne tik iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas organizuoti naują pretendentų susirinkimą, kuriame jam būtų sudaryta galimybė rinktis naują žemės sklypą iš visų tuo tikslu suformuotų sklypų; ginčijamais Raštais paminėtas pareiškėjo prašymas netenkintas iš esmės konstatavus, kad tokia galimybė nenumatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte ir kad būtent iš paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui kyla pareiga pasirinkti naują žemės sklypą iš į Sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti, o to nepadarius jam nuosavybės teisės turės būti atkurtos atlyginant pinigais.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Raštuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu.
18. Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.
19. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.
20. Iš Raštų turinio matyti, kad atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.
21. Nagrinėjamu atveju nei Raštus priėmę viešojo administravimo subjektai, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalyje įtvirtintų sąlygų. Priešingai, kaip matyti, iš bylos duomenų (i) pareiškėjas (pretendentas) pasirinkti žemės sklypą atvyko jam išsiųstame kvietime nurodytu laiku, (ii) pareiškėjo pasirinktasis sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, tačiau jau po to, kai pareiškėjas šį sklypą pasirinko, paaiškėjo, kad ne dėl pareiškėjo kaltės pareiškėjo pasirinktasis sklypas negali būti jam perduotas, (iii) Raštų rengimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. vasario 27 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Raštai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Raštus ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2020 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 8PP-670) išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.
23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 635 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (605 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą parengiant skundą pirmosios instancijos teismui ir 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio).
24. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (605 Eur) už skundo parengimą yra gerokai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose (7, 8.2 p.) nustatytą dydį, taip pat pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjui iš NŽT priteistina 635 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. T. skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo R. T.2020 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 8PP-670) išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo R. T. prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 635 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė