Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-795/2020

                          Proceso Nr. 1-01-1-20436-2020-2

                               Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                             1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.14;

                                                                                             2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2;

                                                                                             2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7

                                                                                                                                                           (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

nuteistojo A. L. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

nukentėjusiojo V. L. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. pareigas: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. gegužės 23 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.                 

A. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir namų areštas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – A. L. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina A. L.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki visiško nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. L. priteistas (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1 473,56 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. L. priteistas nukentėjusiajam V. L. 149,17 Eur turtinės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos (3 149,17 Eur) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. L. priteista nukentėjusiajam V. L. 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2019 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., A. L., stovėdamas prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties provokavo pro šalį einantį, šunį vedžiojantį nukentėjusįjį V. L., sakydamas: „Ką čia rodai?“, „Gausi į galvą“, kuris išsigandęs pradėjo bėgti ir priekine dešine kūno dalimi nugriuvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme ant grindinio, po to prie jo pribėgęs A. L. pastarąjį atvertė, prispaudė keliais prie žemės ir sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į kairiąją veido pusę prie akies, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam V. L. padarė odos nubrozdinimus abiejų alkūnių, dešinio kelio, dešinės pusės klubakaulio sparno srityse, galvos sumušimą su muštine žaizda kairio antakio srityje, poodine kraujosruva kairės akies aplinkoje, kraujosruva kairės akies obuolio lateraliniame krašte, kairės akiduobės dugno lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2. Nukentėjusysis V. L. apeliaciniu skundu prašo: 1) nuteistajam A. L. netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš nuosprendžio pašalinti nuteistajam paskirtus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose, 4 dalyje; 2) nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį, kuris buvo patikslintas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tenkinti visiškai. Padidinti priteistą turtinę žalą nuo 149,17 Eur iki 1 149,17 Eur. Padidinti priteistą neturtinę žalą nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur. Padidinus priteistą žalą, iš A. L. priteisti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo; 3) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo

2.1.1. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad A. L. nagrinėjamu atveju dėl 2019 m. gegužės 16 d. padaryto smurtinio nusikaltimo buvo teisiamas pirmą kartą. Tačiau taip pat paminėta, kad A. L. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, o būtent, jis 2019 m. rugsėjo 7 d. kartu su kitu bendrininku, būdamas neblaivus, iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje sumušė kitą žmogų, kurio ankščiau taip pat nepažinojo, ir šį žmogų ne tik spardė gulintį į įvairias kūno vietas, tačiau taip pat jam smūgiavo turimais mediniais pagaliais, iš viso šiam žmogui buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų. Smurtinius nusikaltimus A. L. padarė 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 7 d. Taigi apeliaciniame skunde teigiama, jog šios aplinkybės rodo, kad padaryti smurtiniai nusikaltimai nėra atsitiktinumas, tai A. L. gyvenimo būdas, savęs realizavimas, nepaisymas elementarių gyvenimo normų. Be to, lyginant abiejų padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų padarymo mechanizmą, išskirtinas itin didelis A. L. žiaurumas, ciniškumas. Bylos medžiagoje yra duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. lankėsi (duomenys neskelbtini) centre dėl (duomenys neskelbtini). Visos nurodytos aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. L. nuo visuomenės.

2.1.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog nuo nusikaltimo padarymo momento (2019 m. gegužės 16 d.) iki nuosprendžio priėmimo (2020 m. birželio 15 d.) nuteistasis nukentėjusiajam neatlygino žalos. Ta pati situacija yra ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020. A. L. nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir prieš tai, todėl žalos atlyginimas bus galimas arba iš jam priklausančio (duomenys neskelbtini), arba iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, t. y. žalą turės atlyginti valstybė. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad nėra net menkiausios tikimybės, jog A. L. nukentėjusiajam atlygins ar bent jau sieks atlyginti padarytą žalą. Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad A. L. buvo skirta kardomoji priemonė — suėmimas, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes A. L. sąmoningai ir tyčia pasislėpė, kadangi aiškiai suprato, jog yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 2019 m. rugsėjo 7 d. padarytą smurtinį nusikaltimą, o, nagrinėjant šią bylą, tikėtina manė, kad teismas skirs realią laisvės atėmimo bausmę.

2.1.3. Apibendrinant tai, kas aptarta, apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, juo labiau, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nesigailėjo padaręs nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė atlyginti ir neatlygino padarytos žalos.

