Baudžiamoji byla Nr. TS-135-806/2013
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.1.10.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2013-09-24 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir
n u s t a t ė:
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui skundą dėl 2013-09-24 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad su Komisijos sprendimu nesutinka. Visos Komisijos nutarime įvardintos aplinkybės parodo, kad jis gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir toks jo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų realizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Yra patvirtinantis raštas iš darbovietės, jei lygtinio paleidimo metu būtų išleistas, būtų įdarbintas ir galėtų mokėti ieškinį. O būdamas nelaisvėje neturi ir nesuras galimybių dengti ieškinius ir įsiskolinimus. Nori atkreipti teismo dėmesį, jog Komisija neatsižvelgia, jog turi dukterį K, 12 m., kuriai būdamas laisvėje mokėdavo alimentus, o nelaisvėje to negali padaryti. Nei viena iš nurodytų Komisijos nutarimo aplinkybių nesurado pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ar nusikals. Nors kai kurie iš Komisijos narių, kaip V. R. ir V. J. nuomonės siūlė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos dėl to, kad asmuo yra motyvuotas teigiamiems gyvenimo laisvėje pokyčiams, jo pakartotina nusikalstamumo rizika yra žema, kad galėtų dirbti ir mokėti ieškinius. Pažymėtina, kad Komisija, spręsdama klausimus dėl jo, A. S. paleidimo lygtinai iš pataisos įstaigos, vadovaujasi ne Lietuvos Respublikos BVK 157 str., o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir panašiai, todėl Komisija paleisti lygtinai jį, A. S. grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R (3) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintgraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Tai yra atsilieptų, jei jis, A. S. būtų lygtinai paleistas iš pataisos namų anksčiau laiko, kurį galėtų suteikti galimybę būti su šeima ir integruotis į visuomenę. Nuteistasis Teismo prašo panaikinti 2013-09-24 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-207 ir paleisti jį, A. S. iš įkalinimo įstaigos.
Komisija priimtu 2013-09-24 nutarimu Nr. 59-207 nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 1 p. Priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad A. S. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2013-03-28. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo ir nustatyti pakartotinio svarstymo datą 2013 m. rugsėjo mėnesį. Nusteistasis yra svarstomas antrą kartą. Asmuo įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos paskaitose bei renginiuose bei pilnai įvykdė individualiniame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra konsultuojamas psichologinės tarnybos darbuotojų, lanko „Įžanginę grupę”, motyvuojančią gydytis nuo priklausomybių. Nuo 2013-09-05 Kalinių globos draugijos projekto „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus rajone” dalyvis su teise vykdyti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. A. S. anksčiau teistas 1 kartą 2001-01-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. (plėšimas). Nusikaltimo modelis kartojasi. Buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio reikalavimų nėra pažeidęs. Amžius pirmojo teistumo metu - 25 metai. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, nors nepamena, kaip viskas įvyko, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai kuriuos savo poelgius stengiasi pateisinti aplinkybėmis. Narkotinių medžiagų, kaip teigia pats teisės pažeidėjas, nevartoja, tačiau alkoholio vartoja daugiau negu reikėtų. Trumpais laikotarpiais bandė sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, tačiau sugrįždavo prie gausaus vartojimo. Alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui (plėšimas padarytas apsvaigus). Šiuo metu yra motyvas sumažinti alkoholio vartojimą (lanko priklausomybių prevencijos užsiėmimus). Impulsyviai elgtis A. S. nėra linkęs, stengiasi priimti sprendimus atsakingai, tačiau siekdamas kitų paklusimo, yra panaudojęs smurtą. Savitvardą praranda retai. Sprendžiant problemas numato tam tikras alternatyvas, tačiau nesugeba numatyti aiškių žingsnių, reikalingų tam įgyvendinti, pasekmių. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Šiuo metu yra išsikėlęs tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius tikslus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Asmuo yra motyvuotas prasmingam užimtumui. Skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri informacines televizijos laidas, tačiau dėl darbo vietų stokos nedirba. 2013-04-08 suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas nebuvo. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai” programoje, socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias” versija 2, lanko AA grupės įžanginius užsiėmimus, socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus lanko pasirinktinai. Nuo 2013-09-05 dalyvauja Kalinių globos draugijos projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione”. Nuteistasis turi 9 klasių išsilavinimą, yra įgijęs staliaus-staklininko specialybę. Iki bausmės atlikimo dirbo sezoninius darbus, dengė stogus, dirbo su švendrėmis. Pataisos namuose dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau rodo motyvaciją dirbti. Nuteistasis laisvėje planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)”. 