Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-27][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-12420-473-2024].docx
Bylos nr.: eI2-12420-473/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Teismo sprendimas
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

         Administracinė byla Nr. eI2-12420-473/2024

         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03352-2024-4

         Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja N. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos Departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nesutinka, kad duomenis, kuriuos pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad ji piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, todėl Migracijos departamentas nenurodymas motyvų, nepagrįstai Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

Nurodo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, tačiau Sprendime aiškiai ir konkrečiai nenurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka. Nesutinka, su padaryta išvada, kad atsakovui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vykdo ekonominę veiklą.

Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neįvertino faktinių aplinkybių aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste ir apsiribojo vien tik formaliomis Įstatymo nuorodomis. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsakovas Migracijos Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamento įsitikinimu, Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Paaiškina, kad vertinant pareiškėjos prašymą buvo atsižvelgiama į tai, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos vykdymo, nes nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso, be to ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio. Migracijos departamentas neabejoja, kad tai, jog užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, nurodydamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui.

Paaiškina, kad Įstatymo 44 straipsnyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje. Abejoja, kad nustatytų aplinkybių pagrindu, Bendrovė aprūpins pareiškėją darbu, kad ji realiai atliks darbo funkcijas, ir jai bus mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis.

Akcentuoja, kad Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo nustatytus kitus atvejus. Tai, kad Bendrovės ir pareiškėjos siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme (suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad Sprendime aiškiai nurodytos sąlygos, kurių neatitinka pareiškėja – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos, pareiškėja nebus įdarbinta pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta.

Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjos profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jai yra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: duomenys apie darbdavį – juridinis asmuo, numatomas darbo užmokestis – 850 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – su darbo santykiais susijusios išmokos, įgytas išsilavinimas – vadyba. Pareiškėja patvirtino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

Bendrovės Tarpininkavimo raštas Nr. 20230808-147652 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame kvietėju nurodyta Bendrovė, kviečiamu asmeniu nurodyta pareiškėja, kuri dirbs verslo paslaugų vadybininke (333909), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 850 Eur, bendrovės ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba).

2023 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Migracijos departamento atliktas Bendrovės patikrinimas (Registrų centro juridinio asmenų išplėstinio išrašo duomenys), kuriuo nustatyta: Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra E. Y.. Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos).

Patikrinimo metu nustatyti duomenys, kad Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo tik (duomenys neskelbtini) piliečiams.

2023 m. lapkričio 6 d. prašymas, kuriuo Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. lapkričio 13 d. pateikti: paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį; aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.); statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą.

2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovės atsakymas, kuriuo pateikti Bendrovės direktoriaus paaiškinimas dėl vykdomos veiklos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašas apie Bendrovės vykdomas veiklas.

2023 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 23SD24468, kuriuo Migracijos departamentas prašė Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos pateikti informaciją, susijusią su Bendrovėje 2023 m. lapkričio 8 d. nustatytu pažeidimu pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2023 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 23SD26360, kuriuo Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę iki 2024 m. sausio 1 d. pateikti paaiškinimą ir dokumentus pagrindžiančius veiklą: Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (prekių asortimentas, jų sandėliavimo patalpų adresas, aktualias prekių gavimo, teikimo sutartis, išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kt.), nurodyti, kokiu adresu įmonė vykdo veiklą.

2024 m. vasario 20 d. prašymas Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. prašymas Nr. 24SD4465, 2024 m. kovo 21 d. prašymas Nr. 24SD5452, kuriais Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę pateikti paaiškinimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos bei pateikti dokumentus įrodančius įmonės veiklą (veiklas) Lietuvoje.

Migracijos departamento atliktas Bendrovės patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – VSDFV) 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 22 asmenys, iš jų visi yra užsieniečiai. Bendrovė įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius mėnesinio darbo užmokesčio nemokėjo, kas reiškia, kad Bendrovė užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms įdarbinti Bendrovėje, neatliko. 

Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė), 14 punktu (asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu).

Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją bei atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė į siųstus raštus neatsakė ir trūkstamų dokumentų, turinčius įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti nepateikė, Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė;  asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. 

Sprendime konstatuota, kad Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti pareiškėją, nepagrindžia realiai vykdomos jokios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamos statybų bei paslaugų sektoriuose Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Be to, užsieniečiai turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio. Sprendime taip pat padaryta išvada, kad tiek prašymas, tiek tarpininkavimo raštas buvo teikiamas žinant, jog Bendrovė jokios realios veiklos nevykdo, todėl pareiškėja neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, nes buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys.

Migracijos departamento vertinimu, Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis, didina užsieniečių nelegalios migracijos grėsmę ir kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės deklaruojamos veiklos pobūdžio ir įtarimų, kad Bendrovės tikslas yra tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje, todėl kyla pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Padaryta išvada, kad Bendrovė ir pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje.

Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti reglamentuojamas Įstatymo 44 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus“.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „ Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, . Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį“.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba <...> (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), <…> asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindų (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 6.2. papunktis nustato, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 7 papunktis - yra pagrindo įtarimams, jog asmens atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertindamas ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjai, pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį asmenį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys – realiai vykdantis ekonominę veiklą, ir kuris įsipareigoja realiai sukurti darbo santykius darbo funkcijos atlikimui.

Taigi, teismo vertinimu, sprendžiant, ar Bendrovė gali būti laikomas Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius, reikšminga tai, ar toks darbdavys laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje („Darbdavys asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo), kaip apibūdinamas juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad toks darbdavys su užsieniečiu realiai ketina sudaryti darbo sutartį darbo sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms atlikti.

Pareiškėjos nuomone, Bendrovės veiklos sritys bei viešai skelbiami Registro centro duomenys apie Bendrovės deklaruotas ekonominės veiklos rūšis ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys patvirtina Bendrovės vykdomas statybų bei paslaugų sektoriuose vykdomas veiklas ir, kad bendrovės veikloms vykdyti reikalinga pareiškėja, turinti verslo paslaugų vadybininkės kvalifikaciją ir gebėjimus, su kuria bus sukuriami realūs darbo santykiai.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką esminis reikalavimas, sprendžiant dėl ketinantiems dirbti užsieniečiams išduodamų leidimų laikinai gyventi – darbo santykių darbo sutarties pagrindu realumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019, 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3663-556/2019 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti Bendrovės veiklų vykdymo faktą. Šiuo atveju matyti, kad nors Bendrovės ekonominės statybų ir paslaugų veiklos, pagal kurias Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra specializuotos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), tačiau Bendrovė, raginama net keletą kartų, nepateikė aktualių veiklos sutarčių, jų vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba jau Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, taip pat ir kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso. Teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog Bendrovė jokios realios statybų veiklos nevykdo. Be to, Migracijos departamento patikrinimo metu nustatyti VSDFV duomenys, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, be to, nebuvo mokamas sutartas atlyginimas bendrai imant, taip pat nepaneigia padarytos išvados, jog kad Bendrovė veiklos nevykdo, negali darbuotojams pasiūlyti nuolatinio darbo, neturi finansinio pajėgumo mokėti sulygto atlyginimo.  

Be kita ko, pažymėtina, jog Bendrovė veiklos - didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, nevykdo apskritai, kadangi atliekami pasiruošimo darbai, tai patvirtina ir Bendrovės direktoriaus paaiškinimas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad jokių objektyvių, apie Bendrovės realiai vykdomas veiklas, duomenų nėra, o viešai užfiksuoti duomenys paneigia Bendrovės realiai vykdomų ekonominių veiklų rodiklius, konstatuoja, kad Bendrovė negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali sukurti realių darbo santykių ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį – Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės - leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimas neatitinka Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo - suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė buvo raginama pateikti prašomą informaciją net keletą kartų, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių realią Bendrovės veiklą, nepateikė. Be to, Darbo inspekcija 2023 m. lapkričio 8 d. Bendrovėje nustatė pažeidimą pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjos realų siekį Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir vien tik Įstatyme numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pareiškėja siekia, kad būtų įdarbinta Bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, po to, kai 2011 metais įgijo vadybos išsilavinimą, nenurodė nė vienos buvusios darbovietės savo gimtinėje. Tuo tarpu, Bendrovė, ketindama įdarbinti pareiškėją nuo 2023 m. lapkričio 2 d., paslaugų veiklą įteisino nuo 2023 m. lapkričio 8 d., o 2023 m. lapkričio 14 d. paaiškino Migracijos departamentui, kad dar tebevyksta paslaugų veiklos pasiruošimo dabai, kurie užtruks nė vieną mėnesį, kad Bendrovė galėtų pradėti dirbti šioje srityje.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek Bendrovė, Migracijos departamentui pateikė duomenis žinodami, kad veikla realiai nebus vykdoma ir realūs darbo santykiai sukurti nebus, Bendrovė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomas leidimo gyventi Lietuvoje tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepagrįstos.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Migracijos politikos gairės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. vasario 29 d.), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.3 papunktis, 22.3.3 papunktis). LVAT vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus dirbti bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, todėl buvo pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai, kadangi šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Migracijos departamentas taip pat atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėja, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis) (šiuo aspektu pasisakyta prieš tai); pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl jos atvykimo ar siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

Teisėjų kolegija vertindama surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju išties kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas pareiškėją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę. Nors pareiškėja kelia abejones dėl piktnaudžiavimo apraiškų, tačiau jau vien aplinkybė, kad praeityje savo šalyje niekada nedirbusi pareiškėja, būdama garbaus amžiaus, siekia įsidarbinti tokioje pozicijoje Lietuvos Respublikoje jau kelia pagrįstų abejonių. Be to, tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Bendrovė realiai jokios veiklos nevykdo, bylos duomenimis liko nepaneigta. Akcentuotina, kad Migracijos duomenimis (VSDFV sistemos duomenys – Bendrovėje dirba 22 užsienio piliečiai) Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiams. Aptartos aplinkybės nepaneigia nelegalios migracijos grėsmės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja tokių ryšių neturi, nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbusi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje,

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ką ir padarė nagrinėjamu atveju. Migracijos departamentas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad realiai Bendrovės veiklą pagrindžiančių duomenų nėra, pareiškėja realiai nevykdys darbo funkcijų ir Bendrovė nevykdys savo įsipareigojimų, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad Migracijos departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vieną UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą. Aptariamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėja priešingai neįrodė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos N. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                      Violeta Balčytienė

 

 

          Rūta Miliuvienė

 

 

                                                                                                                      Henrikas Sadauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • eA-3675-624/2019
  • A-5574-575/2019
  • eA-3663-556/2019
  • A-2005-662/2016
  • A-4046-756/2015
  • eA-4840-756/2016