2.2. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

2.2.1. Nukentėjusysis A. L. buvo sumuštas taip, kad be kitų sužalojimų – odos nubrozdinimų ir kraujosruvų galvoje, V. L. buvo sulaužytas kairės akiduobės dugnas, padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dėl to nukentėjusiojo veide liko du randai, kurie yra aiškiai matomi ir kurių pašalinti nėra jokios galimybės. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, jei teisėsaugos institucijos būtų padariusios išvadą, jog randai yra bjaurojantys, tuomet sveikatos sutrikdymo mastas būtų konstatuotas kitas.

2.2.2. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą 10 000 Eur neturtinę žalą sumažino ir priteisė iš nuteistojo A. L. 3 000 Eur, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis neva uždirba 30–35 Eur per dieną, (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini). Viena vertus, nuteistasis jokių duomenų apie savo pajamas nepateikė, tačiau (duomenys neskelbtini) sektoriuje paprastai mokamas darbo užmokestis per dieną yra ženkliai didesnis. Kita vertus, apelianto nuomone, teismas nuosprendyje pateisino A. L. ir kitą daromą neteisėtą veiklą – (duomenys neskelbtini).

2.2.3. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir paminėjo suformuotą praktiką, tačiau konkrečios bylos, išnagrinėtos kasacinės instancijos teisme, nenurodė. Taigi apeliaciniame skunde pažymėta, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur.

2.2.4. Byloje yra pateiktos išvados apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, konstatuoti liekamieji reiškiniai (randai veide). Be to, buvo paaiškinta, kad nukentėjusiajam teko gydytis (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dėl sumušimų negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo ir sukeltų fizinių nepatogumų V. L. patyrė didelę dvasinę traumą, didžiulę gėdą ir pažeminimą, atsirado nemiga, baimė, dėl aiškiai matomų randų veide nukentėjusysis labai išgyvena. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors nukentėjusiajam V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje ir jautrioje kūno vietoje – galvoje. Nukentėjusysis dėl sužalojimų jautė labai didelius skausmus, kurį laiką buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo prarado ir saugumo jausmą. Tai, kad V. L. randai veide liks ir ateityje, patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog yra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimą padidinti nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur.

2.2.5. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog teisiamajame posėdyje buvo apklaustas pats nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad vasaros metu (2019 metais) ketino dirbti UAB „K.“ arba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos A. La. ir R. R. Nukentėjusysis V. L. neplanavo ir negalėjo numatyti, kad prieš jį 2019 m. gegužės 16 d. bus padarytas nusikaltimas ir jam bus sutrikdyta sveikata, o gydytis reikėjo net iki rugsėjo mėnesio. V. L. ketino rugsėjį pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) kursus, kad, sulaukęs (duomenys neskelbtini), galėtų įgyti teisę (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai pagrindžia, jog V. L. ketino dirbti per vasaros atostogas ir užsidirbti asmeninių pajamų, todėl nuteistas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą netiesioginę žalą.

3. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas R. Lupeika prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti procesines išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, prokurorė K. Blinstrubienė ir nukentėjusiojo A. L. gynėjas advokatas V. Janušauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, taip pat ir iš teismo posėdžio metu aptartos nukentėjusiojo V. L. bei jo atstovo pozicijos yra akivaizdu, jog prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam A. L., taip pat priteisti didesnį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam A. L. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturtų būti griežtinama, taip pat ar tinkamai buvo įvertinta nukentėjusiojo V. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirta žala.

8. Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8.1. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam A. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8.2. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d, t. y. nusikaltimo padarymo metu), kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

8.4. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

8.5. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam pirmosios instancijos teismas priėmė, neįvertinęs bylos duomenų visumos bendrumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tiesiog paminėdamas, kad A. L. yra teisiamas dėl pirmą kartą padarytos nusikalstamos veikos, yra jauno amžiaus, iš dalies sutiko atlyginti žalą. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam A. L. BK 75 straipsnio nuostatas. Būtina atkreipti dėmesį, jog nors A. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020 A. L. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, o būtent, jis 2019 m. rugsėjo 7 d. kartu su kitu bendrininku, būdamas neblaivus, iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje sumušė kitą žmogų, kurio ankščiau nepažinojo, ir šį žmogų ne tik spardė gulintį į įvairias kūno vietas, tačiau taip pat jam smūgiavo mediniais pagaliais, nukentėjusiajam iš viso buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų. Smurtinius nusikaltimus A. L. padarė 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 7 d. Taigi apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog šios aplinkybės rodo, kad padaryti smurtiniai nusikaltimai nėra atsitiktinumas, tai neigiamai charakterizuoja A. L. asmenybę, parodo, kad nuteistasis nepaiso elementarių gyvenimo normų. Be to, lyginant abiejų padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų padarymo mechanizmą, išskirtinas itin didelis A. L. žiaurumas, ciniškumas. Byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. lankėsi (duomenys neskelbtini) centre dėl (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 18). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. L. nuo visuomenės.

8.6. Nors vienas iš pagrindų, kodėl nuteistajam A. L. buvo atidėtas bausmės vykdymas, buvo jo pažadas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo momento (2019 m. gegužės 16 d.) iki nuosprendžio priėmimo (2020 m. birželio 15 d.) nuteistasis nukentėjusiajam žalos neatlygino. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, analogiška situacija yra susiklosčiusi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020. A. L. nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir prieš tai (t. 2, b. l. 23), todėl jo reali galimybė atlyginti žalą atrodo itin menka, o pažadas nurodytas tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba tikintis, kad ji bus sušvelninta. Taigi išvada, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būdamas laisvėje, nuteistasis A. L. turės daugiau galimybių atlyginti padarytą žalą, yra visiškai nepagrįsta, kadangi nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, jog nuteistasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį ir gauna nuolatines pajamas, kurios jam sudarytų galimybes atlyginti sukeltą žalą. Negalima neatkreipti dėmesio ir į tas aplinkybes, jog nuteistasis A. L. yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 24–29), taip pat A. L. buvo skirta kardomoji priemonė — suėmimas, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (t. 2, b. l. 163–165). Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes parodo, kad jis nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir socialines normas.

8.7. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis A. L. yra itin jauno amžiaus, nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Galima sutikti, jog jaunas nuteistojo amžius suponuoja, kad jam trūksta tinkamų socialinių įgūdžių, jo vertybinės nuostatos nėra itin tvirtos, o realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali neigiamai paveikti tiek socialinę, tiek psichologinę jauno žmogaus raidą, tačiau atsižvelgimas išimtinai vien tik į kaltininko interesus pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai, ją skiriant, įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į nuteistojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimą. Būtina pažymėti, kad nuteistasis A. L., 2019 m. gegužės 16 d. prieš nukentėjusįjį pavartodamas fizinį smurtą, atliko itin brutalius ir agresyvius veiksmus – prispaudė keliais prie žemės ir sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į kairiąją veido pusę prie akies. Taigi konstatuotina, kad A. L. veikė tyčia, brutaliai pavartodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą.  

8.8. Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Neteisėtu agresyviu elgesiu nuteistasis A. L. iškelia save aukščiau likusios visuomenės dalies, nusikaltimus daro dėl menkavertės priežasties, pažemindamas kitus asmenis, kas nesudaro pagrindo manyti, jog, nepajutęs baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo, nuteistasis pradės keistis teigiama linkme. Atsižvelgęs į aptartas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad už nusikalstamą veiką A. L. pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę bausmę, nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo vidurkis, apygardos teismas vertina, jog nėra pagrindo mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą ir paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

8.9. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai nuosprendžio dalis, kuria galutinės subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, atidėtas, taip pat turi būti panaikinta ir palikta galioti A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

9.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis V. L. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. L. priteisti 10 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 1 302,17 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 76–82). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas patikslino civilinį ieškinį ir prašė iš A. L. priteisti 1 149,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jo naudai iš A. L. buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 149,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. L. prašo padidinti iš A. L. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 1 149,17 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur. 

9.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

9.3. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

9.4. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

9.5. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl A. L. veiksmų jam yra padaryta neturtinė žala, kadangi jam yra konstatuoti liekamieji reiškiniai (randai veide). Be to, nukentėjusiajam teko gydytis (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dėl sumušimų negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo ir sukeltų fizinių nepatogumų V. L. patyrė didelę dvasinę traumą, didžiulę gėdą ir pažeminimą, atsirado nemiga, baimė, dėl aiškiai matomų randų veide nukentėjusysis labai išgyvena. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors nukentėjusiajam V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje ir jautrioje kūno vietoje – galvoje. Nukentėjusysis dėl sužalojimų jautė labai didelius skausmus, kurį laiką buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės. Visos jau anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl A. L. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir šiandien. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, esant tokiems V. L. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visas nurodytas aplinkybes išsamiai įvertino ir į jas atsižvelgė.

9.6. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą bei minimalias A. L. galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priteisiamos sumos svyruoja apytiksliai nuo 1 000 Eur iki 4 500 Eur: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – 1 000 Eur (viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė smūgį V. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną kartą V. K. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nukentėjusiajam dar kartą kumščiu į veidą, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidą ir šoną, taip nukentėjusiajam padarė viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir nosies kaulų lūžį), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K., jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...> O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.

9.7. Papildomai pastebėtina, jog apeliaciniame skunde yra visiškai pagrįstai nurodyta, kad sunki nuteistojo materialinė padėtis nėra vienintelis ir pagrindinis kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertindamas nuteistojo A. L. gaunamą užmokestį už (duomenys neskelbtini), pateisino kitus neteisėtus nuteistojo veiksmus, nors tai neturėtų būti pagrindas mažinti priteisiamą neturtinės žalos atlyginimą, priešingu atveju pažeidžiami bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino vienodai išsamiai ir sutinkamai su apeliacinės instancijos teismu, taigi priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža ir neturi būti didinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam V. L.

10. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo 

10.1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

10.2. Būtina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat privalo patikrinti, ar prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas byloje pateiktais duomenimis. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis.

10.3. Nukentėjusiojo V. L. prašomą priteisti 1 149,17 Eur turtinę žalą sudaro 10 Eur už akinių remontą, 127,20 Eur kelionės išlaidos, vykstant į gydymo įstaigas, 11,97 Eur už vaistus ir 1 000 Eur negautų pajamų. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė 149,17 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 81–82), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudarė jo negautos pajamos. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad buvo žodžiu susitaręs dėl darbo vasarą (duomenys neskelbtini) darbovietėje AB „K.“, kur per mėnesį turėjo uždirbti apie 500 Eur, tačiau oficialaus susitarimo nebuvo.

10.4. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan.

10.5. Nagrinėjamu atveju be paties nukentėjusiojo paaiškinimų ir jo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) liudijimo apie tai, kad V. L. ketino vasarą apie pusantro mėnesio dirbti (duomenys neskelbtini) darbovietėje ir uždirbti per mėnesį apie 500 Eur, jokių įrodymų byloje nėra. Iki to laiko nukentėjusysis niekur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenų, kad kažkokiu būdu ruošėsi būsimam darbui AB „K.“ ar kad su AB „K.“ buvo sutarta dėl būsimo darbo ir darbo užmokesčio, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusysis neįrodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis negavo 1 000 Eur pajamų, kurias realiai turėjo gauti, ir konstatuoja, jog civilinio ieškinio dalis dėl 1 000 Eur negautų pajamų buvo atmesta pagrįstai. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo didinti nukentėjusiajam V. L. priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį.

11. Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

11.1. Dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajam V. L.

11.1.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

11.1.2. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog nukentėjusiojo V. L. (duomenys neskelbtini) A. La. advokatui Romanui Lupeikai už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 200 Eur. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla apeliacinės instancijos teisme ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusysis V. L. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir priteistų turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistajam A. L. naikinama, apygardos teismas nusprendžia prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti tenkinti ir priteisti iš nuteistojo 200 Eur proceso išlaidų V. L. advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

11.1.3. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas posėdis (2019 m. rugsėjo 10 d. – trukmė 21 min.), kuriame nukentėjusiajam V. L. atstovavo advokatas R. Lupeika, advokatas parengė išsamų ir pagrįstą apeliacinį skundą, jame detaliai aptardamas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo yra nepagrįsta. Taigi apygardos teismas vertina, jog 200 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta.

11.2. Dėl proceso išlaidų priteisimo (duomenys neskelbtini)

11.2.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos A. L. išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 48 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš A. L. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nukentėjusiojo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, galutinės subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. pareigas: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                 Kristina Kakurinė

                                                                                                                               Dalia Kursevičienė

                                                           Edita Lapinskienė