2013-02-06 yra gautas tai patvirtinantis raštas. Įstaigoje A. S. finansiškai remia šeimos nariai. Įstaiga vykdomųjų raštų nėra gavusi, tačiau teismo nuosprendžiu yra priteistas solidarus ieškinys su 1 asmeniu: 5500 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam S. A., 500 Lt neturtinės žalos ir 3900 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai S. A.. 94,71 Lt buvo konfiskuota ir paimta teismo metu civilinių ieškinių padengimui. Nuteistasis turi pinigų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai finansų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Socialiniai ryšiai su giminėmis bei artimaisiais (tėvais, seserimi, dukra ir žmona iš ankstesnės santuokos) yra išlikę, palaikomi laiškais, telefonu, tačiau pasimatymų metu nelankomas. Iki bausmės atlikimo gyveno pas sugyventinę. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas tėvą A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo teigia, jog tai laikinas būstas, kol įsidarbins. Yra gautas raštas, patvirtinantis, kad bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei - 35 balai. Pagal HCR-20 metodiką, nustatyta, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika žema. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Komisijos nuomone, A. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Neatliktoji bausmės dalis 2013-09-19 - 1 metai 1 mėnuo 6 dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė atsiliepime į nuteistojo A. S. skundą prašo teismo atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 59-207, kuriuo buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p.
Savo prašymą motyvuoja tuo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė bei įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Nors nuteistojo A. S. elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, tačiau padaryto nusikaltimo pobūdis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų, nes būdamas ankščiau 1 kartą teistas už plėšimo padarymą, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, jis buvo lygtinai paleistas, nors reikalavimų nepažeidė, bet parodyto pasitikėjimo neįvertino, vėl tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, padarė sunkų nusikaltimą.
Atmestinas nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto 2013-09-24 nutarimo Nr. 59-207, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.).
Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad A. S. anksčiau teistas yra 1 kartą. Paskutiniu 2012-08-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Iš 2013-09-19 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolo Nr. 58-46 matyti, kad du komisijos nariai siūlė taikyti lygtinį paleidimą A. S., kadangi asmuo yra motyvuotas teigiamiems gyvenimo laisvėje pokyčiams, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, likusieji komisijos nariai vieningai nutarė netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. Argumentai: anksčiau teistas 1 kartą, nusikaltimo modelis kartojasi, alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui (plėšimas padarytas apsvaigus). Impulsyviai elgtis A. S. nėra linkęs, stengiasi priimti sprendimus atsakingai, tačiau siekdamas kitų paklusimo, yra panaudojęs smurtą. Savitvardą praranda retai. Sprendžiant problemas numato tam tikras alternatyvas, tačiau nesugeba numatyti aiškių žingsnių, reikalingų tam įgyvendinti, pasekmių.
Nuteistojo A. S. pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (35 balai).
Nuteistasis A. S. Pataisos namuose dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau rodo iniciatyvą dirbti. Teismui pateiktas 2013-02-06 raštas, kuriame nurodyta, kad po A. S. paleidimo iš įkalinimo įstaigos priims pastarąjį į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias” versija 2, lanko AA grupės įžanginius užsiėmimus, socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus lanko pasirinktinai. Nuo 2013-09-05 dalyvauja Kalinių globos draugijos projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione”. A. S. turi 9 klasių išsilavinimą, yra įgijęs staliaus-staklininko specialybę. Iki bausmės atlikimo dirbo sezoninius darbus, dengė stogus, dirbo su švendrėmis. A. S. skatintas nebuvo, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė. Socialiniai ryšiai išlikę, A. S. telefonu, laiškais bendrauja su giminėmis bei artimaisiais, tačiau pasimatymų metu nelankomas, po paleidimo planuoja gyventi pas tėvą. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, tačiau, teismas vertina, kad jos tikrai nėra pakankamos, tam, kad šiuo metu teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir rodo jo didelį norą pasitaisyti. Nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, ankstesnį teistumą, elgesį bausmės atlikimo metu, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, kad šiuo metu A. S. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas. Teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p., 4 ir Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,
n u t a r ė:
Atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos priimto 2013-09-24 nutarimo Nr. 59-207, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 1 p.
Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė